Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Pauliaus Jasiukaičio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) baldų surinkėju, vedęs, teistas:

1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2001 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 272 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams su 100 Lt vertės turto konfiskavimu; to paties teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartimi veika perkvalifikuota pagal 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams;

2) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. kovo 12 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 3 metams su 100 Lt vertės turto konfiskavimu; pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos“ 4 straipsnio 2 dalies 1 punktą bausmė sumažinta 1/5 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 7 mėnesiams; to paties teismo 2003 m. gruodžio 9 d. nutartimi veika perkvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams; pritaikius Lietuvos Respublikos 2002 m. lapkričio 7 d. įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos“ 4 straipsnio 2 dalį neatlikta bausmė sumažinta 1/5;

3) Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą galutine subendrinta bausme – laisvės atėmimu 15 metų (bausmę atliko 2019 m. liepos 19 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. B. 2020 m. liepos 6 d. apie 21.20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę M. B. (vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajai M. B. į veidą, pataikydamas į lupą; sugriebęs ją už plaukų tampė į šalis; tris kartus ranka sudavė nukentėjusiajai į nugarą ties kaklu) ir nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios M. B. sveikatą (padarė odos nubrozdinimą viršutinės lūpos raudonio kairėje) bei sukėlė jai fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis V. B. savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. liepos mėnesio pradžioje, gali būti, kad įtarime nurodytą 2020 m. liepos 6 d., vakare buvo svečiuose, gėrė alų. Namo grįžo apie 21 val., jautėsi neblaivus. Nuėjo į virtuvę pasigaminti valgyti. Bekeliant puodą nutrūko rankena, apipylė dujinę viryklę. Miegamajame buvo žmona M. B. su vaikais. Mažametis sūnus gulėjo lovytėje, o M. B. sėdėjo ant lovos kampo. Juokdamasis paprašė, kad padėtų sutvarkyti dujinę ir parodė nutrūkusią puodo rankeną. M. B. tai daryti atsisakė. Atėjusi į virtuvę ji ėmė šaukti ant jo, iš paskos atėjo jos dukra ir M. B. ėmė šaukti ant vaikų. Supykęs ją pastūmė, tiksliau – kažkuria ranka pastūmė jos galvą iš už nugaros, tačiau jai tikrai dėl pastūmimo delnu negalėjo skaudėti, nes tai nebuvo smūgis, o tik nestiprus pastūmimas. Abu susiginčijo ir jis delnu sudavė žmonai per veidą. Gali būti, kad suduodamas ranka pataikė į lūpą ir ją prakirto. Sugriebęs už plaukų, nestipriai patempė, gali būti, kad ir sudavė ranka sugyventinei į nugarą, nes jie pykosi. Kelis kartus sudavė neatsimena, bet tikrai nestipriai. Nuėjo į virtuvę, o M. B. pas kaimynę. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Dėl to, ką padarė, labai gailisi (102–103, 110–111, 125–126 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. nukentėjusiosios M. B. pareiškimu ir parodymais apie tai, kad 2020 m. liepos 6 d. apie 21.20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ją sumušė neblaivus sutuoktinis V. B.. Sutuoktinis pradėjo reikšti priekaištus dėl to, kad ji neišvalė dujinės viryklės. Ji paaiškino, kad neturi laiko, o išsivalyti dujinę viryklę gali ir jis pats. Kai pasakė, kad palauktų, nes migdo mažąjį sūnų, V. B. supyko ir išeidamas iš kambario ją pavadino „debile“. Supykusi, kad ją taip vadina, pasakė, kad jis pats debilas. V. B. grįžo į miegamąjį ir jai, sėdint miegamajame ant lovos, šalia lovytės, trenkė kumščiu į veidą, pataikė į lūpas ir prakirto viršutinę lūpą. Tada pačiupo už plaukų, patampė ir paleido. Po to tris kartus kumščiu trenkė į nugarą, į viršutinę nugaros dalį ties kaklu. Ji juto fizinį skausmą. Kai V. B. prieš ją smurtavo, ji šaukė, prašė, kad baigtų ir jį nustūmė nuo savęs. V. B. išėjo iš kambario. Į miegamąjį iš vaikų kambario atbėgo abu vyresni vaikai. V. B. miegamajame nebebuvo, vaikai pačio įvykio nematė. Vaikai galėjo matyti, kad jos lūpa prakirsta, nes ant lūpų buvo kraujo. Į ligoninės priėmimo skyrių nesikreipė ir nesikreips. Dėl smurto prieš ją civilinio ieškinio nereikš (8, 11, 32–33, 36–37, 40–41 b. l.);

3.2. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodyta, kad apie įvykį pranešė ir smurtą patyrė M. B., kuriai nustatyta kraujuojanti žaizda lūpoje. Smurtą patyrusios M. B. būsena – didelis susijaudinimas. Smurtu įtariamas asmuo – V. B., kuris ramus ir akivaizdžiai neblaivus (nustatytas 1,49 ‰ girtumas). Smurtą patyręs asmuo ir smurtu įtariamas asmuo – sutuoktiniai. Pranešėja M. B. paaiškino, kad jos sutuoktinis V. B. kumščiu trenkė į veidą, praskėlė lūpą ir tempė už plaukų, taip sukeldamas fizinį skausmą. Įvykio aplinka tvarkinga. V. B. sulaikytas (26–27 b. l.);

3.3. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos paimtas žalios spalvos peilis (18–19, 21–24 b. l.);

3.4. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad M. B. padarytas odos nubrozdinimas viršutinės lūpos raudonio kairėje; sužalojimas padarytas paveikus kietu buku paviršiumi, vieno smūgio pasekoje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku; nustatytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją visumoje galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi; nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytomis įvykio aplinkybėmis; nustatyto sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą (48 b. l.);

3.5. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktu pokalbio garso įrašu ir jo apžiūros protokolu, iš kurių matyti, jog 2020 m. liepos 6 d. 21.31 val. nukentėjusioji M. B. pranešė apie smurtaujantį sutuoktinį (69, 72, 73–74 b. l.);

3.6. policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais ir jų apžiūros protokolu, iš kurių matyti, jog policijos pareigūnai bendravo su nukentėjusiąja M. B., o ši pasakoja įvykio aplinkybes, kaip jos sutuoktinis namuose naudojo prieš ją fizinį smurtą (77, 78–83 b. l.);

3.7. daiktų apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas įvykio vietoje surastas ir paimtas peilis (84–85, 87 b. l.);

3.8. asmens neblaivumo patikrinimo protokolu, iš kurio matyti, jog 2020 m. liepos 6 d. 22 val. V. B. buvo nustatytas 1,49 ‰ girtumas (92 b. l.).

4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis V. B. kaltinime nurodytu laiku, nurodytoje vietoje ir nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sutuoktinę M. B., nežymiai sutrikdė jai sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo V. B. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

5. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokuroras pagrįstai galėjo kaltinamajam V. B. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2020 m. rugsėjo 24 d. buvo surašytas pranešimas (171–173 b. l.), kuriame nurodyta, jog jam žinoma apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės ir jis sutinka su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma jam skirti bausmės rūšimi ir dydžiu, siūlomais įpareigojimais ir baudžiamojo poveikio priemone.

6. Kaltinamojo V. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu bei būdamas neblaiviu ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas tyčinis, nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (recidyvistas; administracine tvarka nebaustas; dirba; psichiatro ir priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neregistruotas (137–140, 143, 146–153, 156–170 b. l.), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi ją sunkinančios aplinkybės. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, kurio trukmė yra mažesnė už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios bausmės trukmės vidurkį. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.

8. Kaltinamasis V. B. smurtavo prieš savo šeimos narę. Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam kartu su bausme siūloma skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kaltinamasis sutiko, jog jam kartu su bausme būtų skiriama ir minėta baudžiamojo poveikio priemonė. Todėl kaltinamajam V. B. kartu su bausme skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šios poveikio priemonės terminą nustatant 5 mėnesiams.

9. Kaltinamasis V. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. liepos 6 d. 21.45 val. iki 2020 m. liepos 8 d. 15.10 val. (129, 132 b. l.). Šis kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 paros) įskaitomas į jam skiriamos bausmės laiką.

10. Kaltinamajam V. B. 2020 m. liepos 8 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (134–135 b. l.), kuri paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą – panaikinama.

11. Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

11.1. skaitmeninės CD laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, saugomos kartu su byla (72, 77 b. l.), paliekamos saugoti kartu su byla;

11.2. virtuvinis peilis, saugomas Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (kvitas Nr. (duomenys neskelbtini)) (91 b. l.), grąžinamas nukentėjusiajai M. B..

12. Byloje civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, taip pat nėra proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės apribojimo 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, įpareigoti V. B. per visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiu Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti V. B. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 5 (penkis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti V. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – 2 (dvi) paras, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

V. B. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą – panaikinti.

Įsiteisėjus baudžiamajam įsakymui daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) skaitmenines CD laikmenas su garso ir vaizdo įrašais palikti saugoti kartu su byla;

2) virtuvinį peilį grąžinti M. B..

Nesutikdamas su paskirta bausme V. B. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, tame tarpe ir laisvės atėmimo bausmę. V. B. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.