Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2009-04-30 · Administracinė byla Nr. I-95-353/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-04-30
Bylos Nr.
I-95-353/2009
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Kęstutis Gudynas, Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
R. T. N.
Atsakovas
Kauno AVA, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno AVA
Administracinė byla Nr.I-95-353/2009Procesinio sprendimo kategorija: 60; (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 30d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Kęstučio Gudyno ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Janinos Vitunskienės, Rimanto Giedraičio, sekretoriaujant Ingai Šagamogienei,

dalyvaujant pareiškėjos R. T. N. atstovui T. J. ,

atsakovų – Kauno AVA ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno AVA atstovei Agnei Surblienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. T. N. skundą dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašė panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m.gruodžio 29 d. įsakymą Nr.02-01-14645 ir sprendimą Nr.7968, kuriais jai atkurta nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą parenkant atkūrimo būdą- kompensuoti vyriausybei priklausančiais vertybiniais popieriais bei įpareigoti atsakovą atkurti nuosavybes natūra taip pat priteisti 20 000 Lt. neturtinę žalą.

Pareiškėjos atstovas skunde nurodė, kad pareiškėja 1997 m.gruodžio 23 d.pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į senelės K. D. iki nacionalizacijos Kaune, Upelio gatvėje turėtą 2752 kv. m. žemės sklypą žemės sklypą kompensuojant neatlygintinai. Kauno apskrities viršininko administracijos darbuotoja pasiūlė rinktis kitą žemės sklypą ir laukti nustatytos eilės. 2007 m.kovo 9 d. rašte institucija informavo apie būtinybę pasirinkti nuosavybės atkūrimo būdą vertybiniais popieriais arba kitą lygiavertį žemės sklypą bet kuriame Kauno apskrities rajone, išskyrus Kauno mestą, kadangi nuosavybės teisių atkūrimui trūksta žemės. Manantis, kad žemės Kauno mieste pakanka, jeigu racionaliai ją paskirstyti. Įvairių valstybės institucijų nustatyta, kad laisvos ir grąžintinos žemės Kaune yra. 2008 m.balandžio 26 d. pareiškėja gavo pranešimą, kad 2007 m.gruodžio 29 d. įsakymu ir tos pačios dienos Kauno apskrities viršininko sprendimu Nr.7968 jai atkurtos nuosavybės teisės į senelės valdytą žemę, parenkant atkūrimo būdą vertybiniais popieriais. Su tokiu sprendimu nesutinkanti, kadangi pareiškusi prašymą nuosavybės teises atkurti grąžinant žemės sklypą buvusioje vietoje bei žemės įvertinimas 10 568 Lt. suma yra per mažas palyginus su rinkos kainomis. Kauno apskrities viršininko administracijos darbuotoja daugiau kaip dešimt metų delsė priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, ji jautė įtampą ir tai blogino jos sveikatą. Dėl to jai padaryta neturtinė žala ir prašo priteisti 20 000 Lt. sumą šiai žalai kompensuoti.

Teisme pareiškėjos atstovas nurodė, kad supranta, kad pareiškėja įrašyta į eilę gauti lygiavertį sklypą kitoje vietoje, pageidaujamojoje vietoje Upelio gatvėje gal būt nėra laisvos žemės. Manantis, kad institucijos parinktas nuosavybės atkūrimo būdas vertybiniais popieriais yra neteisėtas.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodė, kad su reikalavimais nesutinka, prašė jų netenkinti. Nurodė, kad T.R. N. įstatymo nustatytu laiku pateikė prašymą dėl savybės teisių atkūrimo į senelės K. D. iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą Upelio gt.14A, Kaune. Prašymą atkurti nuosavybės teise į šią žemę buvo pateikusi ir kita pretendentė M. S. , todėl pareiškėjai teko 0,1376 ha žemės plotas. Pareiškėja pagal pareiškimo padavimo datą įtrauka į eilę asmenų, kurie pageidauja nuosavybės teises atkurti gaunant kitą sklypą Kauno meste. Apie tai pareiškėja informuota 2004 m.lieps 8 d. raštu Nr.597. Atsižvelgiant į aplinkybes, kad Kauno mieste tik apie 1000 asmenų galima atkurti nuosavybės teises suteikiant kitą žemės sklypą, pareiškėjos atžvilgiu buvo priimti ginčijami administraciniai aktai ir nuosavybės teisės atkurtos kompensuojant vertybiniais popieriais, o žemės kaina įvertina vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta vertinimo metodika. Nesutiko su reikalavimu priteisti neturtinę žalą, kadangi institucija veikė nevilkindama proceso, nes Kauno miesto savivaldybės administracija nepateikė laisvos ir neužstatytos žemės planų. Atsižvelgta į pateiktą informaciją apie tai, kad Kauno mieste yra galimybė suformuoti žemės sklypus tik apie 1000 pretendentų, todėl priimant ginčijamus aktus, nėra pažeisti teisės aktų reikalavimai.

Teisme atsakovo atstovė prašė pareiškėjos prašymo netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais.

Trečiojo suinteresuoto asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašoma jo netenkinti, kadangi pareiškėjos prašomas nuosavybės atkūrimo būdas natūra yra neįmanomas, nes nurodytoje vietoje Upelio gatvėje Kaune laisvos neužstatytos žemės nėra. Dabartiniu metu Kauno mieste galima suformuoti apie 1000 žemės sklypų, todėl visiems pageidaujantiems jos neužteks. Dėl to priimti ginčijami administraciniai aktai pagrįsti.Valdžios institucijos veikė nepažaisdamos įstatymų, pareiškėja nepagrindė neturtinės žalos atsiradimo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad reiškėja 1997 m.gruodžio 23d. pateikė prašymą žemės sklypui įsigyti neatlygintinai atkuriant nuosavybės teises į senelės K. D. iki nacionalizacijos valdytą 0.2752 ha žemės sklypą Aukštojoje Panemunėje ( dabar Kauno m., Upelio gt.14A.) ( nuosavybės atkūrimo byla, b.l.9). 2000 m.kovo17 d. Kauno Apskrities viršininko sprendimu Nr.2497 į dalį šio sklypo nuosavybės teisės atkurtos M. S. , suteikiant naują žemės sklypą kitoje vietoje ( ten pat, b.l.67). 1999 m.birželio 18 d. surašyta pažyma dėl nuosavybės teisių išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir pasiūlyta pareiškėjai atkurti nuosavybės teises į pusę minėto žemės sklypo, t.y. suteikiant neatlygintinai jos nuosavybėn naują 1376 kv.m. žemės sklypą ( ten pat, b.l.25). 2004 m.liepos 8 d. raštu Nr.597 Kauno miesto žemėtvarkos skyrius informavo pareiškėją, kad ji įrašyta į eilę naujam žemės sklypui gauti ir jos numeris 5541, o pasirinkti tokį sklypą bus pasiūlyta eilės tvarka ir apie tai bus informuota (ten pat,b.l.86).

LR vyriausybės 1997 m.rugsėjo 29 d. nutarimo 3 punkte nustatyta, kad iki 2003 m.balandžio 1 d.piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Iki nurodytos datos nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniam prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisi į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme arba nurodytu būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, prašymus nagrinėjančios institucijos privalo raštu iki 2003 m.kovo 1 d.pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus. Kai iki 2003 m.balandžio 1d.pilietis nepareiškia valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nuosavybės teisės atkuriamos prašymus nagrinėjančios institucijos parinktu būdu.

Darytina išvada, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus administracinius aktus, parinko kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą nepagrįstai. Įstatymas numato tiksliai valios išreiškimo ir jo pasikeitimo laiką, t.y.iki 2003 m.balandžio 1d. Pareiškėja 1997 m.gruodžio 23 d. prašymu pageidavo kompensuoti neatlygintinai žemės sklypą vietoj turėtos senelės K. D. žemės. Tai reiškia, kad pareiškėja nurodė nuosavybės atkūrimo būdą ekvivalentine natūra.1999 m.birželio 18 d.atsakovas surašė pažymą ir parinko šį nuosavybės atkūrimo būdą ( nuosv.atkūrimo byla, b.l.25) bei priėmė sprendimą įtraukti pareiškėją į eilę naujam žemės sklypui gauti.Atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje pažymoje siūlymas atskurti nuosavybės teises suteikiant kitą žemės sklypą Kauno mieste nubrauktas ir tai patvirtinta Kauno miesto Žemėtvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės parašu. Minėtas taisymas šiame dokumente neaptartas, kada tai atlikta nėra žinoma. Ši situacija leidžia padaryti išvadą, kad pažymos surašymo metu 1999 m.birželio 18 d. atsakovas siekė atkurti nuosavybės teises ten nurodytu būdu, o nurodyti taisymai padaryti ruošiant priimti ginčijamus administracinius aktus. Tai patvirtina aplinkybė, kad 2004 m. liepos 8 d. raštu Nr.597 pareiškėja buvo informuota apie galimybę gauti kitą žemės sklypą Kauno mieste. Bylos duomenimis patvirtinta, kad atsakovas nesiūlė pareiškėjai įstatymo nustatyti laiku išreikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo. Toks pasiūlymas atsirado tik 2007 m.kovo 9d. raštu Nr.S1-2129(1.10) ( nuosavybės teisių atkūrimo byla ,b.l.89), kuris neatitinka aukščiau išanalizuotų teisės aktų reikalavimų. Nors pareiškėja suformulavo prašymą įpareigoti atkurti nuosavybės teises natūra, tačiau tokiam reikalavimui nėra teisinio pagrindo, kadangi pati pareiškėja institucijai, sprendžiančiai nuosavybės teisių atkūrimą, nėra išreiškusi tokios valios. Šis prašymas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas savo poziciją dėl priimtų ginčijamų administracinių aktų grindžia Kauno m.savivaldybės administracijos 2007 m.kovo 15 d.raštu Nr.( 127V125)-R-783 ir 2007 m.birželio 8d. raštu Nr.(A27V1250)-R-1490, kuriuose nurodyta, kad vadovaujantis 2002 m.rugsėjo 19 d. nutarimu „ Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 106 punktu ateityje bus galima suplanuoti tik apie 1000 naujų žemės sklypų su infrastruktūrai skirtomis teritorijomis. Be to, minėtuose raštuose nurodyta, kad 2005 metais pakeitus miesto miškų ribas, atsirado laisvų teritorijų, naujai kartografuota 171 ha žemės. Kauno m. savivaldybė neatmeta galimybės, kad pradėjus detaliai planuoti žemės dideles teritorijas prie bankrutavusių gamybos įmonių, atsiras naujų laisvų žemės sklypų. Šios nuorodos leidžia teigti, kad naujų žemės sklypų paieška ir formavimas tęsiasi, šis procesas nesustojo, todėl išlieka galimybė pareiškėjai atkurti nuosavybės teises perduodant nuosavybėn naują žemės sklypą. Šioje situacijoje nėra pagrindo taikyti Tvarkos 3 punktą, kadangi teismas laiko, jog yra galimybė atkurti nuosavybės teises pareiškėjai jos pasirinktu būdu. Tokią poziciją išsakė Vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr.A-261-412/2009, Nr.A-442-438/2009. Vadovaujantis tuo kas išdėstyta priimti Kauno apskrities viršininko 2007 m.gruodžio 29 d.įsakymas Nr.02-01-14645 ir tos pačios dienos sprendimas Nr.7968 yra nepagrįsti, todėl naikintini.

Pareiškėjos prašymas priteisti neturtinę žalą atmestinas.Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ar neturtinės žalos, padarytos fiziniams asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo( Civilinio kodekso 485 str.). CK 6.271 straipsnio 4 dalis pagrindu valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė atsiranda tuomet, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo elgtis. Vadovaujantis CK 6.247 straipsniu atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Pareiškėja savo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo kildina iš Kauno apskrities viršininko administracijos pareigūnų neveikimo dešimt metų delsiant priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Sprendžiant pareiškėjos skundo pagrįstumą būtina įrodyti ne tik neteisėtus Kauno AVA arba jos pareigūnų veiksmus, bet ir nustatyti ar toks neveikimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pareiškėjos deklaruojamu žalos atsiradimu. Veikos neteisėtumas gali būti kildinamas tik nustačius Kauno AVA veiklą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą ir kaip jie pasireiškė.

Kaip byloje nustatyta, pareiškėja pateikė prašymą ir pageidavo nuosavybės teises atkurti suteikiant nuosavybėn kitą žemės sklypą.Šis klausimas sprendžiamas vadovaujantis Vyriausybės 1997 m.rugsėjo 29 d.nutarimu Nr.1057 atvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo tvarkos ir sąlygų ( toliau-Tvarka) 106 punktu. Iš jo seka, kad nuosavybės atkūrimas kompensuojant jos praradimą kitu žemės sklypu yra ne vien tik institucijos, kuri priima administracinius aktus dėl nuosavybės atkūrimo, veiklos rezultatas. Minėtame Tvarkos 106 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisės atkuriamos per 6 mėnesius minėtai institucijai gavus visus dokumentus.Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno miesto savivaldybė neparuošė ir nepateikė Kauno AVA žemės sklypo planų, kuriais remiantis būtų galima buvę spręsti apie nuosavybės teisų atkūrimą pareiškėjos prašomu būdu.

Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. ( CK 6.50 str.1d.).Formuodamas vieningą teisės taikymo praktiką Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasninė skriauda, pasireiškusi vienu iš išvardintų elementų, buvo nevienkartinio pobūdžio ar momentinė ( 2009 m.vasario 20 d. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr.A (556)-95/2009). Nagrinėjamojoje byloje išvardintų aplinkybių nenustatyta. Vien tik pareiškėjos atstovo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Pareiškėjos atstovo pateikta gydytojo pažyma ( T.2., b.l.13) liudija apie pareiškėjos ligas, tačiau jas kildinti vien tik iš patirto streso dėl nuosavybės teisių atkūrimo ilgo proceso, nėra pagrindo. Kitokių objektyvių įrodymų, leidžiančių laikyti reikalavimą priteisti 20000 Lt. neturtinę žalą pagrįstu, nėra. Byloje nesurinkta duomenų, kad atsakovo atstovas savo veiksmais stengsi pareiškėją pažeminti, psichologiškai sugniuždyti. Vadovaujantis šiomis aplinkybėmis, pareiškėjos reikalavimas priteisti neturtinę žalą atmestinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m.gruodžio 29 d. įsakymą Nr.02-01-14645 i 2007 m.gruodžio 29 d. sprendimą Nr.7968 dėl R. T. N. nuosavybės teisių atkūrimo.

Atmesti pareiškėjos prašymą įpareigoti Kauno apskrities viršininką atkurti nuosavybės teises natūra bei netenkinti prašymo priteisti 20000 Lt.neturtinės žalos atlyginimui ir jį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Kęstutis GudynasRimantas GiedraitisJanina Vitunskienė