- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-05-27
- Bylos Nr.
- AN2-237-634/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00009-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrius Endriukaitis
- Pažeidėjas
- K. A.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K. A. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria netenkintas K. A. skundas dėl 2019 m. sausio 2 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) nutarimo Nr. 63-ANR_N-17-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. A. 2019 m. sausio 2 d. Institucijos nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalį 30 Eur (trisdešimties eurų) bauda už tai, kad jis 2018 m. lapkričio 18 d., 9.18 val., magistraliniame kelyje A1 V.-K.-Kl. (d. pusė), 80 kilometre, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas antrąja juosta, darydamas manevrą į pirmąją šio kelio eismo juostą, nerodė įspėjamojo posūkio signalo į dešinę ir tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 86 punkto reikalavimą.
2. Nesutikdamas su Institucijos 2019 m. sausio 2 d. nutarimu, K. A. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino. Teismas pažymėjo, kad K. A. veika pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi filmuotoje medžiagoje aiškiai matyti, jog pareiškėjas, persirikiuodamas į kitą kelio juostą, nerodė įspėjamojo posūkio signalo. Matomumas įvykio metu buvo geras, abejonių dėl vaizdo įrašo tikrumo teismui nekilo.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde K. A. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą dėl Institucijos nutarimo panaikinimo tenkinti.
3.1. Skunde pareiškėjas nurodo, kad įvykio metu vairavo jam priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Greitkelyje buvo šlapia, lijo vidutiniško intensyvumo lietus, buvo stipriai apsiniaukę, debesuota. Matomumas buvo blogas. Laikydamasis leistino greičio bei įvertinęs oro sąlygas, kitas aplinkybes, jis įjungė autopilotą ir laikėsi 110 km/h greičio, važiavo pirma kelio juosta. Likus keletui kilometrų iki posūkio į (duomenys neskelbtini) k., pamažu priartėjo prie lėčiau važiuojančių pirmąja juosta kitų eismo dalyvių. Tai buvo sunkvežimis ir už jo „Volvo“ markės transporto priemonė. Tuomet įjungė įspėjamąjį posūkio signalą į kairę ir persirikiavo į kairę kelio juostą (antrąją). Aplenkus sunkvežimį ir po to lenkiant „Volvo“ markės transporto priemonę, antrąja kelio juosta iš galo „atskrido“ „CityBee“ priklausantis automobilis, kurio vairuotojas akivaizdžiai viršijo leistiną maksimalų greitį. Šio automobilio vairuotojas matė jo išankstinį manevrą ir galėjo tiesiog sulaukti jo kito persirikiavimo, tačiau elgėsi neadekvačiai, iš karto pradėjo akinti įspėjamaisiais signalais, tame tarpe ir ilgomis šviesomis, pavojingai ir sąmoningai staigiai artėdavo iki minimalaus atstumo, taip keldamas pavojų kitiems eismo dalyviams, imitavo nustūmimą nuo kelio, „taranavimą“, nuolat keitė važiavimo juostas, bandė važiuoti kairiu kelkraščiu, važiavo skiriamosiomis juostomis, klaidino junginėdamas įspėjamuosius posūkio signalus tai į kairę, tai į dešinę pusę. Šio vairuotojo važiavimo kryptis ir elgesys buvo neprognozuojamas, todėl jis stengėsi išlaikyti ramybę ir išvengti eismo įvykio.
3.2. Kai įsitikino, kad saugu, pareiškėjas įjungė dešinį įspėjamąjį posūkio signalą ir pradėjo rikiuotis į pirmą juostą, tuo pačiu stebėdamas „CityBee“ vairuotojo veiksmus. Apeliantas įsitikinęs, kad buvo įjungęs posūkio signalą, tačiau nuolat provokuojamas ir siekdamas išvengti eismo įvykio, buvo priverstas stebėti chuliganiškai besielgiančio vairuotojo veiksmus, todėl neatmeta galimybės, kad posūkis dėl vairo korekcijos išsijungė. Jokių kelių eismo taisyklių jis nepažeidė. Vėliau interneto portale „(duomenys neskelbtini)“ ir kituose internetiniuose portaluose pasirodė šio įvykio vaizdo įrašo versijos, kurios skyrėsi savo ilgiu, buvo sumontuotos iš dalių. Pareiškėjo vertinimu, pagal pateiktą policijai vaizdo įrašą, kurio kilmės niekas objektyviai nepatikrino, taip pat neapžiūrėjo ar nėra sumontuotas, kuris skiriasi nuo portale „(duomenys neskelbtini)“ ir kituose internetiniuose portaluose pateiktų įrašų, bei darytas rankose laikomu telefonu, iš kairės pusės, t. y. antroje juostoje, iš važiuojančio automobilio vidaus, pro stiklus, lyjant lietui, kylant iš po ratų vandens purslams, negalima daryti kategoriškos išvados, kad jis padarė administracinį nusižengimą.
3.3. Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad pažeidimą patvirtina „Volvo“ vairuotojo M. G. paaiškinimas, kas yra netiesa. Šis vairuotojas nematė paskutinio jo manevro ir negalėjo to matyti, nes buvo priekyje. Apie posūkio rodymą ar nerodymą ji savo paaiškinime nepasisakė. Taip pat minimi policijos pareigūnių subjektyvūs paaiškinimai, kad vaizdo įrašo tikrumas joms abejonių nekėlė, nors įrašo jos net nepaėmė, nepatikrino pranešėjo telefono, jo neapžiūrėjo, taip pat neužklausė „CityBee“ bendrovės dėl akivaizdaus greičio viršijimo duomenų, nors tokią galimybę turėjo. Policijos pareigūnės nematė, kad V. Š. ir M. G. paaiškinimuose keistai sutampa nurodomi teiginiai: „matomumas buvo geras, kelio danga sausa“. Manytina, kad pareigūnė pati galimai prisidėjo prie paaiškinimų rašymo policijoje standartiškais ir dažnai naudojamais terminais, net nesigilindama į realią situaciją. Tai akivaizdžiai prieštarauja ir pačiai vaizdo medžiagai, kur matosi apniukęs oras, lietus, kylantys vandens purslai iš po automobilių ratų. Be to, policijos pareigūnai neįžvelgė ir V. Š. chuliganiško vairavimo, kai vienu metu buvo daromi keli kelių eismo taisyklių pažeidimai.
3.4. Pareiškėjo teigimu, objektyvių jo kaltės įrodymų šioje byloje nėra nustatyta. Siekis nubausti „kaltininką“, t. y. jį, o ne tikrąjį kelių chuliganą, negali būti pateisinamas ir dengiamas net ir tuo atveju, kai aplaidžiai ir nekokybiškai veikė valstybinės institucijos. Šiuo atveju surašytų dokumentų turinys neatitinka ANK 609 straipsnio reikalavimų. Asmuo pripažįstamas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, patvirtinančiais kaltinamojo kaltę ir kitas svarbias bylos aplinkybes, sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis, kaip nagrinėjamu atveju.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į K. A. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas V. L. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. K. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai netenkino jo skundo, nes klaidingai įvertino nusižengimą fiksavusio vairuotojo priešingus teisei veiksmus, taip pat neįvertino įvykio metu buvusių oro sąlygų, prasto matomumo ir kitų aplinkybių. Todėl skundžiama nutartis patikrinama apeliacinio skundo apibrėžtose ribose.
7. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2018 m. lapkričio 20 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariate buvo gautas pranešimas apie „Opel Zefyra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. lapkričio 18 d. galimai padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus: važiavo antra kelio juosta, nors pirmoji juosta buvo laisva, trukdė kitiems eismo dalyviams ir kėlė jiems grėsmę, persirikiuodamas nerodė įspėjamojo posūkio signalo (b. l. 8). Pranešėjas V. Š. pateikė savo kontaktinius duomenis bei galimų liudytojų automobilių valstybinius numerius. Tikslinant įvykio aplinkybes, gauti V. Š. ir „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo M. G. rašytiniai paaiškinimai. V. Š. teigimu, K. A. vairuojamas automobilis judėjo antrąja eismo juosta lėčiau nei kelio pirmoje juostoje važiavusios transporto priemonės. Jis, važiuodamas iš paskos, automobilį „Opel Zefyra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), norėjo aplenkti, tačiau vairuotojas K. A. neleido jam to padaryti, t. y. nesitraukė į dešinę kelio pusę, nors jis naudojo garsinį signalą, ilgųjų šviesų trumpus pamirksėjimus, rodė kairės pusės posūkio signalą, be to, buvo net persirikiavęs į pirmąją juostą ir važiavo greta „Opel Zefyra“ automobilio. Tik pamatęs, kad yra filmuojamas, K. A. persirikiavo į pirmąją eismo juostą, tačiau tai padarė neparodęs įspėjamojo posūkio signalo (b. l. 21).
8. M. G. paaiškino, kad važiuojant keliu V.-K., pirma eismo juosta automobiliu „Volvo XC90“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pamatė, kad jį lenkia „Opel Zefyra“ automobilis, jų greičiai buvo panašūs, todėl lenkimo manevras kiek užsitęsė. Tuo metu per galinio matymo veidrodėlį pastebėjo antra eismo juosta atvažiuojantį pilkos spalvos automobilį, kuris signalizavo „Opel Zefyra“ automobiliui atlaisvinti eismo juostą, tačiau ši transporto priemonė pasirinkto važiavimo greičio nekeitė, todėl jis nutarė pasitraukti dešiniau, tačiau lenkimas neįvyko. Tuo metu priešais jį važiavo sunkvežimis, todėl jis padidino greitį, išvažiavo į antrą eismo juostą ir aplenkęs sunkvežimį vėl sugrįžo į pirmą eismo juostą (b. l. 22).
9. Šioje byloje objektyviausias įrodymas, patvirtinantis ar paneigiantis liudytojų bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, yra V. Š. nufilmuotas bei policijai pateiktas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip kelio pirmoje juostoje važiuoja automobilis „Volvo XC90“, antroje juostoje – „Opel Zefyra“, o šiam iš paskos „City Bee“ bendrovei priklausantis automobilis, vairuojamas V. Š., kuris ir filmavo priekyje judančių transporto priemonių manevrus kelyje. Įraše matosi, kaip V. Š., norėdamas aplenkti lėčiau priekyje judančią transporto priemonę, naudojo įspėjamąjį signalą – tolimąsias šviesas, paskui persirikiavo į pirmąją eismo juostą ir važiavo greta K. A. vairuojamo automobilio, tačiau šis savo važiavimo greičio nekeitė ir iš užimamos eismo juostos niekur nesitraukė. Tuomet „Volvo XC90“ vairuotojas pasitraukė labiau į dešinę pusę, tačiau V. Š. jo nelenkė, sugrįžo į antrąją eismo juostą ir toliau signalino junginėdamas ilgąsias šviesas. Matydamas nerimstantį „City Bee“ vairuotoją, „Volvo XC90“ persirikiavo į antrąją eismo juostą, aplenkė pirmąja juosta važiavusį sunkvežimį ir sugrįžo į pirmąją juostą. Vaizdo įraše aiškiai matosi, kaip „Volvo XC90“ vairuotojas persirikiuodamas rodo posūkį į kairę pusę (1:22 min.). Tuomet tą patį sunkvežimį, važiuodamas antra eismo juosta, aplenkia ir „Opel Zefyra“ vairuotojas, tačiau posūkio į dešinę pusę neparodo. Aukštesniojo teismo vertinimu, šis įrašas visiškai atitinka „Volvo XC90“ vairuotojo M. G. rašytinį paaiškinimą, t. y. vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės atitinka neutralaus, nesuinteresuoto bylos baigtimi liudytojo nurodytą įvykių eigą. Nors „Volvo XC90“ vairuotojas neturėjo objektyvios galimybės matyti, ar K. A. rodė posūkio signalą, ar nerodė, nes važiavo priekyje, tačiau, jau minėta, šio vairuotojo paaiškinimas paneigia apelianto skunde keliamas abejones dėl vaizdo įrašo galimo sumontavimo, iškarpymo ir pan. Tai, kad vaizdo įrašas nėra sumontuotas, teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu paliudijo ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėja J. B.. Nors specialių priemonių vaizdo įrašo tyrimui nebuvo imtasi, tačiau pareigūnė neabejotinai jį įvertino pagal savo turimą kompetenciją bei darbinę patirtį, analizuojant tokio pobūdžio įrašus. Įrašo patikimumas jai abejonių nekėlė, užfiksuoto įvykio tikrumu neabejoja ir aukštesnės instancijos teismas. Tuo pačiu pažymėtina, kad kitų (kaip apeliantas įvardino, įkeltų į portalą „(duomenys neskelbtini)“ ar kitas internetines svetaines) į bylą nepateiktų įrašų autentiškumo aukštesnysis teismas negali vertinti ir jais vadovautis kaip įrodymais, nes jų byloje nėra.
10. Apelianto skundo teiginiai, kad įvykio metu buvo prastas matomumas, atmetami kaip nepagrįsti. Iš vaizdo įrašo matyti, kad incidento metu nestipriai lynojo, V. Š. vairuojamo automobilio priekinio lango valytuvai veikė žemiausiu režimu, kelyje nebuvo daug transporto priemonių. Vaizdo įrašo kokybė yra gera, jame aiškiai matosi abejomis kelio juostomis važiuojančios transporto priemonės bei jų manevrai. Atkreiptinas dėmesys, kad V. Š. tuo metu, kai K. A. rikiavosi į pirmą juostą, važiavo jam iš paskos ta pačia eismo juosta, vadinasi, buvo filmuojama ne iš šono, tačiau tiesiai, matomumo niekas neužstojo. Todėl kaip gynybinė pozicija vertinamas skundo argumentas, jog neva rodomas posūkis galėjo išsijungti dėl vairo korekcijos. Pažymėtina, jog apeliantas visą filmavimo laiką stabiliai, ramiai važiavo antra eismo juosta, t. y. jokių staigių manevrų jis nedarė, persirikiavimas į pirmą eismo juostą taip pat nebuvo spontaniškas, todėl vertinti, jog vairo korekcija galėjo kaip nors daryti įtaką įspėjamojo posūkio signalo rodymui, nėra pagrindo. Be to, jau minėta, „Volvo XC90“ rodytas posūkis įraše aiškiai matosi, nors eismo bei oro sąlygos yra tos pačios. Argumentai, kad „CityBee“ vairuotojas kelyje elgėsi neadekvačiai ir neprognozuojamai, taip pat nešalina K. A. atsakomybės dėl padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Kiekvienas pažeidėjas už savo padarytus nusižengimus atsako individualiai. Byloje esantis Institucijos 2018 m. gruodžio 11 d. nutarimas (b. l. 19) patvirtina, kad V. Š. dėl savo netinkamo elgesio nusižengimo fiksavimo metu yra nubaustas, tačiau šio asmens elgesio vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus, juos sugretino su kitais byloje esančiais duomenimis ir pagrįstai paliko galioti nepakeistą Institucijos 2019 m. sausio 2 d. nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. balandžio 3 d. nutartį nepakeistą ir K. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutar tis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.