Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo E. M. gynėjo advokato Marijaus Veličkos skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. M. gynėjo advokato Marijaus Veličkos skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. kovo 27 d. nutarimo Nr. RV-23-2527 netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. M. nuteistas Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal Švedijos baudžiamojo kodekso (2000:1225) 3 straipsnio 1 punktą ir 6 straipsnio 3 punktą, paskirta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gruodžio 5 d. nutartimi nutarta pripažinti Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį ir nuteistojo E. M. įvykdytas nusikalstamas veikas suderinti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) normomis, prilyginant jas BK 260 straipsnio 3 daliai ir 199 straipsnio 4 daliai bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, E. M. paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2023 m. sausio 27 d., bausmės pabaiga – 2025 m. spalio 5 d.

4. Nesutikdamas su priimtu nutarimu nuteistasis pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, nurodydamas, kad nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės sudaro pagrindą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, su skundu buvo pateikta: įmonių pažymos apie teigiamą E. M. charakterizavimą ir UAB G. sutikimas priimti nuteistąjį į darbą, dokumentai, pagrindžiantys, jog E. M. turi šeimą, kartu su gyvenimo drauge augina du vaikus, kas nenuginčijamai patvirtina šeimos stiprius socialinius ryšius. Apelianto nuomone, Komisijos sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo prieštarauja ne tik bausmės paskirčiai, bet ir BVK 4 straipsnyje įtvirtintiems progresyvaus bausmių atlikimo, teismingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo principams. Skunde pažymima, kad taikius lygtinį paleidimą, nuteistasis turės nuolatinę gyvenamąją vietą, kurioje patvirtinta galimybė taikyti intensyvią priežiūrą. Nuteistojo gynėjo nuomone, teigiama aplinka, o ne tolesnis buvimas įkalinimo įstaigoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus elgesio ir ateityje, be to, taikant lygtinį paleidimą, būtų užtikrintas probacijos tikslo – užtikrinti veiksmingą resocializaciją, įgyvendinimas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. M. gynėjo advokato Marijaus Veličkos skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog E. M. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, todėl sutiktina su skundo argumentu, kad teigti, jog ji yra per maža, nėra pagrindo. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Taip pat pateiktoje medžiagoje yra nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų. Nuteistajam pagal OASys metodiką nustatyta maža pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, jis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laikotarpį Pravieniškių kalėjime jis nebuvo baustas, sutiko dirbti administracijos siūlomą mokamą darbą, darbinę veiklą suvokia kaip privalumą ir yra motyvuotas darbui bausmės atlikimo metu ir po jos. Darbas jam būtų suteiktas ir lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos atveju, ką patvirtina UAB „G.“ 2023 m. kovo 2 d. raštas, jog sutinka įdarbinti nuteistąjį statybinės technikos nuomos ir pardavimų padalinio vadovo pareigoms. Be to, sporto klubo (duomenys neskelbtini) 2023 m. kovo 14 d. prašymas taip pat patvirtina skunde nurodomą aplinkybę, kad minėtas sporto klubas sutinka, jog nuteistasis pas juos užsiimtų individualia veikla nuotoliniu būdu net ir atliekant bausmę laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis turi gerus ateities formavimo įgūdžius, sugeba interpretuoti socialines situacijas, mąstymas lankstus ir abstraktus, suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikyti nustatytų taisyklių bei įstatymų. Nuteistojo vertybinės nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi. Be to, nuteistasis siekė adaptuotis struktūruotoje aplinkoje, tinkamai elgėsi, su pareigūnais bei nuteistaisiais bendravo mandagiai, taktiškai, konfliktinėse situacijose nepastebėtas. Visos šios aplinkybės, apeliacinės instancijos nuomone, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau kartu pabrėžiama, kad E. M. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl, kaip teisingai konstatuota skundžiamoje nutartyje, teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliuti sąlyga spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Be to, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nedalyvauja pozityvaus užimtumo veiklose.

10. Pritariant skundžiamos Nutarties argumentams, pažymėtina, kad sprendžiant BVK 82 straipsnio nuostatų taikymo klausimą yra vertinami ne vien teigiamai laisvės atėmimo bausmę atliekantį asmenį charakterizuojantys duomenys, o visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių duomenų visuma. Pagal susiformavusią teismų praktiką, sprendžiant ar yra pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, yra įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu (dalyvavimas socialinės reabilitacijos priemonėse, darbas, mokymasis ar kita savanoriška veikla, nuobaudų bei paskatinimų gavimas), bet ir jo dedamos pastangos keisti savo ydingą elgseną bei mąstyseną. Visi šie duomenys vertinami visumoje.

11. Vienas iš pagrindinių informacijos apie nuteistojo pataisos procesą šaltinių yra būtent socialinio tyrimo išvada, kurioje esančius duomenis vertina tiek Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, tiek teismas, įgyvendindamas jam baudžiamojo proceso įstatyme nustatytą kompetenciją.

12. 2023 m. kovo 15 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-23-2227, kurioje užfiksuotų duomenų teisingumu apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo netikėti, nuteistajam E. M. yra išskiriami du statiniai (negalintys kisti) kriminogeniniai veiksniai (ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas; ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių nesupratimas) ir net keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi mažą darbo patirtį; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; nesupranta savo nusikalstamo elgesio motyvų), kurie gali mažėti, priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šie kriminogeniniai veiksniai, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nurodyti ir Komisijos nutarimo rezoliucinės dalies 1 punkte. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

13. Nuteistojo gynėjo skunde akcentuojama, kad nuteistasis, būdamas laisvėje dirbo, darbas jam bus suteiktas ir išėjus į laisvę, todėl nutartyje nepagrįstai teigiama, kad nuteistasis neturi profesinės kvalifikacijos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tuo, kad byloje esančiais duomenimis nuteistasis turi darbinės patirties, kas jam išties gali palengvinti integraciją į visuomenę, tačiau taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad akcentuojama darbinė veikla, o taip pat ir skunde nurodomi ryšiai su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas nuteistojo visgi nesulaikė nuo nusikaltimų darymo. Dėl šios priežasties, nėra pagrindo šių aplinkybių, o taip pat ir aplinkybių, susijusių su nuteistojo sugyventinės patirta trauma bei su šia trauma susijusia tolimesne vaikų priežiūra, vertinti kaip faktoriaus užtikrinsiančio, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiame kontekste būtina pažymėti ir tai, kad E. M. nusikalstamas elgesys turėjo tiesiogines sąsajas su siekiu užsitikrinti asmeninę materialinę gerovę neteisėtais būdais, o tai suponuoja pagrįstą išvadą, kad laisvėje gaunamų legalių pajamų jam nepakako savo poreikių tenkinimui, todėl lėšų ir pajamų tvarkymo ypatumai yra susiję su asmens nusikalstamo elgesio raiška.

14. Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į lygtinio paleidimo tikslus ir nesivadovavo Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatomis, atmetami kaip deklaratyvūs. Kauno apylinkės teismas priėmė motyvuotą nutartį, įvertinęs visus įrodymus, neginčijamai nustatė, kad pataisos procesas nuteistajam dar nėra užtikrinantis, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be to, apeliacinis teismas pažymi, kad minimame teisės akte – Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijose Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą, tačiau tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio. Minėtos Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas, laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Pažymėtina, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuotos Lietuvos Respublikos teisės aktuose – BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse. Vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai.

15. Nors aplinkybės, susijusios su veikomis, už kurių padarymą E. M. šiuo metu atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau privaloma vertinti visumą aplinkybių, ką Kauno apylinkės teismas ir padarė, t. y. buvo įvertintas ne tik nuteistojo nusikalstamų veikų pobūdis ir pavojingumas, bet ir visi kiti nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojantys duomenys. Toks vertinimas tikrai neprilygsta nubaudimui už tą patį nusikaltimą antrą kartą, kaip teigiama apeliaciniame skunde. E. M. bausmę atlieka už vieno sunkaus ir vieno labai sunkaus nusikaltimų padarymą. Nuteistasis šias nusikalstamas veikas įvykdė veikdamas kartu su kitu asmeniu, be to, kaip nurodoma socialinio tyrimo išvadoje, šis nuteistojo nusikalstamas elgesys turėjo tiesiogines sąsajas su poreikiu užsitikrinti asmeninę materialinę gerovę. Šios aplinkybės rodo didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, kad nusikalstamos veikos nebuvo padarytos atsitiktinai, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą į jas taip pat privalu atsižvelgti. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus nuteistojo požiūrį jo padarytas nusikalstamas veikas, nėra jokių garantijų, kad išėjęs į laisvę nuteistasis nebenusikals. Komisijos nutarimo duomenimis nuteistasis kaltės nepripažįsta, neigia savo kaltę. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kaltės pripažinimas ir gailėjimasis rodo nuteistojo psichologinį santykį su padaryta nusikalstama veika, už kurią jis atlieka bausmę. Akivaizdu, kad asmuo, nepripažįstantis savo kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų ar pripažįstantis ją tik iš dalies, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobūdžio, paskirtą bausmę laiko ne pelnyta tokio savo elgesio pasekme, o savotiška stigmatizacija, neteisėtu valstybės prievartos taikymu jo atžvilgiu. Be to, socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo neatsakingas požiūris į padarytas nusikalstamas veikas gali būti iš dalies siejamas su jo nusikalstamo elgesio išraiška. Taigi, akivaizdu, jog šioje srityje akivaizdi pažanga, keičiant nuteistojo mąstymą, dar nėra padaryta.

16. Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo argumentu, kad neatlikta bausmės dalis lygtinio paleidimo atveju negali būti analizuojama ir vertinama kaip vienas iš priežasčių lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui. Pažymėtina, kad neatliktos bausmės dydis (neatliktos bausmės dalis 2023 m. kovo 27 d. – 2 metai 6 mėnesiai 12 dienų, paskirta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo) taip pat negali būti visiškai sumenkinamas. E. M. nuteistas pagal Švedijos baudžiamojo kodekso (2000:1225) 3 straipsnio 1 punktą, 6 straipsnio 3 punktą r paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Pripažinus šį nuosprendį ir vykdant jį pagal įstatymus, suderintus su BK, nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos prilygintos BK 260 straipsnio 3 daliai, kurio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 10 metų iki 15 metų, ir 199 straipsnio 4 daliai, kurio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 3 metų iki 10 metų. Taigi, nuteistajam paskirta švelnesnė bausmė, negu numatyta minėtų BK straipsnių sankcijose. Aukštesnysis teismas pažymi, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą ir skirdamas nuteistajam bausmę už jo padarytą nusikalstamą veiką, ją nustato tokio dydžio, kuri, įvertinus visus reikšmingus duomenis, atitiktų teisingumo principo įgyvendinimą ir bausmei keliamus tikslus. Taigi, šiuo atveju buvo įvertinta, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. M. atlikus 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo E. M. neatliktos bausmės dalis pakankamai didelė, todėl aplinkybė apie atliktos bausmės dalį savaime nesuponuoja išvados, jog bausmės tikslai jau yra pasiekti. Lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į paties nuteistojo, tačiau ir į visuomenės interesą – kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas bei atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri būtų adekvati jo padarytos veikos sunkumui ir paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje.

17. Nagrinėjamu atveju įvertinus visas lygtinio paleidimo taikymui svarbias ir aukščiau aptartas aplinkybes, charakterizuojančias nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu, negalima daryti išvados, kad nuteistasis E. M. toliau jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nagrinėjamu atveju nenustatyta akivaizdi pažanga, teigiamas pokytis nuteistojo elgesyje, mąstyme, siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, kas nesudaro pagrindo manyti, kad jis, būdamas laisvėje, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net Komisija, spręsdama lygtinio paleidimo klausimą, vienbalsiai balsavo netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad taikyti asmeniui lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, ką pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nesuponuoja išvados, kad nuteistojo elgesys gali būti taisomas, neizoliuojant jo nuo visuomenės, o paties E. M. nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą.

18. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas, įvertinę materialaus pagrindo nebuvimą (nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals), padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam E. M. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Nustačius, kad šiuo metu nėra galimybės nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo, pagrindo vertinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą vien jo skunde nurodytos aplinkybės pagrindu, kad nuteistajam lygtinis paleidimas galėjo būti taikytas anksčiau, vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi, nėra. Nagrinėjamu atveju nustatytas dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičius sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad nuteistasis deda per mažas pastangas, siekdamas sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, todėl jo pataisos procesas dar nėra baigtas. Taigi, nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, siekdamas eliminuoti dinaminius kriminogeninius veiksnius, vykdyti Komisijos rekomendacijas bei tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kad Komisijai ar pirmosios instancijos teismui sprendžiant nuteistojo E. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, būtų padaryti kokie nors procesiniai pažeidimai. Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su teigiamai jį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, siekiu pasitaisyti, dirbti, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą, juo labiau, kad asmeniniai nuteisto asmens poreikiai negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso, bausmės paskirties. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo E. M. gynėjo advokato Marijaus Veličkos skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 4 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.