Tauragės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Rasai Vindžigelskytei, dalyvaujant pareiškėjai B. O. Š., jos atstovui, advokatui Rimantui Šimkaičiui, suinteresuotiems asmenims (pareiškėjams) G. L. ir R. R., jų atstovui, advokatui Valdui Andrijauskui, suinteresuotam asmeniui K. R., viešajame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos B. O. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, G. L., K. R., R. R. ir pagal pareiškėjų R. R. bei G. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. O. Š. (pareiškėjai) K. R., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, gauti prašymai, kuriuose suinteresuoti asmenys prašo nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant bei tenkinti pareiškimą.

Suinteresuotas asmuo K. R. palaiko suinteresuotų asmenų (pareiškėjų) R. R. bei G. L. poziciją, prašo tenkinti jų pareiškimą. Suinteresuotas asmuo nurodo, kad jis pats į jokį palikimą nepretenduoja.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos B. O. Š. pareiškimas tenkintinas, suinteresuotų asmenų (pareiškėjų) R. R. bei G. L. pareiškimas atmestinas.

Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai). Nagrinėjamos bylos atveju palikėja J. B. nebuvo sudariusi testamento, taigi tiek pareiškėja B. O. Š. tiek suinteresuoti asmenys G. L., K. R. ir R. R., atstovaudami savo mirusios mamos V. R., kuri yra pareiškėjos B. O. Š. sesuo, teises, yra pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.12 str.).

Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad suinteresuoti asmenys (pareiškėjai) R. R. bei G. L. klaidingai sieja palikimo priėmimo faktą ir palikimo atsiradimo datą su nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkūrimu. Lietuvos Respublikos CK 5.3 str. 1 d. nurodoma, kad palikimo atsiradimo laikas laikomas palikėjo mirties momentas, šiuo atveju J. B. palikimas atsirado jos mirties 2013-01-22 dieną.

Tiek iš pareiškėjos B. O. Š., tiek iš suinteresuotų asmenų (pareiškėjų) R. R., G. L., K. R., tiek iš liudytojo V. Š. parodymu matyti, kad iki savo mirties J. B. gyveno pas pareiškėją B. O. Š., kuri mirus mamai, ją ir palaidojo. Taip pat nustatyta, kad atkurtu žemės sklypu, kuris nuosavybės teise šiuo metu priklauso mirusiajai J. B., naudojosi V. Š., t.y. B. O. Š. sūnus, jis šį sklypą, leidus B. O. Š. deklaravo, jame dirbo. Nėra pagrindo netikėti ir O. B. Š. parodymais, kad ji po savo mamos mirties likusius mamos asmeninius buities daiktus priėmė ir valdė.

Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo kilnojamuosius daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, kilnojamųjų daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.

Iš visų byloje esančių aplinkybių matyti, kad po J. B. mirties 2013-01-22 būtent pareiškėja B. O. Š. viena, o ne kartu su kitais pareiškėjais R. R. ir G. L., likusį palikimą priėmė ir valdo kaip savo faktiniu valdymu.

Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui, kad B. O. Š. po mamos J. B. mirties 2013-01-22 likusį palikimą priėmė ir valdo (CPK 444 str.8p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., teismas

nusprendžia:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad B. O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po mamos J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2013-01-22 likusį palikimą priėmė ir valdo.

Suinteresuotų asmenų (pareiškėjų) R. R., G. L., prašymą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.