Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.6.3.; 1.1.8.7.1.; 1.2.10.4.; 1.2.23.1.1.; 1.2.29.1.1.; 2.1.8.; 2.1.14.; 2.1.15.7.; 2.3.6.4.6.1.; 2.3.6.4.6.2.

2024 m. kovo 7 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, senatvės pensininkė, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 168 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį;

R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), netekėjusi, dirbanti IĮ (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos slaugytoja, neteista,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. M., dirbdama bendrosios praktikos slaugytoja IĮ (duomenys neskelbtini) (esančioje (duomenys neskelbtini)), pasinaudodama IĮ (duomenys neskelbtini) šeimos gydytojos D. K. elektroniniu parašu, prisijungusi prie elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos „esveikata.lt“:

1.1. 2021 m. spalio 7 d. apie 13.10 val. suklastojo R. B. ambulatorinio apsilankymo aprašymą E025 (įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie R. B. diagnozę (duomenys neskelbtini)) bei elektroninį receptą Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie psichotropinio vaistinio preparato „Alprazolam“ (60 tablečių) paskyrimą bei minėtą diagnozę); tęsdama savo veiką, 2021 m. lapkričio 19 d. apie 15.50 val. suklastojo R. B. ambulatorinio apsilankymo aprašymą E025 (įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie R. B. diagnozę (duomenys neskelbtini)) bei elektroninį receptą Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie psichotropinio vaistinio preparato „Alprazolam“ (60 tablečių) paskyrimą bei minėtą diagnozę); tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus – ambulatorinio apsilankymo aprašymus E025 ir elektroninius receptus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini);

1.2. 2022 m. rugsėjo 13 d. apie 17.01 val. suklastojo R. B. ambulatorinio apsilankymo aprašymą E025 (įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie R. B. diagnozę (duomenys neskelbtini)), elektroninį receptą Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie psichotropinio vaistinio preparato „Zopiklone“ (30 tablečių) paskyrimą bei minėtą diagnozę) ir elektroninį receptą Nr. (duomenys neskelbtini) (įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie psichotropinio vaistinio preparato „Diazepam“ (10 mg/2 ml, 10 ampulių) paskyrimą bei minėtą diagnozę); tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus – ambulatorinio apsilankymo aprašymą E025 bei elektroninius receptus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).

2. R. B. be asmens sutikimo pasinaudojo informacija apie kito žmogaus privatų gyvenimą, kurią ji sužinojo dėl savo profesijos, sukurstė R. M. suklastoti tikrus dokumentus, o R. M. suklastojo tikrus dokumentus, kuriuos panaudodama R. B. neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo psichotropinius vaistinius preparatus, t. y.:

2.1. R. B. tiksliai nenustatytu laiku, dirbdama biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) filialo (duomenys neskelbtini) skyriuje (esančiame (duomenys neskelbtini)) slaugytojo padėjėja, atlikdama vieną iš savo funkcijų – valydama gydytojų kabinetą, R. B. rado J. G. asmens ligos istoriją ir nuo jos nusirašė J. G. asmens kodą; tiksliai nenustatytu laiku, ne vėliau kaip 2022 m. lapkričio 21 d. apie 11.14 val., siekdama įsigyti psichotropinius vaistinius preparatus, R. B. IĮ (duomenys neskelbtini) (esančios (duomenys neskelbtini)) bendrosios praktikos slaugytojai R. M. pateikė R. J. ir J. G. asmens kodus bei prašydama sukurstė R. M., kad ji išrašytų psichotropinius vaistinius preparatus R. J. ir J. G. vardais;

2.2. R. M. 2022 m. lapkričio 21 d. apie 11.14 val., dirbdama bendrosios praktikos slaugytoja IĮ (duomenys neskelbtini) (esančioje (duomenys neskelbtini)), R. B. sukursčius, pasinaudodama IĮ (duomenys neskelbtini) šeimos gydytojos D. K. elektroniniu parašu, prisijungusi prie elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos „esveikata.lt“, panaudodama R. B. pateiktus R. J. ir J. G. asmens kodus, R. B. prašymu suklastojo R. J. ir J. G. ambulatorinio apsilankymo aprašymus E025 (juose įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie J. G. diagnozę (duomenys neskelbtini) ir R. J. diagnozę (duomenys neskelbtini)) bei elektroninius receptus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (juose įrašydama tikrovės neatitinkančius duomenis apie paminėtą J. G. diagnozę ir psichotropinių vaistinių preparatų „Alprazolam“ (30 tablečių) bei „Zopiklone“ (30 tablečių) paskyrimą), o taip pat elektroninius receptus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (juose įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie paminėtą R. J. diagnozę ir psichotropinių vaistinių preparatų „Alprazolam“ (30 tablečių) bei „Zopiklone“ (30 tablečių) paskyrimą); tokiu būdu R. M. suklastojo tikrus dokumentus –ambulatorinio apsilankymo aprašymus E025 ir elektroninius receptus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini);

2.3. R. B. 2022 m. lapkričio 21 d. apie 16 val. vaistinėje (duomenys neskelbtini) (esančioje (duomenys neskelbtini)), panaudodama suklastotus elektroninius receptus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo pakuotę psichotropinio vaistinio preparato „Alprazolam“ (vaisto prekinis pavadinimas „Xanax“ 30 tablečių), kurio sudėtyje iš viso yra 0,03 gramo psichotropinės medžiagos – alprazolamo, ir dvi pakuotes psichotropinio vaistinio preparato „Zopiklone“ (vaisto prekinis pavadinimas „Somnols“, 60 tablečių), kurio sudėtyje iš viso yra 0,45 gramo psichotropinės medžiagos – zopiklono.

3.1. Kaltinamoji R. B. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl visų jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad ji niekada nebuvo ir nėra IĮ (duomenys neskelbtini) pacientė, jai iki 2022 m. lapkričio 21 d. nebuvo nustatyti jokie psichikos sveikatos sutrikimai, iki tol ji oficialiai buvo sveika. Pažįsta R. M. apie 10 metų, jai buvo žinoma kur ir kuo dirbo R. M., užeidavo pas ją į darbą pabendrauti. Jai (R. B.) artėjo pensinis amžius ir dėl to ji nerimavo, nemiegodavo naktimis, todėl nusprendė, kad jai reikia vaistų. Dėl nemigos į gydytoją nesikreipė, o pati savarankiškai nusprendė, kad jai reikia vaistų. Kreipėsi į R. M. – paklausė, ar ji gali išrašyti jai (R. B.) vaistų „Xanax“, „Somnols“, „Diazepam“. R. M. sutiko išrašyti vaistų. Į R. M. kreipėsi 2021 m. spalio 7 d., 2021 m. lapkričio 19 d. ir 2022 m. rugsėjo 13 d. Tais kartais R. M. išrašė jai (R. B.) paminėtus vaistus, kuriuos ji (pagal R. M. išrašytus receptus) įsigijo vaistinėje. 2022 m. lapkričio mėnesį, tiksliai dienos nepamena, dirbdama biudžetinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini) slaugytojos padėjėja, atlikdama savo darbines funkcijas, kabinete surado R. J. ir J. G. ligos istorijas. Tuo metu jai (R. B.) reikėjo vaistų dėl nemigos, todėl tąkart nutarė paminėtus vaistus išsirašyti paminėtų asmenų vardais. Nusirašė nuo ligos istorijų paminėtų asmenų asmens kodus, kreipėsi į R. M. dėl paminėtų vaistų išrašymo, pateikė jai (R. M.) J. G. ir R. J. asmens kodus ir paprašė vaistus išrašyti J. G. ir R. J. vardais. R. M. išrašė vaistus paminėtų asmenų vardais. Tada ji (R. B.) nuvyko į vaistinę ir įsigijo paminėtus vaistus J. G. ir R. J. vardais. Tąkart R. M. jai išrašė iš viso 4 receptus, tačiau ji (R. B.) vaistus įsigijo pagal 3 receptus. Po kiek laiko ar R. M., ar vaistinės darbuotoja, tiksliai nepamena, pasakė jai (R. B.), kad reikia grąžinti įsigytus vaistus, nes ji (R. B.) vaistus įsigijo ne savo vardu. Todėl ji (R. B.) nuėjo pas J. G. į namus, nunešė jai jos vardu įsigytus vaistus ir atsiprašė J. G., tačiau J. G. vaistų neėmė. Ji (R. B.) žinojo, kad paminėti vaistai yra receptiniai, kad be recepto jų įsigyti negalima ir šie vaistai yra pardavinėjami pagal griežtą apskaitą, kad jų laisvai įsigyti negalima. Suprato, kad jos įsigytuose vaistuose esančiomis medžiagomis disponuoti be gydytojo leidimo yra draudžiama. Taip pat žinojo, kad vaistus ji įsigijo pažeidžiant tokių vaistų išrašymo ir įsigijimo tvarką, kad paminėtus vaistus ji įsigijo panaudodama suklastotus dokumentus (receptus). Supranta, kad jei nebūtų prašiusi R. M., ši nebūtų išrašiusi paminėtų receptų, kad be R. M. pagalbos ji (R. B.) nebūtų įsigijusi paminėtų vaistų. Vaistus įsigijo ir vartojo tik savo reikmėms, niekam kitam paminėtų vaistų nedavė. Visas pirmiau paminėtas savo veikas vertina blogai, dėl to nuoširdžiai gailisi. Šiuo metu oficialiai gydosi pas gydytoją ir vartoja gydytojo išrašytus psichotropinius vaistus. Atsiprašo nukentėjusiosios. Nukentėjusiajai J. G. padarytą žalą atlygino, su nukentėjusiąja susitaikė, nukentėjusioji pretenzijų jai nebeturi. Padarė išvadas dėl savo elgesio, ateityje tai nebepasikartos. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiąja. Mano, kad valstybės išlaidos dėl nukentėjusiajai suteiktos atstovo pagalbos yra pagrįstos, kad šias išlaidas valstybė patyrė dėl jos (R. B.) ir R. M. veikų ir įsipareigoja padengti šias išlaidas.

3.2. Kaltinamoji R. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad apie 13–14 metų dirba IĮ (duomenys neskelbtini) bendrosios praktikos slaugytoja. Pagal savo pareigybės aprašymą ir darbines funkcijas ji suleidžia vaistus pacientams, perriša žaizdas, sutvarko visą dokumentaciją, popierinėje asmens sveikatos kortelėje gydytojos įrašytus duomenis perkelia į informacinę sistemą „esveikata.lt“. Ji pati savarankiškai receptų vaistams išrašyti negali. Receptus išrašyti ji gali tik tada, jei tai yra nurodžiusi gydytoja, tačiau tokiais atvejais receptus tvirtina ir juos pasirašo tik gydytoja. Pagal Lietuvos Respublikoje galiojančią tvarką psichotropiniams vaistams įsigyti yra būtinas receptas. Šeimos gydytojas išrašyti psichotropinius vaistus gali tik pradžioje, esant ūmiai būklei, iki kol pacientas pateks pas specialistą – pas psichiatrą, o vėliau psichotropinius vaistus skirti ir juos išrašyti gali tik psichiatras. R. B. pažįsta apie 10 metų, jas supažindino bendradarbė. Žino, kad paskutiniu metu R. B. dirbo biudžetinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini). R. B. nebuvo ir nėra IĮ (duomenys neskelbtini) pacientė. Tiksliai laiko nepamena, bet tai galėjo būti 2021 m. spalio 7 d., 2021 m. lapkričio 19 d. ir 2022 m. rugsėjo 13 d. R. B. kreipėsi į ją ir prašė išrašyti jai psichotropinių vaistų „Xanax“, „Somnols“ ir „Diazepam“. Suprasdama, kad šių vaistų reikia pačiai R. B., ji (R. M.) išrašė R. B. prašomus vaistus. 2022 m. lapkričio 21 d. R. B. taip pat prašė išrašyti psichotropinių vaistų „Xanax“ ir „Somnols“ J. G. ir R. J. vardais, pateikė šių asmenų asmens kodus. Šie asmenys nebuvo IĮ (duomenys neskelbtini) pacientai. Tačiau ji (R. M.) sutiko ir išrašė prašomus vaistus paminėtų asmenų vardais. Po kelių dienų gydytoja D. K. informavo, kad jai skambino J. G. dėl jai (J. G.) išrašytų vaistų. Ji (R. M.) prisipažino gydytojai, kad vaistus išrašė ji. Po kelių dienų iš R. B. sužinojo, kad vyksta tyrimas dėl išrašytų receptų. Visus kartus išrašydama vaistus ji (R. M.) informacinėje sistemoje „esveikata.lt“ sukūrė R. B., J. G. ir R. J. apsilankymo ambulatorijoje aprašymus ir išrašė vaistus, nors R. B., J. G. ir R. J. nebuvo apsilankę ambulatorijoje ir gydytoja nebuvo nurodžiusi išrašyti jiems vaistų. Į informacinę sistemą „esveikata.lt“ ji (R. M.) suvedė melagingus duomenis apie paminėtų asmenų apsilankymo ir vaistų paskyrimo faktus. Išrašydama paminėtus vaistus ji (R. M.) receptus pasirašė gydytojos D. K. elektroniniu parašu. Gydytojos D. K. elektroniniu parašu pasirašyti ji galėjo tik tai, ką nurodė gydytoja, pasirašyti ne ambulatorijos pacientų receptų ji (R. M.) neturi teisės. Išrašydama psichotropinius vaistus žinojo Lietuvos Respublikoje galiojančią tvarką ir suprato, kad ji (R. M.) negali išrašyti tokių vaistų, kad išrašydama psichotropinius vaistus pažeidžia galiojančią tvarką ir savo pareigybės aprašymą, kad receptus išrašė neteisėtai. Taip pat supranta, kad jei nebūtų išrašiusi receptų, R. B. nebūtų įsigijusi psichotropinių vaistų, kad jos (R. M.) elgesys sudarė sąlygas R. B. neteisėtai įsigyti psichotropinius vaistus. Su R. B. nesitarė, kad kai reikės vaistų, R. B. kreipsis į ją (į R. M.) ir ji išrašys vaistus R. B.. Kai antrą kartą, 2021 m. lapkričio 19 d., išrašė vaistus R. B. manė, kad viskas tuo ir užsibaigs, kad daugiau išrašyti vaistų R. B. nebereikės. Tačiau 2022 m. rugsėjo 13 d. R. B. vėl kreipėsi dėl vaistų išrašymo ir ji (R. M.) vėl išrašė vaistų galvodama, kad daugiau to daryti nebereikės. Bet 2022 m. lapkričio 21 d. R. B. vėl paprašius ir pateikus ne savo asmens duomenis, ji (R. M.) vėl išrašė vaistus R. B.. Supranta, kad tokiu savo elgesiu padarė J. G. žalą. Atsiprašė nukentėjusiosios ir atlygino žalą nukentėjusiajai, J. G. pretenzijų jai (R. M.) nebeturi. Savo elgesį vertina blogai, dėl jo nuoširdžiai gailisi, padarė išvadas ir ateityje tai nebepasikartos. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Mano, kad valstybės išlaidos dėl nukentėjusiajai suteiktos atstovo pagalbos yra pagrįstos, kad šias išlaidas valstybė patyrė dėl jos (R. M.) ir R. B. veikų, šias išlaidas padengs.

3.3. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąsias R. B. ir R. M. nutrauktas, nes kaltinamosios nėra kaltinamos padarę labai sunkų nusikaltimą, jos visiškai prisipažino kaltomis dėl joms inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, ikiteisminio tyrimo metu (apklausų metu) kaltinamosios R. B. ir R. M. sutiko, kad teisme būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas (4 t., 63, 148 b. l.). Nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei kaltinamųjų R. B. ir R. M. gynėjai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

3.4. Be pirmiau paminėtų kaltinamųjų parodymų, jų kaltė padarius joms inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

3.4.1. nukentėjusiosios J. G. parodymais apie tai, kad 2022 metais kreipėsi į biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) psichiatrę dėl konsultacijos. Prisijungusi prie informacinės sistemos „esveikata.lt“ psichiatrė pastebėjo įrašą apie jos (nukentėjusiosios) vizitą pas kitą gydytoją – pas gydytoją D. K. – ir jai (nukentėjusiajai) išrašytus vaistus. Tačiau ji (nukentėjusioji) nesilankė pas gydytoją D. K. ir neprašė jokių vaistų. Paskambino gydytojai D. K. ir paklausė, kokiu tikslu jai (nukentėjusiajai) buvo išrašyti vaistai, o gydytoja D. K. pasakė, kad kažkas pasinaudojo jos elektroniniu parašu. Tada biudžetinės įstaigos (duomenys neskelbtini) psichiatrė atspausdino gydytojos D. K. išrašytus elektroninius receptus ir rekomendavo jai (nukentėjusiajai) kreiptis į policiją. Vėliau ji (nukentėjusioji) pati prisijungė prie savo paskyros informacinėje sistemoje „esveikata.lt“ ir pastebėjo, jog 2022 m. lapkričio 21 d. apie 11.16 val. IĮ (duomenys neskelbtini) gydytoja D. K. įrašė, kad ji (nukentėjusioji) neva lankėsi minėtą dieną pas ją ir apsilankymo metu neva jai buvo nustatyta atitinkama diagnozė bei išrašė du elektroninius receptus psichotropiniams vaistams įsigyti. Psichotropinius vaistus kažkas pasiėmė vietoje jos. Ji (nukentėjusioji) nesilankė pas minėtą gydytoją ir neprašė jos jokių vaistų. Jai niekada nebuvo nustatytos diagnozės, kurios buvo įrašytos gydytojos D. K.. Šios gydytojos išrašytų psichotropinių vaistų ji (nukentėjusioji) nevartoja. 2022 m. gruodžio 21 d. apie 15.30 val. jai (nukentėjusiajai) būnant namuose atėjo nepažįstama pagyvenusi moteris, kuri atnešė dėžutę saldainių „Raffaello“, kavos dėžutę ir pakuotę psichotropinių vaistų „Zopiklone“. Moteris pasakė ar „prisidirbau“, ar „mes prisidirbome“, tiksliai frazės nepamena. Taip pat moteris sakė, kad ji paprašė savo draugės, dirbančios gydymo įstaigoje ((duomenys neskelbtini)) slaugytoja, išrašyti jai (moteriai) psichotropinius vaistus „Zopiklone“ ir „Xanax“ kito asmens vardu, kad slaugytoja psichotropinius vaistus jos (nukentėjusiosios) vardu išrašė be gydytojos žinios, pasinaudojusi gydytojos elektroniniu parašu informacinėje sistemoje „esveikata.lt“. Po to moteris prašė atsiimti iš policijos pareiškimą, siūlė atlyginti neturtinę žalą, atsiprašė ir sakė, kad nori viską susitvarkyti ir ramiai sutikti šventes. Moteris minėjo, kad ji dirba biudžetinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini) valytoja. Ji (nukentėjusioji) su moters pasiūlymais nesutiko, pasiūlė susirinkti visus atneštus daiktus ir išeiti iš jos (nukentėjusiosios) namų. Moteris susirinko saldainius, kavą, psichotropinius vaistus ir išėjo. Po kelių dienų į namus gavo registruotą laišką, kurio turinys buvo atsiprašomo pobūdžio. 2022 m. gruodžio 29 d. apie 13.20 val. pas ją (pas nukentėjusiąją) į namus vėl atėjo ta pati moteris, tačiau ji (nukentėjusioji) moters nebeįsileido. Dėl neteisėto vaistų išrašymo jos (nukentėjusiosios) vardu, moters lankymosi jos (nukentėjusiosios) namuose jai (nukentėjusiajai) pablogėjo sveikata, prasidėjo panikos atakos. Dėl pablogėjusios sveikatos 2023 metų sausio pradžioje ji kreipėsi į savo psichiatrę, tačiau pastaroji negalėjo išrašyti jai (nukentėjusiajai) gydymui reikalingų vaistų, nes buvo nesibaigęs galiojimas jos vardu neteisėtai išrašytų bei kažkieno įgytų psichotropinių vaistų „Zopiklone“. Negavus gydymui reikiamų vaistų, jos (nukentėjusiosios) sveikata buvo labai prasta – ji negalėjo miegoti, dažnai kartojosi panikos atakos. Be to, neteisėtai įrašyta diagnozė gali pakenkti jos darbui (1 t., 63–64, 67–68 b. l.);

3.4.2. liudytojo R. J. parodymais apie tai, kad psichikos sutrikimų neturi. 2022 metų vasarą gydėsi biudžetinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini). Nepamena, kokie vaistai buvo skirti gydymui. Šiuo metu jokių psichotropinių vaistų nevartoja. Pamena, kad 2022 metais kreipėsi į savo šeimos gydytoją dėl nemigos ir gydytoja jam buvo išrašiusi elektroninį receptą psichotropiniams vaistams, kuriuos įsigijęs suvartojo. Tai buvo vienintelis kartas, kada jam buvo išrašyti ir jis įsigijo psichotropinius vaistus. Niekada nebuvo prisirašęs bei nesilankė IĮ (duomenys neskelbtini), ten dirbančių asmenų nepažįsta. Apie IĮ (duomenys neskelbtini) jam 2022 m. lapkričio 21 d. 11.15 val. išrašytus elektroninius receptus psichotropiniams vaistams įsigyti jis (liudytojas) nieko nežino. Minėtu laikotarpiu į jokią gydymo įstaigą dėl vaistų nesikreipė ir jokių vaistų nepirko. 2022 m. lapkričio mėnesį neprašė jokių asmenų padėti įsigyti psichotropinių vaistų, į jokius asmenis nesikreipė. 2022 m. lapkričio mėnesį jam niekas psichotropinių vaistų neperdavė, nepardavė ir į namus jų neatvežė. Apie tai, kad jo vardu buvo išrašyti elektroniniai receptai psichotropiniams vaistams įsigyti, o vėliau tie vaistai buvo nupirkti, sužinojo apklausos metu (1 t., 130–132, 137–139 b. l.);

3.4.3. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad liudytojas R. J. neturi pretenzijų ir pareiškimo nerašys (1 t., 144 b. l.);

3.4.4. liudytojos D. K. parodymais apie tai, kad ji yra IĮ (duomenys neskelbtini) savininkė, šioje ambulatorijoje dirba šeimos gydytoja. Ambulatorijoje, be kita ko, dirba bendrosios praktikos slaugytoja R. M.. Ambulatorijoje yra keturios kompiuterinės darbo vietos iš kurių galima prisijungti prie informacinės sistemos „esveikata.lt“. Slaugytoja R. M. dirba su stacionariais kompiuteriais, suveda į juos popierinėse pacientų asmens ligos istorijose (forma 25A) surašytus duomenis apie asmenų vizitus, nusiskundimus, objektyvią apžiūrą, diagnozę ir kitus duomenis. Slaugytoja R. M. prie informacinių sistemų jungiasi jos (liudytojos) laikmenoje esančiu elektroniniu parašu. Jai (liudytojai) nesant darbe, laikmena su jos elektroniniu parašu bei mobilusis telefonas, kuriuo naudojantis galima pasirašyti mobiliuoju parašu, būdavo paliekami darbo vietoje. Ji (liudytoja) darbuotojus buvo perspėjusi, kad jai nežinant, jie neturi teisės ir negali pasinaudoti jos prisijungimo duomenimis bei be jos nurodymo negali jungtis į informacines sistemas ir savavališkai pildyti elektroninius dokumentus, ar išrašyti elektroninius receptus vaistiniams preparatams įsigyti. Šeimos gydytojas turi teisę prisirašiusiems pacientams dėl įvairių sveikatos sutrikimų išrašyti elektroninius receptus vaistams, kurių sudėtyje yra psichotropinių medžiagų, įsigyti. Pagal galiojančius teisės aktus psichotropiniams vaistams įsigyti išrašomi tik elektroniniai receptai, galima išrašyti tik dviems skirtingiems vaistams ne daugiau 30 tablečių, arba vienam psichotropiniam vaistui ne daugiau 60 tablečių, jei skiriama po 2 tabletes per dieną. Ji (liudytoja) niekada nėra išrašiusi receptų psichotropiniams vaistiniams preparatams įsigyti ne jos ambulatorijos pacientams, nes tai yra uždrausta teisės aktais. Bendrosios praktikos slaugytoja R. M. prie informacinių sistemų prisijungti su jos (liudytojos) prisijungimo duomenimis gali tik jai (liudytojai) leidus ir tik jos surašytų duomenų perkėlimui iš popierinės formos 25A į elektroninę erdvę. Be jos nurodymo slaugytoja R. M. informacinėse sistemose savo iniciatyva neturi teisės nieko daryti. Pagal kompetenciją, numatytą pareigybės aprašyme, R. M. negali pati išrašyti ar skirti jokių vaistų, taip pat ir psichotropinių vaistų. Juos išrašyti gali ji (liudytoja) kaip šeimos gydytoja, o R. M., kaip bendrosios praktikos slaugytoja, jos (liudytojos) prašymu gali padėti ir suvesti išrašytą receptą į informacinę sistemą „esveikata.lt“ pasinaudodama jos (liudytojos) prisijungimu, elektroniniu parašu. R. M. pati negali sukurti apsilankymo informacinėje sistemoje, negali surašyti diagnozės, pati paskirti vaistų. R. M. gali tik perkelti tai, ką ji (liudytoja) parašo. 2022 m. lapkričio 21 d. ji (liudytoja) darbą ambulatorijoje pradėjo apie 12.15 val., jos prisijungimo duomenys – laikmena su elektroniniu parašu bei telefonas, kuriuo naudojantis buvo naudojamas jos mobilusis parašas – buvo jos darbo vietoje. 2022 m. lapkričio 24 d. apie 9–9.30 val., tikslaus laiko nepamena, jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambinusi J. G. pasakė, kad ji (liudytoja) jos vardu išrašė psichotropinius vaistus. Ji (liudytoja) J. G. pasakė, kad elektroninių receptų psichotropiniams vaistams nerašė bei pasiūlė susitikti, pasikalbėti apie situaciją. J. G. susitikti atsisakė. Tą pačią dieną nuvykusi į darbą slaugytojos R. M. paklausė, ar ji, jai (liudytojai) nežinant, neišrašė elektroninių receptų psichotropiniams vaistams įsigyti J. G. vardu. R. M. tai neigė. Norėdama įsitikinti, prisijungusi prie informacinės sistemos „esveikata.lt“ pamatė 2022 m. lapkričio 21 d. išrašytus elektroninius receptus J. G. vardu psichotropiniams vaistams „Alprazolam“ ir „Zopiklone“ įsigyti, tačiau ji (liudytoja) tokių receptų vaistams J. G. neišrašinėjo, apie tokių receptų išrašymą nieko iki tol nežinojo, receptai surašyti jai (liudytojai) nežinant. Kadangi elektroninių receptų rašiusi nebuvo, vėl kreipėsi į R. M., kuri prisipažino, kad pasinaudojusi jos (liudytojos) prisijungimo duomenimis informacinėje sistemoje „esveikata.lt“ J. G. vardu išrašė du elektroninius receptus psichotropiniams vaistams įsigyti. Kieno prašymu R. M. taip pasielgė nenurodė, sakė „tas žmogus pavedė du kartus“. Apie tai, kad 2022 m. lapkričio 21 d. buvo išrašyti dar du elektroniniai receptai R. J. vardu psichotropinių vaistinių preparatų „Alprazolam“ ir „Zopiklone“ įsigijimui ji (liudytoja) sužinojo tik 2023 m. gegužės 23 d. apklausos metu. Jos nuomone, receptus psichotropiniams vaistams išrašė R. M.. R. M. iškart įtarė dėl jos charakterio savybių. Vėliau klausė R. M., ar ji išrašė receptus R. J., o R. M. patvirtino, kad tai padarė ji (R. M.). Ji (liudytoja) nei J. G., nei R. J. jokių receptų psichotropiniams vaistams įsigyti nerašė, jokių psichotropinių ar kitų vaistų neskyrė, tokie asmenys pas ją apsilankę nebuvo, jų nėra mačiusi, telefonu šie asmenys dėl jokių vaistų įsigijimo ar išrašymo irgi nesikreipė, kiti asmenys dėl vaistų išrašymo šiems asmenims, t. y. J. G. ir R. J., irgi nesikreipė į ją (į liudytoją). Taip pat R. B. nesikreipė dėl jokių vaistų išrašymo, tokia pavardė jai negirdėta. Ji neišrašė ir neskyrė psichotropinių vaistų 2021 m. spalio 7 d., 2021 m. lapkričio 20 d. bei 2022 m. rugsėjo 13 d. R. B. ne jos ambulatorijos pacientė. Mano, kad psichotropinius vaistus išrašyti R. B. galėjo R. M.. J. G., R. B., R. J. ji (liudytoja) jokių receptų psichotropiniams preparatams, vaistams įsigyti nerašė, apsilankymų nekūrė ir diagnozių nenustatinėjo. Visi psichotropiniams vaistiniams preparatams išrašyti elektroniniai receptai J. G., R. B. ir R. J. buvo išrašyti jai (liudytojai) nežinant (1 t., 186–189 b. l.);

3.4.5. liudytojos J. A.-Ž. parodymais apie tai, kad ji dirba vaistininke vaistinėje (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)). Ši vaistinė turi leidimą prekiauti psichotropiniais vaistais, narkotiniais vaistais šioje vaistinėje neprekiaujama. Psichotropinius vaistus parduoda tik pagal elektroninius receptus. Prieš parduodant elektroniniu receptu išrašytus psichotropinius vaistus reikia patikrinti asmens tapatybę, pirkėjas dažniausiai pateikia asmens dokumentą su fotonuotrauka, tačiau retkarčiais būna atvejų, kuomet minėtus vaistus parduoda pirkėjui pasakius asmens, kuriam išrašytas elektroninis receptas, asmens kodą. Kaip jau minėjo, tai būna reti, išskirtiniai atvejai – senyvo amžiaus pirkėjai, vaistai išrašyti gulintiems ligoniams arba kur nors kaimuose gyvenantiems asmenims. Kuomet pirkėjas kreipiasi dėl elektroniniu receptu išrašytų vaistų įgijimo, vaistininkas į sistemą turi suvesti asmens kodą, kurio vardu išrašytas elektroninis receptas. Atsidarius sistemai vaistininkas mato žmogaus vardą pavardę, gimimo datą, socialinį draudimą, visus išrašytus receptus, pagal kuriuos neįgyti vaistai, anksčiau išduotus vaistus. Sistemoje vaistininkas mato visą elektroninį receptą, elektroninį receptą išrašiusio gydytojo bei medicinos įstaigos duomenis. Pardavus receptinius vaistus pagal elektroninį receptą, vaistininkas elektroniniu parašu patvirtina apie vaisto pardavimą. Vaistininkai elektroninius receptus turi pasirašyti būtinai tą pačią dieną, kada buvo parduotas vaistas. Asmeniškai ji elektroninius receptus pasirašo visus vienu metu darbo pabaigoje arba darbo metu turėdama laisvesnio laiko. 2022 m. lapkričio 21 d. 15.58 val. paminėtoje vaistinėje (duomenys neskelbtini) pagal IĮ (duomenys neskelbtini) šeimos gydytojos D. K. išrašytus receptus buvo parduoti psichotropiniai vaistai „Alprazolam“ (30 tablečių), „Zopiklone“ (60 tablečių). Elektroniniai receptai „Alprazolam“ (30 tablečių) ir „Zopiklone“ (30 tablečių) buvo išrašyti R. J., o elektroninis receptas „Zopiklone“ (30 tablečių) buvo išrašytas J. G.. Pagal kasos kvitą bei elektroninius receptus mato, kad vienu metu buvo parduoti psichotropiniai vaistai, išrašyti skirtingiems asmenims. Nepamena kaip tikrino psichotropinius vaistus pirkusio asmens tapatybę, nežino, ar pirkėjas jai pateikė asmens tapatybę tvirtinančius dokumentus. Galbūt pirkėjas tik pasakė asmens kodus, kuriuos ji, suvedusi į sistemą, pamatė, kad yra išrašyti elektroniniai receptai, kuriais remdamasi ir pardavė vaistus. Nepamena nei asmens, nei situacijos, nes darbo metu vaistinėje apsilanko daug žmonių, kurių ji neįsidėmi. Parduodama receptinius vaistus ji pirkėjo paprašo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tačiau būna atvejų, kad pirkėjas pasako įtikinamą priežastį, dėl ko vaistus perka kitam asmeniui ir ji, norėdama padėti žmogui, vaistus parduoda pagal padiktuotą asmens kodą. Tiksliai nepamena, kada elektroniniu parašu pasirašė informacinėje sistemoje „esveikata.lt“ apie minimų psichotropinių vaistų pardavimą – arba dienos metu turėdama laisvesnio laiko, arba darbo pabaigoje. Kaip jau minėjo, pagal galiojančias tvarkas, elektroniniu parašu apie parduotus vaistus jos turi pasirašyti tą pačią dieną. Jų bendrovėje nereikalaujama, kad pasirašytų iš karto po vaistų pardavimo. Gydytojos D. K. nepažįsta. Minėtoje vaistinėje kartu su ja dirba vaistinės asistentė Z. K.. Vaistinės asistentė pagal pareigybės aprašymą gali parduoti vaistinėje esančias prekes, išskyrus vaistus. Ji (liudytoja) yra atsakinga už vaistinės asistentės darbą. Z. K., dirbdama vaistinėje, nepardavinėja apskritai jokių prekių, prie kasos visada dirba ji pati (liudytoja). Per mėnesį keletą kartų Z. K. jos (liudytojos) paprašo jai (Z. K.) parduoti vaistų, dažniausiai tai būna kompensuojami vaistai nuo (duomenys neskelbtini). Kartais Z. K. jos (liudytojos) paprašo jai (Z. K.) parduoti psichotropinius vaistus. Tai būdavo retai. Kada paskutinį kartą jai (Z. K.) pardavė psichotropinius vaistus taip pat nepamena. Kuomet Z. K. prašydavo parduoti psichotropinius vaistus, visuomet sakydavo, kad vaistai reikalingi draugei, kurios niekada neįvardindavo, o ji ir nesidomėdavo. Z. K. jai padiktuodavo asmens kodą, kurį ji suvesdavo į informacinę sistemą „esveikata.lt“. Sistemoje pamačiusi elektroninius receptus ir remdamasi jais parduodavo Z. K. psichotropinius vaistus. Dirbdama vaistinėje girdėdavo Z. K. kalbant telefonu, iš jos pokalbio suprasdavo, kad Z. K. prašo nupirkti vaistų, o po pokalbių telefonu Z. K. jos (liudytojos) paprašydavo parduoti vaistus, padiktuodavo žmogaus asmens kodą, ji (liudytoja) sistemoje pamačiusi elektroninį receptą juo remdavosi ir parduodavo Z. K. vaistus. Tokiu būdu Z. K. yra pardavusi įvairių vaistų, taip pat ir psichotropinių (1 t., 116–118, 123–124 b. l.);

3.4.6. liudytojos Z. K. parodymais apie tai, kad dirba (duomenys neskelbtini) vaistinėje ((duomenys neskelbtini)) vaistinės asistente. Pagal pareigybės aprašymą vaistinėje ji gali parduoti prekes, išskyrus vaistus, be to, turi prižiūrėti vaistinėje tvarką, išdėlioti vaistus bei vykdyti vaistinės vedėjos nurodymus. Vaistinėje vedėja dirba J. A.-Ž.. Pažįsta R. B., dirbančią biudžetinėje įstaigoje (duomenys neskelbtini). R. B. minėjo, kad vartoja vaistus nuo nemigos. 2022 m. lapkričio mėnesį, tikslios datos nepamena, jai paskambinusi R. B. paprašė jai nupirkti vaistus, išrašytus pagal elektroninius receptus. Ji sutiko R. B. pagelbėti. Po pokalbio telefonu R. B. jai (liudytojai) atsiuntė SMS pranešimą, kuriame buvo nurodyti dviejų asmenų asmens kodai. Ji (liudytoja) suprato, kad bus du elektroniniai receptai. Gavusi iš R. B. SMS pranešimą ji (liudytoja) tą pačią dieną paprašė vaistinės vedėjos J. A.-Ž. parduoti vaistus pagal elektroninius receptus. J. A.-Ž. į sistemą suvedusi R. B. atsiųstus asmens kodus pagal elektroninius receptus sistemoje pardavė jai (liudytojai) dvi pakuotes psichotropinių vaistų, vieni iš jų buvo pavadinimu „Somnols“, o kitų pavadinimo nepamena, tačiau abi vaistų pakuotės buvo psichotropiniai vaistai. Psichotropiniai vaistai vaistinėje laikomi atskiroje uždaroje patalpoje seife, J. A.-Ž. iš seifo paėmusi psichotropinius vaistus pardavė jai. Už vaistus sumokėjo ji (liudytoja). Tą pačią dieną nupirktus psichotropinius vaistus perdavė R. B., kuri grąžino jai pinigų sumą, sumokėtą vaistinėje. 2023 m. kovo mėnesį jai R. B. pasakė, kad dėl 2022 m. lapkričio mėnesį nupirktų psichotropinių vaistų R. B. buvo apklausta policijoje ir kad galbūt ir ji (liudytoja) taip pat bus kviečiama į policiją. Kaip R. B. susijusi su išrašytais elektroniniais receptais psichotropiniams vaistams, kuriuos ji (liudytoja) nupirko 2022 m. lapkričio mėnesį, nežino. Ji (liudytoja) nepažįsta D. K.. Kiek pamena, psichotropinius vaistus R. B. prašymu yra pirkusi tik tą vieną kartą. Nereceptinius vaistus R. B. yra pirkusi keliolika kartų (1 t., 148–149 b. l.);

3.4.7. liudytojos I. G. parodymais apie tai, kad dirba VšĮ (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). R. B. nuo 2022 m. gruodžio mėnesio yra jos pacientė. Nepamena, ar atvykusi R. B. jai (liudytojai) nurodė kiek laiko jaučia simptomus ir ar R. B. buvo skirti kokie nors vaistai. R. B. minėjo, kad iki persiregistravimo pas ją vartojo benzodiazepinų grupės vaistus (raminantys) ir „Somnols“ (hipnotikas, skirtas miegui). Koks iki jos gydantis gydytojas jai šiuos vaistus buvo skyręs – nežino. Pagal R. B. nurodytus simptomus nustatė diagnozę, kuriai esant skiriami vaistai „Quetiapini“, „Somnols“ ir „Alprazolam“. Būtent šiuos vaistus ji (liudytoja) R. B. paskyrė. Vaistai buvo skirti vartoti 30 dienų. Pamena, kad R. B. pirmo vizito pas ją metu buvo paskirti ir relaksaciniai užsiėmimai. Pasibaigus vaistams R. B. atvyko antrą kartą prašydama pratęsti tą patį gydymą. Vėl buvo paskirti tie patys vaistai tam pačiam laikotarpiui, tik nebuvo išrašytas „Quetiapini“. Nepamena ir negali atsakyti, ar atvykusi į vizitą R. B. išsakė savo jaučiamus simptomus kaip momentinius, ar kaip sisteminius – ilgai besitęsiančius. Bet paskirtų vaistų fone R. B. savijauta pagerėjo (1 t., 156–157 b. l.);

3.4.8. liudytojos R. G. parodymais apie tai, kad dirba šeimos gydytoja VšĮ (duomenys neskelbtini). R. B. yra jos pacientė, kuri į ją (į liudytoją) dėl psichikos negalavimų ir specialistų pagalbos nesikreipė. Ji psichotropinių vaistų R. B. nepaskyrusi. R. B. į ją (į liudytoją) kreipėsi dėl traumų, lėtinių ir ūmių ligų (1 t., 164–165 b. l.);

3.4.9. kaltinamųjų R. B. ir R. M. akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad akistatos metu kiekviena patvirtino savo duotus parodymus (4 t., 19–22 b. l.);

3.4.10. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas J. G. pateiktas popieriaus lapas, kurio vienoje lapo pusėje yra mėlynos spalvos rankraštiniai įrašai „Labai atsiprašau Jūsų už padarytą mano klaidą. Labai prašau Jūsų atleidimo. Noriu Jūsų ir mano šeimai ramių Kalėdų. Būsiu dėkinga Jums už atleidimą, vaistus grąžinsiu. Aš esu pensininkė, dirbu už ketvirtį etato slaugytoja. Šiuo metu sergu, turiu atleidimo lapelį. Ramių Šv. Kalėdų. R., paskambinkit man (nurodytas telefono numeris)“ (1 t., 82–83, 85–86 b. l.);

3.4.11. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, iš kurių matyti, kad:

3.4.11.1. 2021 m. spalio 7 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme E025 nurodyta, kad R. B. 2021 m. spalio 7 d. 13.10 val. lankėsi IĮ (duomenys neskelbtini), jai buvo išrašytas psichotropinis vaistas – „Alprazolam“; dokumentą pasirašė D. K.;

3.4.11.2. 2021 m. lapkričio 19 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme E025 nurodyta, kad R. B. 2021 m. lapkričio 19 d. 15.50 val. lankėsi IĮ (duomenys neskelbtini), jai buvo išrašytas psichotropinis vaistas – „Alprazolam“; dokumentą pasirašė D. K.;

3.4.11.3. 2022 m. rugsėjo 13 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme E025 nurodyta, kad R. B. 2022 m. rugsėjo 13 d. 17.01 val. lankėsi IĮ (duomenys neskelbtini), jai buvo išrašyti psichotropiniai vaistai – „Diazepam“ ir „Zopiklone“; dokumentą pasirašė D. K.;

3.4.11.4. 2022 m. lapkričio 21 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme E025 nurodyta, kad R. J. 2022 m. lapkričio 21 d. 11.14 val. lankėsi IĮ (duomenys neskelbtini), jam buvo išrašyti psichotropiniai vaistai – „Alprazolam“ ir „Zopiklone“; dokumentą pasirašė D. K.;

3.4.11.5. 2022 m. lapkričio 21 d. ambulatorinio apsilankymo aprašyme E025 nurodyta, kad J. G. 2022 m. lapkričio 21 d. 11.16 val. lankėsi IĮ (duomenys neskelbtini), jai buvo išrašyti psichotropiniai vaistai – „Alprazolam“ ir „Zopiklone“; dokumentą pasirašė D. K.;

3.4.11.6. 2022 m. lapkričio 21 d. 11.16 val. buvo prisijungta prie J. G. paskyros informacinėje sistemoje „esveikata.lt“; prisijungė D. K., dirbanti IĮ (duomenys neskelbtini) (IP adresas (duomenys neskelbtini));

3.4.11.7. 2021 m. spalio 7 d. R. B. buvo išrašytas elektroninis receptas Nr. (duomenys neskelbtini) psichotropiniam vaistui – „Alprazolam“ – įsigyti; pagal šį receptą „Alprazolam“ (vaisto prekinis pavadinimas „Xanax“) įsigytas 2021 m. spalio 12 d. 17.32 val. UAB (duomenys neskelbtini) (esančioje (duomenys neskelbtini)), vaistus išdavė R. U.;

3.4.11.8. 2021 m. lapkričio 19 d. R. B. buvo išrašytas elektroninis receptas Nr. (duomenys neskelbtini) psichotropiniam vaistui – „Alprazolam“ – įsigyti; pagal šį receptą „Alprazolam“ (vaisto prekinis pavadinimas „Xanax“) įsigytas 2021 m. lapkričio 20 d. 16.18 val. UAB (duomenys neskelbtini) (esančioje (duomenys neskelbtini)), vaistus išdavė E. D.;

3.4.11.9. 2022 m. rugsėjo 13 d. R. B. buvo išrašyti du elektroniniai receptai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) psichotropiniams vaistams – „Diazepam“ ir „Zopiklone“ – įsigyti; pagal šiuos receptus įsigytas „Diazepam“ ir „Zopiklone“; vaistai (vaistų prekiniai pavadinimai atitinkamai „Relanium“ ir „Somnols“) įsigyti 2022 m. rugsėjo 14 d. 11.52 val. UAB (duomenys neskelbtini) (esančioje (duomenys neskelbtini)), vaistus išdavė G. P.;

3.4.11.10. 2022 m. lapkričio 21 d. J. G. buvo išrašyti du elektroniniai receptai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) psichotropiniams vaistams – „Alprazolam“ ir „Zopiklone“ – įsigyti; pagal šiuos receptus įsigytas „Zopiklone“, o neįsigytas – „Alprazolam“; „Zopiklone“ (vaisto prekinis pavadinimas „Somnols“) įsigytas 2022 m. lapkričio 21 d. 16.06 val. UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) vaistinėje) (esančioje (duomenys neskelbtini)), vaistus išdavė J. A.-Ž.;

3.4.11.11. 2022 m. lapkričio 21 d. R. J. buvo išrašyti du elektroniniai receptai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) psichotropiniams vaistams – „Alprazolam“ ir „Zopiklone“ – įsigyti; pagal šiuos receptus įsigyti „Alprozalam“ ir „Zopiklone“; vaistai (vaistų prekiniai pavadinimai atitinkamai „Xanax“ ir „Somnols“) įsigyti 2022 m. lapkričio 21 d. 16.06 val. UAB (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) vaistinėje) (esančioje (duomenys neskelbtini)), vaistus išdavė J. A.-Ž. (2 t., 38–42, 47–141, 147–184 b. l.; 3 t., 4–30 b. l.);

3.4.12. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2022 m. lapkričio 21 d. laikotarpiu nuo 11.15 val. iki 11.25 val. IP adresas (duomenys neskelbtini) priklausė IĮ (duomenys neskelbtini) (2 t., 43 b. l.);

3.4.13. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos raštu, iš kurio matyti, kad R. M. turi galiojančią bendrosios slaugos praktikos licenciją verstis bendrąja slaugos praktika pagal bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją. Bendrosios praktikos slaugytojo kompetencija apibrėžta Lietuvos medicinos normoje MN28:2019 „Bendrosios praktikos slaugytojas“, pagal kurią bendrosios praktikos slaugytojas neturi teisės išrašyti receptų vaistiniams preparatams. MN28:2019 9.6 punkte nurodyta, kad bendrosios praktikos slaugytojas turi teisę būtinosios pagalbos atveju (t. y. pirmosios medicinos pagalbos ir skubios medicinos pagalbos atveju) teikti medikamentinę pagalbą skirdamas vaistinius preparatus, įrašytus į Vaistinių preparatų, kuriuos savarankiškai gali skirti slaugytojas teikdamas medikamentinę pagalbą būtinosios medicinos pagalbos atveju, sąrašą. Tarp vaistinių preparatų, kuriuos savarankiškai gali skirti slaugytojas, teikdamas medikamentinę pagalbą būtinosios medicinos pagalbos atveju, yra nurodyti psichotropiniai vaistiniai preparatai „Diazepam“. „Alprazolam“ ir „Zopiklone“ nėra tarp vaistinių preparatų, kuriuos savarankiškai gali skirti slaugytojas, teikdamas medikamentinę pagalbą būtinosios medicinos pagalbos atveju (3 t., 64–65 b. l.);

3.4.14. Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos raštu, iš kurio matyti, kad vaistinių preparatų „Xanax“, „Relanium“ ir „Somnols“ veikliosios medžiagos alprazolamas, diazepamas ir zopiklonas yra įtrauktos į kontroliuojamų medžiagų sąrašų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d., įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ III sąrašą „Psichotropinės medžiagos, leidžiamos vartoti medicinos tikslams“. Vaistiniame preparate „Xanax“ veiklioji medžiaga – alprazolamas, veikliosios medžiagos kiekis 1 tabletėje – 0,001 gramo. Vaistiniame preparate „Relanium veiklioji medžiaga – diazepamas, veikliosios medžiagos kiekis vienoje ampulėje – 0,01 gramo. Vaistiniame preparate „Somnols“ veiklioji medžiaga – zopiklonas, veikliosios medžiagos kiekis 1 tabletėje – 0,0075 gramo (3 t., 86 b. l.).

3.5. Šioje vietoje teismas pažymi, jog teismas bylą nagrinėja tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis).

3.6. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai dėl kaltinamosioms inkriminuojamų nusikalstamų veikų surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be pačių kaltinamųjų visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis kaltinamoji R. M. suklastojo tikrus dokumentus įrašydama į juos tikrovės neatitinkančią informaciją ir padarė 3 nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, o kaltinamoji R. B. be asmens sutikimo pasinaudojo informacija apie kito žmogaus privatų gyvenimą (kurią ji sužinojo dėl savo profesijos) ir panaudodama suklastotus tikrus dokumentus, neteisėtai, neturėdama tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo psichotropinius vaistinius preparatus ir padarė BK 168 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

3.7. Kaltinamųjų R. M. ir R. B. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad jos prisipažino padariusios visas joms inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o taip pat savo noru atlygino nukentėjusiajai J. G. padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

3.8. Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (išrašant psichotropinius vaistus J. G. ir R. J. vardais), jos padarė veikdamos bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kadangi kaltinamoji R. M. nebūtų galėjusi suklastoti dokumentų be duomenų, kuriuos jai nurodė R. B., taip sukurstydama R. M. suklastoti minėtus elektroninius receptus.

4.1. Teisiamojo posėdžio metu teismui buvo pateikti susitaikymo protokolai, kuriuose nurodyta, jog kaltinamosios R. B. ir R. M. susitaikė su nukentėjusiąja J. G. (6 t., 3, 29–30 b. l.).

4.2. BK 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

4.3. Šioje vietoje teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pagal suformuotą teismų praktiką nei kelių veikų padarymas, nei tai, kad padarytos veikos sudaro ne idealiąją, o realiąją sutaptį, savaime nėra kliūtis atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu. Iš esmės panašioje situacijoje (kai asmuo padaro kelias nusikalstamas veikas ir susitaiko su nukentėjusiu asmeniu tik dėl vienos nusikalstamos veikos) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad susitaikymo privalomų subjektų siejimas su nusikalstamų veikų objektais (saugomomis vertybėmis, kurios pažeidžiamos nusikalstama veika), yra daugiau teorinio pobūdžio, taip susitaikymo institutą baudžiamojoje teisėje nepateisinamai susiaurinant. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje Nr. 2K-103-489/2023 asmuo padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 258 straipsnio 2 dalyje. Šias veikas asmuo padarė realiąja sutaptimi. Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos asmuo susitaikė su nukentėjusiu asmeniu ir buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už abi nusikalstamas veikas. Prokuroras prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, nes, be kita ko, kaltininkas su nukentėjusiu asmeniu susitaikė tik dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, o ne dėl BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokį prokuroro argumentą atmetė kaip nepagrįstą ir paliko galioti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.

4.4. Akivaizdu, kad pagal suformuotą teismų praktiką šiuo konkrečiu atveju nei tai, jog su nukentėjusiąja kaltinamoji R. M. (padariusi 3 nusikalstamas veikas (realiąja sutaptimi)) susitaikė dėl vienos nusikalstamos veikos (nes dėl kitų dviejų nusikalstamų veikų nukentėjusių asmenų nėra), nei tai, kad su nukentėjusiąja susitaikiusi kaltinamoji R. B. padarė 3 nusikalstamas veikas (idealiąja sutaptimi), netrukdo spręsti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį instituto taikymo klausimo.

4.5. Kaltinamoji R. B. padarė 3 tyčinius nesunkius nusikaltimus (esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai), kaltinamoji R. M. – 3 tyčinius nesunkius nusikaltimus. Kaltinamoji R. B. teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebausta, ji yra garbaus amžiaus (senatvės pensininkė). Kaltinamoji R. M. taip pat teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebausta, dirbanti, darbovietėje charakterizuojama kaip gerai orientuota, greitai išmokstanti dirbti su nauja programine įranga, greitai dirbanti, dažnai padaranti klaidų, gana ūmaus būdo, uždara darbuotoja. Abi kaltinamosios visiškai pripažino savo kaltę dėl visų joms inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, dėl šių veikų padarymo jos nuoširdžiai gailisi, padarė tinkamas išvadas, atsiprašė nukentėjusiosios J. G. ir visiškai atlygino jai padarytą žalą. Tai pripažįstama kaltinamųjų atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Taip pat abi kaltinamosios susitaikė su nukentėjusiąja J. G.. Sprendžiant kaltinamųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą būtina atsižvelgti ir į nukentėjusiosios J. G. bei jos atstovo poziciją – teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. G. ir jos atstovas prašė abi kaltinamąsias atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nukentėjusioji susitaikė su kaltinamosiomis. Žala kitiems asmenims padaryta nebuvo.

4.6. Apibendrindamas visus pirmiau paminėtus duomenis, o taip pat atsižvelgdamas į proceso dalyvių nuomonę teismas mano, kad šis baudžiamasis procesas kaltinamosioms taps pamoka, kad jos padarys teigiamas išvadas ir gerokai kritiškiau vertins savo veiksmus bei poelgius. Teismo manymu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas manyti, kad kaltinamosios R. B. ir R. M. nebedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikomas BK 38 straipsnis ir kaltinamosios R. B. bei R. M. atleidžiamos nuo baudžiamosios atsakomybės joms susitaikius su nukentėjusiąja J. G., o baudžiamoji byla nutraukiama.

4.7. Teisiamojo posėdžio metu buvo gautas prašymas kaltinamąją R. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį ir perduoti ją pagal laidavimą kitam asmeniui. Tačiau kaltinamąją R. M. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiąja, BK 40 straipsnyje įtvirtinto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymas yra nebeaktualus ir šiame nuosprendyje nebeaptariamas.

5.1. Nukentėjusioji J. G. šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t., 94–97 b. l.).

5.2. Tačiau kaltinamosios R. B. ir R. M. visiškai atlygino nukentėjusiajai J. G. padarytą neturtinę žalą, nukentėjusioji J. G. pretenzijų kaltinamosioms nebeturi ir savo civilinio ieškinio atsisakė.

5.3. Atsižvelgiant į tai, procesas dėl nukentėjusiosios J. G. civilinio ieškinio nutraukiamas.

6.1. Atsižvelgiant į tai, kad informacinėje sistemoje „esveikata.lt“ esantys nukentėjusiosios J. G. ir liudytojo R. J. 2022 m. lapkričio 21 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymai E025 (apie 2022 m. lapkričio 21 d. jų apsilankymą IĮ (duomenys neskelbtini)), apie jiems išrašytus elektroninius receptus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat duomenys apie psichotropinių vaistų išdavimą jiems pagal receptus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) neatitinka tikrovės, paminėtos informacinės sistemos valdytoja VĮ „Registrų centras“ įpareigojama panaikinti iš informacinės sistemos „esveikata.lt“ šiuos tikrovės neatitinkančius duomenis.

6.2. Kaltinamajai R. B. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., 66–68 b. l.), kuri paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

6.3. Kaltinamajai R. M. kardomoji priemonė netaikoma.

8.4.1. 3 skaitmeninės laikmenos (kompaktiniai diskai), saugomos kartu su byla, paliekamos saugoti kartu su byla;

8.4.2. psichotropiniai vaistai „Somnols“ (25 tabletės), saugomi Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (PADIS kodas (duomenys neskelbtini) ) (4 t., 75, 77 b. l.), sunaikinami.

6.5. Šioje byloje valstybė patyrė 0,30 Eur dydžio proceso išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą. Tačiau ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – 8 Eur. Todėl proceso išlaidos (už procesinių dokumentų įteikimą) iš kaltinamųjų R. B. ir R. M. neišieškomos.

6.6. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, t. y. iš viso 440,83 Eur už nukentėjusiajai J. G. suteiktą antrinę teisinę pagalbą (6 t., 25–28 b. l.). Iš kartu su pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų pateiktų dokumentų matyti, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą nukentėjusiosios J. G. interesus atstovavo advokatas V. Kupcikevičius. Baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę nukentėjusiajam nagrinėjant bylą teisme pasikviesti atstovą, kad jo teisės ir teisėti interesai proceso metu būtų ginami ir užtikrinami visapusiškai. Iš pateiktų dokumentų matyti, jog 2023 m. lapkričio 3 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajai J. G. buvo suteikta 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba jos atstovu paskiriant advokatą V. Kupcikevičių. Teismui nėra jokio pagrindo abejoti tokio Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, juolab, kad nukentėjusioji šio proceso metu negalėjo savarankiškai tinkamai atstovauti savo teisėtų interesų. Teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai J. G. buvo patirta 440,83 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Abi kaltinamosios pripažįsta, kad šios valstybės išlaidos dėl nukentėjusiajai suteiktos atstovo pagalbos yra pagrįstos ir jos įsipareigojo padengti šias išlaidas. Atsižvelgdamas į advokato suteiktų teisinių paslaugų apimtį (atstovas atstovavo nukentėjusiąją visų teisiamųjų posėdžių metu; teisiamųjų posėdžių metu atstovas nebuvo pasyvus, jis uždavinėjo klausimus proceso dalyviams, sakydamas baigiamąją kalbą rėmėsi suformuota teismų praktika, išsakė savo pastebėjimus ir atsikirtimus bei atstovaudamas nukentėjusiąją aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis), į kaltinamųjų poziciją, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais teismas daro išvadą, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas ir valstybės išlaidos nukentėjusiosios J. G. atstovo (advokato) pagalbai apmokėti pripažįstamos proceso išlaidomis bei išieškomos iš kaltinamųjų R. B. ir R. M. lygiomis dalimis (šias išlaidas sumažinant iki lyginio skaičiaus – iki 440,82 Eur).

6.7. Kaltinamosios R. B. ir R. M. laikinai sulaikytos ar suimtos nebuvo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. B., padariusią nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 168 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiąja J. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais bei tvarka ir baudžiamąją bylą nutraukti.

R. M., padariusią nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje (trys nusikalstamos veikos), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiąja J. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais bei tvarka ir baudžiamąją bylą nutraukti.

R. B. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nutraukti procesą dėl J. G. civilinio ieškinio.

Įpareigoti VĮ „Registrų centras“ panaikinti iš informacinės sistemos „esveikata.lt“ tikrovės neatitinkančius duomenis apie J. G. ir R. J. 2022 m. lapkričio 21 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymus E025 (apie 2022 m. lapkričio 21 d. jų apsilankymą IĮ (duomenys neskelbtini)), apie jų vardais išrašytus elektroninius receptus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat duomenis apie psichotropinių vaistų išdavimą pagal receptus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) J. G. bei R. J..

- 3 (tris) skaitmenines laikmenas (kompaktinius diskus), saugomas kartu su byla, palikti saugoti kartu su byla;

- psichotropinius vaistus „Somnols“ (25 (dvidešimt penkias) tabletes), saugomus Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate (PADIS kodas (duomenys neskelbtini)), sunaikinti.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš R. B. bei R. M. valstybei 440,82 Eur (keturių šimtų keturiasdešimties eurų 82 ct) dydžio proceso išlaidas už J. G. atstovavimą, iš kiekvienos išieškant po 220,41 Eur (du šimtus dvidešimt eurų 41 ct) (šias išlaidas sumokant ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų: LT787290000000130151 (AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas); LT057044060007887175 (AB SEB bankas); LT327180000000141038 (AB Šiaulių bankas); LT744010051001324763 (Luminor Bank AS Lietuvos skyrius); LT247300010112394300 („Swedbank“ AB); LT427230000000120025 (UAB Urbo bankas) (įmokos kodas 5630).

Išaiškinti R. B. ir R. M., kad mokėjimo pavedimuose (unikalaus mokėjimo kodo laukelyje) turi būti nurodytas baudžiamosios bylos numeris, o dokumentai, patvirtinantys apie proceso išlaidų sumokėjimą, turi būti pristatyti Panevėžio apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Išaiškinti R. B. ir R. M., kad tuo atveju, jeigu jos, būdamos atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jos, būdamos atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jas nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jų baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.