Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2015-12-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1450-311/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-12-11
Bylos Nr.
1-1450-311/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-15585-2015-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Nukentėjusysis
I. Š.
Kaltinamasis
A. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1450-311/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15585-2015-5Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.8.; 1.2.4.8.3; 1.2.5.4.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.; 2.3.6.;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 11 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorui Mindaugui Šukiui,gynėjai advokatei A. G. Šalavkai,nukentėjusiajam I. Š.,kaltinamajam A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 145 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. kovo 16 d. apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), koridoriuje, elgdamasis agresyviai, t.y., spardydamas kaimynystėje gyvenančio I. Š. buto duris, grasino I. Š., kad jį užmuš, padegs jo automobilį, kadangi jis ir ankščiau yra grasinęs, kad jį užmuš, tuo sudarė pakankamą ir realų pagrindą manyti, jog šis grasinimas gali būti tuojau pat įvykdytas, t.y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis A. K. kaltu neprisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini)jau 15 metų. Nuo 2005 m. gyvena su drauge. Nukentėjusysis-jau šeštas nuomininkas kaimynės S. bute, šiame bute jis gyvena tris metus. Tame bute buvo keli nuomininkai vienas po kito. Nurodo, kad nukentėjusysis grįžta namo naktimis, tranko duris. Net kaimynė Č. išvažiavo gyventi pas sūnų, kadangi ji negali pailsėti. Kai tik nukentėjusysis pradėjo gyventi šiame bute, tai „priskreto“ prie A. K., kad šis parduotų savo butą. Tačiau A. K. nesutiko. Tuomet nukentėjusysis pasakė, kad jis čia negyvens.

2015-03-16 A. K. grįžo iš svečių. Prasidėjo durų trankymas: nukentėjusysis išeina į koridorių- trenkia duris, į tualetą- vėl trenkia. A. K. žmona išvažiavo, nes buvo neįmanoma miegoti. Jis piktai pakalbėjo su nukentėjusiu, tačiau jokio fizinio konflikto nebuvo. Tuo metu jis buvo išgėręs. Po to nukentėjęs iškvietė policiją ir A. K. išvežė į policiją, nes jis buvo neblaivus bendrose patalpose. Nukentėjusiajam jis negrasino, kad padegs automobilį, taip pat nespardė jo durų. Tik norėjo jam pasakyti, kad netrankytų durų. Kadangi nukentėjęs neatidarė durų, tai jis per duris sakė, kad baigtų trankyti duris ir leistų miegoti. Jis negrasino, nes nevaldo rankų po operacijos.

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti A. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kur jis kaltu prisipažino ir parodė, jog jo kaimynystėje gyvena jaunas vyras su mergina. Jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini), jau tris metus, o šis jaunas kaimynas, kurio nei vardo nei pavardės nežino gyvena (duomenys neskelbtini)bute. Nuo pat jauno vyriškio apsigyvenimo kaimynystėje pradžios minėtas vyras netvarko bendro naudojimo patalpų, taip pat tranko duris, todėl jis ant jo labai pyksta ir pyksta jau seniai, dar jam nepatinka, kad I. Š. rūko kaljaną, kadangi jis yra nerūkantis, tai jį erzina. 2015-03-16 vakare apie 21.00 val. jis būdamas girtas, susinervinęs keikė kaimyną koridoriuje, jo buto durų nespardė, bet grasino, kad padegs jo automobilį, galimai grasino nužudyti, bet realiai tikrai neketino ir neketina nieko blogo daryti. Jis būdamas girtas šūkavo, keikėsi, išsakė jam viską, grasino, kad sudegs jo automobilis, galimai sakė jam, kad jis negyvens. Ką jis šaukė, visko neprisimena, nes buvo girtas. Labai gailisi, kad nesusivaldė ir grasino, nors blogų ketinimų neturi. Jis gyvena vienas (b.l. 34-35).

Pagarsinus šiuos kaltinamojo parodymus, A. K. paaiškino, kad kai būna piktas pokalbis, tai visko būna. Jis negrasino kaimynui. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog grasino. Jam joks spaudimas nebuvo daromas. Gal „iš nervų išėjo“, todėl ikiteisminio tyrimo metu pasakė, kad grasino.

Prisipažįsta, kad kvailai pasielgė, tačiau negrasino nukentėjusiam. Buvo išgėręs ir jį apėmė pyktis, kad nukentėjusysis tranko duris. Jis nieko nedarė, buvo vien žodžiai. Paleido „liežuvį į darbą“- išvadino nukentėjusįjį valkata“, „ožiu“, koliojo jį. Negrasino, kad padegs automobilį.

Pripažįsta, kad teisiamojo posėdžio metu perklausytame garso įraše-jo balsas. Tuo metu buvo išgėręs. Jokių pažįstamų „berniukų“ jis neturi, su kriminalinę praeitį turinčiais piliečiais nebendravo. Sakė nukentėjusiajam, kad papjaus, nes buvo išgėręs ir labai piktas, tačiau neturėjo realaus tikslo nužudyti nukentėjusį.

Nukentėjusysis I. Š. parodė, kad gyvena senelio bute (duomenys neskelbtini). Tas butas priklauso senelio sugyventinei. Pats I. Š. studijuoja Kaune. Kaune būna dvi dienas per savaitę. Konfliktų su kaimynu-kaltinamuoju neturėjęs. Kaltinamasis dažnai girtauja. Senelis sakė, kad jis yra probleminis žmogus. Nuo pirmos dienos jis grasino I. Š., sakė, kad šis negyvens tame bute, vadindavo I. Š. necenzūriniais žodžiais. Kai I. Š. įgriso tokie A. K. veiksmai, jis padarė garso įrašą, kai kaltinamasis grasino, spardė jo buto duris.

2015-03-16 jis su drauge S. G. grįžo namo, užsidarė buto duris. Po 10-15 min., t.y., apie 18.15 val., išgirdo, kad A. K. bendrojo naudojimo koridoriuje prie jo buto durų pradėjo šūkauti, kad jis, t.y. I. Š. šiame bute negyvens, sake žodžius: „aš tave nužudysiu“, „sudeginsiu tavo automobilį“, „nuskandinsiu”. Taip grasindamas spardė jo buto duris. Tokie jo grasinimai tęsėsi apie dvi su puse valandos, iki maždaug 21.30 val. Dėl tokio kaimyno elgesio jis iškvietė policijos pareigūnus. Jis A. K. grasinimus suprato kaip realius, nes A. K. spardė jo buto duris, norėdamas užeiti į butą, jo elgesys buvo agresyvus, todėl jis realiai bijojo A. K., nes dėl tokio kaimyno elgesio negali ramiai gyventi. Be to, A. K. jį įžeidinėjo, vadino „gaidžiu“, „pederastu” ir panašiais įžeidžiančiais žodžiais, kuriuos galėjo girdėti netoliese gyvenantys kaimynai. Kaltinamojo grasinimus jis suprato kaip realius ir bijo dėl savo turto ir dėl savo sveikatos. Šiuo metu jo elgesys nėra pasikeitęs, buto durų daugiau nespardė, tačiau sutikęs jį toliau įžeidinėja.

A. Š. grasinimus jis įrašė ir tą garso įrašą perdavė tyrėjui.

Dėl kaltinamojo A. K. veiksmų jam padaryta 1200 € žala, nes reikėjo mokėti už tą butą (už šildymą ir pan.), o dėl kaltinamojo jis negalėjo gyventi bute, turėjo važinėti iš Jurbarko į Kauną.

1200 € - tai išlaidos kurui. Tris dienas per savaitę vykdavo paskaitos. Jei kaltinamasis nebūtų padaręs nusikalstamos veikos , tai jis būtų galėjęs gyventi tame bute.

Neturtinę žalą nukentėjusysis vertina 5000 € suma. Šią žalą sudaro jo patirtas stresas. Kol tame bute negyveno, buvo absoliutus pirmūnas. Po šio įvykio jo mokslo rezultatai labai pablogėjo. Mano, kad 100 procentų grasinimas iš kaltinamojo pusės buvo realus, jis buvo terorizuojamas tame bute. Atvykdavo į jį kas 3 savaites, o kaltinamasis jį koliojo, vadino necenzūriniais žodžiais, daug kartų kartojo, kad užmuš, grasino, kad nužudys, uždegs mašiną, todėl nukentėjusysis bijojo, kad gal ir gali kaltinamasis su peiliu naktį užpulti. Kai kaltinamasis pradėjo spardyti duris, tai I. Š. suprato, kad jis gali tikrai įvykdyti savo grasinimus.

Liudytojas R. B. parodė, kad kaltinamojo, nukentėjusiojo nepažįsta. Buvo su jais susitikęs tik tarnybos metu. Tai galėjo būti 2015 m. kovo mėnesį Buvo tamsus paros metas. Pagal gautą pranešimą jis su bendradarbiu nuvyko į Raudondvario pl. esantį daugiabutį namą. Nuvykus ten rado stipriai neblaivų asmenį, t.y. kaltinamąjį, kuris šūkavo, keikėsi, gąsdino. Labiausiai gąsdino savo kaimyną. Pats kaimynas buvo keistai ramus, elgėsi santūriai. Buvo nusivylęs, pasipiktinęs. Ar kaltinamasis naudojo kirvius, akmenis, jis neatsimena.

Liudytojas A. V. parodė, kad nepažįsta asmeniškai kaltinamojo, nukentėjusiojo. Su jais buvo susitikęs tik įvykio metu. Kiek atsimena, įvykis buvo 2015-0316 Raudondvario pl. gale. Ten nuvyko pagal iškvietimą. Jiems atvykus, kiek atsimena, girtas kaltinamasis grasino nukentėjusiajam, t.y. grasinimai buvo nukreipti būtent į tą asmenį. Buvo grasinimai susidoroti. Nukentėjęs buvo užsirakinęs kambaryje, po to juos įsileido. Nukentėjęs buvo blaivus.

Iš teisminio bylos nagrinėjimo metu perklausytų garso įrašų matyti, kad kaltinamasis A. K., būdamas girtas, necenzūriniais žodžiais keikia nukentėjusįjį I. Š., reiškia savo nepasitenkinimą dėl I. Š. gyvenimo tame pačiame name, kur gyvena ir A. K., grasina, kad šis ilgai čia, t.y. bute negyvens.

BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas A. K., objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai–bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-26/2010)

Baudžiamojoje teisėje laikomasi nuostatos, kad juridinę reikšmę turi tik realūs grasinimai. Grasinimas nužudyti gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar padaryti sunkų kūno sužalojimą išsako taip, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, o iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo A. K. nerimtai ištarti necenzūriniai žodžiai ir nerealūs grasinimai nukentėjusiojo buvo klaidingai suvokti kaip grasinimas, nes ir pats nukentėjusysis neparodė, kad kaltinamasis, išsakydamas grasinimus jo atžvilgiu, būtų turėjęs rankose kokį nors ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu perklausius nukentėjusiojo I. Š. ikiteisminio tyrimo metu pateiktus garso įrašus, akivaizdžiai girdėti, jog bendraujant nukentėjusiajam I. Š. su kaltinamuoju A. K., jokio triukšmo negirdėti, girdėti tik paties A. K. kalba, kuri yra rami, be pakelto tono. Iš garso įrašo teismui susidaro toks įspūdis, kad nesant jokio konflikto, A. K. kalbasi vienas su savimi.

Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nesurinkta jokių duomenų, kad kaltinamasis A. K., vartodama keiksmažodžius I. Š. atžvilgiu, būtų turėjęs rankose kokius nors ginklus, peilius ar kitokius įrankius ar daiktus, kuriais galima būtų sužaloti žmogų. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad A. K. priklausytų kokia nors nusikalstamai grupuotei ar turėtų su tokiomis kokių nors ryšių. Iš viso bylos konteksto matyti, kad konfliktas tarp I. Š. ir A. K. vyksta dėl I. Š. gyvenimo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), t.y. I. Š. yra A. K. kaimynas.

Nei nukentėjusysis I. Š., nei perklausytas garso įrašas nepatvirtina, kad bendraujant I. Š. su A. K. ir pastarajam išsakant neapibrėžtus grasinimus, tokius kaip „tu bijosi savo šešėlio“, „ir dar parodysiu bachūrams ir tai pizdiec“, „pasitiks tave berniukai prie durų ir tau pizdiec“, „nori į lavoninę“, „tave užmuš iš karto“, „jei tu nors lapą nurėši, tu-lavonas“, buvo realiai susiklosčiusi I. Š. gyvybei ar sveikatai pavojinga situacija“. Akivaizdu, kad A. K., būdamas girtas, tačiau nekeldamas jokio triukšmo ar konflikto, išsakė savo neigiamą nuomonę apie I. Š., tačiau tokia išsakyta nuomonė negali būti traktuojama kaip realus pavojus I. Š.. Grasinimai turi būti realūs, t.y. turi būti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali būti realizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-542/2011). Taigi nustatant grasinimo realumą būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį.

BK 2 str. 3 d. nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To pačio įstatymo ketvirtojoje dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Taigi, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, reikia nustatyti, ar kaltininko veika padaryta ta kaltės forma, kuri numatyta baudžiamajame įstatyme. Taip pat privalu nustatyti baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių visumą.

Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių.

Šioje baudžiamojoje byloje valstybinis kaltinimas privalėjo teismui pateikti kaltinamojo A. K. neginčijamus kaltumo įrodymus. Kaltės principas reiškia asmeninę atsakomybę, todėl baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris pats kaltai padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamosios atsakomybės perkėlimas kitiems asmenims negalimas.

Išanalizuotų kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma teismui neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad A. K. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d.

BPK 20 str. 5 d. prasme teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, bet tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję ir iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Bylos nagrinėjimo teisme metu patikrinus ir įvertinus A. K. kaltinančius bei teisinančius bylos duomenis, nepavyko paneigti jo parodymų apie tai, kad jis nepadarė jam inkriminuojamo BK 145 str. 1 d. nusikaltimo. Todėl, išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime A. K. nurodytų tyčinių veiksmų padarymą, vadovaujantis in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo A. K. naudai. Teismas šiame bylos kontekste atkreipia dėmesį į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, No.33501/9620, 20 March 2001 ir kiti), o nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013).

Nekaltumo prezumpcijos nuostatos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 str. 2 d., BPK 44 str. reglamentuoja tai, kad kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą, baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinančiai institucijai. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, baudžiamoji atsakomybė galima tik neginčijamai, įstatymo nustatyta tvarka gautais įrodymais neginčijamai pagrindus Baudžiamojo kodekso apibrėžtos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens padarytoje veikoje ir apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusysis buvo persekiojamas, jam buvo skambinėjama, paliekami kokie kiti simboliniai ženklai, kurių tikslas būtų įbauginti asmenį.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad kaltinamojo A. K. grasinimai susidoroti su nukentėjusiuoju I. Š. nebuvo realūs, nes kaltininkas neturėjo nei tyčios, nei realios galimybės nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajam, kaltinamasis A. K. dėl kaltinimo pagal BK 145 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis I. Š. pateikė civilinį ieškinį dėl 1200 eurų turtinės žalos ir 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika, teismas palieka nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį nenagrinėtą (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Motyvuojamoji dalis

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamajam A. K. parinkta kardomoji priemonė–suėmimas naikintina, paleidžiant A. K. teismo salėje.

Daiktai, turintys reikšmės bylai nagrinėti teisme-2 (du) CD su garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 303 str. 5 d. 2 p., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 3 d. 2 p.,

nusprendžia:

A. K., kaltintą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo I. Š. civilinį ieškinį dėl dėl 1200 € turtinės žalos ir 5000 € neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamajam A. K. parinktą kardomąją priemonę–suėmimą panaikinti, paleidžiant A. K. teismo salėje.

Daiktus turinčius reikšmės bylai nagrinėti teisme-2 (du) CD su garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas