Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-10-23 · Civilinė byla Nr. 2A-346/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-10-23
Bylos Nr.
2A-346/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas, Donatas Šernas
Ieškovas
Z. K.
Atsakovas
R. Č.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro
Advokatai
Andriejaus Tiščenkas, Vilhelmas Keliuotis
Kategorijos
  • 21.4.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 34.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-346/2007Procesinio sprendimo kategorijos: 21.4.2.7, 34.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. spalio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei,dalyvaujant ieškovei Z. K. , jos atstovui advokatui Andriejui Tiščenko,atsakovo atstovui advokatui Vilhelmui Keliuočiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. K. atstovo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-323-51/2007 pagal ieškovės Z. K. ieškinį atsakovui R. Č. , trečiajam asmeniui Vilniaus miesto 5-ojo notarų biuro notarei Valentinai Tinfavičienei dėl sandorio dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui R. Č. kreipėsi ieškovė Z. K. ir prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2002 m. sausio 31 d. paveldėto turto pasidalijimo sutartį (toliau - Turto pasidalijimo sutartis), sudarytą Vilniaus m. 5-ame notarų biure tarp R. Č. ir Z. K. ; 2) panaikinti Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro notarės Valentinos Tinfavičienės 2002 m. sausio 31 d. patvirtintą paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą; 3) panaikinti 2002 m. sausio 31 d. dalies buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą Vilniaus m. 5-ame notarų biure tarp R. Č. ir Z. K. (toliau – Buto pirkimo sutartis), kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms ir sudarytus dėl apgaulės; 4) pripažinus sandorius negaliojančiais, įpareigoti R. Č. grąžinti Z. K. viską, ką atsakovas yra gavęs pagal minėtus sandorius (restitucija), ir pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į butą, esantį Architektų g. 56-46, Vilniuje, bei žemės sklypą, esantį Vilniaus m., Rokantiškių g., sodininkų bendrijoje „Mechanizatorius-1“, sklypo Nr. 54.

Ieškinyje nurodė, kad 2001 m. spalio 6 d. mirė ieškovės dukra I. Č. . 2002 m. sausio 31 d. ieškovė gavo paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimą. Prikalbinta ir apgauta savo žento atsakovo R. Č. ji buvo priversta pasirašyti Turto pasidalijimo sutartį. Ir ieškovei, ir atsakovui po I. Č. mirties priklausė po ½ dalį palikimo, tačiau turtas buvo padalintas nelygiomis dalimis, nes ieškovė, dar neatsigavusi po dukters mirties, atsakovo buvo suklaidinta ir kartu su kitais dokumentais apgaulės būdu buvo priversta pasirašyti Buto pirkimo sutartį. Pagal Turto pasidalijimo sutartį ieškovei atiteko: 1/2 buto su rūsiu, esančio Ukmergės g. 198 – 88, Vilniuje (šios dalies vidutinė rinkos vertė 37 875 Lt); automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 500 Lt; piniginis indėlis AB Lietuvos žemės ūkio banko sąskaitoje Nr. 0000004554; pianinas Petroff 114, kurio vertė 200 Lt. Atsakovui atiteko visas butas su rūsiu, esantis Architektų g. 56-46, Vilniuje, kurio vidutinė rinkos vertė yra 46 838 Lt, 0,0664 ha žemės sklypas, esantis Vilniaus m., Rokantiškių g., sodininkų bendrijoje „Mechanizatorius-1“, sklypo Nr. 54, indeksuota žemės sklypo vertė yra 669 Lt, ir sodo pastatas, kurio vidutinė rinkos vertė yra 66 128 Lt, ½ dalis automobilio VW Golf, valst. Nr. duomenys neskelbtini), kurio ½ dalies vertė 250 Lt, piniginis indėlis su palūkanomis AB Lietuvos taupomajame banke, sąskaitos Nr. 24392. Sandoris turi būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu, nes ieškovė jį sudarė būdama šoko būsenoje, nesuprasdama savo daromų veiksmų reikšmės, o atsakovas tuo pasinaudojo. Ieškovei pagal Turto pasidalijimo sutartį tenkanti turto vertė sudaro 76 419 Lt, tuo tarpu atsakovui tenkanti paveldėto turto vertė yra 117 904 Lt, t.y. 41 485 Lt skirtumas tarp abiejų sutarties šalių. Butas Architektų gatvėje buvo pirktas už ieškovės ir jos vyro bendras lėšas ir dovanotas dukrai I. Č. , žemės sklypas taip pat buvo padovanotas I. Č. . Ieškovės reikalavimas dėl žemės sklypo priteisimo yra teisėtas, kadangi notarė, sudarydama Turto pasidalijimo sutartį, apgavo ieškovę teigdama, kad ieškovė žemės sklypo su statiniais negali paveldėti, kadangi yra Baltarusijos Respublikos pilietė.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 12 d. sprendimu ieškinio dalį dėl 2002 m. sausio 31 d. paveldėto turto pasidalijimo sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia atmetė ir nusprendė priimti ieškovės atsisakymą nuo kitų ieškinio reikalavimų ir šioje dalyje bylą nutraukti. Teismas nusprendė priteisti iš ieškovės Z. K. 1 093,03 Lt žyminį mokestį ir 30,90 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Teismas sprendime nurodė, kad ieškinio reikalavimų dalies ieškovė atsisakė dalyvaujant atstovui, tad nėra pagrindo konstatuoti, kad atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui. Kad reikalavimų dalies atsisakymo pasekmės ieškovei išaiškintos, ji patvirtino parašu protokole. Teismas nagrinėjo tik reikalavimą pripažinti negaliojančia Turto pasidalijimo sutarties dalį dėl 1/2 dalies buto Architektų g. 56-46, Vilniuje. Teismas nurodė, kad paveldėjimas, be kito turto, atsirado į butą Architektų gatvėje ir į dalį buto Ukmergės gatvėje. Visą paveldimą turtą šalys pagal paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo lygiomis dalimis. Ieškovė ir atsakovas, dalindamiesi palikimą, sudarė Turto pasidalijimo ir Buto pirkimo sutartį. Ieškovės reikalavimas dėl dalies buto Architektų gatvėje pagal Turto pasidalijimo sutartį negali būti nagrinėjamas, aiškinamas ir vertinamas atsietai nuo Buto pirkimo sutarties, nes abiem sutartimis buvo siekiama išspręsti tą patį – paveldėto turto pasidalijimo, išvengiant dalinės nuosavybės – klausimą (CK 6.193 str. 1, 2 d.). Faktiškai dalijantis butus, ieškovei pinigine išraiška atiteko vos ne dvigubai didesnė turto dalis (75 750 Lt vertės butas), negu jai būtų priklausiusi pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Turto pasidalijimo nevisiškas lygiavertiškumas, nenustačius įstatymuose numatytų sandorio negaliojimo pagrindų, nėra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Nėra pagrindo pripažinti, jog šalių pasirinktas pasidalijimo būdas iš esmės prieštarautų bendriesiems protingumo ir sąžiningumo principams: šalys nebuvo visiškai svetimi asmenys, ieškovė, būdama užsienio pilietė, negalėjo būti žemės sklypo savininke, kas galėjo įtakoti pasidalinimo tvarką, be to, iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių matyti, kad nukrypimas nuo lygių dalių nėra itin ženklus. Ieškovė nenurodė ir neįrodė, kuo konkrečiai pasireiškė atsakovo apgaulė ir kaip ji įtakojo sandorio sudarymą, neįrodė, kad sandorį ji sudariusi dėl patirtų pergyvenimų, ne visiškai adekvačiai suvokdama savo veiksmų pasekmes. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti sandorį sudarytu labai nenaudingomis sąlygomis, nes ieškovei be kito turto atiteko didesnio ploto bei vertės butas, ieškovė yra jį išnuomojusi, gauna iš nuomos pajamas, be to, nėra pateikta įrodymų apie aplinkybes, kurios vertė ieškovę sudaryti tokį, o ne kitokį sandorį, ar apskritai jį sudaryti.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovės Z. K. atstovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Ieškovė, Baltarusijos Respublikos pilietė, reikalavimų dalies atsisakė teismo suklaidinta, kadangi gerai nesuprato lietuvių kalbos, o vertėjo neturėjo (CPK 329 str. 3 d. 2 p.).

2. Negaliojančiu pripažintinas tik toks sandoris, kuris sudarytas susiklosčius sunkioms aplinkybėms ir aiškiai nenaudingomis sandorį sudariusiam asmeniui sąlygomis, kada kita sandorio šalis, žinodama apie tokias aplinkybes, jomis pasinaudojo. Teismas nevertino susidėjusių sunkių aplinkybių, kad ieškovė palaidojo savo vyrą, o dviejų metų bėgyje autoavarijoje žuvo jos dukra. Kaip tik atsakovas ir pasinaudojo susidariusiomis sunkiomis aplinkybėmis, primetė kitai sandorio šaliai savo valią ir sudarė jai aiškiai nenaudingą sandorį. Teismui nekilo jokių abejonių dėl ieškovės sveikatos būklės sandorio sudarymo metu, be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad po sandorio sudarymo pablogėjo ieškovės sveikata.

3. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad, kaip patvirtina paveldėjimo byla, atsakovas R. Č. praleido trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Sandorio negaliojimo pagrindas yra palikimo priėmimo termino praleidimas.

4. Teismas neanalizavo ir neatsižvelgė į paveldėto turto lygių dalių pasidalinimo faktą. Teismas vertino, kokios sumos būtų atitekę ieškovei ir atsakovui dalimis, nors ieškovė ieškiniu to neprašė. Šalių dalys pagal piniginę išraišką buvo nelygios.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagrindai panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra proceso ar materialinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų taikymas, t. y. Civilinio proceso kodekso 329, 330 straipsniuose nurodyti pagrindai. Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Z. K. atstovo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, taip pat ir CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Ieškovė Z. K. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu atsisakė dalies savo ieškinio reikalavimų ir prašė tik iš dalies pripažinti negaliojančia Turto pasidalijimo sutarties dalį dėl 1/2 dalies buto, esančio Architektų g. 56-46, Vilniuje, pripažįstant jai nuosavybės teisę į šią buto dalį. Teismas skundžiamu sprendimu ieškovės atsisakymą nuo dalies ieškinio reikalavimų priėmė.

Ieškovės Z. K. atstovas, skųsdamas visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teismo posėdžio Lietuvos apeliaciniame teisme metu atsisakė apeliacinio skundo argumento, kad dėl ieškinio dalies atsisakymo teismas suklaidinęs ieškovę. Ieškovės atstovas nurodė, jog skundo argumentas, kad ieškovė nesuprato lietuvių kalbos ir neturėjo vertėjo, nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą, nes ieškovė suprato lietuvių kalbą. Ieškovė šio skundo argumento taip pat nepalaikė ir nurodė, kad lietuvių kalbą ji puikiai supranta. Tai, jog ieškovė suprato savo procesinio veiksmo – ieškinio dalies atsisakymo – esmę, rodo ir jos ranka rašyti bei pasirašyti (kaip ji pripažino apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu) paaiškinimai raštu (b.l. 124-125).

Ieškovei Z. K. ir jos atstovui atsisakius nuo apeliacinio skundo argumento dėl ieškinio dalies atsisakymo, teisėjų kolegija pasisako tik dėl likusių apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Turto pasidalijimo sutarties dalies pripažinimo negaliojančia.

Remiantis CK 1.91 straipsnio pirmąja dalimi, dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Taigi ši nuostata nustato dvi būtinas sąlygas, kurias įrodžius sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu: sandorį asmuo buvo priverstas sudaryti dėl susidėjusių aplinkybių bei sandorį asmuo sudarė labai nenaudingomis sąlygomis ir kita šalis, žinodama tokias aplinkybes, savanaudiškai jomis pasinaudojo.

Apeliaciniu skundu ieškovės atstovas nurodo, kad teismas nevertino susidariusių sunkių aplinkybių - ieškovė palaidojo savo vyrą, o dviejų metų bėgyje autoavarijoje žuvo jos dukra, kuriomis atsakovas pasinaudojęs ir primetęs kitai sandorio šaliai savo valią bei sudaręs jai aiškiai nenaudingą sandorį.

Aiškiai nenaudingo sandorio sąvoka yra vertinamojo pobūdžio ir ši aplinkybė nustatoma kiekvienos bylos kontekste, vertinant į bylą pateiktus įrodymus.

Kaip matyti iš byloje esančio 2002 m. sausio 31 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo nuorašo (paveldėjimo byla, b.l. 106), I. Č. turtą lygiomis dalimis paveldėjo jos motina Z. K. ir sutuoktinis R. Č. . Paveldėjimas, be kito turto, atsirado į visą 46 838 Lt vidutinės rinkos vertės butą, esantį Architektų g. 56-46, Vilniuje, ½ dalį 37 875 Lt vidutinės rinkos vertės buto, esančio Ukmergės g. 198-88, Vilniuje, ir 669 Lt vertės žemės sklypą su 66 128 Lt vidutinės rinkos vertės sodo pastatais, esančius Rokantiškių g., s.b. „Mechanizatorius“, Vilniuje. ½ dalis buto, esančio Ukmergės g. 198-88, Vilniuje, iki šio buto perleidimo ieškovei priklausė pačiam atsakovui nuosavybės teise, ką patvirtina 2002 m. sausio 31 d. dalies buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 9), ir ši buto dalis paveldima nebuvo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovui pagal paveldėjimą būtų priklausiusios ¾ dalys buto, esančio Ukmergės g. 198-88, Vilniuje, tad jis nevisiškai teisingai paskaičiavo atsakovui tenkančios paveldėti šio turto dalies vidutinę rinkos vertę.

Kadangi ieškovė ir atsakovas turtą pagal paveldėjimo teisės liudijimą turėjo paveldėti lygiomis dalimis, teoriškai kiekvienam iš jų būtų priklausęs tokio paties dydžio ir vidutinės rinkos vertės (buvusios sandorių sudarymo metu) turtas, t.y.: ½ dalis buto, esančio Architektų g. 56-46, Vilniuje, 23 419 Lt vidutinės rinkos vertės (23 419 Lt suma gauta viso buto vidutinę rinkos vertę (46 838 Lt) padauginus iš priklausančios paveldėti turto dalies, t.y. ½), ¼ dalis buto, esančio Ukmergės g. 198-88, Vilniuje (18 937,5 Lt), ir ½ dalis žemės sklypo su sodo statiniais, esančių Rokantiškių g., s.b. „Mechanizatorius“, Vilniuje (33 398,5 Lt). Taigi ieškovei ir atsakovui pagal paveldėjimo teisės liudijimą priklausančio paveldimo turto vidutinė rinkos bendra vertė sudarytų po 75 755 Lt.

Kaip patvirtina 2002 m. sausio 31 d. dalies buto su rūsiu pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 9), Z. K. iš R. Č. už 4 000 Lt nupirko ½ dalį buto, esančio Ukmergės g. 198-88, Vilniuje, kurios vidutinė rinkos vertė buvo 37 875 Lt. Tarp šalių 2002 m. sausio 31 d. pasirašyta sutartimi buvo pasidalintas paveldėtas turtas: ½ dalis buto, esančio Ukmergės g. 198-88, Vilniuje, perėjo Z. K. , o butas, esantis Architektų g. 56-46, Vilniuje, ir žemės sklypas su sodo pastatais, esančiais Rokantiškių g., s.b. „Mechanizatorius“, Vilniuje, perėjo R. Č. . Taigi Turto pasidalijimo sutartimi R. Č. ieškovei perleido jam priklausančią ¼ buto, esančio Ukmergės g. 198-88, Vilniuje, dalį, kurios vidutinė rinkos vertė sudarė 18 937,5 Lt.

Z. K. abiejų minėtų sutarčių pagrindu iš R. Č. įgijo ¾ dalis buto (56 812,5 Lt vidutinės rinkos vertės), už jį faktiškai sumokėjusi 4 000 Lt ir perleidusi nuosavybės teises į kitą pagal paveldėjimo teisės liudijimą jai paveldėti priklausiusį turtą. Ieškovė Turto pasidalijimo sutartimi perleido R. Č. nuosavybes teises į ½ dalį 23 419 Lt vidutinės rinkos vertės buto Architektų gatvėje ir ½ dalį žemės sklypo su sodo pastatais, kurios vidutinė rinkos vertė buvo 33 398,5 Lt. Taigi atsakovui buvo perleistas 56 817,5 Lt vidutinės rinkos vertės turtas. Taigi abu paveldėtojai faktiškai paveldimą turtą pasidalino taip, jog jų kito paveldėtojo naudai atsisakyta paveldėti turto vidutinės rinkos vertė ir tenkančio po turto pasidalinimo turto vidutinės rinkos vertė mažai skiriasi.

Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio (1996 m. gruodžio 12 d. redakcija) pirmąja dalimi, žemė, vidaus vandenys, miškai, parkai nuosavybės teise gali priklausyti tik Lietuvos Respublikos piliečiams ir valstybei.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrosios dalies pagrindu ne žemės ūkio paskirties žemę galėjo įsigyti tik tie užsienio subjektai (išskyrus užsienio valstybių piliečius), kurie atitiko Lietuvos Respublikos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus, nustatytus konstituciniame įstatyme. Šiems užsienio subjektams buvo draudžiama įsigyti žemės ūkio paskirties žemę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antrojoje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo (1996 m. birželio 20 d. redakcija) 7 str. 1 d. 3 p.). Užsienio valstybių piliečiai ne žemės ūkio paskirties žemės sklypus galėjo įsigyti nuosavybėn ne vėliau kaip pasibaigus Europos sutarties, steigiančios Europos bendrijų bei jų šalių narių ir Lietuvos Respublikos asociaciją, numatytam pereinamajam laikotarpiui. Teisės aktų, reglamentavusių žemės įgijimo tvarką, nuostatos užsienio valstybių piliečiams nesuteikė teisės įgyti žemės ūkio paskirties žemės.

Kaip patvirtina paveldėjimo byloje (b.l. 106) esanti paso, išduoto 2000 m. sausio 18 d. kopija, Z. K. yra Baltarusijos Respublikos pilietė. Ši aplinkybė, remiantis tuo metu galiojusia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio nuostata, lėmė, kad užsienio pilietė Z. K. faktiškai negalėjo paveldėti žemės ūkio paskirties žemės sklypo su sodo statiniais, esančių Rokantiškių g., s.b. „Mechanizatorius“, Vilniuje. Tad Z. K. faktiškai būtų galėjusi paveldėti tik ½ dalį buto, esančio Architektų g. 56-46, Vilniuje, ir ¼ dalį buto, esančio Ukmergės g. 198-88, Vilniuje, iš viso 42 356,5 Lt vidutinės rinkos vertės turtą. Tačiau iš byloje esančių turto perleidimo sutarčių matyti, kad paveldėtojai, atsižvelgdami į draudimą užsienio valstybių piliečiams nuosavybės teise turėti žemės ūkio paskirties žemę, siekė pasidalinti paveldimą turtą kuo tikslesnėmis paveldėtinam pagal įstatymą turtui proporcijomis ir išvengti dalinės turto nuosavybės.

Atsižvelgiant į tai, jog minėtų sutarčių pagrindu ieškovei atiteko 75 750 Lt vertės butas, o jai pagal paveldėjimo teisės liudijimą tenkančio paveldėti turto vidutinė rinkos kaina - 75 755 Lt, laikytina, kad ieškovės turėto paveldėti ir faktiškai tekusio turto santykio proporcija iš esmės nėra pažeista. Dėl šios priežasties nėra pagrindo laikyti, kad ieškovė sutartis, kaip tai nurodyta apeliaciniame skunde, sudarė jai labai nenaudingomis sąlygomis.

Kaip jau minėta, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.91 str. 1 d.), kai yra įrodytos dvi būtinosios sąlygos: sandorį asmuo buvo priverstas sudaryti dėl susidėjusių aplinkybių bei sandorį asmuo sudarė labai nenaudingomis sąlygomis. Nenustačius vienos iš būtinųjų sąlygų, t.y. jog ieškovė sandorius sudarė jai labai nenaudingomis sąlygomis, antrosios būtinosios sąlygos nustatymas neturi reikšmės sandorio negaliojimui, todėl teisėjų kolegija sąlygos dėl sandorio sudarymo dėl susidėjusių aplinkybių nevertina.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso ir materialinės teisės normas ir bylą iš esmės išsprendė teisingai.

Paduodama apeliacinį skundą, ieškovė už jį sumokėjo 300 Lt žyminio mokesčio (b.l. 134). Vilniaus apygardos teismas 2007 m. kovo 27 d. nutartimi (b.l. 138) atidėjo likusios žyminio mokesčio dalies už paduotą apeliacinį skundą mokėjimą iki bylos išnagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme. Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės valstybės naudai priteistina 3 730,20 Lt žyminio mokesčio (4030,20 Lt (visas žyminis mokestis) – 300 Lt) (CPK 84, 96 str.).

Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės taip pat priteisiamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies pirmuoju punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės Z. K. 3 730,20 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą ir 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėKonstantinas GurinasDonatas Šernas