Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams V. Š., T. R. autotransporto įmonei, T. R. dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui V. Š. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2017 m. birželio 8 d. buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, atsakovui T. R. autotransporto įmonei CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka 2017 m. birželio 7 d. buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus, atsakovui T. R. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka 2017 m. birželio 7 d. buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Atsakovai per nustatytą terminą teismui atsiliepimų į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovui ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, sprendimas priimamas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2015 m. kovo 12 d., Sausio 13-osios g. 11, Vilniuje atsakovas V. Š., vairuodamas atsakovui T. R. autotransporto įmonei priklausančią transporto priemonę Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Citroen C5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodoma, kad eismo įvykio metu transporto priemonė Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pagal prie ieškinio pateiktą Juridinių asmenų registro išrašą, atsakovo T. R. autotransporto įmonės teisinė forma – individuali įmonė, jog vadovas ir savininkas yra atsakovas T. R.. UAB „Interassista“, veikdama pagal 2002 m. kovo 29 d. paslaugų teikimo sutartį Nr. 6 su jos pakeitimais, atsižvelgdama į nukentėjusio asmens prašymą nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir išmokė 1077,95 Eur draudimo išmoką. Ieškovas, vadovaudamasis 2002 m. kovo 29 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6 2.1.3 punktu, pervedė UAB „Interassista“ kompensaciją už išmokėtą draudimo išmoką. Ieškovas siuntė atsakovams pretenzijas dėl draudimo išmokos atlyginimo. Ieškovas nurodo, jog iki ieškinio pateikimo teismui dienos ieškovui sumokėta 400,00 Eur ir šiuo metu bendraatsakoviai skolingi 677,95 Eur. Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai sumokėjo ieškovui visą jo išmokėtą draudimo išmoką, nėra (CPK 176 -179 straipsniai).

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, ieškovas turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, o minėtame punkte numatyta, kad ieškovas moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Atsakovas V. Š., vairuodamas transporto priemonę Volvo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį. Atsakovas T. R. autotransporto įmonė, būdamas transporto priemonės savininku, neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį, neturėjo teisės naudotis ir leisti naudotis kitam asmeniui transporto priemone, kai ši nebuvo apdrausta (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis). Nurodyta, kad eismo įvykio metu transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, iš atsakovų V. Š. ir T. R. autotransporto įmonės solidariai, o iš atsakovo T. R., kuris yra individualios įmonės T. R. autotransporto įmonės savininkas, subsidiariai ieškovo naudai priteistina 677,95 Eur nuostolių atlyginimo (CK 6.263 straipsnis, TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis, CK 2.50 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovų V. Š. ir T. R. autotransporto įmonės solidariai bei iš T. R. subsidiariai priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 677,95 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2017 m. birželio 2 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 28,11 Eur bylinėjimosi išlaidos (20,00 Eur žyminis mokestis ir 8,11 Eur už išrašą iš registro), t.y. po 9,37 Eur iš kiekvieno.

Atsižvelgiant į tai, kad byloje vienam asmeniui tenkanti procesinių dokumentų siuntimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, 677,95 Eur (šešių šimtų septyniasdešimt septynių eurų 95 ct) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (677,95 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo solidariai iš atsakovų V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. R. autotransporto įmonės, juridinio asmens kodas 175006089, bei subsidiariai iš atsakovo T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, juridinio asmens kodas 125709291, 28,11 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 11 ct) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. R. autotransporto įmonės, juridinio asmens kodas 175006089, ir T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis, t.y. iš kiekvieno atsakovo po 9,37 Eur (devynis eurus 37 ct).

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovai turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.