Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis MB (duomenys neskelbtini) darbininku, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančią redakciją), 187 straipsnio 3 dalį,

G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis MB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2010 m. lapkričio 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

2) 2012 m. kovo 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 40 parų areštu;

3) 2012 m. kovo 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 50 parų areštu; vadovaujantis BK 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2012 m. kovo 5 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir skirta subendrinta bausmė – 60 parų areštas;

4) 2012 m. gegužės 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams; 2012 m. liepos 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinus 2012 m. kovo 29 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2012 m. gegužės 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes skirta galutinė subendrinta bausmė – laivės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui;

5) 2012 m. rugpjūčio 17 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 254 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį subendrinta bausme – laisvės atėmimu 7 metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šią bausmę subendrinus su 2012 m. liepos 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi subendrinta bausme skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams 6 mėnesiams;

6) 2016 m. balandžio 25 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šią bausmę subendrinus su 2012 m. rugpjūčio 17 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 11 mėnesių 13 dienų;

7) 2020 m. vasario 18 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 201 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šią bausmę subendrinus su 2016 m. balandžio 25 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams 18 dienų;

8) 2023 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 40 MGL (2000 Eur) bauda su baudžiamojo poveikio priemonėmis;

9) 2023 m. rugsėjo 15 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros 8 mėnesiams, skiriant įpareigojimus; šią bausmę subendrinus su 2023 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu neatlikta bausme skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros 8 mėnesiams ir 40 MGL (2000 Eur) bauda;

10) 2023 m. gruodžio 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį laisvės apribojimu be intensyvios priežiūros 10 mėnesių skiriant įpareigojimus; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2023 m. rugsėjo 15 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros 1 metams 6 mėnesiams skiriant įpareigojimus ir 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda; 2024 m. balandžio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu, arešto bausmę atlikęs, turintis neišnykusį teistumą,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį (pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojančią redakciją), 187 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byloje neginčytinai nustatyta, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. kaltinamieji E. V. ir G. I., taip pat liudytojai D. P., L. I. ir A. L. buvo pas nukentėjusįjį G. L. namuose (duomenys neskelbtini), kur vyko išgertuvės. Šio fakto neginčija ir kaltinamieji E. V. bei G. I., tačiau kaltinamieji neigia smurtavę prieš nukentėjusįjį bei pavogę ir sugadinę šio turtą. Teismo vertinimu, kaltinamųjų kaltė įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios liudytojas L. I. nuosekliai tvirtino, kad nukentėjusįjį G. L. sumušė, o po to jo turtą pavogė bei sugadino būtent kaltinamieji E. V. ir G. I. Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2024 m. vasario 28 d. liudytojas L. I. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. su broliu G. I. dirbant prie grūdų broliui paskambino E. V. ir pasakė, kad ateitų iki žmogaus atsigerti. Suprato, kad kviečia atvykti pas G. L. vartoti alkoholio. Baigę dirbti prie grūdų (tikslaus laiko nepamena) abu su broliu G. I. nuėjo iki parko, esančio (duomenys neskelbtini). Ten susitiko D. P. ir A. L. Susitikę visi keturi kalbėjosi, o A. L. ir D. P. tarėsi eiti vartoti alkoholio, kvietė ir juos, jie sutiko. Nuėjo pas G. L., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). G. L. juos visus priėmė. G. L. jau buvo išgėręs. Pas G. L. jau buvo E. V. Jie visi vartojo alkoholį. G. L. gėrė kartu su jais. Gėrė brendį, alų ir trauktinę. Pas G. L. alkoholinius gėrimus vartojo šešiese. D. P. su jais pabuvo trumpai, apie 5 minutes, nes pamatė, kad prasidėjo blogi dalykai ir išėjo. O blogi dalykai buvo tokie, kad G. I. ir E. V. pradėjo mušti G. L. Nežino dėl ko jį mušė. Pradžioje G. I. ir E. V. nuošaliau tarėsi kažką daryti, jis tai matė, tačiau negirdėjo apie ką jie kalbėjo, tačiau suprato, kad jie kažką darys. Pirmiausia jie dviese pradėjo mušti G. L. Abu kartu sudavė apie 4–5 smūgius rankų kumščiais. Sudavė į galvą ir į dešinį šoną. Tuo metu, kai G. L. mušė E. V. ir G. I., jis jiems nieko nesakė. Nepamena ką E. V. ir G. I. sakė mušdami G. L. G. L., kai jį mušė, sėdėjo ant fotelio, prie pečiaus. Neatsimena ką G. L. darė, kai jį mušė E. V. ir G. I. G. L. buvo girtas. Prieš tai G. L. konfliktavo su E. V. ir G. I. Dėl ko jie konfliktavo nepamena ir negali pasakyti, kuriuo metu jie susipyko. Jų konflikto metu jis sėdėjo šalia G. L. ant sofos. E. V. sėdėjo prie stalo ant kėdės, kaip ir G. I., A. L. sėdėjo ant sofos prie jo. Kai sumušė G. L., tada su virve surišo A. L. Surišo su virve, kurią turėjo rankose. G. I. virvę išsitraukė iš savo striukės. A. L. surišo rankas ir kojas. Po to jie tarėsi paimti mašinos raktelius. E. V. ir G. I. surišo A. L., bet jo nemušė, o surišo, kad A. L. nepabėgtų. D. P. pabėgo, kai pamatė, kad vyksta muštynės, dar prieš surišant A. L. E. V. paėmė automobilio raktelius ir abu su G. I. išėję iš namo sėdo į automobilį ir išvažiavo. Vairavo E. V. Pats tuo metu buvo pas G. L. namuose ir matė per langą, kaip E. V. išvažiavo. Už vairo atsisėdo E. V., o G. I. atsisėdo šalia E. V. Automobilis buvo G. L. Prieš G. I. ir E. V. išvykstant buvo vagystės – pavogė telefoną, pjūklą ir trimerį. Matė kaip nešėsi daiktus ir juos sunešė per vieną kartą. G. L. neleido išsinešti daiktų E. V. ir G. I., bet jie išsinešė, nes G. L. nematė kaip jie juos nešėsi. Nematė, nes buvo sumuštas ir sėdėjo ant kėdės nuleidęs galvą, rankomis susiėmęs už galvos (liudytojas parodo, kaip sėdėjo G. L.) ir nežiūrėjo ką darė E. V. su G. I., nieko nesakė. E. V. ir G. I. iš name esančio sandėliuko pavogė benzininį pjūklą, trimerį ir telefoną (telefonas buvo kambaryje). Kiek pamena, daugiau nieko nepaėmė. Jie viską sudėjo į bagažinę, kurią atidarė E. V. Pats tai matė. Tada paėmę tuos daiktus bei susidėję į G. L. automobilį išvyko jų parduoti. Nespėjo jų nei sustabdyti, nei pagauti. Tada jis išėjo iš G. L. namų, o A. L. paliko G. L. namuose. Išėjo vienas ir ėjo į namus. Girdėjo kaip važinėjo kažkoks automobilis ir kaip cypė automobilio ratai. Nematė koks tai automobilis, tik girdėjo garsus. Policijos nekvietė, nes bijojo, kad E. V. ir G. I. nesužinotų, kad iškvietė policiją (2 t., b. l. 139-142). Iš 2024 m. birželio 12 d. akistatos protokolo matyti, kad buvo atlikta akistata tarp liudytojo A. L. ir liudytojo L. I. Akistatos metu L. I. nurodė, kad kiek pamena, jie ten tarėsi raktelį paimt, E. V. su G. I. Po to E. V. su G. I. dingo, su mašina raižė, po to nei vieno neberado. Vartojo alkoholį. Kai pavogė mašiną, D. P. nebuvo. Buvo G. I. su E. V. Atsimena ėmė pjūklus, trimerius, jis ten nelindo. G. I. su E. V. daiktus paėmė. Vienas nešė trimerį, kitas pjūklą. Kas ką nešė, nežino. Kiek žino, išsivežė su mašina. Kur paskui padėjo, nežino. Matė tik kaip E. V. paėmė raktelius, tai gal jis ir vairavo. Kai išėjo iš G. L., nei vieno nebebuvo, mašinos irgi nebuvo. Tai gal jis ir vairavo. Nematė, kad kas niokotų daiktus. Atrodo, kad paskutinis išėjo namo pats, jau nieko nebebuvo likę. Nežino, kodėl buvo pas G. L. E. V. su G. I. pradėjo planuoti, kai buvo tenai, pas G. L. (2 t., b. l. 151-156). Iš 2023 m. rugpjūčio 25 d. akistatos protokolo matyti, kad atlikta akistata tarp liudytojo L. I. ir E. V., kurios metu L. I. parodė, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. su E. V., A. L. ir G. I. lankėsi pas G. L. Jiems būnant pas G. L. kilo konfliktas, kurio metu matė, kaip E. V. ir G. I. mušė G. L. Kodėl jie pradėjo mušti G. L., nežino. A. L. prieš G. L. nesmurtavo. Neatsimena su kuo atėjo pas G. L. ir ar jam atėjus kažkuris iš minėtų asmenų jau buvo ten. L. I. taip pat parodė, kad matė, kaip kieme stovėjo G. L. automobilis, tačiau šiuo metu jis neatsimena automobilio spalvos ir markės. Būdamas pas G. L. kambaryje girdėjo, kaip buvo užkurtas G. L. automobilio variklis. Tuo metu E. V. ir G. I. buvo lauke. Jis nematė to vaizdo, kad E. V. ir G. I. būtų tame automobilyje ir išvažiuotų. Jis išėjo į lauką pasižiūrėti ir matė, kad kieme nebėra G. L. automobilio ir lauke nebuvo E. V. su G. I., tai suprato, kad su automobiliu išvažiavo E. V. ir G. I. Jis matė, kaip E. V., būdamas kambaryje, spyrė koja į televizorių, tada į rankas paėmęs G. L. telefoną, metė telefoną ant grindų ir taip telefonas sudužo. Prieš kokius du mėnesius, tikslios datos nurodyti negali, nes neatsimena, buvo susitikęs E. V. Paklausė jo apie 2022 m. rugsėjo 8 d., kur yra iš G. L. pavogti daiktai. E. V. pasakė, kad nieko apie tai nežino. Jis jo paklausė, kur yra G. L. priklausantis automobilis. E. V. pasakė, kad automobilio seniai nebėra, ir, kad nieko nežino kur tas automobilis buvo nuvarytas. Paklausė E. V. apie telefoną ir sudaužytą televizorių. Šis pasakė, kad nieko apie tai nežino ir, kad nieko jis nedaužė. Kodėl E. V. taip pasakė, nežino (4 t., b. l. 132-137). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. I. parodė, kad yra buvęs pas nukentėjusįjį namuose su E. V., G. I. ir A. L. Nepamena, su kuo ten nuėjo. Kai nuėjo pas nukentėjusįjį, šis nebuvo sužalotas. Nuėję visi vartojo alkoholį. Iš pradžių viskas buvo gerai. Jis (L. I.) visą laiką buvo tame pačiame kambariuke ir į kitas patalpas nėjo. Apžiūrėti nukentėjusiojo namų ėjo tik E. V. ir G. I. Ėjo dar prieš mušimą. Po kurio laiko, kiek pamena, E. V. su G. I. pradėjo tartis iš nukentėjusiojo atimti mašinos raktelius, o A. L. buvo pririšę, kad šis nepabėgtų. Nukentėjusįjį mušė E. V. ir G. I., Pats tą matė. Mušė į galvą, šonkaulių srityje, į šonus, į žandikaulius. Mušė gal kokias penkias minutes. Jis (L. I.) nesikišo, o A. L. buvo pririštas. A. L. girdėjo ką tarėsi E. V. su G. I. Matė, kaip G. I. su E. V. ėmė raktelius – E. V. juos nutraukė nuo pakabuko ir pasiėmė. Tada E. V. ir G. I. įsėdo į mašiną ir išvažiavo pasivažinėti. Nebepamena kur kabėjo pakabukas su raktais. Nežino kas tiksliai sėdėjo už vairo. Nematė, kad G. I. ir E. V. ką nors neštųsi į mašiną. Ikiteisminio tyrimo metu davė tikslius parodymus, juos tvirtina. Kai E. V. ir G. I. išvažiavo, pas nukentėjusįjį namuose liko tik jis (L. I.) ir A. L. Nežino, kas atrišo A. L. rankas. Kai išėjo iš nukentėjusiojo namų, šis išleido, buvo sąmoningas, palydėjo. Tuo metu nukentėjusysis buvo sumuštas, ant veido matėsi sumušimai, bet eiti galėjo. Kai buvo pas nukentėjusįjį, televizorius iš pradžių buvo sveikas, o po to jį sudaužė, galbūt G. I. griūdamas arba su kumščiu trenkdamas. Telefoną nukentėjusysis turėjo vieną, jis iš pradžių buvo sveikas, po to E. V. jį trenkė į žemę. Matė, kad pas nukentėjusįjį už namo stovėjo sidabrinis Fordas. Daugiau mašinų nebuvo. Išgertuvių metu nebuvo kalbos apie dviratį. Šie liudytojo L. I. parodymai atitinka nukentėjusiojo G. L. parodymus, kad 2022 m. rugsėjo 8 d. atėjo keturi vaikinai ir pasakė, kad nori susipažinti. Pamena, kad visi keturi atėjo iš karto. Nieko negalvodamas įsileido vaikinus į savo namus. Tuo metu pats ruošė vakarienę ir kartu su vaikinais vartojo alkoholį. Jis (nukentėjusysis) gėrė brendį, o vaikinai – alų ir sidrą, kurį atsinešė patys. Nesuprato, kas įvyko, gal koks žodinis konfliktas, nes vaikinai pradėjo jį (nukentėjusįjį) daužyti. Saugodamasis užsidengė galvą, todėl labai sunku pasakyti, kas mušė. Smūgiai buvo į galvą, šonus, nugarą. Kas pirmas pradėjo mušti, nepamena. Pirmąjį smūgį gavo iš dešinės. Buvo šluota ir po įvykio ji buvo sulaužyta. Prieš ateinant tiems asmenims buvo sveikas. Kai baigė mušti, atsidengė galvą. Tuo metu jo namuose buvo likę gal du asmenys. Mušimas truko gana ilgai. Asmenys tai ateidavo, tai išeidavo. Regis E. V. su L. I. buvo su juo, o kiti du tai ateidavo, tai išeidavo. Po sumušimo sąmonės praradęs nebuvo, bet tą dieną nebuvo atsikėlęs iš lovos. Tik kitą dieną nuėjo iki kaimynės prašyti pagalbos. Buvo du telefonai. Vienas dingo, o kitas buvo sudaužytas, todėl negalėjo išsikviesti pagalbos. Daiktų pasigedo tada, kai jau galėjo kažkur nueiti. Pro vonios langą pamatė, kad nebėra mašinos, o nuėjęs į dirbtuves pamatė, kad jos ištuštėjusios. Kieme iki vagystės buvo tik vienas automobilis, sidabrinis „Galaxy“. Automobilis buvo važiuojantis. Automobilio buvo vienas. Žalio automobilio neturėjo. Automobilyje buvo sudėti ir uosio skydai, o įrankiai buvo dirbtuvėse. Prieš įvykį televizorius buvo sveikas. Turėjo du telefonus. Vienas telefonas buvo „Redmi“, jis neturėjo garso, tai naudojo jį pažiūrėti vaizdelius. O kitas telefonas buvo naudojamas kaip ryšio priemonė. Išorinių pažeidimų iki įvykio nebuvo nei vienam, nei kitam telefonui. Dingo telefonas „Redmi“, o sudaužytas buvo „Huawei“, kuris anksčiau nebuvo pažeistas. Namų ir automobilio raktai kabėjo ant jo (nukentėjusiojo) kaklo ant pakabuko, kuris įvykio metu buvo nutrauktas, o spyruoklė, kuri laiko raktus, ištiesinta. Pakabukas liko, o raktų nebebuvo. Raktai nuo kaklo buvo paimti kažkuriuo metu mušant. Kai visi svečiai išėjo, jis (nukentėjusysis) gulėjo toje pačioje vietoje. Per tą laiką niekas nebuvo atėjęs į namus. Tam, kad būtų galima patekti į dirbtuves, reikia eiti per gyvenamąjį kambarį. Liudytojo L. I. ir nukentėjusiojo G. L. parodymus dėl nukentėjusiojo sumušimo patvirtina ir objektyvūs bylos duomenys. Iš 2022 m. rugsėjo 15 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. L. padaryta poodinės kraujosruvos akių vokuose, nosyje, kairiame smilkinyje, pakaušyje, kairiame žaste, krūtinės kairiame šone, odos nubrozdinimas kairiame petyje, paveikus kietais bukais daiktais 9 trauminiais poveikiais. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs (2 t., b. l. 71). Be to, šioje vietoje svarbu pažymėti ir tai, kad tiek abu kaltinamieji, tiek ir teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad jiems atėjus pas nukentėjusįjį G. L. į namus šis buvo sveikas. Taigi iš viso to, kas išdėstyta akivaizdu, kad sužalojimai nukentėjusiajam G. L. buvo padaryti išgertuvių metu ir juos padarė kaltinamieji E. V. bei G. I. Teismas neturi pagrindo netikėti ir nukentėjusiojo G. L. bei liudytojo L. I. parodymais, kad nukentėjusiojo turtą pavogė bei sugadino būtent kaltinamieji E. V. ir G. I. Liudytojas L. I. patvirtino, kad kaltinamieji E. V. ir G. I. ėjo apžiūrėti nukentėjusiojo namų. Liudytojas A. L. teisme taip pat parodė, kad po nukentėjusiojo namus vaikščiojo jis (A. L.), D. P. ir E. V. Nukentėjusysis dirba lentpjūvėje, todėl ten buvo sukrautos malkos, lentos, atraižos, staliaus įrankiai, staklės, peiliai kur sukasi. Kaip minėta, liudytojas L. I. viso proceso metu iš esmės nuosekliai tvirtino, kad matė, kaip E. V. ir G. I. iš nukentėjusiojo namų be nukentėjusiojo leidimo nešė įrankius, kuriuos sudėjo į nukentėjusiojo automobilį, o vėliau šiuo automobiliu išvažiavo. Be to, liudytojas L. I. tvirtino matęs ir tai, kad kaltinamieji sugadino nukentėjusiojo telefoną bei televizorių. Pažymėtina, kad liudytojo L. I. ir nukentėjusiojo G. L. parodymai sutampa. Nukentėjusysis teigė, kad namų ir automobilio raktai kabėjo ant jo (nukentėjusiojo) kaklo ant pakabuko, kuris įvykio metu buvo nutrauktas, o spyruoklė, kuri laiko raktus, ištiesinta. Pakabukas liko, o raktų nebebuvo. Raktai nuo kaklo buvo paimti kažkuriuo metu mušant. Liudytojas L. I. taip pat patvirtino, kad matė, kaip G. I. su E. V. ėmė raktelius – E. V. juos nutraukė nuo pakabuko ir pasiėmė. Dar svarbu pažymėti ir tai, kad pagal nukentėjusiojo parodymus, kai visi svečiai išėjo, jis (nukentėjusysis) gulėjo toje pačioje vietoje. Per tą laiką niekas nebuvo atėjęs į namus. Tam, kad būtų galima patekti į dirbtuves, reikia eiti per gyvenamąjį kambarį. Taigi akivaizdu, kad po to, kai kaltinamieji ir liudytojai išėjo iš nukentėjusiojo namų, ten daugiau niekas kitas nebuvo atėjęs ir nieko nepaėmė.

Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad kaltinamieji E. V. ir G. I. įvykdė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Kaltinamųjų veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupė.

Kaltinamojo G. I. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė bendrininkų grupė bei tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė recidyvistas.

Nukentėjusysis G. L. teisme pareiškė civilinį ieškinį 2090 Eur dydžio turtinei ir 5000 Eur dydžio neturtinei žalai atlyginti, taip pat pateikė prašymą priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas (5 t., b. l. 161-163; 6 t., b. l. 3-20).

Pareikštą civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo pagrindžia nukentėjusiojo parodymai bei papildomai pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, jog iš nukentėjusiojo pagrobtų ir įvykio metu sugadintų daiktų vertė atitinka rinkos vertę. Įvertinus tai, kad nukentėjusiajam G. L. padaryta žala tiesiogiai susijusi su kaltinamųjų tyčiniais veiksmais, civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, iš kaltinamųjų E. V. ir G. I. nukentėjusiojo naudai solidariai priteisiant 2090 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis G. L. teismo prašo priteisti 5000 Eur neturtinės žalos. Nukentėjusysis nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų juto fizinį skausmą, nors specifinis gydymas nebuvo taikytas, bet ilgai skaudėjo nugarą; be to, padariniai išryškėjo vėliau – po galvos traumos, kai buvo suklibintos dantenos, pradėjo kristi dantys. Išgyvenimus jautė ilgai, pasidarė baisu ten gyventi. Mano, kad visos ligos nuo nervų, todėl sausio mėnesį patyrė insultą. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys (2 t., b. l. 72-73). Neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Šiuo atveju G. L., patyręs fizinį poveikį, po kurio jam buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikimas, patyrė ir dvasinius išgyvenimus, bendravimo sutrikimus, kurie taip pat turi būti vertinami nustatant padarytos neturtinės žalos dydį. Teismas, nustatydama neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis jautė fizinį skausmą, nepatogumus, be to, kaltinamasis savo neteisėtais veiksmais pažeidė nukentėjusiojo, kaip asmens, neliečiamybės teises, nukentėjusysis buvo sumuštas ir apvogtas savo namuose, į kuriuos geranoriškai ir draugiškai įsileido kaltinamuosius. Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, į tai, kad nukentėjusiajam be kitų kūno vietų buvo sužalota ir gyvybiškai svarbi vieta – galva, kad buvo suduoti mažiausiai 9 smūgiai, į kaltinamųjų turtinę padėtį – nors abu šiuo metu ir dirba, tačiau nėra jokių duomenų apie jų gaunamas pajamas bei turimą kitą turtą, į priteistos atlyginti turtinės žalos dydį, į teismų praktiką bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, Nr. 2K-605/2014, ir kt.) bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, teismas mano, kad yra pagrindas nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies ir iš kaltinamųjų E. V. bei G. I. nukentėjusiojo naudai solidariai priteisti 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kaip minėta, nukentėjusysis G. L. taip pat prašo priteisti jam 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas plenarinės sesijos kasacinėje nutartyje Nr. 2K-P-75-788/2019 yra pasisakęs, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas. Teismo vertinimu, šis nukentėjusiojo prašymas yra pagrįstas ir tenkintinas.

Nors nukentėjusysis civiliniame ieškinyje be kita ko prašo priteisti ir jo turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nurodydamas, jog iki bylos nagrinėjimo pabaigos bus pateikti visi tai patvirtinantys dokumentai, teismas tokių dokumentų iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos negavo. Esant tokioms aplinkybėms šis prašymas paliekamas nenagrinėtas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. V., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama baudžiamųjų nusižengimų, o dvi – nesunkių nusikaltimą kategorijoms (BK 11 ir 12 straipsniai). Visos veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis neteistas (4 t., b. l. 105-109), baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 94-104), dirba (4 t., b. l. 83-86), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų kabinete neregistruotas (4 t., b. l. 89, 92). Atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam parenkant bausmės rūšį už visas tris nusikalstamas veikas skirtina straipsnių sankcijose numatyta bausmė – laisvės apribojimas be intensyvios priežiūros, skiriant įpareigojimus. Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į kitas ištirtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtinas bausmės dydis nustatytinas trumpesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis. Paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant.

Kaltinamajam E. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti – panaikintinos nuo pradėjimo vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam G. I., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama baudžiamųjų nusižengimų, o dvi – nesunkių nusikaltimą kategorijoms (BK 11 ir 12 straipsniai). Visos veikos tyčinės, baigtos. Kaltinamasis ne kartą teistas (5 t., b. l. 1-53), baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 169-186), šiuo metu dirba (4 t., b. l. 159-161), į psichikos sveikatos centro apskaitą neįrašytas, priklausomybės ligų kabinete neregistruotas (4 t., b. l. 164, 167). Atsižvelgdamas į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis ne kartą teistas, jokių išvadų dėl savo elgesio nepadarė, nerodo pastangų gyventi dorai ir toliau nusikalsta, į visas kitas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam parenkant bausmės rūšį už abu nusikaltimus skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, o už baudžiamąjį nusižengimą – areštas, nes, teismo vertinimu, šios bausmių rūšys esant minėtoms aplinkybėms užtikrintų teisingumo principą, labiausiai atitiktų bausmės paskirtį nubausti ir paveikti kaltinamąjį. Atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, į kitas ištirtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam skirtinas bausmės dydis nustatytinas artimas vidurkiui. Paskirtos bausmės subendrintinos jas iš dalies sudedant ir skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo G. I. buvo nuteistas 2023 m. gruodžio 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu, subendrintu su 2023 m. rugsėjo 15 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4, subendrintina su 2023 m. gruodžio 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu skirta bausme, bausmes iš dalies sudedant ir G. I. skirtina galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ir bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas bausmės laikas, G. I. atliktas pagal 2023 m. gruodžio 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendį.

Kaltinamajam G. I. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje – panaikintinos nuo pradėjimo vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Daiktai – cigarečių pakelis LD, nuorūkos, laikrodis, 3 vnt. daktiloskopinių plokštelių, G. L. daktiloskopinė kortelė, 9 vnt. vokų su biologinių pėdsakų nuoplovomis, 8 vnt. plastikinių butelių, kartoninė dėžė, perduoti saugojimui į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK daiktų saugojimo kamerą (2 t., b. l. 39-42; kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

- BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant E. V. visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 10 (dešimčiai) mėnesių, uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas;

- BK 187 straipsnio 3 dalį ir paskirti laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant E. V. visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir E. V. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant E. V. visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – palikti nepakeistas iki pradėjimo vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

- BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams;

- BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams;

- BK 187 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 15 (penkiolika) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir G. I. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2023 m. gruodžio 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu, subendrintu su 2023 m. rugsėjo 15 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu, skirta bausme, pakeista 2024 m. balandžio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi, ir G. I. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir 40 MGL (2000 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, G. I. atliktą pagal 2023 m. gruodžio 18 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendį.

Baudos bausmę toliau vykdyti 2023 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje nustatyta tvarka neišduodant naujo vykdomojo rašto.

Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. I. sulaikymo vykdant šį teismo nuosprendį dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti nepakeistas iki pradėjimo vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį dienos.

Nukentėjusiojo G. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai solidariai iš E. V. ir G. I. 2090 Eur (du tūkstančius devyniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti, 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą atlyginti 3590 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt eurų) žalą, skaičiuojant jas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Daiktus – cigarečių pakelį LD, nuorūkas, laikrodį, 3 vnt. daktiloskopinių plokštelių, G. L. daktiloskopinę kortelę, 9 vnt. vokų su biologinių pėdsakų nuoplovomis, 8 vnt. plastikinių butelių, kartoninę dėžę, perduotus saugojimui į Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK daiktų saugojimo kamerą (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.