Kauno apygardos teismo nutartis

2017-10-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-669-530/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-10-26
Bylos Nr.
1A-669-530/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19008-2015-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis, Olegas Šibkovas, Danutė Giačaitė
Nuteistasis
Ž. K.
Nukentėjusysis
R. G.
Advokatai
Sonata Žukauskienė, Antanas Vincas Pilipčikas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-669-530/2017;Teisminio proceso Nr.1-01-1-19008-2015-9;Procesinio sprendimo kategorijos; 2.4.7.; 2.4.6.4.4.; 2.1.15.3.3.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Olego Šibkovo, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei,

dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei,nuteistajai Ž. K. (M.), jos gynėjui advokatui Antanui Vincui Pilipčikui,nukentėjusiojo R. G. atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Ž. K. (M.) ir nukentėjusiojo R. G. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. K. (M.) pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 281 straipsnio 3 dalyje, ir nuteista 1 metams laisvės atėmimu. Taikant BK 75 straipsnį, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir tęsti darbą. Skirta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta vairuoti transporto priemones 1 metams. Nukentėjusiojo R. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista jo naudai iš Ž. K. (M.) 4000 eurų neturtinei žalai ir 1780 eurų advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti. Metinės palūkanos nepriteistos.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ž. K. (M.) pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 281 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2015 m. balandžio 2 d. apie 16.50 val. Alytaus mieste, Rūtų – Pulko – Gardino gatvių sankryžoje, Ž. K., vairuodama automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeisdama Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus - nelygiareikšmių kelių sankryžoje iš šalutinės Rūtų gatvės įvažiuodama į pagrindinę Pulko gatvę, nepraleido pagrindiniu keliu jai iš kairės pusės atvažiuojančio automobilio „Volvo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamo Ž. P., ir su juo susidūrė. Nuo smūgio automobilis „Volvo“ sankryžoje apsisuko ir trenkėsi į Pulko gatve miesto centro link važiuojantį automobilį „Renault Kangoo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamą J. V.. Dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu automobilio „Volvo“ keleiviams G. S. dėl muštinės žaizdos kairio smilkinkaulio speninės ataugos srityje, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimo nežymiai sutrikdyta sveikata, o R. G. dėl poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose su kraujosruva po kairės akies obuolio jungine ir kraujosruva kairėje užakinėje srityje, odos nubrozdinimų veide, muštinės žaizdos nosies nugarėlėje, viršutinės lūpos srityje, daugybinių veido kaulų lūžių pagal Le Fort II liniją (abiejų akiduobių šonų, apatinių ir vidinių sienų lūžių, abiejų skruostinių kompleksų lūžių, abiejų žandinių ančių sienelių lūžių, nosies kaulų lūžių), sunkios galvos smegenų traumos, sunkaus difuzinio galvos smegenų aksomų pažeidimo, galvos smegenų sumušimo, su ryškiais neurologiniais pažeidimo požymiais, stuburo I-o kaklo slankstelio panirimo bei VII kaklo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžio, krūtinės ląstos kairės pusės I-o šonkaulio lūžio, odos nubrozdinimų keliuose, o būtent dėl sunkaus difuzinio galvos smegenų aksomų pažeidimo, galvos smegenų sumušimo, su ryškiais pažeidimo požymiais sunkiai sutrikdyta sveikata. Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį konstatavo, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, jog Ž. K. (M.) kaltė, padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta ir ji baustina, priteistina neturtinė žala nukentėjusiajam R. G. mažintina iki 4000 Eur. Apeliaciniame skunde nuteistoji Ž. K. (M.) prašė Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį neturtinės žalos priteisimo dalyje panaikinti ir R. G. neturtinės žalos ieškinį atmesti, priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nuteistoji savo apeliaciniame skunde nurodė, kad ji savo kaltės neneigia, dėl įvykio labai gailisi ir sutinka su teismo paskirta bausme, tačiau nesutinka su priteista 4000 Eur neturtine žala. Nuteistosios nuomone, teismas priteisė atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą, neįvertinęs visų aplinkybių, t. y. to, kad ji nepajėgi atlyginti tokio dydžio žalą, juolab, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam atlygino 4800 Eur. Nuteistoji nurodė, kad po įvykio ji ėmėsi visų priemonių susitaikyti su nukentėjusiuoju, tačiau dėl jo tėvo keliamų nerealių reikalavimų bei atkalbinėjimų nukentėjusįjį aplankyti ligoninėje, to padaryti nepavyko. Nuteistoji nurodė, kad ji viena išlaiko mažametį vaiką, po įvykio ją paliko sutuoktinis, ji neteista, nebausta administracine tvarka, darbinės pajamos minimalios, materialinė padėtis itin sunki, jokio nekilnojamojo turto neturi, turi kreditinių įsipareigojimų bankui iki 2022 m. Nukentėjusiojo reikalavimas iš jos priteisti 21200 Eur neturtinės žalos, kuomet 4800 Eur jam atlygino draudimas ir nematė pagrindo atlyginti visą 5000 Eur sumą, tiesiog nėra realus. Nuteistosios nuomone, draudimo kompanija nukentėjusiajam dėl neatsargaus nusikaltimo neturtinę žalą atlygino pakankamai, nukentėjusysis toliau gyvena visavertį gyvenimą – studijuoja, užsiiminėja sportu, todėl jo pareikštas dirbtinai išpūstas neturtinės žalos ieškinys vertintinas kaip noras pasipinigauti nuteistosios sąskaita.Apeliaciniame skunde nukentėjusysis R. G. prašė Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje pakeisti, priteisiant jam, R. G., iš kaltinamosios Ž. K. 21 200 Eur neturtinės žalos, taip pat priteisti iš Ž. K. visas bylinėjimosi išlaidas.Nukentėjusysis R. G. savo skunde nurodė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendis dalyje, kurioje nukentėjusiojo naudai iš nuteistosios priteistinos neturtinės žalos dydis buvo sumažintas nuo civiliniu ieškiniu prašomo 21 200 Eur iki 4000 Eur, yra visiškai nepagrįstas, neteisėtas. Teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, padarė esminių BPK pažeidimų vertinant įrodymus ir iš esmės nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nustatymo šios kategorijos bylose, dėl ko nuosprendis skundžiamoje dalyje keistinas.Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, nevertino ir neanalizavo didelės dalies įrodymų, kurie yra reikšmingi, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nustatęs aiškius neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Esminis kriterijus yra pasekmės sveikatai – sutrikdymo laipsnis, pobūdis, sunkumas, sveikatos sutrikimo trukmė, netekto darbingumo procentas, ligos progresavimo tikimybė, ateities prognozės, šių pasekmių įtaka profesinei darbinei veiklai, gebėjimui mokytis, tobulinti, įsisavinti žinias, visuomeninei ir kitai laisvalaikio veiklai, santykiams su aplinkiniais, bendravimo įgūdžiams, psichinei savijautai, asmenybei, vidiniam pasauliui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis Nr. 3K-3-202/2012; 2013 m. sausio 9 d. nutartis, Nr. 3K-3-8152013; 2009 m. birželio 26 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-314/2009), ir tik papildomai yra vertinama žalą padariusio asmens kaltės forma, jo turtinė padėtis, kitos bylai reikšmingos aplinkybės. Taip pat teismų praktikoje konstatuota, jog teismas nustato neturtinės žalos dydį vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nukentėjusysis savo skunde nurodė, kad pirmos instancijos teismas, nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, nuosprendyje neanalizavo ir nepasisakė dėl byloje esančių įrodymų, patvirtinančiu eismo įvykio metu jo patirtų sužalojimų sunkumą, ilgą gydymą, didelius dvasinius ir fizinius išgyvenimus bei sunkias liekamąsias pasekmes, kurios niekada neišnyks. Nukentėjusiojo nuomone, teismas nuosprendyje tik formaliai vertino Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio 2016 m. rugpjūčio 26 d. specialisto išvadą ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2016 m. gegužės 2 d. ekspertizės aktą Nr. PEKG 59/2016(01), kurie patvirtina patirtų sužalojimų rimtumą. Specialisto išvadoje dėl kilusio eismo įvykio jam buvo diagnozuoti sužalojimai: kraujosruvos odoje ir poodyje abiejų akių vokuose, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, odos nubrozdinimas kairiame kelyje, retrobulbarinė hematoma kairėje, nosies kaulų lūžimas, abiejų akiduobių medialinių, lateralinių ir apatinių sienelių lūžimai, abiejų žandinių ančių sienelių lūžimai, abiejų viršutinio žandikaulio skruostikaulinių kompleksų lūžimai, sunkios formos trauminės galvos smegenų liga, galvos smegenų sumušimas, kaklinio II stuburo slankstelio panirimas, koklinio II stuburo slankstelio priekinio lanko ir koklinio VII stuburo slankstelio skersinės ataugos lūžimai, I šonkaulio lūžimas kairėje. Be to specialisto išvados tiriamojoje dalyje buvo nustatyta difuzinio aksonų pažeidimo požymiai (31 lapas). Nors minėtoje specialisto išvadoje buvo teisingai diagnozuoti jam nustatyti sužalojimai, tačiau buvo akivaizdžiai neteisingai įvertintas jų sunkumas, dėl ko buvo atlikta dar viena ekspertizė – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės aktu Nr. PEKG 59/2016(01) buvo neginčytinai nustatyta, jog diagnozuoti sužalojimai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, ekspertizės akte buvo patvirtintas sunkus galvos smegenų aksonų pažeidimas. Pabrėžiama, jog asmenys, kuriems yra diagnozuojamas sunkus galvos smegenų aksonų pažeidimas, dažniausiai miršta arba lieka akivaizdžiai neįgalūs, kas leidžia daryti išvadą, jog eismo įvykio metu jo patirti sužalojimai buvo labai rimti ir buvo didelė mirties tikimybė. Tačiau teismas nuosprendyje patirtų sužalojimų sunkumo ir rimtumo akivaizdžiai neanalizavo ir nevertino, o taip pat nepasisakė dėl dokumentų, patvirtinančių itin ilgą ir skausmingą gydymą, kuris tęsiasi iki šios dienos, ką patvirtina VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės gydymo stacionare ligos istorija Nr. 15-4068, VšĮ (duomenys neskelbtini) gydymo stacionaro ligos istorija Nr. A-4508204 (2015 m.), kuriose yra duomenys apie tai, jog jis išbuvo komoje 9 dienas, reanimacijoje (Neurochirurgijos intensyvios terapijos skyriuje) 12 dienų, vėliau perkeltas į galvos smegenų traumų skyrių. Viso buvo hospitalizuotas apie mėnesį laiko ir buvo atliktos itin skausmingos operacijos: dėl lūžusio žandikaulio, siekiant atstatyti sąkandį, siekiant atstatyti nosį, tačiau veido asimetrija vis tiek išliko. Nuolatos buvo duodami labai stiprūs nuskausminami vaistai, antibiotikai, išliko veido asimetrija, sutrikusi koordinacija, nosinių ir apatinių ašarų kanalėlių stenozė, ašarų maišelio uždegimas. Reabilitacinis gydymas AB Birštono sanatorijos „(duomenys neskelbtini)“ gydymo stacionare ligos istorija Nr. 2402/15 patvirtina, kad po hospitalizavimo reabilitacinis gydymas truko net 40 dienų. Po reabilitacijos sveikata vis tiek neatsistatė, tai patvirtina VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. rugsėjo 22 d. raštas Nr. 01/150922 bei medicininiai dokumentai apie gydymą, kur nurodyta, jog liko ženklios pasekmės, vargina apsunkintas kvėpavimas pro nosį ir akių ašarojimas. Dėl veido deformacijos buvo atliekama dar viena operacija ((duomenys neskelbtini) gydymo stacionare), kuri nepadėjo, o norint pašalinti jo veido deformaciją, tikėtina reikės daryti dar vieną plastinę operaciją. Be to, išsivystė potrauminės smegenų ligos astenovegetacinis sindromas bei buvo diagnozuotas II-o kaklo slankstelio panirimas ir VII-o kaklo slankstelio skersinės ataugos lūžis. Nukentėjusysis teigė, kad jis negali susikoncentruoti, jį kankina nemiga, nors ir jaunas vyras, tačiau miegant prisišlapina į lovą. kadangi yra pažeistos kaktinės galvos smegenys, yra sutrikusi termoreguliacija ir koordinacija. Nors ir šiuo metu yra tęsiamas jo gydymas, tačiau dėl sunkaus smegenų pažeidimo, gydytojų nuomone, sveikata niekada neatsistatys. 2016 m. gegužės 10 d. nukentėjusiajam buvo atlikta dar viena operacija dėl nuolatinio akių ašarojimo, tačiau ji nepadėjo. Nukentėjusiojo nuomone, bylos medžiaga patvirtina, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų turėjo ištverti ilgą ir skausmingą gydymą, žinant, jog dėl sunkaus smegenų pažeidimo sveikata niekada pilnai neatsistatys, kas man sukelia didelius dvasinius išgyvenimus. Tačiau pirmos instancijos teismas nuosprendyje, sprendžiant klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, aukščiau minėtos medžiagos visiškai neanalizavo ir nuosprendyje dėl itin ilgo ir skausmingo gydymo visiškai nepasisakė, o teismo teiginiai, kad „...šiuo metu nukentėjusysis gyvena pakankamai visavertį gyvenimą, mokosi sportuoja“, akivaizdžiai neatitinka tikrovės ir bylos medžiagos. Dėl patirtų sužalojimu, nukentėjusiojo manymu, bet kada ateityje gali išsivystyti nauji sveikatos sutrikimai, pvz.: pažeistas rijimas, silpnumas, judesių sutrikimas arba paralyžius; kalbos sutrikimai, pažinimo sutrikimai, elgesio problemos/sutrikimas (pavėluotos reakcijos, agresija, baimė, emocinis nestabilumas), kas, atsižvelgiant į jo jauną amžių, įgalina daryti išvadą, jog sveikata ateityje ne tik, kad neatsistatys, bet ir gali pablogėti. Todėl, priešingai pirmos instancijos teismo nuosprendžio motyvams, akivaizdu, jog jis negyvena ir nebegyvens pilnavertiško gyvenimo, o galimybės dirbti, bendrauti, keliauti, leisti laisvalaikį, yra labai suvaržytos, jau nekalbant apie tai, jog visą laiką turės gerti įvairius medikamentus ir nuolatos lankytis pas gydytojus.Pirmos instancijos teismas visiškai nevertino, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis privalėjo pasiimti akademines atostogas ir metus laiko nesimokyti. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis 2015 m. balandžio 10 d. (duomenys neskelbtini) universiteto potvarkis dėl akademinių atostogų Nr. D1120141147. Nukentėjusiojo teigimu, pirmos instancijos teismas, visiškai neatsižvelgė ne tik į jo sveikatai padarytų sužalojimų rimtumą, pasekmes, tačiau nebuvo įvertintas ir jo amžius. Šiuo metu jam yra tik 22 metai, o eismo įvykio metu patirtų itin sunkių sužalojimų pasekmės bus jaučiamos visą gyvenimą, dėl ko, būdamas jauno amžiaus, nuolatos turės riboti savo laisvalaikį, komunikavimą su kitais asmenimis, keliones. Atsižvelgiant į tai, kad yra sutrikusi jo koordinacija, baigus mokslus, nėra aišku kaip sužalojimų padariniai paveiks galimybę įsidarbinti.Nors pirmos instancijos teismas nuteistosios gailėjimąsi ir prisipažinimą vertino kaip kaltinamosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tačiau teismo visiškai nebuvo įvertinta tai, kad nuteistoji teisminio proceso metu dar bandė nukentėjusįjį kaltinti, kad jis pats kaltas dėl kilusio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, kadangi neva nebuvo užsisegęs saugos diržo, kas jam taip pat sukėlė didesnius emocinius išgyvenimus. Nukentėjusiojo nuomone, teismas netinkamai vertino bylos duomenis apie kaltinamosios asmenybę, jos turtinę padėtį, nes visiškai neatsižvelgė, jog šiuo metu Ž. K. yra tik 29 metai, t. y., kad ji yra jauna darbinga moteris. Jokių dokumentų, kad kaltinamoji turėtų kokių nors sveikatos problemų, dėl ko ateityje būtų suvaržyta jos galimybė dirbti ir uždirbti pinigus, nėra. Todėl akivaizdu, jog Ž. K., būdama jauna, sveika, darbingo amžiaus moteris, turės visas galimybes dirbti ir uždirbti pinigus, o tuo pačiu ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, dėl ko, priešingai teismo nuosprendžio motyvams, nėra jokio pagrindo konstatuoti kaltinamosios prastą turtinę padėtį. Nukentėjusysis savo apeliaciniame skunde nurodo, kad nėra suprantama aplinkybė, kad jo reikalavimas dėl neturtinės žalos vertinamas kaip nepagrįstai padidintas. Jo patirtų sužalojimų gydymas tęsiasi iki šios dienos, ir prieš,ir po reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo padidinimo buvo atlikta eilė skausmingų operacijų ir šiai dienai yra likusios itin rimtos liekamosios pasekmės, kurios neišnyks niekada, t. y. šiuo metu ir ateityje patirs eilę skausmingų procedūrų, dvasinių ir emocinių išgyvenimų bei jaus sužalojimų padarinius, todėl vien ta aplinkybė, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo padidintas niekaip negali paneigti jo sužalojimų, jų rimtumo, ilgo skausmingo gydymo, liekamųjų pasekmių bei fizinių ir dvasinių išgyvenimų.Apeliaciniame skunde teigiama, kad, atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, teismas, vertindamas įrodymus, turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Tai leidžia konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Nukentėjusiojo nuomone, aukščiau išdėstyti argumentai neginčytinai patvirtina, kad nebuvo vertinami ir analizuojami šiai bylai reikšmingi nurodyti įrodymai, patvirtinantys eismo įvykio metu nukentėjusiajam padarytų sužalojimų rimtumą, fizinius bei emocinius išgyvenimus, ilgą ir skausmingą gydymą, bei likusius rimtus sunkaus sveikatos sutrikdymo padarinius, kurie akivaizdžiai neleidžia ir ateityje neleis gyventi pilnavertiško gyvenimo. Tokiu būdu teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, akivaizdžiai nukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių, kas lėmė iš dalies neteisingo nuosprendžio priėmimą. Nukentėjusiojo manymu, pirmos instancijos teismo nuosprendžiu priteistas neturtinės žalos dydis neatitinka formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose (yra per mažas), nes bylose, kai eismo įvykio metu yra sunkiai sutrikdoma sveikata, teismai priteisia ženkliai didesnes neturtinės žalos atlyginimo sumas nei skundžiamu nuosprendžiu yra priteista. Nukentėjusysis savo apeliaciniame skunde nurodo LAT nutartis, kuriose nukentėjusiems asmenims dėl patirtų sunkių kūno sužalojimų buvo priteistos didesnės piniginės sumos, todėl nukentėjusiojo manymu, nagrinėjamu atveju civiliniu ieškiniu iš kaltinamosios prašoma priteisti 21 200 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui yra protinga, teisinga ir atitinkanti formuojamą teismų praktiką, o tuo tarpu pirmos instancijos teismo nuosprendžiu priteista tik 4000 Eur neturtinė žala yra akivaizdžiai neproporcinga jo patirtiems sužalojimams ir likusioms pasekmėms, yra akivaizdžiai per maža, todėl teismo nuosprendžio dalis šios dalyje keistina.Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo atstovė prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti ir nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, prokurorė prašė nuteistosios apeliacinį skundą atmesti, o nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, padidinant priteisiamos neturtinės žalos iš nuteistosios sumą iki 7000 Eur.Nuteistosios Ž. K. (M.) apeliacinis skundas atmestinas, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Tiek nuteistosios, tiek nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose ginčo dėl nuteistosios kaltės ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo nėra. Nuteistoji savo apeliaciniame skunde nesutinka su, jos manymu, per dideliu priteistu atlyginti 4000 Eur neturtinės žalos dydžiu, o nukentėjusysis R. G., priešingai, savo apeliaciniame skunde nesutinka su jam priteistos neturtinės žalos per mažu dydžiu.

Dėl neturtinės žalos

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas šioje baudžiamojoje byloje pareiškė galutinį civilinį ieškinį, prašydamas iš nuteistosios Ž. K. (M.) priteisti 21200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apylinkės teismas, priimdamas nuosprendį, prašomą sumą neturtinei žalai atlyginti iš Ž. K. (M.) sumažino iki 4000 Eur.Apeliaciniame skunde nuteistoji Ž. K. (M.) nurodo, kad skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai iš jos buvo priteista 4000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, neatsižvelgta į tai, kad draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajam R. G. neturtinę žalą ir visiškai neįvertino tos aplinkybės, kad ji yra finansiškai nepajėgi atlyginti priteistą sumą. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Civilinės atsakomybės atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims: draudikui ir žalą padariusiam asmeniui( draudėjui). Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui (2011 m. lapkričio 17 d. redakcija). Tai reiškia, jog tik dėl šios įstatymo nustatytos nuostolių dalies (neturtinės žalos asmeniui) draudikas prisiėmė už draudėją nuostolių riziką. Tačiau tai nereiškia jog nukentėjęs asmuo yra apribotas draudimo sutartyje nustatyta draudimo suma. Žalą padariusio asmens pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, tai yra jį su nukentėjusiuoju sieja deliktinė prievolė ir taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Šios bylos kontekste pažymėtina, jog draudikas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą sumą atlygino maksimaliai, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai iš nuteistosios priteisė nukentėjusiajam neturtinę žalą. Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio ir nuteistosios turtinės padėties vertinimo pasisakytina nagrinėjant bylą pagal abu apeliacinius skundus bendrai.Apeliaciniame skunde nukentėjusysis nesutinka su tuo, jog teismas, priteisdamas neturtinę žalą, ją nepagrįstai sumažino. Nukentėjusysis nurodė, kad jo sveikatai kilo sunkūs padariniai, pasekmės neišnykusius, jos tęsiasi ir šiuo metu, kadangi ir dabar dar reikalingas gydymas, operacijos, kas sukelia sunkius išgyvenimus, todėl, esant tokioms pasekmėms, sumažintas neturtinės žalos dydis neatitinka ir teisminės praktikos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.250 straipsnį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydį teismas nustato įvertinęs visus byloje esančius teisiškai reikšmingus kriterijus, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Teisminėje praktikoje pabrėžiama, jog, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008), tad absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmos instancijos teismas nustatydamas nukentėjusiajam R. G. priteistiną neturtinės žalos atlyginimo dydį iš nuteistosios, nurodė ir įvertino tai, kad nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, ilgalaikiai gydėsi, atliktos kelios operacijos, nukentėjo mokslų eiga, jis turėjo nepatogumų, kentė skausmą, todėl turi teisę į patirtų nuostolių kompensaciją, taip pat nurodė, jog nukentėjusysis R. G. savo pradiniame civiliniame ieškinyje prašė priteisti žymiai mažesnį neturtinės žalos atlyginimą (iš kaltinamosios - 12 000 eurų), o jo dydis pasikeitė tik po to, kai teisminio bylos nagrinėjimo metu kitaip buvo įvertintas sveikatos sutrikdymo mastas. Vertino ir tai, kad šiuo metu nukentėjusysis gyvena pakankamai visavertį gyvenimą, mokosi, sportuoja. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nustatydamas nukentėjusiajam R. G. priteistinos neturtinės žalos dydį, nepakankamai ištyrė visas reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti aplinkybes, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose. Parinkdamas neturtinės žalos dydį teismas privalėjo vertinti ir tai, kiek eismo įvykį galėjo įtakoti pačio nukentėjusiojo veiksmai. Baudžiamosios bylos duomenimis buvo nustatyta, jog R. G. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. 2016 m. gegužės 2 d. ekspertizės akte Nr. PRKG 59/2016 (01) nustatyta, kad R. G. autoįvykio metu buvo padarytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose su kraujosruva po kairės akies obuolio jungine ir kraujosruva kairėje užakinėje srityje, odos nubrozdinimai veide, muštinės žaizdos nosies nugarėlės, viršutinės lūpos srityse, daugybiniai veido kaulų lūžiai pagal Le Fort II liniją (abiejų akiduobių šoninių, apatinių ir vidinių sienų lūžiai, abiejų skruostinių kompleksų lūžiai, abiejų žandinių ančių sienelių lūžiai, nosies kaulų lūžiai), sunki galvos smegenų trauma, sunkus difuzinis galvos smegenų aksonų pažeidimas, galvos smegenų sumušimas, su ryškiais neurologiniais pažeidimo požymiais, stuburo I-o kaklo slankstelio panirimas bei VII kaklo slankstelio kairės skersinės ataugos lūžis, krūtinės ląstos kairės pusės I-o šonkaulio lūžis, odos nubrozdinimai keliuose. Sužalojimai padaryti nuo trauminių poveikių kietais bukais paviršiais, tiek suduodant smūgius, tiek ir į juos atsitrenkus (2 t., b. l. 101-106). R. G. nustatyti kūno sužalojimai dėl sunkaus difuzinio galvos smegenų aksonų pažeidimo, galvos smegenų sumušimo, su ryškiais neurologiniais pažeidimo požymiais vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių p. 6.6.3 ir p. 6.6.2). Kaip matyti iš aukščiau paminėto ekspertizės akto, buvo įvertinti visi pateikti medicininiai dokumentai, iš kurių matyti, jog R. G. po autoįvykio buvo komoje, dėl labai sunkaus sužalojimo ir būklės jis reanimobiliu buvo pervežtas į (duomenys neskelbtini), kur jo būklė buvo įvertinta, kaip labai sunki. Taikius įvairiapusišką gydymą, jis iš ligoninės buvo išrašytas praėjus mėnesiui laiko, tačiau rekomenduojant reabilitacinį gydymą, kuris truko taip pat beveik mėnesį laiko. Po reabilitacijos R. G. buvo gydomas tiek pirminės sveikatos priežiūros centre, tiek trečiojo lygio ligoninėje, kur buvo atliekamos operacijos dėl patirto sužalojimo pasekmių. 2016 m. gegužės 23 d. (po autoįvykio praėjus daugiau nei metams) gydytojo radiologo konsultacijos išvada patvirtina, jog R. G. sužalojimų pasekmės tebefiksuojamos. Įvertinus visus medicininius duomenis ir 2016 m. liepos 26 d. nukentėjusiojo asmens apžiūrą, komisija sprendė, kad stebimas vidurinių smegenų pažeidimo simptomas, susilpnintas akių suvedimas, teigiamas Mano-Gurevičiaus simptomas (smegenų dangalų dirginimo simptomas), emocijos labilios, ryškios vegetacinės reakcijos: raudonas dermografizmas, išreikštas galūnių prakaitavimas, nestabilus apsunkintoje Rombergo pozoje. Šie byloje surinkti duomenys liudija, kad dėl padarytos R. G. atžvilgiu veikos, jis patyrė ir patiria ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą: jis ilgą laiką gydėsi ligoninėje ir reabilitacijoje, buvo atlikta ne viena operacija, jis ilgą laiką neturės visaverčio gyvenimo. Tokią jo būklę sąlygojo eismo įvykis, dėl kurio jis nėra kaltas. Šis įvykis sąlygojo gyvenimo pokyčius: nukentėjusysis turėjo padaryti studijose pertrauką, negalėjo siekti užsibrėžtų tikslų įgyvendinimo. Akivaizdu, jog jis yra jauno amžiaus ir patirtas sveikatos sutrikdymo mastas jam sužlugdė savalaikius ateities planus. Dėl patirto galvos sužalojimo pablogėjo jo atmintis, sutriko ir fizinės funkcijos, kurios pilnai neatsistačiusios iki šios dienos ir tai patvirtina byloje esantys medicininiai dokumentai. šias aplinkybes, nekyla jokių abejonių, jog R. G. patyrė neturtinę žalą.Kaip matyti iš nuosprendžio, teismas vertino ir kaltinamosios turtinę padėtį, jos kaltę dėl eismo įvykio, kaltės formą (neatsargus nusikaltimas), tai, jog dalį (4800 eurų) neturtinės žalos atlygino draudimo kompanija, tai, kad Ž. K. (M.) neturi jokio nekilnojamojo turto, jos vardu nėra registruotų transporto priemonių, gaunamos darbinės pajamos nedidelės, šiuo metu viena augina mažametį vaiką (2 t., b. l. 21; 3 t., b. l. 38, 56-58). Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus, nustatant neturtinės žalos dydį. Iš bylos duomenų matyti, jog dėl įvykusio eismo įvykio yra pripažinta kalta tik Ž. K. (M.), kuri, vairuodama automobilį „VW Golf“ ir pažeisdama Kelių eismo taisyklių 154 punkto reikalavimus - nelygiareikšmių kelių sankryžoje iš šalutinės Rūtų gatvės įvažiuodama į pagrindinę Pulko gatvę, nepraleido pagrindiniu keliu jai iš kairės pusės atvažiuojančio automobilio „Volvo“, vairuojamo Ž. P., ir su juo susidūrė. Ž. P. kokių nors KET pažeidimų nekonstatuota. Nukentėjusysis R. G., kaip jau minėta, buvo automobilio „Volvo“ keleivis ir nuo jo veiksmų eismo įvykio kilimas taip pat jokiu aspektu nepriklausė, todėl atsakomybė dėl eismo įvykio vienareikšmiškai tenka Ž. K. (M.). Bylos duomenimis, nuteistoji dirbanti, ir nors viena augina mažametį vaiką, tačiau ji yra sveika, jauno amžiaus moteris, kuri turi visas potencialias galimybes dirbti ir uždirbti pinigines lėšas. Taip pat atsižvelgtina, jog Ž. K. (M.) jau nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 2017 m. vasario 17 d. sudarė su banku sutartį dėl 2500 Eur kredito gavimo, tačiau nei iš šio kredito, nei iš oficialiai gaunamų pajamų, jokia sumos dalis nei prieš nuosprendžio priėmimą, nei po nuosprendžio paskelbimo nebuvo panaudota neturtinei žalai nors šiek tiek atlyginti. Priešingai, šis kredito paėmimas, kaip sprendė apylinkės teismas, buvo vertinamas kaip Ž. K. (M.) sunkios finansinės padėties apibūdinimas, kas įtakojo ir mažesnio dydžio neturinės žalos priteisimą iš kaltininkės. Su šiuo vertinimu aukštesnysis teismas nesutinka ir atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, sumažinamas priteistinos iš kaltininkės neturtinės žalos dydį iki 4000 Eur, ypatingą dėmesį skyrė nuteistosios poreikių ir finansinės padėties vertinimui. Atkreiptinas dėmesys, jog vaiko auginimo ir išlaikymo pareiga tenka ne vien nuteistajai, bet ir vaiko tėvui. Aukštesnysis teismas dar kartą pažymi, jog esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį sveikatos sutrikdymo atveju, yra ne kaltininko asmens turtinė padėtis, bet nusikalstama veika sukelti padariniai, ir pusiausvyra tarp šių dviejų kriterijų turi būti protinga ir adekvati ginamoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-16/2004, 3K-7-255/2005, 2K-442/2009). Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, jog nuteistosios Ž. K. (M.) veiksmai ir pastangos kaip įmanoma greičiau pradėti atlyginti padarytą neturtinę žalą R. G. nebuvo pakankamomis, juolab, kad nuo įvykio praėjo daugiau nei dveji metai, tačiau duomenų, kad pradėta atlyginti neturtinė žala byloje nėra. Todėl įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iki 4000 Eur sumažino nukentėjusiojo prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį, taip nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose, kadangi nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiamas nuo 8688,60 Eur iki 26 065,80 Eur neturtinės žalos atlyginimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-556/2008, 2K-181/2010, 2K-48/2013, 2K-154-699/20016 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė nei vienos aplinkybės, dėl ko neturtinės žalos dydis turėtų būti artimas minimaliam priteistinų sumų dydžiui. Todėl ši skundžiamo nuosprendžio dalis keistina padidinant nukentėjusiajam priteistino iš nuteistosios Ž. K. (M.) neturtinės žalos atlyginimą iki 8000 Eur.Nukentėjusysis apeliaciniu skundu prašė priteisti ženkliai didesnę neturtinės žalos dydį, tai yra 21 200 eurų. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu artimo maksimaliam priteistinam neturtinės žalos dydžiui nepakanka sąlygų. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis patyrė tokio pobūdžio traumą dėl kurios jis prarado darbingumą ar bent dalį jo. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad skundžiamo nuosprendžio dalis dėl neturtinės žalos dydžio keistina padidinant nukentėjusiajam priteistino neturtinės žalos atlyginimą iki 12800 Eur. Kadangi R. G. draudimo bendrovė jau yra atlyginusi 4800 Eur dydžio (po 100 Eur atlyginta kitiems dviem autoįvykio metu nukentėjusiesiems asmenims) neturtinės žalos išmoką, vadovaujantis CK 6.254 straipsnio 2 dalimi, likusi priteistinos neturtinės žalos dalis – 8000 Eur priteistina iš nuteistosios Ž. K. (M.).Nukentėjusiojo R. G. apeliacinio skundo prašymas priteisti jo atstovavimo išlaidas netenkinamas, kadangi apeliacinei instancijai nebuvo pateikta tai patvirtinančių dokumentų. Nuteistosios apeliacinio skundo prašymas priteisti jos atstovavimo išlaidas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi nuteistojo asmens atstovavimo išlaidos iš nukentėjusio asmens nepriteisiamos.Atsižvelgiant į išdėstytą nukentėjusiojo R. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas), o nuteistosios Ž. K. (M.) apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistosios Ž. K. (M.) apeliacinį skundą atmesti.

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistosios Ž. K. (M.) nukentėjusiajam R. G. priteistas 4000 Eur (keturių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimas, priteisiant 8000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje Alytaus apylinkės teismo 2017 m. liepos 4 d. nuosprendį palikti nepakeistą

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Danutė GiačaitėArūnas PaštuolisOlegas Šibkovas