Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės Jolitos Okuškienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-1696-1150/2021 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:

T. A. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas:

1) 2003 m. rugpjūčio 28 d. Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 278 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojosi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – laisvės atėmimu 3 mėnesiams;

2) 2016 m. gruodžio 23 d. Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – areštu 26 paroms;

3) 2018 m. kovo 2 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – areštu 90 parų;

4) 2019 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu šis laikas nėra susijęs su darbu ir uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

5) 2019 m. spalio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2019 m. rugpjūčio 22 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams;

6) 2020 m. sausio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis prie 2020 m. sausio 27 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėta 2019 m. spalio 9 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams. Bausmė atlikta, teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. A., 2021 m. lapkričio 29 d. apie 01.15 val. Elektrėnų sav., Vievyje, Naujosios – Vilniaus g. sankryžoje, ties pastatu pažymėtu Nr. 4, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę (V. S. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Toyota Corola”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore buvo 2,41 promilės).

2. Kaltinamasis T. A. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2021 m. lapkričio 29 d., dienos metu, pas jį atvažiavo draugė, su kuria kartu išvyko į Vilnių. Vilniuje buvo bare, kur vartojo degtinę bei alkoholinius kokteilius, suvartoto alkoholio kiekio neprisimena, nes buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Draugė alkoholio nevartojo, kadangi vairavo savo transporto priemonę. Alkoholį vartoja kiekvieną dieną, todėl nuolatos yra neblaivios būklės, tą kartą taip pat jautė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio. Vakare, tikslaus laiko neprisimena, tačiau lauke jau buvo tamsus paros metas, kaltinamajam telefonu paskambino jo pažįstamas V. S., kuris prašė kaltinamojo parvežti jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Toyota Corola“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) jam į namus, adresu (duomenys neskelbtini). V. S. pokalbio metu taip pat nurodė, kad minėta transporto priemonė yra adresu, (duomenys neskelbtini), šalia laidojimo namų. Kaltinamasis sutiko, nurodydamas jam, kad kai bus (duomenys neskelbtini) miestelyje transporto priemonę parveš. Maždaug apie 24.00 val. draugė kaltinamąjį parvežė iš Vilniaus į (duomenys neskelbtini), išleido toje vietoje, kur stovėjo V. S. transporto priemonė. V. S. kaltinamajam telefonu buvo nurodęs, kad transporto priemonės raktai yra kairėje važiuojamosios dalies pusėje, padėti ant priekinio rato padangos, kur atvykęs prie transporto priemonės juos ir rado. Važiuojant iš Vilniaus, kaltinamajam paskambino pažįstamas V. K., jie susitarė, kad susitiks prie V. S. transporto priemonės. Kaltinamasis, būdamas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir suvokdamas, kad yra neblaivus sėdo už V. S. transporto priemonės vairo, o V. K. atsisėdo keleivio pusėje, tikslu nuvežti transporto priemonę jos savininkui V. S.. Važiuojant šalia Elektrėnų sav., Vievis, Naujosios – Vilniaus g. sankirtos, kaltinamąjį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jo neblaivumą. Kaltinamasis prisimena, kad alkotesterio parodymais pirmą kartą jam buvo nustatytas 2.46 promilių neblaivumas, antrą kartą – 2.56 promilių neblaivumas. Su alkotesterio parodymais sutiko. Kaltinamasis vairuotojo pažymėjimo neturi nuo 2019 m. Jis gailisi dėl savo tokio poelgio, prižada daugiau nedaryti nusikalstamų veikų (b. l. 123–126).

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymą patvirtina šie pagrindiniai duomenys:

3.1. Liudytojas I. D. parodė, kad 2021 m. lapkričio 29 d. apie 01.15 val. patruliuojat kartu su vyriausiuoju patruliu Ž. Š., Vievyje, Vilniaus g., ties pastatu pažymėtu Nr. 4, pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį „Toyota Corola“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pasivijus automobilį, adresu Vievis, Vilniaus g., ties pastatu pažymėtu Nr. 1, ir įjungus raudonos bei mėlynos spalvos tarnybinio automobilio įspėjamuosius šviesos signalus, automobilis buvo sustabdytas. Kolegai Ž. Š. priėjus prie automobilio, vairuotojas iš karto atidarė automobilio dureles. Tuomet, paėmęs iš tarnybinio automobilio alkoholio kiekio matuoklį, tuo metu priėjo ir liudytojas. Bendraujant su automobilio vairuotoju nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Liudytojas paprašė vairuotojo pateikti vairuotojo pažymėjimą, kaltinamasis atsakė, kad vairuotojo pažymėjimo nebeturi. Kaltinamasis nurodė, kad jis yra T. A., prisipažino, kad neseniai yra vartojęs alkoholinių gėrimų. 01.21 val. patikrinus vairuotojo blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKA 0023, patikros sertifikato Nr. 1526855, buvo nustatytas 2,41 promilių neblaivumas, 01.42 val. pakartotinio blaivumo patikrinimo metu nustatytas 2,56 promilių neblaivumas. T. A. buvo nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo, automobilis „Toyota Corola“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo privertinai išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu Vilniuje, Eišiškių pl. 127. Dėl transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam, telefonu buvo informuotas ekipažas V2061, kuris atvykęs įsisodino T. A. į savo transporto priemonę ir išsivežė į Elektrėnų policijos komisariatą tolimesniems ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikt (b. l. 41–44).

3.2. Liudytojas V. S. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kaltinamąjį pažįsta apie 2 metus, kelis kartus yra leidę laiką kartu, vartojo alkoholį. Kaltinamasis turi liudytojui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Toyota Corola“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl įvykio 2021 m. lapkričio 26 d. liudytojas paaiškino, kad maždaug apie 14.00 val. su jam nuosavybės teise priklausančia transporto priemone išvyko į Vievio miestelį, pas pažįstamą į svečius. Vievyje savo transporto priemonę paliko netoli pažįstamo namų, esančių šalia laidojimo namų „Š.“, adresu (duomenys neskelbtini). Liudytojas pas draugą svečiuose vartojo alkoholį, todėl vakare, būdamas neblaivus, į namus išėjo pėsčiomis, o savo transporto priemonę paliko stovėti prie laidojimo namų. Siekdamas nepamesti transporto priemonės raktų, liudytojas juos paliko ant priekinio kairės pusės rato. Liudytojas tiksliai neprisimena, tačiau 2021 m. lapkričio 27 d. ar 2021 m. lapkričio 28 d. susiskambino su kaltinamuoju, kuris jam telefonu nurodė, kad jo pažįstami matė jo transporto priemonę „Toyota Corola“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčią Vievyje, prie laidojimo namų. Liudytojas kaltinamojo žodžius patvirtino, nurodė, kad nenorėdamas važiuoti neblaivus, transporto priemonę paliko stovėti minėtu adresu, o pats išėjo namo pėsčiomis. Taip pat bekalbant liudytojas kaltinamajam nurodė, kad jeigu bus Vievyje, tai galimai galėtų su jo transporto priemonę parvairuoti į jo namus, bei nurodė jam, kur paliko raktus. Kaltinamasis sutiko, sakė, kad kai galės, parvažiuos. Pokalbio metu kaltinamasis kalbėjo rišliai, aiškiai, liudytojas manė, kad kaltinamasis buvo blaivus. 2021 m. lapkričio 29 d. ryte liudytojas sulaukė skambučio iš policijos pareigūnų, kurie jam nurodė, kad jo transporto priemonė nuvežta į Vilniaus saugojimo aikštelę, kadangi sustabdė neblaivų asmenį, vairavusį jo transporto priemonę. 2021 m. lapkričio 29 d., dienos metu, liudytojui kaltinamasis telefonu pranešė, kad jis vairavo jo transporto priemonę neblaivus. Liudytojas klausė jo, kodėl kaltinamasis taip pasielgė, tačiau kaltinamasis liudytojo atsiprašinėjo, minėjo, kad nuostolius padengs. Apie tai, kad kaltinamasis neturi teisės vairuoti transporto priemonę, liudytojas nežinojo (b. l. 47–50).

3.3. Iš tarnybinio pranešimo teismas nustatė, kad 2021 m. lapkričio 29 d. apie 01.15 val. Elektrėnų sav., Vievyje, Naujosios – Vilniaus g. sankryžoje, ties pastatu pažymėtu Nr. 4, policijos pareigūnai pastebėjo ir sustabdė patikrinimui automobilį „Toyota Corola“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. A.. T. A. pirmu pūtimu nustatytas 2,41 promilių neblaivumas, 01.42 val. antru pūtimu – 2,56 promilių neblaivumas. Automobilis „Toyota Corola“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas į saugojimo aikštelę adresu Eišiškių pl. 127, Vilnius (b. l. 6–8).

3.4. Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo teismas nustatė, kad apžiūros objektas transporto priemonė „Toyota Corola“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovinti adresu Elektrėnų sav., Vievis, Naujosios – Vilniaus gatvių sankryžoje. Transporto priemonė yra mėlynos spalvos. Ant kėbulo matomi paviršutiniai kėbulo apgadinimai, subraukymai ir smulkūs pažeidimai, stiklai sveiki. Automobilio bagažinės skyriuje yra plastikinė rudos bei žalios spalvos tuščia tara nuo galimai alkoholinių gėrimų. Transporto priemonės salono viduje, prie priekinės keleivio sėdynės, ant grindų guli puspilniai plastikinės taros buteliai su galimai alkoholiniais gėrimais pavadinimu „Sukūrys“ ir „Bonus“. Automobilio salone matyti smulkūs salono pažeidimai. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (b. l. 9–12, 13–22).

3.5. Iš BIRT ataskaitos žiūryklės duomenų teismas nustatė, kad 2021 m. lapkričio 29 d. apie 01.15 val. Elektrėnų sav., Vievyje, Naujosios – Vilniaus g. sankryžoje, ties pastatu pažymėtu Nr. 4, buvo pastebėtas ir sustabdytas automobilis „Toyota Corola“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. A.. T. A. 01.21 val. pirmu putimu nustatyta 2,41 promilių neblaivumas. 01.42 val., antru putimu nustatyta 2,56 promilių neblaivumas. Įvykis filmuotas „BODY 2802 ir BODY 2803“ (b. l. 23–26).

3.6. Iš alkoholio kiekio matuoklio „Drager Alcotest 7510“, Nr. ARKA-0023, patikros sertifikato Nr. 1526855, teismas nustatė, kad kaltinamajam T. A. 2021 m. lapkričio 29 d. pirmu tikrinimu nustatyta 2,41 promilės girtumas, antro tikrinimo metu – 2,56 promilės girtumas (b. l. 27–29, 30).

3.7. Iš neblaivumo nustatymo akto teismas nustatė, kad kaltinamajam T. A. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, jog eiti tiesia linija – pėda po pėdos, gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą, gali (b. l. 31).

3.8. Iš informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės teismas nustatė, kad transporto priemonės „Toyota Corola“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas V. S. (b. l. 36).

3.9. Iš VšĮ Emprekis pažymos teismas nustatė, kad transporto priemonės „Toyota Corola“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminto 2004 – 2009 m., vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM 1 730 Eur (b. l. 35).

T. A. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai bei teismo išvados

4. Valstybės vardu kaltinimą baudžiamosiose bylose palaikantis subjektas – prokurorė – inkriminuoja kaltinimą E. S., padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo) ir siūlo užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu.

5. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

6. Teismas pažymi, kad šiuo atveju nėra aplinkybių, numatytų BPK 418 straipsnio 1 dalyje, kurios neleistų teismui priimti baudžiamojo įsakymo: už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kuria kaltinamas E. S., padarymą nebaudžiama tik terminuota laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme; apie padarytą žalą duomenų byloje nėra.

7. Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2–3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis); nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis); nukentėjusiųjų, kurie būtų apskundę prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra. Teismas konstatuoja, kad yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8. Remiantis BK 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

9. Teismas nustatė, kad kaltinamasis 2021 m. lapkričio 29 d. apie 01.15 val. Elektrėnų sav., Vievyje, Naujosios – Vilniaus g. sankryžoje, ties pastatu pažymėtu Nr. 4, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – V. S. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Toyota Corola“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – būdamas neblaivus (policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija iškvėptame ore buvo 2,41 promilės).

10. Šio baudžiamojo įsakymo 9 punkte nurodytas aplinkybes patvirtinta paties kaltinamojo parodymai, neblaivumo nustatymo akto, kuriame aprašyta asmens būklė, duomenys, taip pat – policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, liudytojų I. D. ir V. S. parodymai bei įvykio vietos apžvalgos protokolas. Bylos faktinės aplinkybės yra aiškios ir neprieštaringos, be to, kaltinamojo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu, todėl teismui abejonių nekyla. Įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo T. A. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

11. Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 146–149).

Dėl T. A. skirtinos bausmės

12. Prokurorė siūlo kaltinamajam paskirti 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą (paskirtą bausmę sumažinus 1/3 – 50 MGL (2 500 Eur) dydžio baudą), taip pat taikyti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – 3 metams uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, bei baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, valstybės naudai išieškant transporto priemonės „Toyota Corola“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) piniginę vertę, atitinkančią 1 730 Eur.

13. Baudžiamasis įstatymas numato, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką skiriamos bausmės yra bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

14. Nors prerogatyva spręsti, kokia konkrečiu atveju turi būti paskirta bausmė bei bausmės dydis įstatymo leidėjo palikta tik teismui (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-719/2020 18 punktą), tačiau skirdamas bausmę teismas privalo vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos stadiją; 4) kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 5) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; padarytos žalos dydį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Kartu pažymėtina, kad iš baudžiamojoje teisėje įtvirtinto teisingumo principo teismams kyla reikalavimas skirti tokias bausmes, kuriomis nustatyti suvaržymai ir apribojimai nuteistajam yra realūs ir įgyvendinami (BK 54 straipsnio 3 dalis).

15. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad kaltinamasis dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

16. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

17. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, veika baigta. Teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, taip pat į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje; augina du mažamečius vaikus; teistas; penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka baustas, nuobaudų nemoka; duomenų, kad būtų įrašytas į Psichikos sveikatos ar Priklausomybės ligų centrą, nėra.

18. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, mažinama 1/3. Teismo vertinimu, prokuroro pasiūlyta bausmė, atsižvelgus į aukščiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo atveju yra adekvati padarytos veikos ir kaltinamo asmens pavojingumui.

19. Pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Taigi, baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).

20. Viena iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas), taip pat – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

21. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

22. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams.

23. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

24. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-114-628/2019 ir kt.).

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iš pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtą, remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga, spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

26. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

27. Transporto priemonė „Toyota Corola“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pripažinta nusikalstamos veikos priemone. Šią transporto priemonę kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Teismas pažymi, kad sąmoningas svetimos transporto priemonės panaudojimas nusikaltimui daryti negali tapti būdu išvengti nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo padarinių. Tad nesant pagrindo konfiskuoti transporto priemonę iš jos savininko, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 1 730 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis). Tai, teismo vertinimu, atitinka tiek šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo tikslus, tiek proporcingumo principą.

28. Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės (b. l. 135–137, 138–140, 141–143) – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas bei dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas – paliekamos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 MGL (3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. A. paskirti – 50 MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų 00 ct)) dydžio baudą.

T. A. įpareigoti paskirtą baudą sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. T. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 3 (trejus) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos, 2021 m. lapkričio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš T. A. išieškoti, transporto priemonės „Toyota Corola“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 730 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt eurų 00 ct), valstybės naudai. T. A. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų (asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

T. A. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti kaltinamajam.

1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6801. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams.

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis, baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 (keturiolika) dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.