- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-22
- Bylos Nr.
- 2A-1398-264/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Baubienė (pirm.), Jolita Cirulienė, Neringa Venckienė
- Ieškovas
- VĮ „Alytaus regiono keliai“
- Atsakovas
- A. N.
- Advokatai
- Georgijus Gromovas, Irena Andriuškevičienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Neringos Venckienės, sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,
dalyvaujant ieškovo VĮ „Alytaus regiono keliai“ atstovui advokatui Georgijui Gromovui, atsakovui A. N., atsakovo atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo VĮ „Alytaus regiono keliai“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo VĮ „Alytaus regiono keliai“ ieškinį atsakovui A. N. dėl žalos regreso tvarka atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu (b. l. 1) prašė regreso tvarka priteisti iš atsakovo A. N. 35 000 Lt neturtinės žalos, sumokėtos nukentėjusiajai E. Z. pagal 2009-03-31 Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamoje byloje Nr. 1 -32-319/2009. Nurodė, kad atsakovas yra ieškovo VĮ „Alytaus regiono keliai“ darbuotojas, jis įmonėje dirba traktorininku. 2008-05-28 apie 17 val. 10 min. atsakovas, vykdydamas savo darbines pareigas, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, įmonės kieme Santaikos g. 27, Alytuje, vairuodamas įmonės traktorių ir važiuodamas atbulas užvažiavo ant nukentėjusiojo A. Z., ko pasėkoje A. Z. žuvo. Dėl šio įvykio atsakovui buvo iškelta baudžiamoji byla, Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-03-31 nuosprendžiu A. N. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas trejiems metams laisvės atėmimo, atidedant bausmės vykdymą dvejiems metams. Nuosprendžiu buvo patenkintas žuvusiojo žmonos A. Z. civilinis ieškinys dėl 35 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo iš VĮ „Alytaus regiono keliai“. Ieškovas yra traktoriaus, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, ir pagal CK 6.250 str. 2 d. ir 6.270 str. privalėjo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą. Neturtinė žala nukentėjusiai E. Z. 2009-05-06 buvo atlyginta.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo A. N. 7000 Lt žalai atlyginti ir 210 Lt žyminį mokestį, iš viso: 7210 Lt ieškovui VĮ „Alytaus regiono keliai“ bei 16,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas iš 2009-03-31 nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-319/2009 (b. l. 4-8) nustatė, kad atsakovas buvo nuteistas pagal BK 281 str. 5 d. už tai, kad pažeisdamas Kelių transporto eismo saugumo taisykles, VĮ „Alytaus regiono keliai" kieme, vairuodamas traktorių, ir žinodamas, kad traktoriaus gale, prie dešinio traktoriaus rato yra A. Z., prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu ir važiuodamas atbulas užvažiavo ant pastarojo, mirtinai jį sužalodamas. Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiai E. Z. iš ieškovo buvo priteista 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas priteisdamas žalą rėmėsi tuo, kad ieškovas yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, o žalą padarė atsakovas, kuris susijęs su ieškovu darbo santykiais. Ieškovas 2009-05-06 atlygino nukentėjusiai 35 000 Lt neturtinę žalą, padarytą eismo įvykio metu, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, nes pagal įstatymą yra už ją atsakingas. Pagal CK 6.280 str. asmuo atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja regreso teisę reikalauti išmokėtos sumos iš žalą padariusio asmens. Teismas nurodė, kad iš baudžiamosios bylos, atsakovo paaiškinimų matyti, kad iš nukentėjusio A. Z. pusės taip pat buvo didelis neatsargumas, kai jis pasiūlęs atsakovui pavaryti traktorių atbuline eiga, nepasišalino nuo transporto priemonės, ir tai yra pagrindas mažinti atlygintinos žalos dydį. Teismas pripažino, kad yra vienoda tiek atsakovo, tiek nukentėjusio Z. kaltė dėl žalos atsiradimo. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas ir jo šeima pragyvena tik iš minimalių algų, nekilnojamo ir registruotino turto neturi, gyvena nuomojamame bute, pripažino, kad tokia atsakovo turtinė padėtis yra ilgalaikė dėl dirbamo darbo, išsilavinimo, ilgalaikių kreditinių įsiskolinimų, turimų mažamečių vaikų, perspektyvų įsigyti nekilnojamą turtą ir kt. Todėl sprendė, kad būtų realiai neįmanoma priteisti pusės reikalaujamos sumos-17500 Lt žalą, tačiau atsižvelgęs ir į tai, kad atsakovas negalėtų visiškai išvengti turtinės atsakomybės, žalos atlyginimui priteisiamą sumą sumažino iki 7000 Lt.
Šalies argumentai
Ieškovas VĮ „Alytaus regiono keliai“ apeliaciniu skundu (b. l. 88-89) prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-04-26 sprendimą ir priteisti iš atsakovo A. N. regreso tvarka visą 35 000 Lt jo padarytą žalą ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad ieškovui žala atsirado tik dėl atsakovo nusikalstamos veikos, ieškovo kaltės nebuvo nustatyta. Nagrinėjant E. Z. pateiktą civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje teismas jau įvertino nukentėjusiojo, ieškovės ir atsakovo veiksmus, dėl to sumažino civilinio ieškinio sumą ir analizuojant veiksmus dar kartą nebuvo teisinio pagrindo. Atsakovo A. N. kaltė atsirado dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo ir teismas nurodė, kad ieškovo kaltė ir kaltės laipsnis nenustatinėjamas. Spręsdamas atlygintos žalos dydį teismas atsižvelgė į fizinio asmens, padariusio žalą, turtinę padėtį ir priteisė tik 20 procentų patirtos žalos. Tokiu būdu teismas dėl atsakovo kaltų veiksmų padarytą žalą paliko ieškovui, sumažino jo pelną, dėl ko nukentės kiti įmonės darbuotojai, kurie yra visiškai nekalti dėl įvykio. Tai prieštarautų nurodytiems teismo sprendime sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams (CK 1.5 str.). Teismas netinkamai pritaikė šią įstatymo normą, todėl teismo sprendimas turi būti pakeistas ( CPK 330 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas A. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 94-98) prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-04-26 sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad dėl atsiradusių pasekmių (žalos) yra kaltas ir ieškovas bei A. Z., dėl ko civilinis ieškinys atsakovo atžvilgiu pagrįstai buvo sumažintas. Ikiteisminio bylos tyrimo metu ir baudžiamosios bylos Nr. 1-32-319/2009 nagrinėjimo metu ieškovas pripažino, jog dėl įvykio, kurio darbo metu žuvo žmogus, kaltas yra pats ieškovas. Dėl šios priežasties ieškovas pažadėjo atsakovui, kad išmokėtų pinigų neturtinei žalai atlyginti iš atsakovo nereikalaus, atsižvelgiant į jo kaltės laipsnį ir sunkią materialinę padėtį. 2008-07-14 Nelaimingo atsitikimo aktu Nr. 1 buvo konstatuota, kad A. Z. nebuvo instruktuotas kaip saugiai dirbti tą darbą, kurį dirbo. Darbdavys netinkamai organizavo darbą - neįvertino profesinės rizikos darbų su šienapjove, neapmokė, kaip saugiai prikabinti priekabą. Vienam žmogui prikabinti šienapjovę yra neįmanoma fiziškai, ieškovas tai žinojo, tačiau atsakovui atliekant šį darbą, ieškovas jam nepaskyrė jokio pagalbinio darbuotojo. Eismo įvykio dieną ieškovo įmonės vyriausiasis mechanikas atsakovui nurodė prisikabinti šienapjovę ir važiuoti dirbti. Kadangi šienapjovę yra atremta ant vieno stovo, prie jos reikia privažiuoti atbuline tvarka. Atsakovui padėti pasisiūlė A. Z., kuris liko kabinti šienapjovės, o atsakovui patarė sėsti į traktorių ir pavažiuoti atbuline eiga. Važiuodamas atbuline eiga, atsakovas apsidairė, tačiau pamatė tik kitą netoli stovintį darbuotoją. Kaip vėliau paaiškėjo, A. Z. elgėsi nesaugiai, buvo atsiklaupęs po galiniu traktoriaus ratu ir nepasitraukė nuo traktoriaus galinio rato, nors turėjo numanyti ir žinoti, jog traktorius važiuos atbuline eiga. Ieškovas kaltas dėl prasto darbo organizavimo, nes priekabią galima prikabinti tik su autokrautuvu, kuris nebuvo išduotas. Atsakovas ieškovo kaip darbdavio nurodymams negalėjo prieštarauti, nes galėjo būti atleistas iš darbo. Ieškovo kaip darbdavio kaltė pasireiškė saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės neužtikrinimu, nes davęs užduotį, darbų vadovas nekontroliavo darbų eigos, tuo buvo pažeista Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin. 2003, Nr.70-3170) 25 str. 13 d. Tiek atsakovas, tiek ieškovas, tiek žuvusysis, visi pažeidė saugumo reikalavimus, keliamus darbui su agregatais. Dėl netinkamo darbo organizavimo, kuris trukdė atsakovui saugiai atlikti darbo funkcijas, įvyko nelaimingas atsitikimas. Kadangi iš nukentėjusiojo A. Z. kaip ir iš ieškovo pusės taip pat buvo didelis neatsargumas, tai sudaro pagrindą mažinti atlygintinos žalos dydį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad atsakovas 2009-03-31 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-32-319/2009 (b. l. 4-8) nuteistas pagal BK 281 str. 5 d. už tai, kad pažeisdamas Kelių transporto eismo saugumo taisykles, VĮ „Alytaus regiono keliai" kieme, vairuodamas traktorių, ir žinodamas, kad traktoriaus gale, prie dešinio traktoriaus rato yra A. Z., prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu ir važiuodamas atbulas užvažiavo ant pastarojo, mirtinai jį sužalodamas. Tuo pačiu nuosprendžiu nukentėjusiai E. Z. iš ieškovo buvo priteista 35 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Autoįvykio kaltininkas ir žuvęs A. Z. dirbo VĮ „Alytaus regiono keliai", todėl buvo atliktas nelaimingo atsitikimo darbe tyrimas. 2008-07-14 nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodytos nelaimingo atsitikimo priežastys, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo pažeidimai. Ieškovas regreso tvarka pareikalavo iš atsakovo priteisti to paties dydžio žalą.
Atsakovas nusikaltimą padarė būdamas darbiniuose santykiuose su ieškovu, atlikdamas darbines pareigas, kurių metu įvyko nelaimingas atsitikimas darbe (žuvo ieškovo darbuotojas).
Ieškovo atsakomybė trečiajam asmeniui kilo iš civilinės teisės normų, reglamentuojančių didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybę (CK 6.270 straipsnis), be to, samdančio darbuotojus asmens, atsakančio už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo kaltės, atsakomybę (CK 6.264 straipsnis). Atgręžtinį reikalavimą savo darbuotojui ieškovas gali įgyvendinti laikydamasis darbo teisės normų nuostatų, nes žalos atsiradimo metu šalis siejo darbo teisiniai santykiai: pagal CK 1.1 straipsnio 3 dalį darbo santykius reglamentuoja specialūs įstatymai, ir CK normos šiems santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas spręsdamas ginčą dėl žalos atlyginimo regreso teise turėjo vadovautis DK, o ne CK nuostatomis kaip nurodė skundžiamame sprendime.
DK 257 str. 4 d. atlygintina žala nustatoma tokio dydžio, kurį darbdavys regreso teise įgijo dėl darbuotojo padarytos žalos atlyginimo. Darbuotojas regreso tvarka gali atsakyti tiek kiek leidžiama pagal darbo įstatymus ( DK 254 str.). Šiuo atveju ieškovas turi atgręžtinio reikalavimo teisę į visos sumokėtos sumos atlyginimą (DK 255 str.1 d. 2 p. (kai žala padaryta darbuotojo nusikalstama veika). Tačiau asmuo, kuriam pareikštas regresinis reikalavimas turi teisę įrodinėti aplinkybes, dėl kurių atlygintinos žalos dydis gali būti teismo sumažintas (DK 257 str. 5 d.).
Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinos žalos dydį atsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį bei nukentėjusiojo didelį neatsargumą, pripažindamas vienodą tiek atsakovo, tiek nukentėjusiojo Z. kaltę dėl žalos atsiradimo. Apeliantas skunde nurodo, kad žala ieškovui padaryta tik dėl atsakovo nusikalstamos veikos, skundžiamu teismo sprendimu priteistas tik 20 procentų suma, tai prieštarauja CK 1. 5 str. nuostatoms.
Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais iš dalies sutinka.
Iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr.1-32-319/2009 medžiagos, įvykio aplinkybių, nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo akto ( baudž. bylos b. l.14-15) matyti, kad atsakovas važiavo traktoriumi atbuline eiga tikslu prikabinti šienapjovės dešinę pusę, neįsitikinęs, kad už jo nėra nukentėjusiojo Z., kuris ką tik jam padėjo prikabinti šienapjovės kairę pusę, tokie atsakovo veiksmai nulėmė atsiradusias pasekmes, už ką atsakovas ir buvo nuteistas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo mažinti atlygintinos žalos dydį ieškovui dėl trečiojo asmens (nukentėjusiojo) didelio neatsargumo, nes ši aplinkybė įvertinta priimant apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo išspręstas ir civilinis ieškinys, todėl turi prejudicinę galią šioje byloje (CPK 182 str. 2, 3 p.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netyrė ir nepasisakė ar žalos atsiradimui turėjo įtakos ir kitos aplinkybės, t. y. paties ieškovo veiksmai (neveikimas), kurias įrodinėjo atsakovas tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ( b. l. 26-28, 79), tiek jas nurodė savo atsiliepime į apeliacinį skundą bei nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str., 185 str.).
Iš prijungtos baudž. bylos Nr.1-32-319/2009 medžiagos (b.b.l.14-15) matyti, kad 2008-07-14 nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. 1 nustatyta nelaimingo atsitikimo viena iš priežasčių darbdavio profesinės rizikos neįvertinimas organizuojant saugų darbą su šienapjove, tuo pažeidžiant Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 39 str. 1 d. reikalavimus, nurodytos prevencinės priemonės, šios aplinkybės patvirtina, jog atsakovui darbo funkcijų atlikimas (šienapjovės prikabinimas rankiniu būdu) įvykio metu buvo apsunkintas, tuo pažeidžiant DK 260 str. nuostatas. Atsakovo veiksmai, buvę tiesioginė darbuotojo mirties priežastis, tačiau aplinkybė, jog atsakovui darbo funkcijų atlikimas įvykio metu buvo apsunkintas, nors ir netiesiogiai turėjo įtakos žalos atsiradimui, dėl ko yra pagrindas mažinti apelianto reikalaujamą priteisti sumą.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie atsakovo gaunamas pajamas, išlaikytinius, turtą patvirtina, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai į tai atsižvelgė, tačiau pernelyg ją sumažino, neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas, dirba pas ieškovą, turi pastovias pajamas.
Įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dėl materialinių ir procesinių teisės normų pažeidimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 str. 1 d., 330 str.). Skundžiamu teismo sprendimu ieškovui iš atsakovo A. N. priteista 7000 Lt suma žalai atlyginti padidintina iki 14 000 Lt. Atitinkamai padidintinos ieškovui iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos-žyminis mokestis (CPK 93 str. 2 d., 80 str. 1 d.1 p.) .
Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme - 210 Lt žyminio mokesčio dalis, sumokėto paduodant apeliacinį skundą (b. l. 90) (CPK 93 str. 2, 3 d., 80 str. 1 d. 1 p. ). Apeliacinės instancijos teismui atsakovo pateiktas 2010-01-26 pinigų priėmimo kvitas dėl jo patirtų 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidų turėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, todėl bylinėjimosi išlaidų klausimas jo atžvilgiu apeliacinės instancijos teisme nesvarstytinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,
nutar i a:
apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. sprendimą pakeisti: ieškovui VĮ „Alytaus regiono keliai“ iš atsakovo A. N. priteistą 7000 Lt sumą žalai atlyginti padidinti iki 14000 Lt, priteistą 210 Lt žyminį mokestį padidinti iki 420 Lt, visą bendrą sumą padidinti iki 14420 Lt ( keturiolikos tūkstančių keturių šimtų dvidešimt litų).
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Iš A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 210 Lt bylinėjimosi išlaidų VĮ „Alytaus regiono keliai“, įmonės kodas 153600388, naudai.