- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-26
- Bylos Nr.
- 1S-130/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Jucys
- Kaltinamasis
- R. M.
- Advokatai
- Aivaras Škėma
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo R. M. (R. M. ) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutarties, kuria R. M. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2010 m. birželio 15 d.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje R. M. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje padarymu.
R. M. kaltinamas tuo, kad 2009 m. balandžio 29 d. M. A. subūrus organizuotą grupę, dalyvavo organizuotoje grupėje kartu su kitais organizuotos grupės nariais M. E. , L. D. , L. B. , D. N. , parengė nusikalstamos veikos planą, pasiskirstė vaidmenimis ir atliko šiuos nusikalstamus veiksmus:
R. M. , veikdamas organizuota grupe, kuriai vadovavo organizuotos grupės narys M. A. nuo 2009 m. balandžio 29 d., 7 val. iki 21 val., o M. E. suteikus informaciją apie laikomą slėptuvėje raktą nuo D. V. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, taip pat name esančius juvelyrinius dirbinius, ginklus, kartu su L. D. stebėjo aplinką, kaip L. B. ir D. N. pasinaudoję prie namo esančioje slėptuvėje buvusiu raktu atsirakino namo duris ir įsibrovė į D. V. priklausantį namą. Tokiu būdu R. M. su kitais organizuotos grupės nariais įsibrovė į gyvenamąsias patalpas ir pagrobė didelės vertės svetimą turtą: D. V. priklausančius laikrodžius „Rolex“, kurio vertė 26 000 Lt, „Gucci“, kurio vertė 2 600 Lt, „Palermo“, kurio vertė 1 000 Lt, geltono aukso žiedą su akmeniu, kurio vertė 2 000 Lt, geltono aukso grandinėlę, kurios vertė 2 500 Lt, geltono aukso grandinėlę, kurios vertė 1 000 Lt, geltono aukso grandinėlę, kurios vertė 2 5000 Lt, geltono aukso grandinėlę ant rankos, kurios vertė 1000 Lt, geltono aukso grandinėlę, kurios vertė 700 Lt, auksinį „Kirby“ kompanijos ženkliuką su dviem deimantais, kurio vertė 5 000 Lt, auksinį „Kirby“ kompanijos ženkliuką su trims deimantais, kurio vertė 10 000 Lt, geltono aukso žiedą su deimantu, kurio vertė 28 000 Lt, geltono aukso žiedą su mėlynu brangakmeniu ir trimis deimantais, kurio vertė 25 000 Lt, sidabrines sąsagas, kurių vertė 1 500 Lt, auksines sąsagas su akmenimis, kurių vertė 1 000 Lt, auksines sąsagas, kurių vertė 500 Lt, dujinį pistoletą, kurio vertė 180 Lt, dujinį pistoletą 9 mm kalibro, kurio vertė 300 Lt, pneumatinį pistoletą, kurio vertė 600 Lt, DVD grotuvą „Philips“, kurio vertė 80 Lt, „Viasat“ imtuvą, kurio vertė 400 Lt, „Viasat“ kortelę, kurios vertė 100 Lt, du kelioninius lagaminus, kurių vertė po 100 Lt, taip padarė D. V. 114 600 Lt turtinę žalą.
Be to, R. M. kaltinamas tuo, kad 2009 m. birželio 10 d. apie 22 val., M. A. subūrus organizuotą grupę, dalyvavo organizuotoje grupėje kartu su kitais organizuotos grupės nariais M. E. ir L. D. parengė nusikalstamos veikos planą, pasiskirstė vaidmenimis ir atliko šiuos nusikalstamus veiksmus, o būtent:
R. M. , veikdamas organizuota grupe, kuriai vadovavo organizuotos grupės narys M. A. , o M. E. suteikus informaciją apie D. V. priklausančių elektroninių mokėjimo kortelių tapatybės patvirtinimo duomenis (PIN kodus), sąskaitų likučius, asmeninius daiktus, kuriuos nuolat nešiojosi D. V. bei jam nurodant atvažiuoti į narių sutartą vietą, esančią apleistoje fermoje, 40 kelio Vilnius-Švenčionys kilometre, posūkyje į Siužonis 5 kilometre, iš anksto nusikalstamai veikai atlikti M. A. įsigytu šaunamuoju ginklu iššovė į D. V. keturis šūvius, padarydamas skylinį-šautinį dešinės rankos stipinkaulio lūžį, kiaurinį-šautinį pilvo juosmens minkštųjų audinių sužalojimus, pagrobė visus nukentėjusiajam priklausančius asmeninius daiktus, automobilį „Mercedes Benz“ S500, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pinigus, elektroninio mokėjimo AB „Swedbank“ korteles bei kartu su M. A. , L. D. užkasė gyvą D. V. duobėje ir taip dėl savanaudiškų paskatų nužudė D. V. .
Be to, R. M. kaltinamas tuo, kad veikdamas kartus su M. A. , neteisėtai panaudodamas D. V. priklausančias elektroninio mokėjimo AB „Swedbank“ korteles, iniciavo finansines operacijas bei asmens tapatybei nustatyti panaudojo D. V. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. 11661172.
Be to, R. M. kaltinamas tuo, kad veikdamas kartus su M. A. , turėdamas tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, atsiskaitydamas bei atlikdamas finansines operacijas iš bankomatų D. V. priklausančiomis AB „Swedbank“ elektroninio mokėjimo kortelėmis, sukčiavimo būdu užvaldė 8 772, 78 Lt, taip padarė D. V. 8 772, 78 Lt turtinę žalą.
R. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka sulaikytas 2009 m. liepos 14 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. liepos 15 d. nutartimi R. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartimi suėmimo laikotarpis R. M. buvo pratęstas dviem mėnesiams, o 2009 m. lapkričio 13 d. nutartimi suėmimo terminas jam buvo pratęstas dar dviem mėnesiams. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartimi suėmimo terminas R. M. buvo pratęstas trims mėnesiams, o 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi suėmimo terminas jam pratęstas dviem mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartimi kaltinamajam R. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2010 m. birželio 15 d.
Šalies argumentai
Kaltinamasis R. M. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti, nes ji neteisėta ir nepagrįsta.
Kaltinamasis skunde prašo atsižvelgti, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų jis prisipažino, davė išsamius parodymus, padėjo išaiškinti visus organizuotos grupės padarytus nusikaltimus, nuoširdžiai gailisi, todėl neturi jokio pagrindo bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujus nusikaltimus. Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas pratęsdamas suėmimo terminą dar trims mėnesiams, neteisėtai bei nepagrįstai nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs, slėpsis nuo teismo) ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus).
Atkreipia dėmesį į tai, kad BPK 122 straipsnio 2 dalyje pagrįstas manymas, kad kaltinamasis (įtariamasis) bėgs, slėpsis nuo baudžiamojo persekiojimo institucijų, konstatuojamas tik įvertinus kaltinamojo (įtariamojo) asmenybę, socialinę aplinką apibūdinančias aplinkybes (šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes). Pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte nurodoma, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių sąvokai“. Apelianto nuomone, nusikalstamos veikos priskyrimas tam tikrai nusikaltimų kategorijai bei gresiančios bausmės dydis, sprendžiant suėmimo skyrimo klausimą, nėra nei lemiami, nei reikšmingesni kriterijai už kitus nurodytus BPK 122 straipsnio 2 dalyje. Todėl Vilniaus apygardos teismo nurodytas argumentas, jog vien inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė savaime suponuoja pagrindą manyti, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas bei prieštaraujantis įstatymams ir teisės doktrinai. Pažymi, kad aukščiau nurodyto pagrindo buvimą teismas įrodinėja tik neigiamai jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios jam yra nepalankios, t. y. neturi nuolatinio legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje du kartus teistas, tačiau teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kurios leidžia jo asmenybę vertinti teigiamai. Atkreipia dėmesį į tai, kad jis davė išsamius parodymus apie organizuotos grupės padarytus nusikaltimus, juose dalyvavusius asmenis, savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, mano, kad jo vaidmuo organizuotoje grupėje buvo antraeilis. Teigia, kad teismas pratęsdamas pačią griežčiausią kardomąją priemonę išsamiai neįvertino ir neatsižvelgė į tai, kad jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę su kuria nuolat palaiko ryšį, registruotas darbo biržoje, studijuoja transporto vadybą, turi žemės valdomų tiltinio tipo kranų operatoriaus atestatą. Atkreipia dėmesį, kad būdamas suimtas, jis praras galimybę tęsti studijas Tarptautinės verslo ir teisės aukštojoje mokykloje, ieškotis darbo bei iki bausmės atlikimo pradžios atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą.
R. M. mano, kad teismas formaliai konstatavo BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte suėmimo termino pratęsimo pagrindo buvimą, motyvuodamas tuo, jog yra kaltinamas tyčinių nusikaltimų padarymu, iš kurių vienas sunkus ir vienas labai sunkus, kurie buvo padaryti organizuota grupe. Teigia, kad aukščiau skunde nurodytos aplinkybės neleidžia teigti, jog jis darys naujus nusikaltimus.
Šalies argumentai
R. M. ir jo gynėjas prašo kaltinamojo skundą tenkinti. Prokuroras prašo kaltinamojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. M. skundas atmestinas.
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 14 d. nutartimi kaltinamajam R. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams. Apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga (conditio sine qua non) yra duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti kaltinimai turi būti pagrįsti. Apeliacinis teismas mano, jog šioje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, pagrįstai leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tai patvirtina duomenų visuma bei kaltinamajame akte nurodomi duomenys. Kadangi baudžiamoji byla šiuo metu nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme, įrodymų vertinimas dėl padarytų nusikalstamų veikų, prisipažinimas ar gailestis dėl jų padarymo yra ne Apeliacinio teismo kompetencija, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą.
Atkreipiamas dėmesys į tai, kad suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad šiuo metu švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus galima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Apeliacinis teismas mano, kad Baudžiamojo proceso kodekso numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų.
Pirmosios instancijos teismas pratęsė kaltinamajam R. M. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, nustatęs tam pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – kaltinamasis darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.
BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, kad kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas atsižvelgiant į kaltinamojo (įtariamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.
Kaltinamasis skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl aptariamo suėmimo paskyrimo pagrindo yra nepagrįsti, neteisėti bei prieštaraujantis įstatymams ir teisės doktrinai. Apeliacinis teismas pažymi, kad šis kaltinamojo argumentas yra deklaratyvus ir nepaneigiantys teismo išvados dėl būtinumo jam tęsti suėmimo terminą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, kad, BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu skiriant arba pratęsiant suėmimą, būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto numatytu pagrindu.
Apeliacinio teismo nuomone, baudžiamosios bylos medžiagoje nurodyti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis R. M. , būdamas nesuimtas, bėgs (slėpsis) nuo teismo. R. M. kaltinamas labai sunkių, sunkių, apysunkių ir nesunkių nusikalstamų veikų padarymų, už kurias baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę (BK 11 straipsnio 3, 4, 5, 6 dalys). Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau įvertinus kitus bylos duomenis, jos visiškai pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Byloje nustatyta, kad R. M. praeityje teistas du kartus, baustas už administracinius teisės pažeidimus (t. 6, b. l. 19-39), vartojo narkotikus, buvo priklausomas nuo opioidų (t. 6, b. l. 70), iki suėmimo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nevedęs, todėl jo nesieja glaudūs šeiminiai ryšiai. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, ilgalaikio laisvės atėmimo, kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą Vilniaus apygardos teismas nustatė pagrįstai.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas (įtariamas) bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.
Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo nutartyje nurodytas pagrindas, jog kaltinamasis R. M. būdamas laisvėje darys naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas. Veikos, kurių padarymu kaltinamas R. M. , yra priskiriamos nesunkių, apysunkių, sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai, jos numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog kai pagrįstai manoma, kad kaltinamasis (įtariamasis) darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas (įtariamas) padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. M. kaltinamas nusikalstamas veikas padaręs organizuota grupe, iki suėmimo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, nesaistomas tvirtų socialinių ryšių, nors yra pakankamai jauno amžiaus, tačiau praeityje jau du kartus teistas. Pažymima, kad nusikaltimų darymo sistemingumas, jų kartotinumas ir pobūdis leidžia pagrįstai manyti, kad R. M. yra linkęs nusikalsti, todėl būdamas laisvėje, gali daryti naujus BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytus nusikaltimus. Todėl yra pagrindas suėmimo terminą pratęsti BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu.
Skunde nurodyti asmeninio pobūdžio argumentai, kad iki suėmimo paskyrimo kaltinamasis R. M. turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę su kuria nuolat palaiko ryšį, taip pat būdamas suimtas praras galimybę tęsti studijas Tarptautinės verslo ir teisės aukštojoje mokykloje, praras galimybę ieškotis darbo ir taip iki bausmės atlikimo pradžios atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą yra reikšmingi nustatant, ar kaltinamasis (įtariamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo ir būdamas laisvėje darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Tačiau siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje negali būti vertinami kaip išimtinai prioritetiniai ir sąlygojantys kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės panaikinimą. Remiantis formuojama teismų praktika taip pat svarbu pažymėti, kad viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Todėl įvertinus nusikaltimus, kuriais kaltinamas R. M. , jų pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Teismo nuomone, R. M. suėmimo terminas pratęstas įstatymo nustatyta tvarka, BPK ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ reikalavimai nepažeisti.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Kaltinamojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.