- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-11-27
- Bylos Nr.
- I-1914-394/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01232-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Virginijus Stankevičius, Jarūnė Sedalienė (pran.)
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, teisėjų Arvydo Martinavičiaus ir Virginijaus Stankevičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą su skundu (2-5 b. l.), kurį patikslino (18 b. l.), prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 17-IL-40-00633-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2017 m. birželio 23 d. kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Šaulių apskrities VPK, atsakovas), prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei. 2017 m. liepos 19 d. Šiaulių apskrities VPK Viešosios tarnybos viršininkas V. J. patvirtino sprendimą „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“, kuriuo atsisakė išduoti leidimą laikytis (nešiotis) ginklus medžioklei. Savo sprendimą atsakovas argumentavo tuo, kad atliekant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 12 dalyje nurodytą patikrinimą, gauta informacija, jog pareiškėjas 2014 m. liepos 22 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui), jam susitaikius su nukentėjusiąja, o ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje nutrauktas. Šis prokuroro nutarimas patvirtintas Pakruojo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarimu. Atsakovo nuomone, nors pareiškėjas ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jis įvykdė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, o tai neigiamai jį charakterizuoja, turimi duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatos įpareigoja institucijas imtis prevencijos priemonių tokiam smurtui ateityje užkirsti kelią – neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus arba panaikinti turimus leidimus. Be to, Įtariamųjų ir nuteistųjų registre yra informacija, kad pareiškėjas 2009-03-12 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str. 1 d., pareiškėjui susitaikius su nukentėjusiuoju, nuosprendyje nurodyta, kad pareiškėjas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įvykdė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką. Su tokiu Šiaulių apskrities VPK sprendimu pareiškėjas nesutinka, nes jis laikomas neteistu asmeniu, darant nusikalstamas veikas ginklai ar kiti įrankiai naudojami nebuvo. Norminiai aktai leidžia spręsti klausimą dėl ginklų įsigijimo ir nešiojimo kiekvienu atveju individualiai, kiekvienas asmuo turi būti vertinamas atsižvelgiant į praeityje padarytą nusikalstamą veiką, jos aplinkybes, teistumus ir pan. Be to, nuo 2014-07-24 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarties patvirtinti baudžiamosios bylos nutraukimą praėjo daugiau kaip treji metai ir per šį terminą pareiškėjas nebuvo baustas administracine tvarka, jam nebuvo ir nėra iškeltų baudžiamųjų bylų, o tai rodo, kad jis yra nepavojingas nei sau, nei artimiesiems, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai. Nutrauktų baudžiamųjų bylų sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį gyvenimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Šiaulių AVPK) pateiktame atsiliepime (21-22 b. l.) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Licencijavimo skyriuje gautoje 2014-07-24 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartyje nurodyta, jog V. B. 2014-04-16 apie 00.30 val. (duomenys neskelbiami) namuose tyčia diržu surišo rankas ir kojas V. B., rankomis bei diržu smaugė, taip sukėlė savo šeimos nariui – nukentėjusiajai V. B. fizinį skausmą; V. B. savo kaltę pripažino visiškai. Nors pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jis įvykdė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, o tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Turimi duomenys sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir tai laikoma pakankamu pagrindu apriboti jo teisę gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatos įpareigoja institucijas imtis prevencijos priemonių tokiam smurtui ateityje užkirsti kelią – neišduoti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus arba panaikinti turimus leidimus. Be to, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre yra informacija, kad pareiškėjas 2009-03-12 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas), jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Nuosprendyje nurodyta, kad V. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įvykdė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę. Apibendrinus nurodytas aplinkybes, galima teigti, kad V. B. turi būti taikomos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytos nuostatos, kada teisė įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojama, kai policija apie asmenį turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Todėl vadovaujantis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 str. 3 d. 6 p., Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 17 d., Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 11 p. priimtas sprendimas atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Byloje kilo ginčas dėl Šiaulių AVPK 2017 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 17-IL-40-00633-e, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.
Skundžiamame sprendime (24-25 b. l.) nurodyta, kad 2017 m. birželio 23 d. Šiaulių apskrities VPK gautas V. B. prašymas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotus šaunamuosius ginklus). Atliekant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 12 dalyje nurodytus patikrinimus, gautas Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie V. B., kuriame pateikta informacija, kad jis 2014-07-22 Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu, vadovaujantis LR BK 38 str. 1 d. 1 p., 2 p., 3 p. 4 p. ir LR BPK 212 str. 1 d. 5 p., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 str. 2 d. (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui), jam susitaikius su nukentėjusiąja, o ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje jo atžvilgiu nutrauktas. 2014-07-24 nutarimas patvirtintas Pakruojo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, kurioje nurodyta, kad V. B. 2014-04-16 apie 00.30 val. (duomenys neskelbiami) namuose tyčia diržu surišo rankas ir kojas V. B., rankomis bei diržu smaugė, taip sukėlė savo šeimos nariui – nukentėjusiajai V. B. fizinį skausmą; V. B. savo kaltę pripažino visiškai. Nors pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jis įvykdė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, o tai neigiamai charakterizuoja jo asmenybę. Turimi duomenys yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir tai laikoma pakankamu pagrindu apriboti jo teisę gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, taip išvengiant galimybės naudoti ginklą kaip didesnio pavojaus šaltinį. Be to, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre yra informacija, kad V. B. 2009-03-12 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str. 1 d. (viešosios tvarkos pažeidimas), jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Nuosprendyje nurodyta, kad V. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įvykdė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę. Apibendrinus visas nurodytas aplinkybes, galima teigti, kad V. B. turi būti taikomos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytos nuostatos, kada teisė įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojama, kai policija apie asmenį turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Atsakovas, priimdamas skundžiamą 2017 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 17-IL-40-00633-e vadovavosi Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu, Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362, 17 dalimi.
Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato, jog B, C kategorijų ginklų, šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija). Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas). Pabrėžtina, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas). Kaip konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarime, įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.
Kaip minėta, pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktą, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai. Šioje byloje svarbu nustatyti, ar atsakovas turėjo duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę ir, remiantis jais, priėmė sprendimą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalį, teismas, vertindamas įrodymus, turi laikytis įrodymų vertinimo taisyklių, pagal kurias jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 nutartyje (33-34 b. l.), kuria rėmėsi atsakovas priimdamas ginčijamą sprendimą, be kita ko, nustatyta, jog įtariamasis V. B. 2014 m. birželio 16 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbiami) namuose tyčia diržu surišo rankas ir kojas V. B., rankomis bei diržu smaugė, taip sukėlė savo šeimos nariui – nukentėjusiajai V. B. fizinį skausmą. V. B. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo. 2014 m. liepos 22 d. nutarimu į Pakruojo rajono apylinkės teismą kreipėsi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokurorė, šiame nutarime buvo nurodyta, kad įtariamasis V. B. su nukentėjusiąja susitaikė, todėl buvo nutarta jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį atleisti, o ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje nutraukti, paskiriant įtariamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Pakruojo rajono apylinkės teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokurorės nutarimą patvirtino ir V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleido.
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 12 d. nuosprendyje (37-39 b. l.), kuriuo taip pat rėmėsi atsakovas, nustatyta, kad kaltinamasis V. B., veikdamas grupėje su kitais asmenimis, 2008 m. balandžio 22 d. apie 16.00 val., (duomenys neskelbiami) viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu, tyčia suduodamas rankomis ir kojomis nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiems į įvairias kūno vietas ir sukeldamas jiems fizinį skausmą, demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Nuosprendyje nurodyta, kad kaltinamasis V. B. dėl padaryto nusikaltimo prisipažino visiškai, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiaisiais, todėl teismas V. B. nuo baudžiamosios atsakomybės atleido ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukė.
Teismo vertinimu, nurodyti įsiteisėję Pakruojo rajono apylinkės teismo dokumentai yra pagrindas konstatuoti, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl V. B. smurtinių veiksmų jo šeimos nario V. B. atžvilgiu ir baudžiamoji byla dėl viešosios tvarkos pažeidimo nutraukti V. B. susitaikius su nukentėjusiaisiais ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas, nėra reikšminga, nes, kaip minėta, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai. Teismas pažymi, kad nurodytais Pakruojo rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartimi bei 2009 m. kovo 12 d. d. nuosprendžiu buvo nustatyta, jog V. B. padarė jam inkriminuojamas veikas, ir tik įvertinus visas bylos aplinkybes, jį charakterizuojančią medžiagą, į tai, jog jis su nukentėjusiaisiais susitaikė, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Šiuo aspektu kartu akcentuotina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, todėl nagrinėjamu atveju ginčijamo atsakovo sprendimo dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui pagrįstumas turi būti vertinamas nepriklausomai nuo asmens (pareiškėjo) kaltės ir pasekmių vertinimo ikiteisminio tyrimo metu ar baudžiamojoje byloje.
Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkte numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje, pagal kompetenciją imasi prevencijos priemonių ir neišduoda leidimo laikyti (nešioti) ginklą arba panaikina turimus leidimus.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnis numato, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus; tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatos (pvz. 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Aptarti pareiškėjo veiksmai, nustatyti įsiteisėjusiais Pakruojo rajono apylinkės teismo dokumentais (nutartimi ir nuosprendžiu), kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei, visuomenės saugumui, pažeidžia Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui, ir tokiu būdu įrodo jo elgesio grėsmę.
Pabrėžtina, kad pareiškėjo interesas naudotis ginklu medžioklei nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 17 d nutartį administracinėje byloje Nr. A-1091-575/2017). Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jis per trejus metus, praėjusius nuo 2014 m. liepos 24 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nutarties priėmimo, nebuvo baustas administracine tvarka, jam nebuvo ir nėra iškelta baudžiamųjų bylų, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, o teisė laikyti (nešiotis) ginklus reikalinga medžioklei, nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimą. Atitinkamai byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neteisėtumo ir nepagrįstumo.
Taigi, visuma faktinių aplinkybių įrodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei ar visuomenės saugumui, t. y. patenka į Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto veikimo sritį. Kaip minėta, duomenys Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme nėra apibrėžti, todėl konkrečių kriterijų, kokia forma jie turėtų atsakingai įstaigai būti pateikiami, nėra ir teisėjų kolegija, įvertinusi jau minėtus rašytinius bylos įrodymus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pakankamą pagrindą priimti pareiškėjo skundžiamą sprendimą. Prielaidų teigti, jog skundžiamu sprendimu buvo nepagrįstai apribotos pareiškėjo teisės, atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visetą, nagrinėjamu atveju taip pat nėra.
Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pagrįstai priėmė 2017 m. liepos 19 d. sprendimą Nr. 17-IL-40-00633-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“. Pripažintina, jog pareiškėjo ginčijamas sprendimas priimtas pagal atsakovo kompetenciją, pagrįstas teisės aktų normomis, jo priėmimo metu nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, minėto akto forma atitinka esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, ginčijamas atsakovo sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą administracinį aktą. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.