Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Z. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimo, kuriuo Z. K. nubausta: pagal Lietuvos Respublikos ATPK 187 str. 1 d. 500 Lt bauda; pagal LR ATPK 187 str. 2 d. 300 Lt (trijų šimtų litų) bauda. Vadovaujantis ATPK 33 str. paskirtos baudos subendrintos ir nustatyta galutinė nuobauda – 500 Lt (penkių šimtų litų) bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. K. nubausta už tai, kad ji, 2014-07-04 apie 12.30 val., adresu Ateities g. 10, Vilniuje, perėjo gatvę neleistinoje vietoje, už ką buvo sustabdyta policijos pareigūnų, pareigūnams paprašius pateikti dokumentus atsisakė, bandė šalintis, mosikavo rankomis, spraudė koją tarnybinį automobilį, dedant antrankius įkando policijos pareigūnei M. Sobolevskajai į dešinės rankos plaštaką, į perspėjimus nusiraminti nereagavo, tai yra nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų.

Z. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-15 nutarimą ir bylą nutraukti. Apeliantė nesutinka su priimtu nutarimu ir atkreipia dėmesį į tai, kad nutarime konstatuotos faktinės aplinkybės yra priešingos liudytojų parodymams. Apeliantės manymu, nagrinėjamu atveju įrodymo vertinimo principas buvo neabejotinai pažeistas, kadangi pirmos instancijos teismas, išdėstęs visų nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymus, jų neanalizavo, nelygino tarpusavyje (nors juose būta esminių prieštaravimų), o tiesiog konstatavo, kad jos kaltė įrodyta liudytojų parodymais ir rašytine medžiaga. Apeliantė nesutinka su nutarimo motyvais, kad "netikėti liudytojų policijos pareigūnų parodymais nėra pagrindo, kadangi nėra jokių objektyvių duomenų, kad jie būtų suinteresuoti apkalbėti ar kitaip pakenkti Z. K., kadangi duomenys, leidžiantys manyti, kad policijos pareigūnai galėjo būti suinteresuoti apeliantę apkalbėti teismui buvo pateikti. Be to, nutarime yra nurodyta, kad policijos pareigūnų parodymai yra patvirtinti byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma, nors pastarieji rašytiniai įrodymai buvo renkami pažeidžiant LR ATPK nuostatas.

Apeliantė skunde atkreipia dėmesį, kad teisme jos duotus paaiškinimus apie tai, kad „iki kontakto su policijos pareigūnais ji juos važiuojančius tarnybiniu automobiliu ir šį automobilį apėjusi išgirdo, kad kažkas iš pareigūnų kažką riktelėjo iš mašinos, bet nesuprato, kad tai buvo adresuota jai, todėl ėjo toliau, vėliau prie jos pribėgo policijos pareigūnė M. Sobolevskaja ir be jokių kalbų griebė jai už rankos“, patvirtino pareigūnas G. Česnulevičius. Tačiau nutarime nurodyta priešingai, neva „..porininkė, išlipusi iš automobilio ir priėjusi prie moters, prisistatė, pasakė prieikit, ponia“, tokiu būdu pareigūno parodymai buvo iškreipti siekiant suvienodinti juos su pareigūnės M. Sobolevskajos parodymais, kuri paaiškino, kad iš automobilio prieš sulaikymą Z. K. nieko nesakė, sustabdė automobilį, išlipo ir nuėjo prie Z. K. ir prisistatė, paaiškino sustabdymo priežastį.

Apeliantė nurodo, kad duodamas parodymus teisme pareigūnas G. Česnulevičius paaiškino, kad sėdėdamas automobilyje pamatė, jog pareigūnė M. Sobolevskaja su Z. K. nesusitvarko, išlipo iš automobilio ir pribėgo prie jos ir M. Sobolevskajos, kad padėtų uždėti Z. K. antrankius, o kažką aiškinti ar prisistatinėti ten jau nebuvo kada. Tačiau nutarime nurodyti tokie parodymai iškraipyti ir parašyta: "Priėjo prie jų jis, lietuviškai pasakė, kokie yra jos neteisėti veiksmai. Supratęs, kad ji su klaidomis kalba lietuviškai - žodžių galūnės buvo nelietuviškos, tą patį jai pakarotojo rusiškai. Tada vyko sulaikymas." Taigi, pasak apeliantės aplinkybės nutarime yra išdėstytos visiškai atvirkščiai nei jas aiškino pats G. Česnulevičius, tokiu būdu vienodinant jas su pareigūnės M. Sobolevskajos parodymais.

Anot pareiškėjos, visa konfliktinė situacija iškilo dėl to, kad pareigūnė M. Sobolevskaja, norėdama ją sulaikyti, veikdama ne pagal instrukciją, be jokio prisistatymo, šūktelėjo jai iš automobilio, o po to, jai nesureagavus, priėjusi, vėlgi neprisistačiusi ir nieko neaiškinusi, griebė už rankos, o apeliantei pabandžius išsiaiškinti pareigūnės nederamą elgesį, pradėjo naudoti fizinę jėgą. Apklausiant abu pareigūnus teismo posėdyje, jų parodymai skyrėsi, nes pareigūnas G. Česnulevičius patvirtino, kad į ją pirmą kartą M. Sobolevskaja kreipėsi iš automobilio, tačiau pirmos instancijos teismas šiuos parodymus išdėstė visiškai priešingai ir padarė išvadą, kad apeliantės kaltė įrodyta abiejų policijos pareigūnų parodymais.

Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas nutarime rėmėsi J. M. ir V Misiūno paaiškinimais, užrašytais policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, tačiau nei vienas iš šių asmenų nebuvo apklaustas teisminio nagrinėjimo metu, tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų tyrimo taisykles, taip pat ir jos teisę į gynybą.

Apeliantė taip pat nurodo, kad pareigūno G. Česnulevičiaus parodymai, kad „parklupdyta arba parklupusi Z. K. nebuvo" aiškiai prieštarauja byloje esančiam rašytiniam įrodymui - 2014-07-08 specialisto išvadai Nr. G 2243/14(01), kurioje patvirtina, kad sulaikymo metu ji patyrė sužalojimą kelio sąnario srityje, tačiau pirmos instancijos teismas to nevertino.

Nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas teismui 2014-07-24 raštas "Dėl netinkamų Vilniaus A VPK pareigūnų veiksmų prieš Z. K. 2014-07-04", kuris buvo išsiųstas Vilniaus apskrities VPK Vidaus tyrimų skyriaus viršininkei. Minėtame rašte apeliantė išsamiai išdėstė įvykio aplinkybes, pridėjo medicinos specialistės išvados kopiją, ir prašė apklausti liudytojus, taip pat aprašė faktines aplinkybes dėl policijos pareigūnų G. Česnulevičiaus ir M. Sobolevskajos galimai liudytojams daryto poveikio, tuo tikėdamasi kad bus surasti ir apklausti rašte nurodyti asmenis. Tačiau tyrėja Irina Zechar 2014-07-30 tarnybiniame pranešime patikslinusi aplinkybes, siūlė užbaigti neigiamos informacijos patikrinimą ir nepradėti tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros. Anot apeliantės, neapklausti minėtame rašte nurodyti asmenys, rašte neanalizuoti medicininiai dokumentai, o buvo apklausti tik policijos pareigūnai G. Česnulevičius ir M. Sobolevskaja, tokiu būdu tyrėja visiškai ignoravo faktus ir įrodymus, kurie galėtų patvirtinti netinkamą pareigūnų elgesį.

Be to, apeliantės teigimu, jau administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu buvo suvaržyta jos teisė turėti vertėją. Nurodo, kad apylinkės teismo posėdyje ji paaiškino, jog byloje esantį jos pasirašytą 2014-07-04 paaiškinimą surašė tyrėja Gražina Nenartovič, nes pastarajai pasakė, jog nesugebės parašyti lietuvių kalba. Tyrėja surašė paaiškinimą ir pasakė, jog jame parašė, jog Z. K. nesimušė ir nesikandžiojo. Apeliantė tyrėjos nurodymu parašė frazę “perskaičiau, surašyta teisingai” ir pasirašė. Apeliantė pažymi, kad šią aplinkybę teismo posėdžio metu tyrėja G. Nenartovič pripažino, tačiau teismas nutarime į tai neatsižvelgė. Mano, kad policijos pareigūnai suvokė, kad ji negali laisvai kalbėti ir rašyti lietuviškai, tačiau jai nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti vertėjo paslaugomis. Todėl apeliantė nesutinka su nutarimo argumentais, jog aplinkybė, kad surašant ATP protokolą ir paaiškinimą nedalyvavo vertėjas, negali eliminuoti jos atsakomybės už padarytus pažeidimus.

Be to, anot apeliantės, šioje byloje nustatytas neginčijamas faktas, kad ji policijos pareigūnų buvo sulaikyta ir pristatyta į komisariatą, ji buvo sulaikyta ne mažiau 3 valandoms, iš jos buvo paimti visi jos daiktai, mobilaus ryšio telefonas, jai nebuvo leista paskambinti artimiesiems, apie sulaikymą policijos pareigūnai jos artimiesiems nepranešė, nei M. Sobolevskaja, nei G. Česnulevičius, nei G. Nenartovič nustatyta tvarka sulaikymo protokolo nesurašė. Teisme tyrėja G. Nenartovič paaiškino, kad administracinio sulaikymo protokolas nebuvo surašytas, nes apeliantė buvo atvesta apklausai, ji nebuvo sulaikyta, komisariate išbuvo gal valandą. Pasak apeliantės, tokie pareigūnės G. Nenartovič paaiškinimai dėl sulaikymo traktuotės nesuprantami ir nelogiški.

Apeliantės teigimu, dar vienas dokumentas, parodantis policijos pareigūnų netinkamus ir teisės aktus pažeidžiančius veiksmus, yra 2014-07-04 Daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolas, kuriame neįrašytas jos vairuotojo pažymėjimas, nors tądien tą dokumentą turėjo su savimi. Šį faktą patvirtina tiek pareigūno G. Česnulevičiaus, tiek ir pareigūnės M. Sobolevskajos parodymai, užfiksuoti skundžiamame nutarime. Todėl anot apeliantės, faktas, jog į protokolą neįrašyti visi pas ją rasti daiktai, parodo netinkamą policijos pareigūnų pareigų vykdymą.

Be to, apeliantė skunde pažymi, kad iki 2014-07-04 ji neturėjo jokių administracinių nuobaudų, 2014-07-04 buvau visiškai blaivi, taip pat su savimi turėjo ne vieną asmens tapatybės dokumentą, jos padarytas pažeidimas yra smulkus, todėl nesuprantama, kodėl ji turėtum bėgti, priešintis ir meluoti, kad neturi dokumentų. Apeliantės manymu, minėti policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad ji atsisakė pateikti dokumentą vien dėl to, kad pateisintų jos atvežimą į policijos komisariatą dėl tokio smulkaus pažeidimo, nes protokolą dėl gatvės perėjimo neleistinoje vietoje buvo galima surašyti iš karto.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus prevencijos poskyris prašo atmesti Z. K. apeliacinį skundą ir palikti galioti 2014-09-15 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą. Su apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nesutinka ir mano, kad teismas tinkamai ir objektyviai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą ir skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažino Z. K. kalta pagal LR ATPK 187 str. 1 d., 2 d., bei paskyrė teisingą nuobaudą. Skunde nurodo, kad Z. K. administracinėje byloje ir apeliaciniame skunde pateikti formalūs, pagal subjektyvų suvokimą sau pageidaujama linkme dėstomi teiginiai apie įvykio aplinkybes, liudytojų prieštaravimus, įrodymų netinkamą vertinimą, policijos pareigūnų objektyvumą vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti atsakomybės už padarytus administracinius teisės pažeidimus. Skunde dėstomi teiginiai yra nelogiški ir nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, ir tai paneigta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų ir duomenų visuma. Taip pat skunde pažymima, kad Z. K. skunde nurodyta versija dėl jai tyrėjos G. Nenartovič duoto pasirašyti paaiškinimo, kuriuo vadovavosi teismas priimdamas nutarimą taip pat neatitinka tikrovės, nes teismas vadovavosi ne 2014-07-04 surašytu paaiškinimu, o Z. K. ir tyrėjos G.Nenartovič parodymais duodamais teismo posėdyje, bei atkreiptinas dėmesys į tai, kad administracinėse bylose jokio objektyvaus ar subjektyvaus pagrindo paaiškinimus surašyti priešingai, negu aiškina administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nėra.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde Z. K. nurodo, jog nagrinėjamu atveju įrodymo vertinimo principas buvo neabejotinai pažeistas, kadangi pirmos instancijos teismas, išdėstęs visų nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymus, jų neanalizavo, nelygino tarpusavyje (nors juose būta esminių prieštaravimų), o tiesiog konstatavo, kad jos kaltė įrodyta liudytojų parodymais ir rašytine medžiaga. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Tinkamas įrodymų vertinimas yra viena iš teismo priimto procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo garantijų. Pagal ATPK 256 str. nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Teismas negali teikti pirmenybės atitinkamiems įrodymams. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, kuris turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

Įvertinus byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo nutarimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išsamiai ir betarpiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas Z. K. surašytas ir ji Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimu pripažinta kalta, padariusi ATPK187 str. 1 d., 2 d. numatytus pažeidimus, už tai, kad perėjo gatvę neleistinoje vietoje, už ką buvo sustabdyta policijos pareigūnų, pareigūnams paprašius pateikti dokumentus atsisakė, bandė šalintis, mosikavo rankomis, spraudė koją tarnybinį automobilį, dedant antrankius įkando policijos pareigūnei M. Sobolevskajai į dešinės rankos plaštaką, į perspėjimus nusiraminti nereagavo.

Iš Z. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ji neigia savo kaltę dėl jai inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 187 str. 1 d., 2 d. padarymo, tačiau toks jos kaltės neigimas prieštarauja byloje esantiems įrodymams, rašytinei bylos medžiagai ir jos pačios pirminiams paaiškinimams. Skundą nagrinėjantis teismas patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Z. K. padarė jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Z. K. apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, administracinės teisės pažeidimo protokolas Z. K. iš esmės buvo surašytas remiantis policijos pareigūnų G. Česnulevičiaus ir M. Sobolevskajos tarnybiniais pranešimais. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad Z. K., rodydama nepagarbą policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, sustabdyta policijos pareigūnų, pareigūnams paprašius pateikti dokumentus atsisakė, bandė šalintis, mosikavo rankomis, spardė koja į tarnybinį automobilį, dedant antrankius įkando policijos pareigūnei M. Sobolevskajai į dešinės rankos plaštaką. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, duodančių pagrindą minėtus policijos pareigūnus laikyti suinteresuotais nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nebūto pažeidimo padarymu bei tarnybiniuose pranešimuose nurodyti melagingas įvykio aplinkybes.

Apklaustas teisme policijos pareigūnas Giedrius Česnulevičius patvirtino jo tarnybiniame pranešime užfiksuotą informaciją apie tai, kad įvykio dieną kartu su porininke M. Sobolevskaja sulaikė Z. K., kurį gatvę perėjo neleistinoje vietoje, todėl sustojo pabendrauti, surašyti baudą, paprašė Z. K. prieiti, bet ji nuėjo nesureagavusi į raginimą, tada porininkė M. Sobolevskaja priėjusi prie Z. K. prisistatė, paprašė prieiti, tačiau Z. K. atsakė - neturit ką veikti, atsikabinkit ir pradėjo eiti tolyn. M.Sobolevskaja vieną kartą paėmė ją už rankos, tada prasidėjo mosikavimas rankomis. Priėjo prie jų jis, lietuviškai pasakė, kokie yra jos neteisėti veiksmai. Supratęs, kad ji su klaidomis kalba lietuviškai, tą patį jai pakartojo rusiškai, tada vyko sulaikymas. Buvo dedami antrankiai, tačiau Z. K. išsisukinėjo, M. Sobolevskaja jai uždėjo antrankį ant vienos rankos, tada Z. K. įkando M. Sobolevskajai į ranką. Jis antrankį dėjo ant kitos rankos, ji priešinosi, rankos nedavė. Parklupdyta arba parklupusi Z. K. nebuvo. Z. K. dokumentų niekas neprašė, nebuvo jokios šnekos, nes net pabendrauti ji nėjo. Įvykio metu buvo priėję du pašaliniai asmenys J. M. ir V. M..

Šiuos pareigūno G. Česnulevičiaus parodymus patvirtino įvykyje tiesiogiai dalyvavusi pareigūnė Marija Sobolevskajai, kuri parodė, kad sustabdžius tarnybinį automobilį ir priėjus prie Z. K., kuri gatvę perėjo neleistinoje vietoje, paprašė jos dokumentų, pasakė, kad bus surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, tačiau Z. K. pradėjo klausti, ko jie iš jos nori, ji niekur neis. Tada prie jų priėjo porininkas G. Česnulevičius, kuris Z. K. paaiškino tą patį ir pasakė, kad jeigu Z. K. su jais neis, tai bus tiesioginis teisėtų policijos pareigūno reikalavimų nevykdymas, už kurį taip pat numatyta administracinė atsakomybė. G. Česnulevičius įspėjo Z. K. apie galimą fizinės jėgos panaudojimą ir galimą jėga pasodinimą į automobilį, paėmė Z. K. už rankos, pastaroji rėkavo, priešinosi, G. Česnulevičiaus dedamus jai antrankius prispaudė savo rankomis. Jai išėmus antrankius Z. K. jai įkando. Sodinant į automobilį, ji rėkavo, spardė automobilį. G. Česnulevičius Porininkas atsisėdo galinėje sėdynėje, o ji užsirašė liudininkų duomenis.

Teisme liudytoja apklausta tyrėja Gražina Nenartovič parodė, kad 2014-07-04 į komisariatą buvo pristatyta Z. K. dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams. Ji pastarąją apklausė lietuvių kalba, nes klausė, ar Z. K. moka lietuviškai, atsakė, kad moka, kalbėjo lietuviškai. Paaiškinimą Z. K. vardu surašė ji, surašytą paaiškinimą Z. K. perskaitė ir pasirašė. Z. K. pati kalbėjo rusiškai, bet sakė, kad supranta lietuviškai. Siūlė jai, kad pati surašytų paaiškinimą, bet ji atsisakė rašyti, sakė, jog yra susinervinusi. Klausimus jai uždavinėjo pagal patrulių tarnybinius pranešimus, Z. K. atsakinėjo, ir ji užrašinėjo. Ji tikrai buvo susinervinusi, elgėsi keistai. Z. K. patvirtino tuos žodžius, kuriuos ji užrašė. Administracinio sulaikymo protokolas nebuvo surašytas, nes Z. K. buvo atvesta apklausai, ji nebuvo sulaikyta, o komisariate išbuvo gal valandą.

Aukštesnysis teismas neturi pagrindo abejoti minėtais policijos pareigūnų G. Česnulevičiaus, M. Sobolevskajos ir tyrėjos G. Nenartovič parodymais, byloje nenustatytas jų suinteresuotumas pakenkti Z. K. ar ją apkalbėti, be to šiuos jų parodymus patvirtina byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo ištirti duomenys, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pakankami neabejotinai išvadai, kad Z. K. nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų.

Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas, išdėstęs visų nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų parodymus, jų neanalizavo, nelygino tarpusavyje, nors juose būta esminių prieštaravimų, yra nepagrįstas. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei nustatęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktus įrodymus bei padarė pakankamai argumentuotas išvadas. Policijos pareigūnai G. Česnulevičius, M. Sobolevskaja bei tyrėja G. Nenartovič nuo pat administracinio teisės pažeidimo tyrimo pradžios nuosekliai, pakankamai išsamiai ir detaliai paaiškino įvykių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jų parodymus teisingais ir pagrindžiančiais Z. K. kaltę. Aukštesnės instancijos teismo nuomone pareigūnų padaryti formalūs pažeidimai ir neesminiai neatitikimai parodymuose – nepaneigia buvusio pagrindo Z. K. patraukti administracinėn atsakomybėn.

Apeliantės skundo argumentas, kad teismas nutarime rėmėsi J. M. ir V Misiūno paaiškinimais, užrašytais policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, tačiau nei vienas iš šių asmenų nebuvo apklaustas teisminio nagrinėjimo metu, tokiu būdu teismas pažeidė įrodymų tyrimo taisykles, taip pat ir jos teisę į gynybą, atmestinas. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą Z. K. kalta, nutarime rėmėsi nuosekliais ir patikimais G. Česnulevičiaus, M. Sobolevskajos bei tyrėjos G. Nenartovič parodymais, nurodant, kad jų parodymus iš esmės patvirtino ir įvykį matę liudytojai J. M. ir V. M.. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, t.y. Z. K. kaltės negrindė būtent liudytojų J. M. ir V Misiūno parodymais ir jų nelaikė pagrindiniais nustatinėjant faktines įvykio aplinkybes. Be to, pastebėtina, kad Z. K. gynėjas teikiant teismui 2014-07-03 prašymą dėl įrodymų išreikalavimo, prašė į teismo posėdį iškviesti ir apklausti liudytojais G. Česnulevičių, M. Sobolevskają bei tyrėją G. Nenartovič, tačiau neprašė iškviesti apklausai J. M. ir V Misiūną.

Apeliantė skunde nurodo, kad pareigūno G. Česnulevičiaus parodymai, kad „parklupdyta arba parklupusi Z. K. nebuvo" aiškiai prieštarauja byloje esančiai 2014-07-08 specialisto išvadai, kurioje patvirtina, kad sulaikymo metu ji patyrė sužalojimą kelio sąnario srityje, tačiau pirmos instancijos teismas to nevertino. Aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas byloje surinktus įrodymus visiškai nepasisakė dėl pateiktos 2014-07-08 specialisto išvados Nr. G 2243/14(01), kurioje konstatuoti nubrozdinimai kairėje plaštakoje, nugaros dešinėje pusėje, kraujosruvos abiejų riešų sąnarių srityse, dešinėje blauzdoje. Aukštesnės instancijos teismas, išanalizuodamas minėtą rašytinį įrodymą, konstatuoja, jog pateikta specialisto išvada, kurioje konstatuoti minėti nubrozdinimai ir kraujosruvos, nei paneigia, nei patvirtina fakto, jog Z. K. sulaikoma nesipriešino policijos pareigūnams ir nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Be to, byloje nenustatyta, kad parklupdyta arba parklupusi Z. K. buvo būtent policijos pareigūnų veiksmais.

Apeliantės skundo argumentas, kad šiuo atveju ji buvo sulaikyta, t.y. jai buvo taikytas administracinis sulaikymas, tačiau sulaikymo protokolas nebuvo surašytas, tuo pažeidžiant teisės aktų įforminimo reikalavimus, yra nepagrįstas. ATPK 266 str. 1 d. 1 p. numatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį policija gali sulaikyti tik už administracinius teisės pažeidimus, kai ATPK už juos numato administracinį areštą, už kelių eismo taisyklių pažeidimą ir kitais įstatymų tiesiogiai numatytais atvejais. Taigi, šiuo atveju nėra imperatyviai nustatyta, kad pažeidėjui privalo būti taikytas administracinis sulaikymas. Nors tokia nuobauda yra numatyta ATPK 187 str. 1 ir 2 d. sankcijose, tačiau taikyti ar ne administracinį sulaikymą pažeidėjui kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia policijos pareigūnai. Šiuo atveju administracinis Z. K. sulaikymas nebuvo taikytas, todėl nebuvo surašytas administracinis sulaikymo protokolas. Nors apeliantė skunde teigia, kad ji buvo sulaikyta, ir atėmus iš jos mobilaus telefoną jai nebuvo leista paskambinti artimiesiems, apie sulaikymą policijos pareigūnai jos artimiesiems nepranešė, tačiau šią aplinkybę apeliantė iškėlė tik apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad duomenų apie tai, jog apeliantei surašant administracinės teisės pažeidimo protokolą ji būtų prašiusi paskambinti jos giminaičiams, tačiau jos prašymas buvo atmestas, nėra. Apklausta tyrėja G. Nenartovič taip pat nenurodė, kad Z. K. prašė paskambinti jos artimiesiems. Be to, nagrinėjant bylą apylinkės teisme Z. K. šių aplinkybių taip pat nenurodė. Todėl apeliantės teiginys, kad jai nebuvo leista paskambinti artimiesiems, yra visiškai nepagrįstas.

Apeliantė skunde teisingai nurodo, kad 2014-07-04 Daiktų paėmimo laikinai saugoti protokole neįrašytas jos vairuotojo pažymėjimas, nors tądien tą dokumentą turėjo su savimi. Šį faktą patvirtina tiek pareigūno G. Česnulevičiaus, tiek ir pareigūnės M. Sobolevskajos parodymai, užfiksuoti skundžiamame nutarime. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad šis procesinis pažeidimas neesminis ir neturi reikšmės apeliantės administracinės atsakomybės klausimo išsprendimui.

Aukštesnės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad surašant Z. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą nedalyvavo vertėjas. Kaip matyti iš 2014-07-04 administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 2), minėtas protokolas buvo surašytas nedalyvaujant vertėjui. Tačiau pastebėtina, jog iš policijos pareigūno Giedriaus Česnulevičiaus parodymų matyti, kad įvykio metu supratęs, kad Z. K. su klaidomis kalba lietuviškai, apie jos neteisėtus veiksmus jis pakartojo rusiškai. Tyrėja Gražina Nenartovič patvirtino, kad Z. K. apklausė lietuvių kalba, nes paklausius ar pastaroji Z. K. moka lietuviškai, ji atsakė, kad moka ir kalbėjo lietuviškai. Tačiau paaiškinimą Z. K. vardu surašė ji, surašytą paaiškinimą pastaroji perskaitė ir pasirašė, nors ji pati kalbėjo rusiškai, bet sakė, kad supranta lietuviškai. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, surašant pažeidėjos paaiškinimus buvo pažeista Z. K. teisė pasinaudoti vertėjo paslaugomis (ATPK 253 str.), tačiau šis pažeidimas neesminis, nes pažeidimo, už kurį jai surašomas protokolas esmė ir jos teisės jai buvo išaiškintos. Kita vertus, būtina pabrėžti tai, kad pagal ATPK 256 str. 3 d. apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo medžiagą Institucijai turėtų grąžinti tik tokiu atveju, jei pateiktoji medžiaga turėtų akivaizdžių trūkumų, dėl kurių būtų negalima nustatyti pažeidimo esmės: pažeidimo padarymo vietos, laiko, būdo, pažeidimą padariusio subjekto, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių. Įvertinus nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, spręstina, kad nagrinėjamu atveju akivaizdžių administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų, dėl kurių būtų negalima nustatyti pažeidimo esmės, nenustatyta, o padarytas procesinis pažeidimas nesudarė kliūties bylai nagrinėti apylinkės teisme, juo labiau, kad šis procesinis pažeidimas, padarytas Z. K. atžvilgiu, bylą nagrinėjant apylinkės teisme buvo ištaisytas: nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą dalyvavo vertėjas, Z. K. buvo apklausta teismo posėdžio metu ir davė parodymus.

Byloje surinktų, ištirtų ir apeliacinės instancijos teismo dar kartą patikrintų įrodymų analizė leidžia neginčijamai daryti išvadą, kad Z. K. padarė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus veiksmus ir jie atitinka ATPK 187 str. 1 d., 2 d. numatytų pažeidimų sudėtis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti Z. K. apeliacinį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutarimą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.