Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2010-05-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-21-166/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-05-28
Bylos Nr.
1-21-166/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Stasys Punys
Nukentėjusysis
L.
Advokatai
Arūnas Strikaitis
Baudžiamoji byla Nr. 1-21/2010Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.4.2.; 1.1.7.1., 1.1.7.2.4.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.2; 1.2.18.1. 1.2.18.2.; 1.2.29.1.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.3.6.4.5.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 28 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Punys,sekretoriaujant Dovilei Narkuvienei,dalyvaujant prokurorei Vilmai Gužaitei.,gynėjui advokatui Arūnui Strikaičiui,nukentėjusiajai L. I.,vertėjai Tatjanai Černyš, Olgai Vostrenkovai

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje AUŠRINĖ PRANCKAITYTĖ, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1962-04-20, Vilniuje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbanti, neteista, deklaruota gyvenamoji vieta, (duomenys neskelbtini) Vilniuje, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinama padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 213 str. 2 d., 22 str. 1 d. 213 str. 1 d., 22 str. 1 d. 213 str. 1 d., 22 str. 1 d. 213 str. 1 d., 22 str. 1 d. 213 str. 1 d., 22 str. 1 d. 300 str. 1 d.,

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P., turėdama tikslą įgyti teisę į svetimą, nukentėjusiajai S. Ž. priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2004-01-01 iki 2005-03-15, pagal 2002-06-26 įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), padėdama S. Ž. atkurti nuosavybės teises į pastarajai paveldėjimo teise priklausantį, 1940 metais nacionalizuotą, nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu įgijusi pastarosios pasitikėjimą, apgaulės būdu, S. Ž. nesuprantant lietuvių kalbos, įtikinusi, kad tai dokumentas reikalingas atkuriant nuosavybės teises, S. Ž. namuose, adresu(duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas, pateikė pastarajai pasirašyti neužpildytą paprastojo vekselio blanką, datuotą 2004 m., kuriame S. Ž., būdama suklydimo įtakoje, ties tekstu ,, Vardas Pavardė“ įrašė savo vardą bei pavardę bei ties tekstu ,,Parašas“ pasirašė, po ko ji ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu bute, adresu(duomenys neskelbtini), Vilniuje, pilnai užpildė S. Ž. pasirašytą paprastojo vekselio blanką - įrašydama vekselio išrašymo bei atsiskaitymo datas, nukentėjusiosios duomenis bei mokėjimo vietą bei nurodydama, kad vekselyje nurodyta pinigų suma 150 000 lt turi būti sumokėta A. P., po ko šį netikrą vertybinį popierių realizavo 2007-08-07 pateikdama 32-o notarų biuro, esančio Vilniuje, adresu(duomenys neskelbtini), LT-01112, Vilniuje notarei R. J. vykdomajam įrašui gauti, bei 2007-08-07 pateikdama antstolei I. B., kontoros, esančios Gedimino pr. 26, Vilniuje, patalpose, išieškojimui pagal vykdomąjį įrašą, dėl ko 2007-08-08 tariamos skolos išieškojimo užtikrinimui buvo parengtas turto arešto aktas bei 2007-08-09 areštuotas S. Ž. priklausantis turtas – žemė su gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esantys(duomenys neskelbtini), Vilniaus rajone, tokiu būdu pagamino netikrą Lietuvos Respublikos apyvartoje esantį didelės vertės vertybinį popierių – paprastąjį vekselį 150 000 Lt sumai – bei jį realizavo.

A. P. pasikėsino pagaminti netikrą vertybinį popierių bei pasikėsino pagaminti netikrą dokumentą, o būtent:

1) A. P., turėdama tikslą įgyti teisę į svetimą, nukentėjusiajai S. Ž. priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2002-06-26 iki 2005-03-15, pagal 2002-06-26 įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), padėdama S. Ž. atkurti nuosavybės teises į pastarajai paveldėjimo teise priklausantį, 1940 metais nacionalizuotą, nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu įgijusi pastarosios pasitikėjimą, apgaulės būdu, S. Ž. nesuprantant lietuvių kalbos, įtikinusi, kad tai dokumentas reikalingas atkuriant nuosavybės teises, S. Ž. namuose, adresu(duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas, pateikė pastarajai pasirašyti neužpildytą paprastojo vekselio blanką, datuotą 2002 m., kuriame S. Ž., būdama suklydimo įtakoje, ties tekstu ,, Vardas Pavardė“ įrašė savo vardą bei pavardę bei ties tekstu ,,Parašas“ pasirašė, po ko ji ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu bute, adresu(duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš dalies užpildė S. Ž. pasirašytą paprastojo vekselio blanką - įrašydama, kad turi būti sumokėta A. P., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, nes nepilnai užpildytas netikras vekselis kartu su kitais dokumentais buvo paimtas policijos pareigūnų 2007-10-10 kratos jos gyvenamojoje vietoje, adresu(duomenys neskelbtini), metu, tokiu būdu pasikėsino pagaminti netikrą Lietuvos Respublikos apyvartoje esantį vertybinį popierių – paprastąjį vekselį.

2) A. P., turėdama tikslą įgyti teisę į svetimą, nukentėjusiajai S. Ž. priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2002-06-26 iki 2005-03-15, pagal 2002-06-26 įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), padėdama S. Ž. atkurti nuosavybės teises į pastarajai paveldėjimo teise priklausantį, 1940 metais nacionalizuotą, nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu įgijusi pastarosios pasitikėjimą, apgaulės būdu, S. Ž. nesuprantant lietuvių kalbos, įtikinusi, kad tai dokumentas reikalingas atkuriant nuosavybės teises, S. Ž. namuose, adresu Salotės(duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas, pateikė pastarajai pasirašyti neužpildytą paprastojo vekselio blanką, datuotą 2002 m., kuriame S. Ž., būdama suklydimo įtakoje, ties tekstu ,, Vardas Pavardė“ įrašė savo vardą bei pavardę bei ties tekstu ,,Parašas“ pasirašė, po ko ji laikė nepilnai užpildytą netikro paprastojo vekselio blanką bute, adresu(duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, nes nepilnai užpildytas netikras vekselis kartu su kitais dokumentais buvo paimtas policijos pareigūnų 2007-10-10 kratos jos gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu, tokiu būdu pasikėsino pagaminti netikrą Lietuvos Respublikos apyvartoje esantį vertybinį popierių – paprastąjį vekselį.

3) A. P., turėdama tikslą įgyti teisę į svetimą, nukentėjusiajai S. Ž. priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2005-03-15, pagal 2002-06-26 įgaliojimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), padėdama S. Ž. atkurti nuosavybės teises į pastarajai paveldėjimo teise priklausantį, 1940 metais nacionalizuotą, nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu įgijusi pastarosios pasitikėjimą, apgaulės būdu, S. Ž. nesuprantant lietuvių kalbos, įtikinusi, kad tai dokumentas reikalingas atkuriant nuosavybės teises, S. Ž. namuose, adresu(duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas, pateikė pastarajai pasirašyti neužpildytą paprastojo vekselio blanką, datuotą 2003 m., kuriame S. Ž., būdama suklydimo įtakoje, ties tekstu ,, Vardas Pavardė“ įrašė savo vardą bei pavardę bei ties tekstu ,,Parašas“ pasirašė, po ko ji ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu bute, adresu(duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš dalies užpildė S. Ž. pasirašytą paprastojo vekselio blanką - įrašydama, kad turi būti sumokėta A. P., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, nes nepilnai užpildytas netikras vekselis kartu su kitais dokumentais buvo paimtas policijos pareigūnų 2007-10-10 kratos jos gyvenamojoje vietoje, adresu(duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu, tokiu būdu pasikėsino pagaminti netikrą Lietuvos Respublikos apyvartoje esantį vertybinį popierių – paprastąjį vekselį.

4) A. P., turėdama tikslą įgyti teisę į svetimą, nukentėjusiajai S. Ž. priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2003-01-01 iki 2005-03-15, pagal 2002-06-26 įgaliojimą, notarinio registro Nr.14(duomenys neskelbtini), padėdama S. Ž. atkurti nuosavybės teises į pastarajai paveldėjimo teise priklausantį, 1940 metais nacionalizuotą, nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu įgijusi pastarosios pasitikėjimą, apgaulės būdu, S. Ž. nesuprantant lietuvių kalbos, įtikinusi, kad tai dokumentas reikalingas atkuriant nuosavybės teises, S. Ž. namuose, adresu(duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas, pateikė pastarajai pasirašyti neužpildytą paprastojo vekselio blanką, datuotą 2003 m., kuriame S. Ž., būdama suklydimo įtakoje, ties tekstu ,, Vardas Pavardė“ įrašė savo vardą bei pavardę bei ties tekstu ,,Parašas“ pasirašė, po ko ji ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu bute, adresu(duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš dalies užpildė S. Ž. pasirašytą paprastojo vekselio blanką - įrašydama, kad turi būti sumokėta A. P., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, nes nepilnai užpildytas netikras vekselis kartu su kitais dokumentais buvo paimtas policijos pareigūnų 2007-10-10 kratos jos gyvenamojoje vietoje, adresu(duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu, tokiu būdu pasikėsino pagaminti netikrą Lietuvos Respublikos apyvartoje esantį vertybinį popierių – paprastąjį vekselį.

Be to, A. P. laikotarpiu 2002-06-26 iki 2005-03-15, pagal 2002-06-26 įgaliojimą, notarinio registro Nr.14-3877, padėdama S. Ž. atkurti nuosavybės teises į pastarajai paveldėjimo teise priklausantį, 1940 metais nacionalizuotą, nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu įgijusi pastarosios pasitikėjimą, apgaulės būdu, S. Ž. nesuprantant lietuvių kalbos, įtikinusi, kad tai dokumentas reikalingas atkuriant nuosavybės teises, S. Ž. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus rajonas, pateikė pastarajai pasirašyti neužpildytos pavedimo sutarties, kurioje aptartos įgaliotojo ir įgaliotinio atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą teisės ir pareigos, atlyginimas už sutarties įvykdymą bei ginčų sprendimo tvarka, 3 egzempliorius, kurių antruose lapuose S. Ž., būdama suklydimo įtakoje, ties tekstu ,, Šalys“ įrašė savo vardą, pavardę bei pasirašė, po ko ji ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu nenustatytoje vietoje ties įrašu ,,Šalys“ įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė, bei laikė nepilnai užpildytus visus sutarties egzempliorius bute, adresu(duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jos valios, nes nepilnai užpildytos sutarties 3 egzemplioriai kartu su kitais dokumentais buvo paimti policijos pareigūnų 2007-10-10 kratos jos gyvenamojoje vietoje, adresu(duomenys neskelbtini), Vilniuje, metu, tokiu būdu pasikėsino pagaminti netikrą dokumentą – pavedimo sutartį.

Apklausta kaltinamąja A. P. kalta, padariusi jai inkriminuotus nusikaltimus, neprisipažino ir parodė, kad su S. Ž. susipažino 1998 metais, S. Ž. reikėjo sutvarkyti namų valdos dokumentus, įteisinant gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Žemė buvo geroje vietoje, prie ežero. Ji žodžiu susitarė su S. Ž. bei T. C., kuri 2003-10-01 mirė, dėl namų valdos žemei dokumentų sutvarkymo, jokios rašytinės sutarties nesudarinėjo. T. C. ir S. Ž. buvo išdavusios jai įgaliojimą atstovauti jas tvarkant dokumentus. Už paslaugas žodžiu buvo sutarta, kad bus atsiskaityta padovanojant jai 8 arus žemės iš atkurtos namų valdos, atsiskaitymas turėjo įvykti sutvarkius ir įteisinus namų valdą, o visas išlaidas atkuriant namų valdą apmokės ji pati. Buvo du sklypai - vienas namų valdos žemės sklypas arčiau ežero buvo apie 11 arų, o kitas - kitoje kelio pusėje su gyvenamuoju namu buvo apie 29 arus. Tvarkant archyvinius dokumentus paaiškėjo, kad S. Ž. ir jos sesuo T. F. dar turi teisę atkurti nuosavybę į apytiksliai 4 ha žemės sklypą. Atkūrus namų valdą, S. Ž. ir T. C., panoro parduoti 11 arų sklypą su ūkiniais pastatais, ji neprieštaravo jų norui, todėl žodžiu buvo sutarta, kad už atkurtą ir įteisintą namų valdą bus atsiskaityta vėliau, kai ji atkurs nuosavybės teises į 4 ha žemės sklypą. Apie tai ji pasakė savo pažystamam L. S., kuris šiuo metu yra miręs, ir pastarasis po to jau asmeniškai vedė derybas su S. Ž. ir T. C.. Už kiek L. S. nupirko 11 arų žemės sklypą iš S. Ž. ir T. C. ji nežino, nes derybose ir sudarant sutartį nedalyvavo. Pardavus šią žemę ji jokio atlygio už atkurtą nuosavybės teisę negavo, atkurdama namų valdos dokumentus ji išleido apie 3000 Lt, turėtų išlaidų patvirtinančių dokumentų neturi, piniginių išlaidų su S. Ž. nederino. 2002 m. buvo patvirtintas įgaliojimas atstovauti S. Ž. atkuriant nuosavybės teises į 4 ha sklypą ir tvarkydama šiuos dokumentus išleido apie 1000 Lt. Mano, kad 2004-05-17 pažymas dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų atidavė matininkams. Dėl 0,47 ha žemės sklypo Vilniaus miesto Pilaitės sen., Salotės k., nuosavybės atkūrimo dokumentus pradėjo tvarkyti A. C.. Sužinojusi, kad pas S. Ž. pradėjo lankytis kiti asmenys, norintys pirkti šią žemę, todėl apsidraudimui dėl sudarytų žodinių susitarimų su S. Ž. ir užsitikrinimui dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas, 2004 m. ji paruošė atspausdintus kompiuteriu neužpildytus trafaretinius 5 paprastųjų vekselių blankus ir su L. S. nuvyko pas S. Ž. pasirašyti šiuos vekselius. Su S. Ž. žodžiu buvo susitarta, kad jeigu pastaroji neatsiskaitys, tai bus pasirašytas vekselis, todėl S. Ž. žinojo ką pasirašo ir pasirašė laisva valia.. Šiuose vekselių blankuose ranka reikėjo įrašyti sumą, asmenis, tikslias datas ir pasirašyti. Ji pateikė S. Ž. pasirašyti: du neužpildytus paprastuosius vekselius su 2002 metų data, du tokius pat 2003 metų vekselius ir vieną 2004-03-01 paprastąjį vekselį, taip pat S. Ž. buvo duoti pasirašyti ir trys kompiuteriu atspausdinti tipinės neužpildytos pavedimo sutarties egzemplioriai, nenurodant datų, konkretaus susitarimo dalyko. 2005 m. sužinojusi, kad kiti klientai ir toliau lankosi pas S. Ž., ji nuvažiavo pas pastarąją ir pateikė pasirašyti preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria buvo sutarta, kad S. Ž. ir A. C. su ja atsiskaitys 33% bendro gražintino žemės sklypo ploto, bet ne pinigais. 2002-06-26 jai išduotas įgaliojimas buvo panaikintas ne jos iniciatyva, tiesiog S. Ž. ir jos sesuo išsigando, nes išgirdo paskalas, neva ji atgavo dalų pastarųjų žemės. Su S. Ž. visada dėl atlygio buvo kalbama dalį atkurtos nuosavybės, o ne apie konkrečią pinigų sumą. Po to, apie 2007 m. sužinojo, kad S. Ž. 2006 m. sudarė preliminarią žemės pardavimo sutartį su I. J., todėl ji nusprendė išreikalauti iš S. Ž. piniginę kompensaciją už žodinių susitarimų nevykdymą. Todėl ji pati užpildė turėtą vieną iš S. Ž. pasirašytų neužpildytų vekselių blankų, kuriame įrašė 150 000 Lt dydžio S. Ž. įsipareigojimų jai sumą ir atidavė notarui, o vėliau pateikė antstoliui išieškoti. Kitus neužpildytus ir pasirašytus S. Ž. vekselius ir pavedimo sutartį ji laikė namuose ir niekur nesiruošė jų panaudoti. Per visą laikotarpį, t.y. nuo 1998 iki 2005 m., ji materialiai padėdavo S. Ž., duodama kaskart apie 100 Lt, tokiu būdu tikėjosi iš atlygio natūra gaunant dalį gražintos nuosavybės. Realiai 150 000 Lt sumos S. Ž. neskolino, tai apytikslė pinigų suma, kuri jos nuomone priklauso jai iš S. Ž. už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą.

Motyvuojamoji dalis

Nors A. P. kalta neprisipažino, tačiau jos kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais: reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolais (1 t., b.l. 127-132); kratos protokolu(1 t., b.l. 107-113); dokumentų apžiūros protokolu (1 t.,. b.l. 114-122); nukentėjusiosios S. Ž. parodymais (1 t., b.l. 186-192), liudytojų A. C., L. I. parodymais (1 t., 182-184; 2 t., b.l. 12-18, 25-30).

Iš pagarsintų mirusiosios nukentėjusiosios S. Ž. parodymų matyti, kad su A. P. susipažino 1997-1998 metais, kai pastaroji padėjo atkurti nuosavybės teisę į jos seneliui priklausiusią žemę. A. P. duotų pasirašyti dokumentų, t.y. vekselių ir pavedimo sutarčių turinio nesuprato, kadangi nemoka lietuvių kalbos, todėl kokius pasirašė dokumentus A. P. prašymu ji nežino, A. P. aiškino, kad reikia prašymų ir kitų dokumentų jos vardu atkuriant nuosavybės teises į žemę Vilniaus rajone. Ji pasitikėjo A. P., todėl negalėjo jos įtarti galima apgaule jos atžvilgiu. Neužpildytus vekselius ir pavedimo sutartis, vekselį užpildytą 150 000 Lt sumai ir preliminarią žemės pirkimo ir pardavimo sutartį pasirašė ji, bet pasirašė nesuvokdama, kad tuos dokumentus vėliau galima panaudoti prieš ją ir jos artimuosius, pareiškiant pretenzijas į nuosavybės teise priklausantį turtą. 2003-06-13 žemės sklypo su ūkiniais pastatais pirkimo ir pardavimo sutartis tarp jos, T. C. ir V. S., atstovavusios L. S., buvo sudaryta bendru sutarimu, nes L. S. su A. P. padėjo atkurti nuosavybę į jai priklausančią dalį žemės Salotės kaime, kur ji ir dabar gyvena. Ši nuosavybė buvo dalinė su T. C. ir ją sudarė du žemės sklypai, perskirti keliuku. Vienas žemės sklypas su ūkiniais pastatais buvo arčiau Salotės ežero, o kitas toliau, kur stovi gyvenamasis namas. Abipusiu sutarimu buvo sutarta, kad atsiskaitant už pagalbą atkuriant šią nuosavybę viena žemės sklypo dalis su ūkiniais pastatais, esanti arčiau Salotės ežero bus parduota L. S. už pasiūlytą kainą, t.y. 22 000 Lt sumą. Tariantis dėl šio sandorio su L. S. dalyvavo ir A. P., todėl jų abiejų pasiūlyta kaina buvo kaip kompensacija už jų abiejų pagalbą atkuriant šią nuosavybę, o kaip jie tarp savęs buvo sutarę atsiskaityti ji nežino. Gautus 22 000 Lt iš L. S. pasidalino po 11 000 Lt, t.y. lygiomis dalimis. Iš tos sumos A. P. atskaitė savo išlaidas atkuriant nuosavybę, todėl jai liko 5000 lt. A. P. yra kelis kartus davusi nedideles sumas pinigų pragyvenimui, t.y. gal porą kartų po kokius 10-20 Lt, o L. S. iki savo mirties panašiomis pinigų sumomis yra parėmęs dažniau. Bendraujant su L. S. ir A. P. dėl galimybės atkurti nuosavybės teises į kitus žemės sklypus 2002 metais buvo išduotas įgaliojimas A. P. atstovauti ją atkuriant nuosavybes teises į jai priklausančią žemę, bei savo nuožiūra disponuoti ją parduodant ir pan., bet po kiek laiko, pasitarusi su giminaičiais, ji nutarė atšaukti šį įgaliojimą, nes manė, kad A. P. gali būti nesąžininga turėdama pilnus įgalinimus disponuoti atkurtos nuosavybės teise dalies turto atžvilgiu. 2005 panaikinant įgaliojimą jokių A. P. veiksmų, sąlygojusių šio įgaliojimo atšaukimą nebuvo. Tai buvo tik atsargumo priemonė, apribojusi A. P. galimybes disponuoti jai priklausančia turto dalimi, kuri turėjo būti atkurta padedant A. P.. Dar iki įgaliojimo atšaukimo buvo pasirašyta 2005 m. preliminarioji žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis tarp jos, A. C. ir A. P., pinigai mokėti nebuvo, o sutartis buvo kaip garantija už sutartą kainą po 1000 Lt už 1 arą parduoti 33 procentus žemės sklypo bendro ploto, į kurį A. P. pavyktų atkurti nuosavybės teises. Tai buvo susitarimas atsiskaityti už suteiktas paslaugas atkuriant nuosavybės teises, o kito susitarimo dėl atsiskaitymo už paslaugas nebuvo. Kadangi A. P. atkurti nuosavybės teisių į jai priklausančią žemę daugiau nepavyko, tai ši sutartis liko nerealizuota.

Nukentėjusioji L. I. parodė, kad kaltinamąją gerai pažįsta, su ją susipažino 1997-1998, kai pastaroji atėjo pas jos motiną S. Ž. į namus ir pasiūlė padėti atkurti nuosavybės teises į priklausantį mamai nekilnojamąjį turtą. Mama S. Ž. kažkokiame notaro biure patvirtino A. P. įgaliojimą atstovauti ją tvarkant dokumentus. Po kažkiek laiko gavome pažymą apie tai, kad mama A. P. skolinga 150 000 Lt, nors mama niekada iš A. P. nėra gavusi šių pinigų. Motina išgėrinėdavo, kartais kaltinamoji atveždavo mamai valgyti, tačiau mama tikrai niekada neturėjo ir neskolino iš kaltinamosios tokių pinigų. Kiek reikėjo sumokėti A. P. ji nežino ir tokios kalbos su mama nebuvo. Kaltinamoji niekada jos ir sesers neprileisdavo prie pokalbių, ji viską tvarkė tik su mama, nors žinojo, kad pastaroji nesupranta lietuvių kalbos ir nemoka skaityti lietuviškai, yra senyvo amžiaus. Už parduotą žemę mama gavo 300 000 Lt, nors žemė buvo įvertinta 2 mln. Lt. Iš 300 000 Lt mama po 100 000 Lt davė jai ir seseriai, o likusius padalino anūkams. Apie tai, kad mama turi kažkiek sumokėti kaltinamajai ji nieko negirdėjusi ir nežinojusi. Tuo metu, kad ji gulėjo ligoninėje, pas ją atvažiavo kaltinamoji ir paklausė kur mama, ji pasakė, kad namie. Tada iš kaimynų sužinojo, kad tą dieną mama buvo išgėrusi, atvažiavus A. P. jos kartu nuvažiavo į banką nuimti pinigus, tada mama nuėmė nuo sąskaitos 1000 Lt. Kaltinamoji, pasinaudojusi S. Ž. amžiumi ir neišprusimu galėjo apgaule išgauti iš mamos parašus ant vekselių ir kitų dokumentų. Nukentėjusioji pareiškė 3000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Liudytojas A. C. parodė, kad kaltinamąją pažįsta. Apie 1998 m. į jo mamą T. C. kreipėsi kaltinamoji A. P., kuri pasiūlė padėti atkurti nuosavybę į jo senelei T. F. bei šios seseriai S. Ž. pagal paveldėjimą priklausančią žemę. Iš kur atsirado kaltinamoji ir kas jai pasiūlė kreiptis į jo mamą ir tetą, jis nežino. Mama pati tvarkėsi nuosavybės atkūrimo dokumentus, o A. P. tvarkė už S. Ž. dokumentus. Jam tvarkyti dokumentus padėjo L. S. draugas. Kiek žino, S. Ž. buvo išdavusi įgaliojimą A. P.. Apie 2003 m. A. P. padedant buvo atkurta nuosavybės teisė į namų valdą, kurioje buvo gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais. Pagal žodinį susitarimą su A. P., kaip atlygis už pagalbą, pagal iš anksto sutartą 2000 lt už arą kainą A. P. nurodymu L. S. dukrai V. S. buvo parduota 10 arų žemės. A. P. gavo dalį pinigų už parduotą žemę iš S. Ž., o jie gavo visus savo dalies pinigus. Tokiu būdu už šią paslaugą, t.y. už pirmą žemės sklypą su A. P. buvo atsiskaityta. Apie 2004 m. jis iš žemėtvarkos gavo laišką, kad jo senelė T. F. kartu su seserimi S. Ž. gali pretenduoti į dar 40 arų žemės Salotės kaime. Jis nuosavybės atkūrimo dokumentus į senelei priklausančią žemę toliau tvarkė pats, senelė jam buvo išdavusi įgaliojimą, o S. Ž. atstovavo A. P.. Tvarkydama dokumentus A. P. dažnokai atvažiuodavo pas S. Ž., duodavo pasirašyti kažkokius dokumentus dėl nuosavybės atkūrimo, bet kai S. Ž. pasirašinėdavo ir bendravo su A. P. jis nedalyvaudavo. 2005 metų preliminarią žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį tarp S. Ž., A. P. ir jo pasirašė drauge su S. Ž., kadangi su A. P. žodžiu buvo sutarta atsilyginti dalimi žemės, į kurią A. P. pažadėjo atkurti nuosavybės teises. Sutartyje konkrečiai nebuvo aptariamą kokią žemę ir kur, nes nebuvo dar žinoma tiksliai kur ir kiek dar priklauso žemės. Po šios sutarties pasirašymo A. P. retai pasirodydavo ir nuosavybės į žemę neatkūrė. 2005 metais sudarant preliminarią žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutartį tarp jo, S. Ž. ir A. P. jokių piniginių mokėjimų nebuvo. Kiek žino 2005 metais įgaliojimas A. P. buvo panaikintas todėl, kad A. P. neatliko jokių veiksmų ir kažkur dingo, jis jai skambino kad atgauti dokumentus, tačiau paaiškėjo, jog kaltinamoji čia nurodytu adresu negyvena. Vėliau jis susirado bendrovę, kuriai padedant buvo atkurta nuosavybė į žemę ir jai buvo parduota, A. P. su nuosavybės teisės atkūrimu į šią dalį žemės bei jos pardavimu nieko bendro neturi. Ar materialiai A. P. rėmė S. Ž. nežino, gal kiek nors ir padėdavo, nes S. Ž. gyveno gana vargingai – iš pašalpų, pensijos ir namų ūkio. Tai, kad A. P. paskolino S. Ž. 150 000 Lt sumą, jo manymu, neatitinka tikrovės, kadangi S. Ž. tokių pinigų iki žemės pardavimo niekada neturėjo. S. Ž. lietuviškai nemoka nei kalbėti, nei rašyti, todėl A. P. duotus dokumentus galėjo pasirašyti nesuprasdama jų faktinio turinio ir esmės. Be to, pats L. S. prieš mirtį jam užsiminė, kad nepasitiki kaltinamąja.

Iš 2007-10-02 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog antstolės I. B. padėjeja pateikė: 2004-03-01 A. P. naudai išrašytą paprastąjį vekselį 150 000 Lt sumai, pasirašytą S. Ž., 2007-08-07 Vilniaus m. 32-o notaro biuro notarės R. J. vykdomojo įrašo egzempliorių, išduotą A. P., 2007-08-07 A. P. prašymą dėl vykdomojo dokumento vykdymo, saugomi voke Nr. 2., prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, kopijos prie 2008-09-10 dokumentų apžiūros protokolo (b.l. 127-132, t. 1).

Iš 2007-10-10 kratos A. P. gyvenamojoje vietoje protokolo matyti, jog buvo paimta: pavedimo sutarties be datos ir pilnai neužpildytos, pasirašytos S. Ž. ir A. P., 3 egzemplioriai po 2 lapus; 2002 metų paprastasis vekselis neužpildytas, pasirašytas S. Ž., 2 egz. po 1 lapą; 2003 metų paprastasis vekselis neužpildytas, pasirašytas S. Ž., 2 egz. po 1 lapą , 2007-08-07 prašymas Vilniaus m. 32-am notaro biurui, 1 lapas (b.l. 107-125).

Iš 2008-08-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad įtariamoji A. P. pateikė 2002-06-26 S. Ž. įgaliojimą atstovauti atkuriant nuosavybės teisę į žęmę bei parduoti, 2005-03-15 S. Ž. pranešimą dėl 2002-06-26 įgaliojimo anuliavimo (b.l. 166-170).

Iš 2007-12-29 specialisto išvados Nr. 11-3547(07) matyti, kad 2004-03-01 150 000 sumos paprastajame vekselyje eilutėje ,,vardas, pavardė” įrašą įrašė ir pasirašė S. Ž., kitus rankraštinius įrašus įrašė A. P., 2002 ir 2003 m. keturiuose neužpildytuose paprastuosiuose vekseliuose eilutėje ,,vardas, pavardė” įrašą įrašė ir pasirašė S. Ž., kitus rankraštinius įrašus įrašė A. P., trijose neužpildytose pavedimo sutartyse skiltyse ,,šalys” S. Ž. vardu įrašus įrašė ir pasirašė S. Ž., A. P. vardu – A. P.. (b.l. 137-140, t.1)

Teisminio nagrinėjimo metu apklausta gydytoja L. J. parodė, kad dirba Respublikinės tuberkuliozės ir infekcinių ligų universitetinės ligoninės infekcinių ligų gydytoja ir docente. A. P. į kliniką buvo atsiųsta 2009 m. balandžio mėnesį, kadangi jai buvo įtariamas lėtinis C hepatitas. A. P. dėl lėtinio virusinio C hepatito stebima ir gydoma nuo 2009-04-28. Pirmą kartą antiHCV(+) buvo nustatytas 2009 m. Iš pacientės ligos istorijos matyti, kad 1983 m. buvo perpiltas kraujas, kadangi tuo metu dėl bronchektazės jai buvo pašalinta dalis plaučio. Nuo 2009-06-25 iki 2009-06-30 pacientė buvo tirta mūsų ligoninėje stacionare, jai buvo konstatuotas nedidelio aktyvumo lėtinis hepatitas C su II laipsnio fibroze. Kadangi pacientė užsikrėtė nepalankia 1 genotipo HCV su didele viruso koncentracija, taip pat buvo rasti histologiniai pokyčiai kepenyse su II laipsnio fibroze, suaktyvėjo biocheminis procesas, todėl siekiant sustabdyti galimą kepenų ligos progresavimą pacientei buvo paskirtas priešvirusinis gydymas. Šio gydymo trukmė yra numatyta 48 savaites ir jis nėra pratęsiamas. Pacientė A. P. gydymą pradėjo 2009-06-30 ir gydymo pabaiga yra 2010-06-01 d. Šiuo metu ji gydosi 12-ąjį mėnesį, t.y. paskutinį mėnesį. Buvo du patikrinimai, po pirmo patikrinimo rezultatai buvo geri. Baigus gydymą bus vėl rezultatų tikrinimas, o galutinis gydymas bus vertinamas po pusės metų po gydymo pabaigos. Jeigu rezultatai bus nepatenkinami bus sprendžiama dėl pakartotinio gydymo, prognozė bus aiški 2011 m. vasarą. Jeigu bus nustatytas virusas, bus atnaujintas gydymas, kurio procedūra būna skirtinga. Asmenims, sergantiems šia liga yra ribojamas stiprus fizinis krūvis, uždraustas alkoholio vartojimas, reguliari mityba, yra problema dėl jos viršsvorio, yra kitų ligų, kurios gali atsiliepti jos būklei. Jeigu nebus taikomas gydymas, nebus pacientas kontroliuojamas ir prižiūrimas, tai po 10 metų ši liga progresuoja, ir 30 % progresuoja į kepenų cirozę, kuriai įtakos turi virusas, amžius ir kitos ligos. Kaip minėta, kadangi pacientei A. P. nustatytas nepalankus genotipas su didele viruso koncentracija, todėl šiuo atveju reikia ilgesnio gydymo kurso ir didesnės vaistų dozės. Tokie pacientai stebimi visą gyvenimą, kuriems Vilniuje tik dvi ligoninės gali skirti vaistus ir gydymą. Laisvės atėmimo vietose nuteistiesiems lėtinio virusinio C hepatito gydymui reikalingi specialūs tyrimai, o kompensuojamų vaistų įsigijimo galimybės ribotos. Laisvės atėmimo vietos įstaigose gydymas gali būti nelabai tinkamas ir efektyvus, nes žiūrint kiek lėšų tam yra skirta. Tokio gydymo kurso kaina šiai dienai 30 000 Lt, kompensuojama 100 %.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytus parodymus ir faktinius duomenis, mano, kad kaltinamosios A. P. veika dėl paprastojo vekselio 150000 Litų sumai yra nusikalstama. A. P. įrašydama į S. Ž. pasirašytą tuščią vekselio blanką žinomai melagingas žinias, kad pastaroji jai įsiskolinusi 150000 lt bei kitus vekselio rekvizitus – datą, vietą, asmenį, kuriam įsipareigoja, A. P. pagamino netikrą dokumentą – didelės vertės paprastąjį vekselį bei jį realizavo pateikdama išieškojimui, apgaulės būdu siekdama įgyti svetimą turtą. Be to ji pasikėsino pagaminti keturis paprastus vekselius bei pavedimo sutartį.

Lietuvos Respublikos BK 213 str. numatyta atsakomybė už netikrų pinigų ar vertybinių popierių pagaminimą, laikymą arba realizavimą. Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reguliavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimo, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ). Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse. Vekselis, kaip vertybinis popierius, įstatyme apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta vekselio sąvoka apibrėžia, kad vekselis, kaip vertybinis popierius – tai dokumentas, kuris išrašomas šio įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam. Vekselis gali būti įsakomasis arba paprastasis (ĮPVĮ 2 str. 1 d., Lietuvos Respublikos CK 1.105 str. 1 d.). Iš įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvokos matyti, kad tiek įsakomasis, tiek paprastasis vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Su vekseliu sietinoms asmenų teisėms apsaugoti įstatyme nustatyti griežti vekselio formalumo ir abstraktumo reikalavimai. ĮPVĮ 3, 4, 77, 78 straipsniuose nurodyti formalūs reikalavimai – būtini vekselio rekvizitai – ir jų nebuvimo pasekmės: dokumentas, kuriame nėra būtinų rekvizitų, negalioja. Šie reikalavimai vekseliui lemia, kad vekselio įgijėjui tam, jog įsitikintų vekselio galiojimu, pakanka patikrinti įstatyme nurodytus jo rekvizitus; savo ruožtu mokėtojas gali ginčyti savo prievolę pagal vekselį, remdamasis vekselio formaliais (rekvizitų) trūkumais.

ĮPVĮ 77 straipsnyje numatyti paprastojo vekselio rekvizitai. Paprastajame vekselyje turi būti: 1) žodžiai “paprastasis vekselis” tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas; 2) besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; 3) mokėjimo terminas; 4) mokėjimo vieta; 5) pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; 6) išrašymo vieta ir data; 7) išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas.

Nagrinėjamu atveju vertybinis popierius – paprastasis vekselis 150000 Lt sumai, kurį pagamino ir realizavo A. P., atitinka formalius vekselio, kaip vertybinio popieriaus, reikalavimus, šios aplinkybės neginčijamos. Pažymėtina, kad vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas, t. y. vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, atitinkantis vidinę asmens – vekselio davėjo – valią. Nors paprastasis vekselis 150000 Lt sumai atitinka formalius vekselio, kaip vertybinio popieriaus reikalavimus, tačiau byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad, išrašant minėtą vekselį, tikroji vekselio davėjo – S. Ž. valia nebuvo išreikšta, A. P. vekselyje įrašytas tikrovės neatitinkančias žinias, jog vekselyje nurodyta pinigų suma – 150000 Lt turi būti sumokėta A. P., nukentėjusioji S. Ž. patvirtino ne laisva valia, bet suklaidinta A. P.. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, ko neneigia ir pati kaltinamoji, kad S. Ž. pasirašymui buvo pateikti tušti A. P. paruošti vekselių blankai. Kaltinamoji teigia, kad S. Ž. suprato, ką pasirašė, tačiau tokie jos teiginiai prieštarauja apklausos metu teisme duotiems parodymams, kad vekselyje įrašyta suma ir įsipareigojimo įvykdymo data su S. Ž. aptarta nebuvo. Taigi, darytina išvada, kad jokio konkretaus S. Ž. įsipareigojimo - kada, kam ir kokią sumą sumokėti vekselio pasirašymo metu, nebuvo.

Kaltinamoji A. P. neigia apgaulės būdu suklaidinusi nukentėjusiąją S. Ž., tvirtina, kad nukentėjusioji S. Ž. jai buvo skolinga už paslaugas atkuriant nuosavybės teisę į žemę ir kitais su tuo susijusiais reikalais.Su ja nebuvo atsiskaityta. Todėl turėdama įgaliojimą atkurti nuosavybės teises į likusią paveldėtos žemės dalį ji pateikė S. Ž. pasirašyti tuščius vekselių blankus, kad jei pastaroji neatsiskaitytų, ji galėtų įrašyti sumą, kuri jos nuomone jai priklausė už suteiktas paslaugas ir tokiu būdu gauti atlyginimą už darbą. 2004–03–01 paprastąjį vekselį pilnai užpildė sužinojusi, kad S. Ž. bei jos giminaičiai likusią dalį žemės pardavė kitiems asmenims. Mano, jog vekselio neklastojo, o tik siekė gauti atlyginimą už jos S. Ž. suteiktas paslaugas atkuriant nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą. Teigia, kad S. Ž. suprato ką pasirašė ir žinojo, kad jai yra įsiskolinusi. Nukentėjusioji viską gerai suprato ir nebuvo suklaidinta. Šie kaltinamosios teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kaltinamosios A. P. parodymus apie kokios nors piniginės skolos egzistavimą, bei apie sąmoningą nukentėjusiosios S. Ž. vekselio 150000 Lt sumai pasirašymą, paneigia visų pirma nukentėjusiosios parodymai. Nukentėjusioji S. Ž. tvirtino, jog A. P. duotų pasirašyti dokumentų, t.y. vekselių ir pavedimo sutarčių turinio nesuprato, kadangi nemoka lietuvių kalbos, todėl kokius pasirašė dokumentus A. P. prašymu ji nežino, A. P. aiškino, kad reikia prašymų ir kitų dokumentų jos vardu atkuriant nuosavybės teises į žemę Vilniaus rajone. Ji pasitikėjo A. P., todėl negalėjo jos įtarti galima apgaule jos atžvilgiu. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog visi kaltinamajai inkriminuojami dokumentai S. Ž. buvo pateikti pasirašyti iki 2005-03-15 dienos. Tuo metu S. Ž. jokių įsipareigojimų A. P. neturėjo. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad jokie piniginiai įsipareigojimai A. P. nebuvo aptariami, tiek pirmuoju, tiek antruoju etapu kaip atsiskaitymas už paslaugas buvo sutarta dėl dalies žemės pardavimo ar kitokio perleidimo A. P.. Kaltinamosios teiginiai, kad S. Ž. suprato, ką pasirašo, pasirašydama tuščią blanką, yra vertintini kritiškai. Byloje nustatyta, jog nukentėjusioji S. Ž. nesuprasdama lietuvių kalbos, nemokėdama savarankiškai tvarkyti oficialių dokumentų bei pasitikėdama A. P. įrašė savo vardą, pavardę bei pasirašė tuščiame A. P. jai pateiktame vekselio blanke, kurį vėliau pilnai užpildė A. P., įrašydamas kitus būtinus vekselio rekvizitus ir 150000 Lt sumą, kuri turi būti sumokėta A. P.. Šias aplinkybes patvirtina ir Lietuvos Tesimo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11 – 3547 (07). Todėl akivaizdu, kad S. Ž., nemokėdama lietuvių kalbos, negalėjo suvokti jai pateikto tuščio blanko teksto. Tai, kad nukentėjusioji S. Ž. iš tiesų nesupranta lietuvių kalbos, lietuviškai nei skaityti, nei rašyti nemoka patvirtino ir jos dukra L. I. bei liudytojas A. C..

Kaltinamoji A. P. teigia, kad už pirminį nuosavybės atkūrimo etapą su ja nebuvo atsiskaityta, nes buvo susitarusi, kad jai bus už jos norimą kainą parduotas vienas iš sklypų, į kurį buvo atkurtos nuosavybės teisės. Tačiau ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu surinkti duomenys paneigia šį kaltinamosios teiginį. S. Ž. bei liudytojas A. C. parodė, kad su A. P. buvo atsiskaityta tokiu būdu - vienas iš sklypų už sutartą kainą - 2000 Lt už arą A. P. nurodymu buvo parduotas kartu su A. P. dokumentus tvarkiusio L. S. dukrai, o dalimi iš šio sandorio gautų pinigų - 6000 Lt S. Ž. padengė kaltinamosios turėtas išlaidas atkuriant nuosavybę. Taigi, iš byloje faktinių bylos aplinkybių matyti, kad visos sąlygos buvo įvykdytos. Nors kaltinamoji viso proceso metu teigia, kad su L. S. ji nėra susijusi, tačiau kratos metu rasti dokumentai - A. S. apmokėtų antstolio paslaugų kvitai liudija, kad iki tol santykiai su šia šeima buvo visą laiką palaikomi.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikotarpiu, kai A. P. buvo įgaliota atkurti nuosavybės teises į likusią turto dalį - nuo 2002-06-26 (įgaliojimas) iki 2005-03-15 (įgaliojimo anuliavimas), žemėtvarkai buvo pateiktas tik S. Ž. prašymas atkurti nuosavybę. Nors kaltinamoji teigia rinkusi ir tvarkiusi archyvinis dokumentus, perdavusi šiuos dokumentus matininkams, jokių šiuo teiginius patvirtinančių duomenų negali pateikti. Be to, vertintina ir ta aplinkybė, kad tik 2004-05-17 žemėtvarkos skyriuje buvo išduota pažyma dėl nuosavybės teisės patvirtinimo. Kaip parodė liudytojas A. C., gavę minėtą pažymą, jie A. P. jau negalėjo rasti, todėl ir buvo anuliuotas jai išduotas įgaliojimas, pradėta ieškoti kitų, galinčių padėti atkurti nuosavybę bei rasti pirkėją sklypui.

Kaltinamosios A. P. parodymus, jog S. Ž. buvo įsiskolinusi jai už suteiktas paslaugas padedant atkurti nuosavybės teises į žemę ir suteikiant kitas paslaugas, taip pat paremiant nukentėjusiąją materialiai ir dėl to nelaikytina, jog ji pagamino ir realizavo didelės vertės netikrą vertybinį popierių, teismas vertina kritiškai. Jei kaltinamoji ir būtų turėjusi kokius tai nuostolius, juos būtų galimybė išieškoti teismine (įstatymine) tvarka, sutartyje numatytos netesybų sąlygos. Tačiau ir ši byloje nustatyta aplinkybė A. P. baudžiamosios atsakomybės nešalina.

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neginčytiną išvadą, kad kaltinamoji A. P. apgaulės būdu, S. Ž. nesuprantant lietuvių kalbos, pasinaudodama tuo, kad nukentėjusioji ja pasitikėjo, įrašė į S. Ž. pasirašytą tuščią vekselio blanką žinomai melagingas žinias, kad pastaroji jai įsiskolinusi 150 000 Lt bei kitus vekselio rekvizitus - data, vietą, asmenį, kuriam įsipareigoja, A. P. pagamino netikrą dokumentą - didelės vertės paprastąjį vekselį bei jį realizavo pateikdama išieškojimui, apgaulės būdu siekdama įgyti svetimą turtą. Pagal suformuotą teismų praktiką teisės į svetimą turtą įgijimas panaudojus netikrus vertybinius popierius kvalifikuojamas tik pagal LR BK 213 str., papildomai neinkriminuojant nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. Taigi, A. P. padaryta veika pagal LR BK 213 str. 2 d. kvalifikuota tinkamai. Kiti vekseliai S. Ž. pasirašyti buvo pateikti tomis pačiomis aplinkybėmis - pastarajai nesuprantant jai pasirašyti pateiktų dokumentų turinio bei nesant jokio finansinio įsipareigojimo A. P., šios veikos kvalifikuojamos kaip pasikėsinimas, padaryti nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str., 213 str. l d., kadangi iki jų paėmimo kratos metu vekselių blankai nebuvo pilnai užpildyti. Nors kaltinamoji tvirtina, jog vekselių blankų ir neužpildytos pavedimo sutarties ji neketino realizuoti, tačiau ši aplinkybė nešalina jos atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog prasidėjus ikiteisminiam tyrimui A. P. savo noru vekselių blankų ir neužpildytos pavedimo sutarties pareigūnams nepateikė, apie juos neužsiminė ir juos laikė namuose iki tol, kol kratos metu minėti dokumentai nebuvo rasti ir paimti pačių pareigūnų. Todėl ši aplinkybė rodo, kad kaltinamoji A. P. turėjo tikslą ateityje panaudoti šiuos pagamintus netikrus vertybinius popierius – paprastus vekselius bei neužpildytą pavedimo sutartį. Kadangi tokiomis aplinkybėmis buvo pateikta pasirašyti ir neužpildyta pavedimo sutartis, todėl ši A. P. padaryta veika taip pat kvalifikuojama kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str., 300 str. l d., t.y. taip pat pasikėsinta pagaminti netikrą dokumentą - pavedimo sutartį.

Dėl bausmės skyrimo

Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę. Tokia galimybė įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje.

Bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi reikalauja motyvuotos teismo išvados, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas rekomenduoja teismams nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.13 punktas). Tačiau to nereikia suprasti, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas ar ekstraordinarines aplinkybes. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu.

Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį. Nors Baudžiamasis kodeksas ir neapibrėžia teisingumo principo sąvokos, teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas. Bausmės dydis už konkretų nusikaltimą yra numatytas įstatymo, teismo uždavinys parinkti neperžengiant sankcijos ribų optimalų bausmės dydį, reikalingą nuteistojo pataisymui.

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę, jos atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 dalis).

Lietuvos Respublikos BK 213 str. 2 d. numatytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų BK 11 straipsnio prasme, už kurio padarymą sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimas nuo dvejų iki dešimties metų. BK 213 str. 1 d. numatytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių (BK 11 str. 4 d.), o BK 300 str. 1 d. prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Visos nusikalstamos veikos padarytos tyčia ir dėl savanaudiškų paskatų. Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui nemažiau svarbu, kad kaltininkės asmenybės vertinimas pastūmėtų prie išvados, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininkės asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį vaidina kaltininkės elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo.

Kaltinamoji A. P. praeityje neteista, administracine tvarka nebausta (2 t., b.l. 98, 99), duomenų apie jos psichinės būklės ydingumą nėra, nedirba, į narkologinę įskaitą neįrašyta (2 t., b. l. 102), psichiatrijos ligoninėje negydyta (2 t., b.l. 103), duomenų apie ankstesnius jos teisės pažeidimus, susijusius su padarytomis nusikalstamomis veikomis, byloje nėra. Taip pat teismui nėra pateikta duomenų, kad po šių nusikaltimų padarymo A. P. būtų padariusi naujus nusikaltimus. Tai rodo, kad kaltinamosios A. P. asmenybės pavojingumas nėra didelis. Be to, nusikaltimu žala nepadaryta, nukentėjusioji jokių pretenzijų neturi, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos nepareikštas.

Be to, teismas išklausęs teismo posėdyje apklaustos gydytojos paaiškinimus bei įvertinęs byloje esančius duomenys apie kaltinamosios A. P. sveikatos būseną, daro išvadą, kad realus laisvės atėmimas gali pakenkti kaltinamosios sveikatos būklei, todėl bausmės tikslai nebus pasiekti realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę ir izoliavus ją nuo visuomenės. Apie jos sveikatos būklės nepagerėjimą, o atvirkščiai – pablogėjimą, kaltinamoji paliudijo teismo posėdžio metu. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti gydytojos paaiškinimais, kad kaltinamosios pakankamai prasta sveikatos būsena matosi ir vizualiai. Taigi, visos minėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad straipsnio sankcijoje numatytos realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Teismas konstatuoja, kad byloje nustatytos aplinkybės suteikia pagrindą A. P. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 str. 2 d., skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę – laisvės apribojimą, nes tokia bausmė pasiektų bausmės paskirtį. Teismo nuomone, A. P. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, ji neatitiktų padarytų nusikalstamų veikų sunkumo ir kaltininkės asmenybės, prieštarautų teisingumo principui, todėl vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, A. P. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 str. 2 d. skirtina sankcijoje už šį nusikaltimą nenumatytą bausmę - laisvės apribojimą. Teismo nuomone, A. P. pakankamai drausmins bei leis pasiekti BK 41 str. numatytus bausmės tikslus arčiau maksimalaus termino laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimu. Už BK 22 str., 213 str. 1 d. (4 epizodai) kaltinamai taip pat skirtinas laisvės apribojimas, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 str., 300 str. 1 d. skirtina bausmė – bauda, jos dydį nustatant pagal LR BK 47 str. nuostatas atsižvelgiant į kaltinamosios turtinę padėtį.

Dėl proceso išlaidų

Pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios išlaidos yra laikomos proceso išlaidomis. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2007-08-14 S. Ž. dėl A. P. veiksmų, t.y. neteisėtai išrašyto S. Ž. vardu 150 000 Lt vekselio, kreipėsi su pareiškimu dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Dėl to S. Ž. kreipėsi į advokatą A. Š. dėl jos interesų atstovavimo ir dokumentų parengimo ikiteisminiam tyrimui pradėti (1 t., b.l. 4). 2008-08-19 S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl turėtų 3000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir prašė pripažinti ją civiline ieškove (2 t., b.l. 4-5). 2008-08-19 nutarimu S. Ž. pripažinta nukentėjusiąja. 2009-06-15 S. Ž. mirė. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamosios A. P. priteistina L. I. mirusios S. Ž. turėtos išlaidos advokato pagalbai, kurios yra pagrįstos įrodymo, šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis (Lietuvos Respublikos 103 str.6 p., 106 str. 2 d. ).

Vadovaujantis LR BPK 94 str. nuostatomis, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2004-03-01 A. P. naudai išrašytas paprastasis vekselis 150 000 Lt sumai, pasirašytas S. Ž., 2007-08-07 Vilniaus m. 32-o notaro biuro notarės R. J. vykdomojo įrašo egzempliorius, išduotas A. P., 2007-08-07 A. P. prašymas dėl vykdomojo dokumento vykdymo, paimtas pagal 2007-10-02 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą; pavedimo sutartis be datos ir pilnai neužpildytas, pasirašytas S. Ž. ir A. P., 3 egzemplioriai po 2 lapus; 2002 metų paprastasis vekselis neužpildytas, pasirašytas S. Ž., 2 egz. po 1 lapą; 2003 metų paprastasis vekselis neužpildytas, pasirašytas S. Ž., 2 egz. po 1 lapą , 2007-08-07 prašymas Vilniaus m. 32-am notaro biurui, 1 lapas, paimtas pagal 2007-10-10 kratos A. P. gyvenamojoje vietoje protokolas - nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 str., 301-303 str., 304-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

A. P. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 213 str. 2 d., ir pritaikius LR BK 54 str. 3 d., paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams.

A. P. taip pat pripažinti kalta pagal LR BK 22 str. 1 d. 213 str. 1 d. (1) dėl pasikėsinimo pagaminti netikrą Lietuvos Respublikos apyvartoje esantį vertybinį popierių – paprastąjį vekselį 2002 m., ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.

A. P. taip pat pripažinti kalta pagal LR BK 22 str. 1 d. 213 str. 1 d. (2) dėl pasikėsinimo pagaminti netikrą Lietuvos Respublikos apyvartoje esantį vertybinį popierių – paprastąjį vekselį 2002 m., ir paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.

A. P. taip pat pripažinti kalta pagal LR BK 22 str. 1 d. 213 str. 1 d. (3) dėl pasikėsinimo pagaminti netikrą Lietuvos Respublikos apyvartoje esantį vertybinį popierių – paprastąjį vekselį 2003 m., paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.

A. P. taip pat pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 213 str. 1 d. (4)dėl pasikėsinimo pagaminti netikrą Lietuvos Respublikos apyvartoje esantį vertybinį popierių – paprastąjį vekselį 2003 m., paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams.

A. P. taip pat pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 300 str. 1 d. paskirti 20 MGL (2600 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 dalimis šias paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir A. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę 20 MGL (2600 litų) dydžio baudą bei laisvės apribojimą vieneriems metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant A. P. neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Priteisti iš A. P. L. I. dėl nukentėjusiosios S. Ž. turėtų išlaidų advokato pagalbai 3000 Lt (tris tūkstančius litų) atlyginimo.

Daiktinius įrodymus: 2004-03-01 A. P. naudai išrašytą paprastąjį vekselį 150 000 Lt sumai, pasirašytą S. Ž., 2007-08-07 Vilniaus m. 32-o notaro biuro notarės R. J. vykdomojo įrašo egzempliorių, išduotą A. P., 2007-08-07 A. P. prašymą dėl vykdomojo dokumento vykdymo, paimtą pagal 2007-10-02 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolą; pavedimo sutartį be datos ir pilnai neužpildytą, pasirašytą S. Ž. ir A. P., 3 egzempliorius po 2 lapus; 2002 metų paprastąjį vekselį neužpildytą, pasirašytą S. Ž., 2 egz. po 1 lapą; 2003 metų paprastąjį vekselį neužpildytą, pasirašytą S. Ž., 2 egz. po 1 lapą , 2007-08-07 prašymą Vilniaus m. 32-am notaro biurui, 1 lapą , paimtą pagal 2007-10-10 kratos A. P. gyvenamojoje vietoje protokolą - nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui per 20 dienų nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Stasys Punys