- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- e2S-582-390/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01948-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- V. F.
- Atsakovas
- J. V.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės V. F. ieškinį, civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovei J. V. dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo jos naudai iš teisėjos J. V. priteisti iš A. P. ieškovei priteistą 31 660 Eur skolą su procentais nuo 2016 m. spalio 26 d. Nurodė, kad teisėja yra patraukiama atsakove, nes ji negali suprasti to, kad vaiko tėvas nepaiso teismo sprendimo ir nemoka dukrai priteisto išlaikymo skolos ir taip pažeidė savo įsitikinimais viešąjį interesą. Teisėja paskleidė savo asmeninę nuomonę prieštaraujančiam viešajam interesui, jog A. P. „netyčia“ skolos nemoka. Teisėja negali būti pateisinta už atsisakymą išduoti teismo sprendimą, tačiau jos nutartis yra neskundžiama, tad ji atsako kaip žmogus už viešojo intereso pažeidimą ir turi pati sumokėti priteistą 31 660 Eur skolą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovei J. V. dėl atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.
3. Teismas atsižvelgdamas į ieškovės ieškinio turinį sprendė, kad ieškovė reikalavimą dėl skolos priteisimo kildina iš J. V. vykdžiusios teisėjos pareigas veiksmų, t. y. laiko, kad žala jai kilo dėl to, jog ieškovė įsigaliojusiu 2016 m. spalio 26 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu prašė jį vykdyti priverstiniu būdu, tačiau teisėja J. V. atmetė ieškovės prašymą. Teismas nurodė, jog ieškovė laiko, kad teisėja yra patraukiama atsakove, nes ji negali suprasti to, kad vaiko tėvas nepaiso teismo sprendimo ir nemoka dukrai priteisto išlaikymo skolos ir taip pažeidė savo įsitikinimais viešąjį interesą.
4. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys yra neteismingas teismui. Taip pat nurodė, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės (CK 6.272 straipsnio 2 dalis). Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie veikia valstybės vardu. Todėl valstybė, o ne teisėjas ar teismas, turi būti traukiama atsakovu pagal ieškinį dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Dėl šios priežasties teismas, gavęs minėtu pagrindu grindžiamą ieškinį, turi imtis procesinių veiksmų, kad užtikrintų, jog imunitetą nuo civilinės atsakomybės turintys teisėjai ar teismai, kurie šiuo atveju negali būti atsakovais ar trečiaisiais asmenimis, procese neužimtų atsakovų ar trečiųjų asmenų procesinės padėties (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-492/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-125/2013; 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-298/2014 ir kt.). Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų atlyginimo, valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2 punktas).
5. Teismas nustatė, jog ieškinio pareiškime ieškovė savo gyvenamosios vietos adreso nenurodė, o teismui patikrinus Gyventojų registro duomenis nustatyta, kad ieškovė yra deklaravusi savo išvykimą į Jungtinę Karalystę. Jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovės atsakove nurodyta teisėja J. V. gyventų Kauno mieste ar Kauno rajone, ieškovė taip pat nenurodė ir nepateikė.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė V. F. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė reikalavimą dėl skolos priteisimo kildina iš J. V. vykdžiusios teisėjos pareigas veiksmų.
1.2. Teismas nepagrįstai sprendė, jog už J. V. padarytą žalą turi atsakyti valstybė, ir todėl neteisėtai atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės V. F. ieškinį atsakovei teisėjai J. V. kaip neteismingą Kauno apylinkės teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
9. Pažymėtina, kad vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu ir / ar bet kokia forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisminės gynybos prieinamumo principo, ne kartą yra nurodęs, kad ši teisė, kaip ir bet kuri kita, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015 ir kt.).
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad viena iš teismų ir teisėjų nepriklausomumo principą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje, įgyvendinančių teisės normų apibrėžta Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 47 straipsnio 8 dalyje. Ši teisės norma nustato, kad teisėjas ar teismas neatsako už žalą, atsiradusią proceso šaliai dėl to, kad byloje priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas. Šią žalą įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka atlygina valstybė. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės.
11. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė reikalavimą dėl skolos priteisimo kildina iš J. V. vykdžiusios teisėjos pareigas veiksmų. Tvirtina, kad teismas taip pat nepagrįstai sprendė, jog už J. V. padarytą žalą turi atsakyti valstybė, ir todėl neteisėtai atsisakė priimti ieškovės ieškinį.
12. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi pati ieškovė pirmosios instancijos teismui pateiktame ieškinyje nurodė, jog: „ieškovė su įsigaliojusiu 2016 m. spalio 26 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu prašydama jį įvykdyti priverstiniu būdu, gavo teisėjos J. V. atsakymą, jog ji negalinti suprasti tyčia ar netyčia A. P. nevykdo teismo sprendimo, tad tokį savo asmeninį nesugebėjimą suprasti ji vainikavo teismo neskundžiama nutartimi atmesti ieškovės prašymą išduoti teismo įsakymą“, t. y. pati ieškovė ieškinyje nurodė, kad jos minimi teisėjos J. V. teiginiai, iš kurių ieškovė kildina jai padarytą žalą, buvo nurodyti procesiniame dokumente vykdant teisėjos pareigas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad visais atvejais dėl teisėjo ar teismo veiksmais civilinio proceso srityje padarytos žalos atlyginimo yra atsakinga valstybė, o ne teisėjas ar teismas, kurie veikia valstybės vardu. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.2 punktą bylose dėl žalos, atsiradusios dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų atlyginimo, valstybei atstovauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
13. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė yra deklaravusi išvykimą į Jungtinę Karalystę, o jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovės atsakove nurodyta teisėja J. V. gyventų Kauno mieste ar Kauno rajone, ieškovė nenurodė ir nepateikė. Taigi, teismas pagrįstai sprendė dėl valstybės kaip tinkamo atsakovo pagal ieškovės pareikštą ieškinį ir tai, kad ieškinys neteismingas Kauno apylinkės teismui (CPK 29 straipsnis, 30 straipsnio 7 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
14. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsisakius priimti ieškinį kaip neteismingą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš esmės nesprendė ieškinio reikalavimų. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.