Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2007-11-22 · Civilinė byla Nr. 2-670/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-22
Bylos Nr.
2-670/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marytė Mitkuvienė, Nijolė Piškinaitė, Donatas Šernas
Ieškovas
I. R.
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei ,,Lietuvos rytas“
Trečiasis asmuo
A. M., E. S.
Kategorijos
  • 99.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-670/2007Procesinio sprendimo kategorija 99.1.3
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Marytės Mitkuvienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės I. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. nutarties, kuria netenkintas prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo civilinėje byloje Nr. 2-2540-34/2007 pagal I. R. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Lietuvos rytas“, dalyvaujant tretiesiems asmenims A. M. ir E. S. , dėl teisės į privatų gyvenimo neliečiamybę ir teisės į atvaizdą pažeidimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė I. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Lietuvos rytas“, dalyvaujant tretiesiems asmenims A. M. ir E. S. ir prašė pripažinti, kad atsakovas UAB ,,Lietuvos rytas“ dienraščio ,,Lietuvos rytas“ 2006 m. rugsėjo 16 d. numerio Nr. 37 (660) priede ,,Gyvenimo būdas“ A. M. ir E. S. straipsniu ,,Dviejų šeimų mūšyje nuosprendis meilei“ pažeidė ieškovės teisę į: (1) privataus gyvenimo neliečiamybę; (2) atvaizdą. Taip pat prašė priteisti 80 001 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą už teisės į privatų gyvenimą pažeidimą bei 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą už teisės į atvaizdą pažeidimą. Ieškovė sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio, nuo likusios dalies prašė atleisti. Nurodė, kad jos pajamos per mėnesį sudaro apie 440 Lt, nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2007 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus - sumokėti trūkstamą žyminį mokestį. Nurodė, kad ieškinys nagrinėjamu atveju turi būti apmokamas 3200,02 Lt. Tačiau ieškovė, sumokėjusi 200 Lt, nuo kitos dalies sumokėjimo prašė atleisti remiantis sunkia turtine padėtimi. Taip pat nurodė, kad teismas, atsižvelgdamas į turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 3 d.), jei iš prie prašymo pridėtų įrodymų matyti, jog turtinė padėtis prašymo pateikimo metu yra sunki ir nėra aišku, kada ji pagerės, tačiau darė išvadą, kad ieškovės pateikti įrodymai nėra pakankami spręsti apie jos sunkią turtinę padėtį, nes sunkią turtinę padėtį apibrėžia ne tik darbo užmokestis, bet ir santaupos, laikomos ar laikytos bankuose, o tokių įrodymų ieškovė nepateikė. Teismas atkreipė dėmesį į ieškinio dalyką ir nurodė, jog neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ieškovė neturtinę žalą paskaičiavo vieno lito tikslumu, kas, teismo nuomone, paneigė aplinkybes, jog ieškovės padėtis yra iš tiesų sunki. Teismas pažymėjo, kad žyminio mokesčio prevencinė paskirtis – ginti atsakovą ir trečiuosius asmenis nuo galimai nepagrįstų reikalavimų, todėl ieškovė turėtų prisiimti atsakomybę dėl savo reiškiamo reikalavimo dydžio pagrįstumo sumokėdama įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė I. R. prašo šią teismo nutartį panaikinti ir įpareigoti teismą nustatyti ieškovei terminą išrašams iš banko sąskaitų pateikti. Apeliantė skundą grindžia šiais argumentais:

Teismas, nustatęs, kad pateikti įrodymai nėra pakankami turtinei ieškovės padėčiai nusakyti, turėjo vadovautis CPK 115 straipsnio antrąja dalimi ir paskirti terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Netaikęs minėtos įstatymo nuostatos, teismas nepagrįstai apribojo ieškovės teisę disponuoti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.).Suformuluoti tikslų materialinį reikalavimą ieškovę įpareigoja CPK 135 straipsnio pirmosios dalies 1 punktas. Tačiau piniginis ieškinio reikalavimas nėra susijęs su ieškovės materialine padėtimi. Darytina išvada, kad teismas, nustatinėdamas ieškovės turtinę padėtį, nesivadovavo CPK 3 straipsnio septintąja dalimi.Teismas, nepagrįstai konstatuodamas gerą ieškovės turtinę padėtį, atsakovui suteikia pranašumą ir tuo pažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą principą (CPK 6 str.). Be to, Europos tarybos Ministrų komitetas 1981 m. gegužės 14 d. rekomendacijoje Nr. R (81) 7 ,,Dėl priemonių, lengvinančių galimybes naudotis teisingumo sistema“ atkreipė valstybių narių dėmesį, kad išankstinis pinigų sumokėjimas neturėtų būti sąlyga pradėti teismo procesą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų ir yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).

Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Be to, CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo dalies mokesčio sąlygas ir tvarką, kuri visiems asmenims, nepriklausomai nuo jų turtinės, procesinės ar kitokios padėties, užtikrina vienodas galimybes kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

CPK 83 straipsnio trečioji dalis nustato, jog asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Turtinė asmens padėtis įvertinama analizuojant pateiktų įrodymų visumą bei bylos aplinkybes, atspindinčias pareiškėjo turtinę padėtį.

Byloje nustatyta, kad apeliantė sumokėjo už ieškinį tik dalį žyminio mokesčio, t. y. 200 Lt, ir pateikė teismui prašymą atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad apeliantės gaunamų per mėnesį pajamų suma yra apie 440 Lt, apeliantė nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog, apeliantė nepateikė kitų išsamių duomenų apie turimą (arba neturimą) turtą (įmones, vertybinius popierius, lėšas bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, kitas pajamas), kurie reikšmingi, nustatant apeliantės turtinę padėtį. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 5 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintą teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynimo, ištyrusi visas bylos aplinkybes, padarė išvadą, kad tikslinga įpareigoti ieškovę teismui pateikti įrodymus, patvirtinančius jos sunkią turtinę padėtį, todėl 2007 m. spalio 25 d. nutartimi įpareigojo pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui įrodymus apie lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, kitas pajamas.

Ieškovė apeliacinės instancijos teismui pateikė bankų DnB NORD banko, ,,Nordea Bank Finland Plc“ Lietuvos skyriaus, Parex banko, AB banko ,,Snoras“ pažymas bei sąskaitų išrašus, iš kurių matyti, jog šiuose bankuose ieškovė santaupų neturi. Ieškovė taip pat pateikė Utenos rajono 1-o notarų biuro pažymą, iš kurios matyti, jog šiame biure ieškovė jokių sandorių ar kitų notarinių veiksmų nėra sudariusi (CPK 178 str).

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovės turtinė padėtis yra gana sunki, ji neturi realių finansinių galimybių sumokėti visą trūkstamą žyminio mokesčio dalį, todėl yra pakankamas pagrindas atleisti ją nuo tam tikros žyminio mokesčio dalies mokėjimo. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atleisti ieškovę nuo visos likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies – 3 000 Lt, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais bei atsižvelgdama į ieškovės turtinę padėtį, jos gaunamų pajamų lygį, sprendžia, kad ieškovė gali būti atleista nuo didesnės mokėtino žyminio mokesčio dalies, t. y. 2 800 Lt sumos už apeliacinį skundą sumokėjimo, tačiau įpareigotina papildomai sumokėti 200 Lt žyminio mokesčio už paduotą apeliacinį skundą. Taigi visas ieškovės mokėtinas žyminis mokestis už apeliacinį skundą sudaro 400 Lt, o nuo likusios žyminio mokesčio dalies - 2 800 Lt, atsižvelgiant į ieškovės turtinę padėtį, ji yra atleidžiama.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytais motyvais, naikina skundžiamą teismo nutartį ir įpareigoja ieškovę papildomai sumokėti 200 Lt žyminio mokesčio už ieškinį (CPK 337 str. 2 p., 83 str. 3 d.).

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija naikina pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išsprendžia iš esmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti.

Ieškovės I. R. prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo patenkinti iš dalies. Atleisti ieškovę I. R. nuo žyminio mokesčio už ieškinį dalies sumokėjimo ir įpareigoti ją papildomai sumokėti 200 Lt (du šimtus litų) žyminio mokesčio už ieškinį, pateikiant Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus iki 2007 m. gruodžio 6 d.

Teisėjai Marytė MitkuvienėNijolė PiškinaitėDonatas Šernas