- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-21
- Bylos Nr.
- 2K-214/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Sirvydis (pirm.), Alvydas Pikelis, Gintaras Goda (pran.)
- Nuteistasis
- K. G., ir E
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. G. kasacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo K. G. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda, pagal BK 228 straipsnio 1 dalį – 35 MGL (4375 Lt) dydžio bauda; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, galutinė subendrinta bausmė paskirta 40 MGL (5000 Lt) dydžio bauda.
Minėtu nuosprendžiu nuteistas ir E. G., tačiau jis kasacinio skundo nepateikė.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, kuria K. G. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. G. nuteistas už tai, kad jis, valstybės tarnautojas – Kauno teritorinės muitinės Kalvarijos kelio posto, esančio Marijampolės raj., Salaperaugio k., inspektorius, piktnaudžiavo tarnyba ir suklastojo tikrą dokumentą: 2002 m. liepos 27 d. 01.25 val. – 03.15 val. privalėjęs atlikti įvežamų transporto priemonių muitinį tikrinimą iš nenustatyto asmens neteisėtai priėmė pateiktus dokumentus muitiniam tikrinimui atlikti dėl tariamai per valstybės sienos perėjimo punktą savo eiga įvežamo automobilio „VW Passat“ (duomenys neskelbtini) suklastotu identifikavimo numeriu (duomenys neskelbtini), nors realiai transporto priemonė į Lietuvą nebuvo įvežama, tyčia suklastojo tikrą dokumentą – neapžiūrėjęs ir neatlikęs automobilio fizinio patikrinimo, įformino bendrojo dokumento rinkinį Nr. 2KK41805522, padarė jame žinomai melagingus įrašus apie atliktą muitinį tikrinimą, jį patvirtino muitinės ir savo asmeniniu spaudais ir parašais bei šį bendrojo dokumento rinkinį išdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui – tai lėmė laikino valstybinio numerio ženklo (duomenys neskelbtini) išdavimą ir Lietuvoje, Trakų raj., Grendanės sen., Jankovicų k., 2002 m. liepos 24 d. iš O. V. pavogto automobilio (duomenys neskelbtini) neteisėtą legalizavimą; K. G. tyčia, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeidė 1996 m. balandžio 12 d. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymo Nr. 182 „Dėl įvežamų (išvežamų) transporto priemonių (numeruojamųjų agregatų) muitinio tikrinimo ir įforminimo“ 5 punkto reikalavimus, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 16 straipsnio 1, 2 dalies bei 18 ir 19 straipsnio reikalavimus (2000 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. VIII–1986 redakcija), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose numatytus teisingumo, padorumo principus, taip pat 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose numatytas ir 2001 m. sausio 4 d. Marijampolės teritorinės muitinės viršininko įsakymu Nr. 4 patvirtinto jo pareigybių aprašymo 7, 12, 24 punktuose detalizuotas pareigūno pareigas – laikytis Konstitucijos ir įstatymų, etikos principų bei taisyklių, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas (atlikti per muitinės postą gabenamų ar poste deklaruojamų prekių, dokumentų, transporto priemonių muitinį tikrinimą ir įforminimą, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka); dėl to didelės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, iškraipytos valstybės institucijos – Lietuvos muitinės – funkcijos ir veiklos principai, diskredituotas muitinės tarnautojo vardas.
Kasaciniu skundu K. G. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. balandžio 22 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir bylą nutraukti.
Nuteistasis teigia, kad teismai, nagrinėdami bylą, neįvertino esminės aplinkybės – atlikta tranzito procedūra, už kurią atsakinga pati Kauno teritorinė muitinė, kontroliuojanti šią procedūrą, kuri buvo užbaigta Panevėžio krovinių poste, kur automobilis buvo apžiūrimas ir išmuitinamas – jokių pažeidimų ar vogto automobilio požymių nenustatyta; be to, jis vežtas į Lietuvos automobilių turgus, o 2002 m. rugpjūčio 22 d. pagal eksporto deklaraciją išvežtas iš Lietuvos Respublikos per Lavoriškių muitinės postą į Rusiją – ten jis turėjo būti detaliai tikrinamas, nes buvo paskelbta vogto automobilio paieška, taigi atlikta nemažai patikrinimų ir jokių pažeidimų dėl automobilio nė vienas pareigūnas nenustatė, taip pat pabrėžtina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie automobilio kėbulo numerių suklastojimą.
K. G. nurodo, kad teismas jo kaltę grindė abejonių keliančiais įrodymais, prielaidomis. Kasatorius nesutinka su teismo išvada, kad jis priėmė dokumentus neteisėtai iš tyrimo metu nenustatyto asmens, nes pagal Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 94 patvirtintos „Bendrojo dokumento muitinio įforminimo instrukcijos“ 4.4 ir 4.5 punktus, jis gauna dokumentus transporto priemonės forminimui ne iš paties asmens, o iš kito pareigūno, kuris suteikia bendrajam dokumentui numerį.
Taip pat kasatorius kaip procesinį pažeidimą nurodo tai, kad jo kaltė negalėjo būti grindžiama video juostoje esančiais įrašais, nes juostos poėmio, kurį atliko Klaipėdos rajono PKKS, protokole ir juostos apžiūros, kurią atliko Klaipėdos rajono PKKS, protokole nurodyta ta pati juostos paėmimo data – 2002 m. spalio 4 d. Be to, teismai visiškai neatsižvelgė į akivaizdžius neatitikimus dokumentuose, apibūdinant automobilio spalvą ir kėbulo numerį.
Teismai neįvertino liudytojų parodymų, iš kurių akivaizdu, kad pasitaiko atvejų, kada iš Lietuvos Respublikos teritorijos nepravažiavę sienos automobiliai pasuktų į patikrinimo aikštelę paimti laikinųjų numerių, taip pat tikėtina, kad automobilio galėjo neužfiksuoti video sistema – tai patvirtino ir vienas iš liudytojų, apklaustų įrodymų tyrimo metu teisme; o tai, ar automobiliai kirto Lietuvos Respublikos sieną, jis pagal galiojančius teisės aktus neprivalėjo tikrinti.
K. G. teigia, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė, o teismai, padarę esminius baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus, neteisėtai ir nepagrįstai jį nuteisė dėl piktnaudžiavimo ir dokumento suklastojimo.
Kasacinis skundas atmestinas.
Kasacinės instancijos teismas bylą pagal gautą kasacinį skundą patikrina teisės taikymo aspektu. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka iš naujo faktinės aplinkybės nenustatinėjamos, įrodymų tyrimas ir vertinimas neatliekami. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija nenagrinėja kasacinio skundo argumentų, kuriais tvirtinama, kad kasatorius matė automobilį, kuriam buvo forminti dokumentai, nurodomi video sistemos veikimo ypatumai, aptariamos muitinės procedūrų atlikimo detalės ir pan., nes šiais argumentais nekeliami teisės taikymo klausimai, nenurodomas bylos apskundimo ir nagrinėjimo kasacinis pagrindas. Kasacinis pagrindas, lemiantis apskųsto nuosprendžio ir (ar) nutarties tikrinimą kasacinės instancijos teisme bei galimą apskųstų sprendimų naikinimą ar keitimą, yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas arba esminiai BPK pažeidimai.
Tada, kai kasaciniame skunde keliamos įrodymų pakankamumo, jų tinkamo vertinimo problemos, kasacinės instancijos teismas kasacinį skundą gali tenkinti tik tuomet, kai nustato, kad nagrinėjant bylą žemesnės instancijos teismuose netinkamai buvo aiškintos ir taikytos įstatyme nustatytos įrodymų rinkimo, tyrimo ar vertinimo taisyklės ir dėl šios priežasties iš esmės suvaržytos kaltinamojo teisės ar priimtas neteisingas nuosprendis. Tokie pažeidimai nagrinėjamoje byloje nenustatyti, įrodinėjimo taisyklės nebuvo pažeistos nei vienoje proceso stadijoje.
Byloje nėra jokių duomenų, kad įrodymai, kuriais grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis ikiteisminio tyrimo metu būtų gauti nesilaikant BPK nustatytos tvarkos. Tai, kad vaizdajuostės poėmio protokolą ir šios vaizdajuostės apžiūros protokolą yra surašę skirtingi pareigūnai, neįrodo, kad ikiteisminio tyrimo metu renkant reikšmingus bylai duomenis būtų buvę padaryti kokie nors pažeidimai. Poėmį Klaipėdos policijos pareigūnai atliko 2002 m. spalio 4 d., STT Kauno skyriaus pareigūnai vaizdajuostę apžiūrėjo 2004 m. gegužės 28 d. Apžiūros protokole nurodyta, kad vaizdajuostė paimta 2002 m. spalio 4 d., nepatikslinant, kas vaizdajuostę paėmė. Tai rodo, jog kasatorius nepagrįstai tvirtina, kad proceso metu negalima buvo remtis vaizdajuoste kaip įrodymu, nes tas pats įrodymas (vaizdajuostė) tuo pat metu (2002 m. spalio 4 d.) neva buvo skirtingose vietose (Klaipėdoje ir Kaune). BPK nedraudžia vienos ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnų poėmio metu paimtus daiktus ir dokumentus perduoti apžiūrėti kitos ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams.
Byloje surinkti įrodymai buvo išsamiai ištirti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Įrodymų tyrimas pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje atliktas nepažeidžiant BPK XXI skyriuje numatytų įrodymų tyrimo teisme taisyklių. Įrodymais teismas pripažino duomenis, atitinkančius įrodymų leistinumo ir sąsajumo kriterijus, apkaltinamajame nuosprendyje daromas išvados yra tinkamai motyvuotos.
Iš naujo atlikti įrodymų tyrimą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis neprašė. Jis tik ginčijo pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teigdamas, kad jos neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, t. y. nesutiko su įrodymų vertinimo rezultatais. Ši nuteistojo pozicija reiškiama ir kasaciniame skunde. Teisėjų kolegijos nuomone, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, nuspręsdami, kad surinktų įrodymų pakanka pagrįsti K. G. kaltę dėl kaltinamajame akte nurodytų veikų padarymo, jokių įstatymo pažeidimų nepadarė, suformulavo nuoseklias, logiškas išvadas, paremtas išsamiu reikšmingų bylai aplinkybių ištyrimu. Automobilio kėbulo numerio klastojimo fakto nenustatymas ar neesminis duomenų apie automobilio spalvą neatitikimas nelaikytinas aplinkybėmis, dėl kurių galima būtų abejoti K. G. pareikštų kaltinimų ir teismų padarytų išvadų pagrįstumu. Teismo išvados pagrįstos kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurių pakanka išvadai apie kasatoriaus kaltumą padaryti.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo K. G. kasacinį skundą atmesti.