Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2012-10-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-874-108/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-10-24
Bylos Nr.
1-874-108/2012
Teisminio proceso Nr.
1-30-1-00069-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Špelveris
Nukentėjusysis
S. G.
Civilinis ieškovas
A. J.
Advokatai
Aivaras Surblys
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-874-108/2012(Proceso Nr. 1-30-1-00069-2012-5)Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.1.9.2.; 1.1.10.1.; 1.2.25.4.1.; 2.1.14.; 2.1.16.1.8.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.; (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 24 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Jonas Špelveris, sekretoriaujant Kristinai Mečinskienei, Eglei Petravičiūtei – Verpečinskienei, dalyvaujant prokurorui Vytautui Agintui, nepilnametei nukentėjusiajai S. G., jos įstatyminei atstovei ir civilinei ieškovei A. J., nukentėjusiosios įgaliotam atstovui advokatui Aivarui Surbliui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,

VYTAUTAS DAUBARAS, a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. D., 2012 m. vasario mėn. 22 d. apie 15 val. 56 min. Klaipėdos m., Šilutės pl., ties namu Nr. 62, sukeldamas pavojų saugiam eismui, vairavo automobilį „M. B. 190“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant šlapiai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, kai matomumas į priekį 300 metrų, trijų eismo juostų kelyje, važiuodamas antra eismo juosta, nesulėtino greičio, nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, nepraleido per pėsčiųjų perėją jam iš dešinės ėjusios S. G. ir ją partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų S. G. nesunkiai sutrikdyta sveikata ir šiais savo veiksmais V. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 p. (artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį).

Pagal jam pareikštą kaltinimą kaltinamasis V. D. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2012 m. vasario 22 d., apie 15.56 val., būdamas blaivus, vairavo jam priklausantį ir techniškai tvarkingą automobilį „M. B. 190“. Jis važiavo antra eismo juosta Šilutės plentu link Jūrininkų prospekto. Netoli nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos jis važiavo antra eismo juosta, kai iš pirmos juostos persirikiavo į jo eismo juostą taksi automobilis. Jis pristabdęs automobilį bei važiavo toliau, kai jam iš dešinės pusės išbėgo nukentėjusioji. Ją jis pamatė maždaug esant 5 metrų atstumui iki jo automobilio. Jis stabdė automobilį, tačiau neišvengė susidūrimo su pėsčiąja. Smūgio metu jo automobilio greitis buvo maždaug 20 km/h. Po susidūrimo jis nukentėjusiąją pakėlė, pasodino savo automobilio salone, iškvietė medikus. Jis kaltę pripažįsta iš dalies, nes jei nebūtų priekyje jo išvažiavęs taksistas ir jam nesutrukdęs, nebūtų įvykęs šis autoįvykis. Jis mano, kad avarinę situaciją sukėlė taksistas, o jis pažeidė tik Kelių eismo taisykles. Automobilis, kuriuo jis važiavo, priklausė jo tėvui, kuris minėtą automobilį yra pardavęs. Eismo įvykio metu jo vairuojamas automobilis nebuvo apgadintas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, V. D. kaltė įrodyta šiais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji nepilnametė S. G. parodė, kad ji 2012-02-22 apie 15.50 val. ėjo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją Šilutės pl., ties namu Nr. 62. Ji matė, kad pirmoje ir trečioje juostoje sustojo automobiliai, o antroje juostoje greitai pravažiavo taksi automobilis. Ji kaltinamojo vairuojamą automobilį matė, esant iki jos maždaug 5-6 metrams, manė, kad šis sustos ir ją praleis, tačiau šis nesustojo, ji pajuto smūgį į kairę pusę, ją užmetė ant automobilio priekio ir nukrito ant kelio. Kaltinamasis įvykio metu buvo su dviem draugais, kurie jos klausinėjo, kas skauda, padėjo atsistoti, įsodino į automobilį. Įvykio metu jai buvo sužalotas petys, lūžo žastikaulis, skaudėjo šoną, galvą. Ji nebėgo per gatvę, tik greitai ėjo. Kaltinamasis jos neatsiprašė, žalos neatlygino.

Nukentėjusiosios nepilnametės S. G. įstatyminė atstovė A. J. parodė, kad ji įvykio nematė. Sandrai buvo atlikta operacija, ji buvo gydoma ligoninėje. Kaltinamasis su jomis susisiekęs nebuvo, žadėjo paskambinti, bet nepaskambino. Civilinį ieškinį reiškia pati Sandra per atstovą advokatą..

2012-03-21 teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 558/12 (03) konstatuota, kad S. G. eismo įvykio metu padarytas kairio klubo sumušimas ir kairio žastikaulio proksimalinio galo (kaklo srities) lūžimas. Žastikaulio lūžimas jai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b.l. 20).

Eismo įvykio vietos apžiūros protokole, autoavarijos vietos plane ir fotolentelėje užfiksuotos eismo įvykio aplinka, oro sąlygos, apžvelgiamumas ir kt. aplinkybės (b.l. 4-5, 6, 8-9).

Transporto priemonės apžiūros 2012-02-22 protokole užfiksuota automobilio „M. B.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė būklė po eismo įvykio (b.l. 9-10).

Tokiu būdu kaltinamojo V. D. kaltė pilnai įrodyta jo paties parodymais bei aukščiau aptartų įrodymų visuma.

V. D., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Tarp kaltinamojo V. D. veikos - eismo įvykio ir kilusių padarinių – žmogaus nesunkaus sužalojimo, yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl V. D. veika teisingai kvalifikuotina pagal LR BK 281 str. 1 d.

Kaltinamasis V. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punktą, įpareigojantį vairuotoją, artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sulėtinti greitį arba sustoti, kad praleisti į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostoje į perėją įėjusią pėsčiąją. Eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu analogiškoje situacijoje V. D. nebūtų pažeidęs Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimų. Šie pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Dėl eismo įvykio buvo nesunkiai sužalotas žmogus. Remiantis ištirtais įrodymais, teismas konstatuoja, kad eismo įvykio kilimą nulėmė būtent kaltinamojo V. D. veiksmai, t. y. jeigu jis, prieš įvažiuodamas į pėsčiųjų perėją būtų sustojęs ir praleidęs per perėją ėjusią pėsčiąją, kaip reikalauja KET 37 punkto nuostatos, eismo įvykis nebūtų įvykęs ir nebūtų nukentėjusioji sužalota, bet kaltinamasis šioje kelio situacijoje elgėsi nerūpestingai ir lengvabūdiškai tikėjosi tokių pasekmių išvengti.

Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nukentėjusioji S. G. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama iš kaltinamojo V. D. priteisti 20000 litų dydžio neturtinę žalą. Ji nurodo, kad dėl eismo įvykio metu jai padarytų sužalojimų ji patyrė didelį fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją. Jai buvo sumažėjusios galimybės judėti, bendrauti su draugais, negalėjo lankyti mokyklos. sporto ir kitų renginių, t.y. gyventi pilnavertį gyvenimą. Eismo įvykio pasekmes ji jaučia iki šiol, kas tebetrukdo jai gyventi visavertį gyvenimą, užsiimti darbine veikla.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. l d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas neturtinės žalos dydį nustato, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais.

Kaltinamasis V. D. su civilinio ieškinio suma sutinka iš dalies, jis mano, kad prašoma priteisti neturtinė žalos suma yra per didelė ir nurodo, kad sutinka nukentėjusiajai atlyginti perpus mažesnę neturtinės žalos sumą.

Nustatyta, kad automobilis „M. B. 190“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo V. D., buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu AB „Compensa TU S.A. V. Insurance Group“ Lietuvos filiale.

Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.).

Civilinis atsakovas „Compensa TU S.A. V. Insurance Group“ Lietuvos filiale, atstovaujamas teisės skyriaus vadovės A. S. raštu (b.l. 115-117) nurodė, kad transporto priemonė „M. B. 190“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo drausta draudimo sutartimi Nr. AMA/0240717. Draudimo bendrovė civilinei ieškovei S. G. sumokėjo 2000 litų neturtinei žalai atlyginti. Draudimo bendrovė mano, kad S. G. prašoma priteisti 20000 litų suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė, be to, ji draudimo bendrovei nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji iki šiol jaučia padaryto sužalojimo pasekmes ir kad tai trukdys jai ateityje gyventi visavertį gyvenimą ir nurodo, jog sutinka nukentėjusiajai S. G. papildomai sumokėti 2000 litų. Draudimo bendrovė prašo S. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš jų civilinės ieškovės naudai papildomai ne daugiau kaip 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

LR CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. Apsidraudęs civilinę atsakomybę asmuo (fizinis ar juridinis), turėtų prievolę atlyginti padarytą žalą tik ta dalimi, kiek nuostolių dydis viršytų ribotos civilinės atsakomybės draudimo sumą arba draudiko nemokumo atveju. Nustatyta, kad žala, kurios reikalauja ieškovė viršija draudimo sutartyje nurodytas sumas. Tokiu būdu už padarytą žalą eismo įvykio metu prievolę atlyginti turi draudikas – „Compensa TU S.A. V. Insurance Group“ ir kiek jos nepadengia draudimo sutartis – žalą padaręs asmuo. Remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsniu, draudimo bendrovė gali išmokėti maksimalią neturtinės žalos sumą 2500 eurų (8632 Lt) dėl neturtinės žalos.

Nukentėjusiosios S. G. reikalavimas dėl neturtinės žalos yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Teismas neabejoja, kad nukentėjusioji dėl autoįvykio metu jai padarytų sužalojimų kentė fizinius bei psichologinius skausmus, patyrė kitokius nepatogumus, kad autoįvykio pasekmes jaučia iki šiol. Teismas nustatė, kad žala (nukentėjusiosios sveikatos sužalojimas) padaryta kaltinamojo V. D. neteisėta veika, tarp šios veikos ir padarinių yra priežastinis ryšys.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į kaltinamojo nusikalstama veika padarytas pasekmes – į tai, kad nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis žalą padarė, veikdamas neatsargiai, į tai, kad kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, jis nedirba, pajamų ar turto neturi, nes teismas kitų duomenų apie šias aplinkybes neturi, į tai, kad turtinė žala nukentėjusiajai nepadaryta, į kaltinamojo amžių, o taip pat vadovaujamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad prašoma priteisti 20000 litų suma neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl ji mažinama ir nukentėjusiosios naudai turėtų būti priteistini 10000 litų neturtinės žalos atlyginimo. Draudimo bendrovė, kaip tai numatyta normatyviniuose aktuose, privalo atlyginti dalį – 8632 litų (2500 eurų) neturtinės žalos. Likusi neturtinės žalos dalis – 1368 litų priteistini iš kaltinamojo V. D.. Nustatant iš draudimo bendrovės nukentėjusiajai priteistiną neturtinės žalos sumą, atsižvelgiama į tai, jog draudimo bendrovė dalį neturtinės žalos, sumoje 2000 litų, jau yra atlyginusi nukentėjusiajai S. G..

Iš V. D. priteistini ir 1000 Lt (b.l. 106, 107), advokato atstovavimo išlaidų civilinės ieškovės A. J. naudai, nes šios išlaidos turi būti pripažintos proceso išlaidomis, LR BPK str. 103-105 str. nustatyta tvarka ir pagrindais.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (LR BK 54 str.), atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į tai, kad įvykdytas vienas neatsargus nusikaltimas. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, - V. D. anksčiau teismo neteistas, nedirba, kaltę pripažino iš dalies, nukentėjusiosios neatsiprašė, padarytos žalos neatlygino, jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairių eismo saugumo taisyklių pažeidimą, bet iš to išvadų nedarė ir toliau nesilaikė eismo saugumo taisyklių reikalavimų ir padarė šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką. Kadangi nedirba, nes teismui kiti duomenys nepateikti, jokių kitų pajamų neturi, todėl paskyrus vieną iš sankcijoje numatytų bausmės rūšių-baudą, jos įvykdymas būtų sudėtingas ir neįvykdomas. Dėl šių aptartų aplinkybių, V. D. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą, padarė neatsargią veiką, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti, jos vykdymą atidedant. Taip pat V. D. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-307 str.,

nusprendė:

V. D. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 metams.

Taikyti LR BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. D. atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį dirbti ar registruotis darbo biržoje.

Pritaikius LR BK 67 str. 1 ir 3 d., 68 str. V. D. uždrausti vairuoti visų rūšių transporto priemones dvejiems metams.

V. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią jam skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinės ieškovės ir nukentėjusiosios S. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš Compensa TU S.A. V. Insurance Group 6632 litų ir iš nuteistojo V. D. 1368 litų neturtinės žalos S. G. naudai. Likusią civilinio ieškinio dalį dėl 10 000 litų neturtinės žalos priteisimo, atmesti.

1000 litų atstovavimo išlaidas advokatui, pripažinti proceso išlaidomis ir jų atlyginimą priteisti iš nuteistojo V. D. civilinės ieškovės A. J. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Jonas Špelveris