- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- I-3598-422/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00684-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- M. E.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. E. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–6) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2018 m. vasario 19 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Kalėdamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 5000 Eur ir prašė priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 17–22), papildomuose paaiškinimuose (b. l. 69–71) nurodė, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko Pataisos namų 2 ir 3 sektoriuose, ginčo patalpose gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Galiojantys teisės aktai nenumato, kad skaičiuojant vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą, iš gyvenamosios patalpos ploto turi būti išskaičiuojamas joje esančių baldų ir kito inventoriaus užimamas plotas. Akcentavo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu gyveno bendrabučio tipo patalpose, jo galimybė dienotvarkėje nustatytu laiku judėti po savo būrio gyvenamąsias patalpas, lokalinį sektorių nebuvo ribojama. Nuteistieji, pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą dienotvarkę, gali lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, bendruose viešuose renginiuose ir pan. Pareiškėjas į Pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos ir Psichologinės tarnybos specialistus dėl netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų sveikatos sutrikimų nesikreipė. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą siejo su atsakovės atstovo veiksmais, kalinant jį laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2018 m. vasario 19 d. Pravieniškių PN-AK bendrabučio tipo patalpose pažeidžiant reglamentuotą gyvenamojo ploto normą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme (toliau – ir nuteistieji), teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės).
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punktas nustato minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose.
Lietuvos administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto. Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiškėjo situaciją pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m standarto, itin mažas faktiškai pareiškėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas.
Atlikus pareiškėjui tekusio ploto normos vertinimą pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiškinančią EŽTT praktiką, sprendžiant šio pobūdžio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.
Atsakovės atstovas į bylą pateikė duomenis apie gyvenamąsias patalpas, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno pareiškėjas, jų plotus, įrengtų miegamųjų vietų skaičių bei faktinį nuteistųjų skaičių pareiškėjo paskyrimo į šias patalpas dienomis. Kadangi atsakovės atstovas nepateikė duomenų apie faktinį nuteistųjų skaičių ginčo patalpose visu vertinamuoju laikotarpiu, todėl pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma skaičiuotina ginčo gyvenamųjų patalpų plotą padalinant iš jose įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus.
Į bylą pateiktais duomenimis (b. l. 7, 23–26, 29–30, 69–72) nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2016 m. balandžio 29 d. iki 2016 m. gegužės 19 d. ir nuo 2016 m. gruodžio 19 d. iki 2017 m. balandžio 11 d. kalėjo 2 lokalinio sektoriaus 18 būrio 1 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas 86,29 kv. m, joje įrengta 27 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam šioje patalpoje teko 3,2 kv. m gyvenamojo ploto.
Laikotarpiais nuo 2016 m. gegužės 19 d. iki 2016 m. lapkričio 30 d. ir nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2018 m. vasario 19 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 2 lokalinio sektoriaus 12 būrio 3 brigadą, kurios gyvenamasis plotas 32,63 kv. m, joje įrengta 10 miegamųjų vietų, todėl vienam nuteistajam šioje patalpoje teko 3,26 kv.m.
Nuo 2016 m. lapkričio 30 d. iki 2016 m. gruodžio 19 d. pareiškėjas kalėjo 2 lokalinio sektoriaus 12 būrio 1 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas 65,75 kv.m, joje įrengta 21 miegamoji vieta, todėl vienam asmeniui šioje gyvenamojoje patalpoje teko 3,13 kv. m.
Nuo 2017 m. balandžio 11 d. iki 2017 m. rugpjūčio 17 d. pareiškėjas kalėjo 2 lokalinio sektoriaus 21 būrio 1 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas 51,58 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų 3,2 kv. m.
Nuo 2017 m. rugpjūčio 17 d. iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėjas kalėjo 2 lokalinio sektoriaus 10 būrio 4 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas 48,43 kv. m, joje įrengta 15 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui šioje patalpoje teko 3,23 kv. m.
Laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 23 d. iki 2017 m. gruodžio 15 d. pareiškėjas kalėjo 3 lokalinio sektoriaus 3 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, kurios gyvenamasis plotas 69,10 kv.m, joje įrengta 21 miegamoji vieta, todėl vienam asmeniui joje teko 3,29 kv.m.
Laikotarpiu nuo 2017 m. gruodžio 18 d. iki 2018 m. sausio 16 d. pareiškėjas buvo paskirtas į 2 lokalinio sektoriaus 4 būrio 2 brigadą, kurios gyvenamasis plotas 62,52 kv.m, joje įrengta 20 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui šioje patalpoje teko 3,1 kv. m.
Gavęs atsiliepimą į skundą, pareiškėjas atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie gyvenamųjų patalpų, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu gyveno pareiškėjas, gyvenamąją plotą, jose kalėjusių asmenų, įrengtų miegamųjų vietų skaičių neginčijo, nepateikė teismui jokių duomenų, paneigiančių atsakovės atstovo pateiktus duomenis apie pareiškėjo gyvenamąsias vietas, jų plotus ir jose kalėjusių asmenų skaičių, todėl teismas vadovaujasi Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis spręsdamas pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą.
Nustatyta, kad pareiškėjo kalėjimo ginčo gyvenamosiose patalpose metu jam buvo užtikrinta reglamentuota gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų konstatavimui.
Byloje nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad nėra pagrindo kilti prievolei atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį, nes tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-315-602/2015). Todėl pareiškėjo skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo M. E. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.