Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Ieškovės atstovas L. Č. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė visa apimtimi. Papildomai paaiškino, kad 2020-08-12 Ieškovė Atsakovės reikalavimu sumokėjo pastarajai 1 356,69 Eur pagal jos 2020-08-12 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) už konteinerio pakrovimą, iškrovimą ir saugojimą nuo 2020-06-19 iki 2020-08-14, kadangi Ieškovė buvo sutarusi su vežėju UAB „Alvirega“, kad šis 2020-08-14 atvyks atsiimti konteinerio. Minėtas konteineris Atsakovės buvo neteisėtai laikomas nuo 2020-06-16 iki 2020-08-14. Ieškovės jokie santykiai su Gruzijos bendrove GTIK nesiejo. Ieškovės užsakovas – Vengrijos bendrovė MAG Holding KFT. Ieškovė kreipėsi dėl šios situacijos į MAG Holding KFT, tačiau bendrovė atsakė, kad ji neturi jokių įsipareigojimų Lietuvoje registruotai bendrovei UAB „Elfanta”. Atsakovės argumentai dėl nuostolių dydžio UAB „Alvirega“ yra nepagrįsti, kadangi minėta bendrovė buvo pateikusi pretenziją už sunkvežimio ir puspriekabės prastovą, kurioje pareikalavo sumokėti 3 300 Eur. Taip pat Ieškovė, vadovaujantis 2020-04-03 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Nurminen Maritime“1.7, 1.8, 7.1 punktais, sumokėjo 3 480 Eur suma už jūrinio konteinerio prastovą iki 2020-07-19 konteinerio nuomotojui UAB „Nurminen Maritime“ pagal 2020-07-21 PVM sąskaitą – faktūrą. Nurodė, kad Ieškovė 2020-06-08 sudarė su MAG Holding KFT, Vengrijoje registruota bendrove (Užsakovu), krovinių transportavimo sutartį dėl krovinio transportavimo ir pristatymo iš UAB „Elfanta“ (Atsakovės) muitinės terminalo, adresu (duomenys neskelbtini), į Klaipėdos jūrų uostą iki 2020-07-20, o iš jo jūrų transportu į Mersin uostą. Paaiškino, kad į bylą pateiktas tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis (CMR) (duomenys neskelbtini), kuris nesusijęs su šiuo reikalavimu, tačiau pateiktas tam, kad pagrįsti, jog prieš 3 dienas, t. y. 2020-06-11, kitas krovinys buvo išleistas be jokių kliūčių, o jau 2020-06-16 krovinys buvo sulaikytas. Pagal 2020-06-08 krovinių transportavimo sutartį, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), galutinis krovinio pristatymo taškas Mensin uostas, tačiau ši transporto priemonė su konteineriu, kuri buvo neteisėtai Atsakovės sulaikyta, turėjo nuvežti krovinį būtent į Klaipėdos uostą. UAB „Nurminen Maritime“ PVM sąskaitose – faktūrose paskaičiuotas nuomos mokestis (DND) pagal 2020-04-03 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 1.7, 1.8 punktus, bet dėl neteisėto krovinio sulaikymo nuo 2020-06-16 iki 2020-08-14 tiek Ieškovei nereikėtų mokėti, todėl tai yra prastovos kaina, kadangi Ieškovė neplanavo, kad tą laikotarpį transporto priemonė stovės Atsakovės Muitinės terminale. Paaiškino, kad Ieškovė krovinio pati neiškrovė, kadangi tik Atsakovė turėjo teisę iškrauti krovinį, kurį jį pati ir pakrovė, be to, pati Atsakovė į Ieškovės paklausimus atsakė, kad Ieškovė negali atsiimti nieko, kol nebus apmokėta Gruzijos bendrovės „Gruzijos tarptautinė investicinė kompanija“ (toliau – ir GTIK) skola. Ieškovė iš viso nežinojo, kam priklauso prekės, ir tikrai nesiaiškino, ar teisėtai sulaikytos prekės. Be vilkiko platfroma negalėjo būti naudojama, todėl prastova skaičiuojama buvo už transporto priemonę ir konteinerį.

Dėl nuostolių dydžio Atsakovės atstovas advokatas Marius Rumšas nurodė, kad prastova – tai, kai žmonės nedirba. Nurodė, jog teismo posėdyje Ieškovės atstovas pasakė, kad iš viso UAB „Alvirega“ sumokėjo 3 300 Eur netesybų, o ne nuostolių dėl transporto priemonių (vilkiko su platforma) prastovos, kaip nurodyta ieškinyje. 3 480 Eur sumą už konteinerio prastovą, kaip nurodė Ieškovė, ji sumokėjo UAB „Nurminen Maritime“, tačiau Ieškovė sumokėjo ne už prastovą, o už konteinerio nuomą ir tos nuomos sumos Ieškovė jokiu atveju nebūtų išvengusi, todėl nėra Atsakovės kaltės ir atsakomybės. Dėl 150 Eur, tai Ieškovei nebuvo jokio reikalo kreiptis į antstolį. Ieškovė galėjo kreiptis į Atsakovę, kuri visada priima visus laiškus ir į juos atsako.

Byloje nustatyta, kad 2020-06-08 ieškovė UAB „RM Cargo Baltic“ ir MAG Holding KFT, Vengrijoje registruota bendrovė (toliau – ir Užsakovas), sudarė krovinių transportavimo sutartį Nr. RMTR-36002-1 dėl krovinio transportavimo ir pristatymo iš atsakovės UAB „Elfanta“ muitinės terminalo (toliau – Muitinės terminalas), esančio adresu (duomenys neskelbtini), į Klaipėdos jūrų uostą iki 2020-07-20. Ieškovė 2020-06-15 pateikė transporto užsakymą Nr (duomenys neskelbtini) UAB „Alvirega“ (toliau – ir Vežėjas) dėl krovinio pervežimo iš Muitinės terminalo į Klaipėdos jūrų uostą tolesniam gabenimui jūrų transportu į Mersin uostą (Turkija). Taip pat Ieškovė pagal 2020-04-03 Bendrąją paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Nurminen Maritime”, išsinuomojo jūrinį konteinerį minėtam kroviniui gabenti. Vežėjas UAB „Alvirega“ 2020-06-16 į Atsakovės Muitinės terminalą krovinio pakrovimui pateikė autotransporto priemonę – vilkiką MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei konteineriu (duomenys neskelbtini) (toliau - Transporto priemonė su konteineriu) (tai patvirtina Ieškovės 2020-06-15 transporto užsakymas Nr (duomenys neskelbtini) Vežėjui UAB „Alvirega“, Vežėjo 2020-08-17 pretenzija Ieškovei). Atsakovė Muitinės terminale pakrovė krovinį (dėvėtus rūbus) į Ieškovės išsinuomotą konteinerį, tačiau tranzitiniai dokumentai Ieškovei nebuvo įforminti (Atsakovė neišdavė Ieškovei tranzitinės muitinės deklaracijos kroviniui), o transporto priemonė su konteineriu ir jame esančiu kroviniu buvo Atsakovės sulaikyti Muitinės terminalo teritorijoje. Atsakovė atsisakė leisti transporto priemonei su konteineriu išvykti iš Muitinės terminalo teritorijos tuo pagrindu, kad krovinio savininkas Gruzijos bendrovė „Gruzijos tarptautinė investicinė kompanija“ (GTIK) nėra Atsakovei sumokėjusi 8 369,86 Eur už kito krovinio saugojimą pagal 2019-07-16 Atsakovės ir GTIK sudarytą Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu Atsakovė įsipareigojo saugoti muitinės sandėlyje prekes ir vykdyti kitus įsipareigojimus, o GTIK įsispareigojo sumokėti Atsakovei už suteiktas paslaugas. Be to, Atsakovė atsisakė ir iškrauti krovinį iš konteinerio bei leisti transporto priemonei su konteineriu išvykti iš Muitinės terminalo teritorijos, nors Ieškovė to reikalavo. Ieškovės gabenamas krovinys su išsinuomotais transporto priemone bei konteineriu Atsakovės Muitinės terminale prastovėjo nuo 2020-06-16 iki 2020-08-14 (tik Ieškovės reikalavimu po jos pareikštų pretenzijų Atsakovė 2020-06-18 leido išvykti iš Muitinės terminalo vilkikui). 2020-06-23 antstolis D. T. Ieškovės prašymu faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo transporto priemonės su konteineriu sulaikymo faktines aplinkybes bei įteikė Atsakovei Ieškovės pretenziją dėl neteisėto transporto priemonės su konteineriu sulaikymo. 2020-08-03 elektroniniu laišku Atsakovei Ieškovė pakartotinai pareikalavo nutraukti neteisėtus veiksmus bei atlyginti patiriamus nuostolius ir pateikė Atsakovei 2020-07-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 1 380 Eur apmokėjimo už prastovas, kurią Atsakovė atsisakė apmokėti. 2020-08-11 Atsakovė, atsakydama į Ieškovės atstovės prašymą pateikti konteinerio sulaikymą pagrindžiančią informaciją bei dokumentus, nurodė, kad Atsakovė, vadovaudamasi CK 6.69, 4.229 straipsniais, sulaikė Ieškovės konteinerį pasinaudodama krovinio sulaikymo teise už krovinio savininko skolą Atsakovei, o krovinys bus sulaikytas iki krovinio savininkas sumokės skolą. Atsakovė taip pat nurodė, kad sunkvežimio puspriekabė (platforma) su konteineriu bus grąžinta Ieškovei su sąlyga, kad ši sumokės Atsakovei už konteinerio pakrovimą, iškrovimą bei puspriekabės su konteineriu saugojimą Muitinės terminalo teritorijoje. Ieškovė, kaip ji nurodė, siekdama užkirsti kelią dėl Atsakovės neteisėtų veiksmų Ieškovei kylantiems nuostoliams, 2020-08-12 sumokėjo Atsakovei jos reikalaujamą 1 356,69 Eur sumą, apmokėdama Atsakovės pateiktą 2020-08-12 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini). Tik po šio Ieškovės atlikto mokėjimo 2020-08-14 Atsakovė iškrovė konteinerį ir leido sunkvežimio puspriekabę (priekabą, konteinerinę platformą) su konteineriu išvežti iš Muitinės terminalo teritorijos. 2020-08-19 Ieškovė gavo MAG Holding KFT (Užsakovo) patvirtinimą, kad šis neturi jokių finansinių, sutartinių ar kitokio pobūdžio įsipareigojimų Atsakovei. Dėl Atsakovės minėtų Transporto priemonės su konteineriu sulaikymo Ieškovė, kaip ji nurodė bei pateikė tai patvirtinančius rašytinius įrodymus, patyrė 9 249,49 Eur nuostolių.

Atsakovė su ieškiniu nesutiko, motyvuodama tuo, kad ji sulaikė ne Ieškovės transporto priemonę su konteineriu, o pasinaudodama daikto (krovinio) sulaikymo teise, numatyta CK 6.69, 4.229 straipsniuose, sulaikė Gruzijos bendrovei „Gruzijos tarptautinė investicinė kompanija“ (toliau - GTIK) priklausantį krovinį, kurį Ieškovė ketino išgabenti iš Atsakovės Muitinės terminalo, kadangi GTIK tuo metu buvo skolinga (ir skola nėra sumokėta iki šiol) Atsakovei 8 369,86 Eur už ankstesnio krovinio saugojimą pagal Atsakovės ir GTIK 2019-07-16 sudarytą Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė pažymėjo, kad krovinio sulaikymo teisė atsirado ir Atsakovės buvo įgyvendinta egzistavus visoms CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytoms aplinkybėms, tai yra: 1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininką; 2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs); 3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktą; 4) kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas. Atsakovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė Atsakovės atžvilgiu netaikytina dėl Atsakovės savigynos veiksmų sulaikius pagal sutartį su GTIK saugomą krovinį, pastarajam vengiant mokėti ir nemokant Atsakovei skolos už suteiktas paslaugas (CK 6.253 straispnio 1 dalis).

Be to, Atsakovės atstovas advokatas Marius Rumšas, teismui nagrinėjant bylą iš esmės, teismo posėdyje pareiškė, kad, visų pirma, reikėtų nustatyti, kokia teisė – tarptautinė ar nacionalinė – Lietuvos - turėtų būti taikoma. Advokato nuomone, turėtų būti taikoma CMR Konvencija, nes Vežėjas – Ieškovė, Užsakovas (siuntėjas) - MAG Holding KFT, Vengrijoje registruota bendrovė, krovinys turėjo būti pristatytas į Turkiją, todėl, Atsakovės atstovo nuomone, šiam ginčui spręsti turi būti taikoma CMR Konvencija. Taip pat Atsakovės atstovas nurodė, kad pagal CMR Konvencijos 11 straipsnio 2 dalį, Ieškovė turėjo reikšti pretenzijas dėl nuostolių ne Atsakovei, o MAG Holding KFT, todėl Atsakovės atstovas prašė, vadovaujantis CPK 245 straipsniu, pakeisti netinkamą Atsakovą tinkamu, t. y. MAG Holding KFT.

Pagal 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvenciją (CMR) (toliau – CMR konvencija) vežimo sutartis yra susitarimas, kurio viena šalis (vežėjas) įsipareigoja pervežti krovinį (pristatyti jį į paskirties vietą gavėjui), o kita šalis – sumokėti vežimo užmokestį. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta jos taikymo sritis – ji taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose ir kai bent viena iš jų yra Konvencijos narė. Ši Konvencija taikoma nepriklausomai nuo sutartį pasirašančių šalių gyvenamosios vietos ir tautybės.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad „<...> Apibūdinant šią sutartį pažymėtina, kad krovinio gabenimas yra pagrindinė paslauga pagal sutartį, o krovinio priėmimas vežti – pagrindinis sutarties turinys. Krovinio vežimo tarptautiniais maršrutais sutartis, sudaryta pagal CMR konvencijos nuostatas, laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai (CK 6.191 straipsnis), todėl šios sutarties šalys yra krovinio siuntėjas ir vežėjas. <...>“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-28/2013).

Byloje nustatyta, kad Atsakovė nėra nei krovinio siuntėjas, nei vežėjas (kaip nustatyta byloje bei tai paaiškino teismo posėdyje ir Atsakovės atstovas, įmonės direktorius, V. S., UAB „Elfanta“ verčiasi krovinių sandėliavimu ir turi muitinės terminalą, adresu (duomenys neskelbtini)). Taigi, Atsakovė nėra krovinio pervežimo santykių dalyvis. Todėl Atsakovės atstovo advokato M. Rumšo argumentai, kad šiam ginčui spęsti turi būti taikoma CMR konvencija, atmestini kaip nepagrįsti.

Taigi, byloje tarp šalių yra kilęs ginčas ne iš krovinio pervežimo santykių, o ginčas kilęs dėl to, ar atsakovė UAB „Elfanta“ turi prievolę atlyginti ieškovei UAB „RM Cargo Baltic“ jos patirtus 9 249,49 Eur nuostolius dėl Atsakovės, kaip teigia Ieškovė, neteisėtų veiksmų, Atsakovei be jokio teisinio pagrindo sulaikius jos Muitinės terminale Ieškovės išsinuomotus krovinio pervežimui Transporto priemonę su konteineriu. Atsižvelgiant į tai bei į anksčiau išdėstytus motyvus dėl CMR konvencijos netaikymo šiam ginčui spręsti atmestinas kaip nepagrįstas ir Atsakovės atstovo advokato M. Rumšo bylos nagrinėjimo iš esmės metu pareikštas prašymas, su kuriuo kategoriškai nesutiko ir Ieškovės atstovai, pakeisti netinkamą, Atsakovės atstovo nuomone, atsakovą tinkamu atakovu - MAG Holding KFT.

Ieškovė, prašydama priteisti iš Atsakovės jos neteisėtais veiksmais Ieškovei padarytus 9 249,49 Eur nuostolius, savo reikalavimą grindė CK 6.246-6.249 straipsnių, 6.251 straipsnio 1 dalies, 6.263 straipsnių nuostatomis.

CK 6.245 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal to paties straipsnio 2 dalį, civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. CK 6.245 straipsnio 3 dalis numato, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal to paties straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais.

CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. CK 6.248 straipsnio 1-3 dalys nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Pagal CK 6. 249 straipsnį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Taigi, civilinė atsakomybė yra galima tik esant visoms būtinosioms jos sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, žalai, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei privalančio atsakyti subjekto kaltei (CK 6. 246-6. 249 straipsniai).

Atsakovė nurodė, jog ji laiko, kad ginčo šalių santykiai buvo ikisutartiniai, o nuo 2020-08-12 - ginčo šalių teisiniai santykiai tapo sutartiniais Nurodė, kad 2020-08-06 Ieškovės atstovė paprašė Atsakovės pateikti informaciją, kada ir kokioms sąlygoms esant Ieškovei bus galimybė atsiimti konteinerį iš UAB „Elfanta“ teritorijos. Atsakovės atstovas atsakė į paklausimą ir paaiškino, kad Atsakovė pasinaudojo krovinio sulaikymo teise, krovinio savininkui sumokėjus skolą, sulaikymo teisė pasibaigs, tuomet krovinio savininkas krovinį iš Muitinės sandėlio turės teisę išgabenti. Ieškovės atstovei buvo paaiškinta, kad krovinys yra pakrautas į jūrinį konteinerį, stovintį ant automobilio platformos. Ieškovei pageidaujant konteinerį su automobilio platforma iš Muitinės sandėlio teritorijos išvežti, Atsakovei teks krovinį iš konteinerio iškrauti. Nurodė, kad krovinio pakrovimo į jūrinį konteinerį, iškrovimo iš jūrinio konteinerio paslaugos ir automobilio platformos saugojimo Muitinės sandėlio teritorijoje kaina sudaro 1 091,23 Eur, kurią sumokėjus automobilio platformą su tuščiu konteineriu bus galima iš Muitinės sandėlio teritorijos išvežti. Ieškovė sutiko su Atsakovės pasiūlymu. 2020-08-12 Ieškovės vadovas elektroniniu laišku Atsakovei atsiuntė prašymą išrašyti sąskaitą už konteinerio pakrovimą, iškrovimą ir saugojimą, nurodė, kad sąskaitą apmokės elektroninio laiško siuntimo dieną, bei kad planuoja pasiimti konteinerį ir platformą penktadienį, t. y. 2020-08-14, prašė nurodyti laiką, kuriuo metu Ieškovė galės atvykti. Ieškovė prie ieškinio pateikė Atsakovės 2020-08-12 sąskaitą apmokėjimui, kuriioje nurodyta mokėjimo paskirtis „pagal raštišką susitarimą už konteinerio Nr. (duomenys neskelbtini) pakrovimo, iškrovimo ir saugojimo nuo 2020-06-16 iki 2020-08-14 paslaugas”. Šią sąskaitą Ieškovė apmokėjo. Tai reiškia, kad: (1) Ieškovė pripažino, kad krovinio pakrovimo į konteinerį ir iškrovimo iš jo paslaugos bei platformos su konteineriu saugojimo Muitinės sandėlio teritorijoje paslaugos yra apmokamos; (2) ginčo šalys susitarė dėl nurodytų paslaugų kainos, ir (3) ginčo šalys sudarė sutartį dėl Atsakovės paslaugų apmokėjimo ir transporto priemonės su konteineriu atsiėmimo. Nurodytas aplinkybes vertinant teisiškai matyti, kad šalių santykiai laikotarpiu iki 2020-08-12 laikytini ikisutartiniais teisiniais santykiais (CK 6.163 straipsnis). Atsakovei pateikus ofertą, o Ieškovei ofertą akceptavus ją priimant, šalių teisiniai santykiai atsirado iš sutarties. Oferentui (Atsakovei) gavus Ieškovės akceptą, ginčo šalių sutartis buvo sudaryta (CK 6.181 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iš Atsakovės sąskaitos apmokėjimo ir transporto priemonės su konteineriu išgabenimo, ginčo šalių sutartis buvo įvykdyta.

Įvertinus šalių paaiškinimus, bylos duomenis, šalių susirašinėjimą elektroniniais laiškais (Atsakovės 2020-06-19 14.56 val. el. laišką Ieškovei, kuriame Atsakovė, atsakydama į Ieškovės reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus, nurodė, kad <...> mes su Jumis vienas kitam juridiškai neturime ir negalime turėti jokių įsipareigojimų; 2020-08-03 15.29 val. el. laišku atsakydama į pakartotinį Ieškovės laišką nutraukti neteisėtus veiksmus bei atlyginti patiriamus nuostolius Atsakovė pripažino, kad Ieškovė neturi jokių teisinių santykių ir įsipareigojimų Atsakovei: „Mes nelaikome jokios Jūsų transporto priemonės, neturime jokių teisinių santykių, Jūsų nesamdėme ir nesame įpareigoti Jūsų nei pakrauti, nei iškrauti, nei paleisti.“; 2020-08-11 Atsakovė, atsakydama į Ieškovės atstovės prašymą pateikti konteinerio sulaikymą pagrindžiančią informaciją bei dokumentus, nurodė, kad Atsakovė, vadovaudamasi CK 6.69, 4.229 straipsniais, sulaikė Ieškovės konteinerį pasinaudodama krovinio sulaikymo teise už krovinio savininko skolą Atsakovei, o krovinys bus sulaikytas iki krovinio savininkas sumokės skolą, bei nurodė, kad sunkvežimio puspriekabė (platforma) su konteineriu bus grąžinta Ieškovei su sąlyga, kad ši sumokės Atsakovei už konteinerio pakrovimą, iškrovimą bei puspriekabės su konteineriu saugojimą Muitinės terminalo teritorijoje, todėl Ieškovė, siekdama užkirsti kelią dėl Atsakovės neteisėtų veiksmų kylantiems nuostoliams, sumokėjo Atsakovei reikalaujamą sumą, o Atsakovė po Ieškovės mokėjimo 2020-08-14 iškrovė konteinerį, kurį, be kita ko, pati Atsakovė ir pakrovė, ir leido sunkvežimio puspriekabę su konteineriu išvežti iš Muitinės terminalo teritorijos) darytina išvada, kad šalių nesiejo jokie nei ikisutartiniai, nei sutartiniai ar kitokie teisiniai santykiai, todėl šie Atsakovės argumentai atmestini kaip nepagrįsti bei sutiktina su Ieškovės argumentais, kad šalių nesiejo finansiniai, sutartiniai ar kitokie santykiai ir kad Atsakovės 2020-08-12 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 1 356,69 Eur sumai Ieškovė apmokėjo tik todėl, kad galėtų atsiimti Transporto priemonę su konteineriu ir išvengtų dar didesnių nuosotolių.

Atsakovė, nesutikdama su Ieškovės reikalavimais, taip pat nurodė, kad ji sulaikė ne Ieškovės transporto priemonę su konteineriu, o teisėtai pasinaudodama daikto (krovinio) sulaikymo teise, numatyta CK 6.69, 4.229 straipsniuose, sulaikė Gruzijos bendrovei „Gruzijos tarptautinė investicinė kompanija“ (toliau - GTIK) priklausantį krovinį, kurį Ieškovė ketino išgabenti iš Atsakovės Muitinės terminalo, kadangi GTIK tuo metu buvo skolinga (ir skola nėra sumokėta iki šiol) Atsakovei 8 369,86 Eur už ankstesnio krovinio saugojimą pagal Atsakovės ir GTIK 2019-07-16 sudarytą Prekių saugojimo muitinės sandėlyje sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė pažymėjo, kad krovinio sulaikymo teisė atsirado ir Atsakovės buvo įgyvendinta egzistavus visoms CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytoms aplinkybėms, tai yra: 1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininką; 2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs); 3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktą; 4) kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas. Be to, Atsakovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė Atsakovės atžvilgiu netaikytina dėl Atsakovės savigynos veiksmų sulaikius pagal sutartį su GTIK saugomą krovinį, pastarajam vengiant mokėti ir nemokant Atsakovei skolos už suteiktas paslaugas (CK 6.253 straispnio 1 dalis).

CK 1.138 straipsnis numato, kad civilines teises įstatymo nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos. CK 1.139 straipsnio 1 dalis nustato, kad panaudoti savigyną ginant savo civilines teises leidžiama tik kodekso numatytais atvejais, o to paties straipsnio 2 dalis nustato, kad savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengi savigynos ribų. Viena iš civilinės teisės reglamentuojamų savigynos priemonių yra daikto sulaikymo teisė. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad dėl savo pobūdžio, kad ji įgyvendinama asmens valia ir nuožiūra, o tai kelia didesnę riziką pažeisti kitų asmenų teises, savigyna leidžiama ribotai. Viena, savigyna ir daikto sulaikymo teise galima pasinaudoti tik įstatymo nustatytais atvejais. Tai reiškia, kad savavališka, nesant įstatyme nustatyto pagrindo, savigyna nėra leidžiama. Antra, savigyna naudojamasi pagal įstatyme nustatytas sąlygas. Naudojimosi šia teise atvejus gali nustatyti prievolinės ir (ar) kitos teisės normos, o šios teisės turinį ir įgyvendinimo tvarką reglamentuoja daiktinės teisės normos. Dėl tokios prigimties ir reglamentavimo sulaikymo teisė kaip vienas iš savigynos teisinių būdų yra traktuojama ir kaip prievolinių teisių užtikrinimo priemonė, ir kaip daiktinė teisė. Tai reiškia, kad ji turi šių abiejų teisinių institutų bruožų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020). Prievoliniuose santykiuose kreditoriaus teisė sulaikyti daiktą įtvirtinta CK 6.69 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, kad kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad sulaikymo teisės įgyvendinimo tvarką nustato CK ketvirtosios knygos normos. CK 4.229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas, o šio straipsnio 2 dalis numato, kad sulaikymo teisė negali būti įgyvendinama, jeigu nėra suėjęs reikalavimo įvykdymo terminas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad sulaikymo teisė – specifinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo kreditorius turi teisę pasinaudoti, kol skolininkas įvykdys prievolę (CK 6.69 straipsnio 1 dalis). Daikto sulaikymo teisės turinys reglamentuojamas daiktinės teisės normų (CK 4.229–4.235 straipsniai). Remiantis CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais kriterijais, daikto sulaikymo teisė atsiranda ir gali būti įgyvendinama esant šių aplinkybių visumai: 1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininką; 2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs); 3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktą; 4) kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). CK 6.253 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai arba be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą. Kadangi daikto sulaikymas yra vienas iš savigynos būtų, tai ir sulaikymo teise turi būti naudojamasi teisėtai ir pagrįstai. Priešingu atveju gali būti atlyginama žala, kuri padaroma dėl neteisėto ir nepagrįsto naudojimosi šia teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad daikto sulaikymo teisė laikoma teisėta savigynos priemone, todėl, sulaikant daiktą, turi būti taikomi ir CK 1.139 straipsnyje nustatyti reikalavimai: savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų (2 dalis); naudojant savigyną, būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų. CK 6.253 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai arba be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2013). Žala taip pat turi būti atlyginama, jeigu savigyna buvo nesąžininga ar neprotinga (pvz., CK 6.58 straipsnio 7 dalis) arba teisė galėjo būti įgyvendinta kitais būdais, kreipiantis į teismą ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2008).

Bylos duomenimis (anksčiau išdėstytais rašytiniais įrodymais, šalių susirašinėjimu elektroniniais laiškais, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis, šalių atstovų teismo posėdyje duotais paaiškinimais) nustatyta, kad Atsakovė Ieškovės pateiktą Transporto priemonę su konteineriu, į kurį pačios Atsakovės buvo pakrautas trečiojo asmens krovinys, sulaikė, nes krovinio savininkas (GTIK) nesumokėjo Atsakovei už krovinio saugojimą. Ieškovė gi Transporto priemonės su konteineriu sulaikymo metu nebuvo ir nėra skolinga Atsakovei, tai patvirtino ir pati Atsakovė, nurodydama, kad ji neturi jokių teisinių santykių su Ieškove, ir Ieškovė nėra jai skolinga. Kaip nurodė Ieškovė (ir tai paneigiančių duomenų į bylą nepateika), jos jokie santykiai su Gruzijos bendrove GTIK nesiejo, Ieškovės užsakovas Vengrijos bendrovė MAG Holding KFT 2020-08-19 raštu Ieškovei taip pat patvirtinoą, kad neturi jokių finansinių, sutartinių ar kitokio pobūdžio įsipareigojimų Atsakovei. Taigi, Ieškovė Transporto priemonės su konteineriu sulaikymo metu nebuvo Atsakovės skolininkė, o Atsakovė nebuvo kreditorė Ieškovės atžvilgiu (CK 6.69 straipsnis) ir sulaikė Ieškovės pateiktą Transporto priemonę su konteineriu, neturėdama reikalavimo teisės į Ieškovę (CK 4.229 straipsnios 1 dalis). Kaip pagrįstai pažymėjo Ieškovė, Atsakovė elektroniniuose laiškuose Ieškovei pati ne kartą pripažino, jog tarp jos ir Ieškovės nėra jokių teisinių ūkinių (komercinių) santykių, Ieškovė nėra Atsakovės skolininkė, ir Atsakovė neturi jokių kreditorinių ar kitokių reikalavimų Ieškovei, tokiu būdu Atsakovė patvirtino, jog ji neturi vykdytinos reikalavimo teisės Ieškovės atžvilgiu, o tokios teisės neturėdama Ieškovės atžvilgiu Atsakovė neturi ir sulaikymo teisės.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Atsakovės argumentai, kad ji sulaikė ne Ieškovės transporto priemonę su konteineriu, o teisėtai pasinaudodama daikto (krovinio) sulaikymo teise, numatyta CK 6.69, 4.229 straipsniuose, sulaikė Gruzijos bendrovei „Gruzijos tarptautinė investicinė kompanija“ (toliau - GTIK) priklausantį krovinį, kurį Ieškovė ketino išgabenti iš Atsakovės Muitinės terminalo, kadangi GTIK tuo metu buvo skolinga Atsakovei 8 369,86 Eur už ankstesnio krovinio saugojimą, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad Atsakovė galėjo pasinaudoti savigynos teise nepažeidžiant Ieškovės teisių ir tokiu būdu Ieškovė nebūtų patyrusi nuostolių, t. y. Atsakovė turėjo nekrauti jos skolininkui (krovinio savininkui) priklausančias prekes į Ieškovės išsinuomotą konteinerį, tačiau Atsakovė, žinodama, kad krovinio savininkas GTIK yra jai skoingas už ankstesnio krovinio saugojimą, bei žinodama, kad Ieškovė nėra Atsakovei skolinga, pati pakrovė minėtą krovinį į Ieškovės išnuomotą konteinerį, o paskui pati sulaikė ne tik trečiojo asmens krovinį, bei ir Ieškovės išsinuomotą Transporto priemonę su konteineriu, pateiktos į Atsakovės Muitinės terminalą krovinio pervežimui, atsisakiusi iškrauti krovinį bei leisti Ieškovės išsinuomotai Transporto priemonei su konteineriu išvykti iš Muitinės terminalo teritorijos.

Įvertinęs bylos duomenis teismas daro išvadą, kad Ieškovės pateikta Transporto priemonė su konteineriu buvo Atsakovės sulaikyta ir laikoma pas Atsakovę be jokio teisinio pagrindo, t. y. neteisėtai be pagrindo naudojant savigyną Ieškovės atžvilgiu. Kaip minėta anksčiau, asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai arba be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą (CK 6.253 straipsnio 8 dalis), todėl taip pat atmestini kaip nepagrįsti Atsakovės argumentai, kad civilinė atsakomybė Atsakovės atžvilgiu, vadovaujantis CK 6.253 straispnio 1 dalimi, netaikytina dėl Atsakovės savigynos veiksmų sulaikius pagal sutartį su GTIK saugomą krovinį, pastarajam vengiant mokėti ir nemokant Atsakovei skolos už suteiktas paslaugas.

Taigi, teismas konstatuoja, kad byloje yra nustatytos visos būtinosios civilinės atsakomybės salygos: Atsakovės neteisėti veiksmai, Ieškovei padaryta žala, kurios piniginė išraiška yra nuostoliai, priežastinis ryšys tarp Atsakovės neteisėtų veiksmų ir Ieškovei padarytos žalos bei Atsakovės kaltė (CK 6. 246-6. 249 straipsniai).

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o CK 6.263 straipsnio 2 dalis numato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui <...>, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6. 249 straipsnio 1 dalis nustato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra tas, jog padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (išskyrus atvejus, kai įstatymų ar sutarties nustatyta ribota atsakomybė) (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgus į tai, kad Ieškovės nuostoliai atsirado dėl neteisėtų Atsakovės veiksmų, pastarajai atsiranda įstatyme įtvirtinta pareiga visiškai atlyginti Ieškovei atsiradusius nuostolius (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašo priteisti iš Atsakovės jos neteisėtais veiksmais Ieškovei padarytus 9 249,49 Eur nuostolius, kuriuos sudaro: 3 480 Eur - už jūrinio konteinerio prastovą, kurią Ieškovė atlygino konteinerio nuomotojui UAB „Nurminen Maritime“ pagal 2020-07-21 PVM sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini), 2020-07-31 PVM sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini) ir 2020-08-20 PVM sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini); 3 300 Eur - už sunkvežimio puspriekabės prastovą, kurią Ieškovė atlygino jos pasamdytam krovinio vežėjui UAB „Alvirega“ pagal 2020-08-17 pretenziją ir 2020-08-28 PVM sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini); 1 356,69 Eur suma, pervesta Atsakovei pagal 2020-08-12 PVM sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini), kurią Ieškovė turėjo apmokėti siekiant sustabdyti dėl neteisėtų Atsakovės veiksmų atsiradusius ir didėjančius nuostolius; 900 Eur Ieškovės išlaidų teisinei pagalbai apmokėti ikiteisminiame ginčo sprendime pagal 2020-08-18 sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini); 150 Eur apmokėjimas antstoliui už faktinių aplinkybių, susijusių su neteisėtu Ieškovės konteinerio sulaikymu, konstatavimu pagal 2020-06-29 PVM sąskaitą - faktūrą (duomenys neskelbtini); 62,80 Eur suma už vertimo išlaidas pagal UAB „Bene dieta“ 2020-09-15 PVM sąskaitą - faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini)

Atsakovė nesutiko su ieškiniu ir tuo pagrindu, kad, Atsakovės nuomone, Ieškovė neįrodė nuostolių pagrįstumo ir dydžio. Šis Atsakovės argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje nustatyta, kad Ieškovės gabenamas krovinys su išsinuomotais Transporto priemone su konteineriu, kurį Ieškovė privalėjo pristatyti į Klaipėdos jūrų uostą iki 2020-07-20, dėl Atsakovės neteisėtų veiksmų Atsakovės Muitinės terminale prastovėjo nuo 2020-06-16 iki 2020-08-14 (tik Ieškovės reikalavimu po jos pareikštų pretenzijų Atsakovė 2020-06-18 leido išvykti iš Muitinės terminalo vilkikui), dėl to Ieškovė patyrė 9 249,49 Eur nuostolių. Kaip paaiškino teismo posėdyje Ieškovės atstovas, Ieškovė krovinio neiškrovė, kadangi tik Atsakovė turėjo teisę iškrauti krovinį, kurį jį pati ir pakrovė (tai patvirtino ir Atsakovė), be to, pati Atsakovė į Ieškovės paklausimus atsakė, kad Ieškovė negali atsiimti nieko, kol nebus apmokėta Gruzijos bendrovės „Gruzijos tarptautinė investicinė kompanija“ (toliau – ir GTIK) skola. Be vilkiko platfroma negalėjo būti naudojama, todėl prastova skaičiuojama buvo už Transporto priemonę ir konteinerį.

Ieškovė jos prašomų priteisti 9 249,49 Eur nuostolių dydį pagrindė anksčiau išvardintomis jos partnerių jai išrašytomis už Transporto priemonės su konteineriu prastovą PVM sąskaitomis – faktūromis, UAB „Alvirega“ 2020-08-17 pretenzija Ieškovei.