Kauno apygardos teismo nutartis

2012-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-142-579-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-25
Bylos Nr.
1A-142-579-2012
Teisminio proceso Nr.
25-1-00721-11-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Kęstutis Dargužis, Regina Cemnolonskienė
Nuteistasis
A. V.
Advokatai
Regina Atkočaitienė
Kategorijos

Teisėjas Giedrius Endriukaitis Baudž. byla Nr. 1A-142-579/2012

Pranešėjas Evaldas Gražys (Proceso Nr. 25-1-00721-11-3)
Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. sausio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Reginos Cemnolonskienės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Romanui Mackevičiui, gynėjai advokatei Reginai Atkočaitienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-11-02 nuosprendžio, kuriuo A. V. nuteistas pagal BK 300 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 2 d., paskirtoji bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-24 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str. 2 d., į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2011-06-28 iki 2011-06-29.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas pagal BK 300 str. 2 d. už tai, kad 2011 m. sausio mėn., tiksliau nenustatytu laiku, automobilių turguje, esančiame Kaune, Taikos pr. 135B, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo suklastotą vairuotojo pažymėjimą Nr. LB 006290, išduotą 1997-07-07 S. U. vardu, jį laikė ir 2011-06-28 apie 1 val. suklastotą vairuotojo pažymėjimą panaudojo, pateikdamas jį sustabdžiusiems policijos pareigūnams, tokiu būdu panaudojo žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. V. prašo paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodo, kad tiek ikiteisminio, tiek ir teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, gailisi dėl savo lengvabūdiško poelgio. Jo padaryta nusikalstama veika nesukėlė sunkių pasekmių, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, todėl paskirtoji laisvės atėmimo bausmė, jo nuomone, yra per griežta. Teismas neįsigilino į aplinkybes, kodėl jis taip pasielgė, gal teismą įtakojo tai, kad nusikaltimą jis padarė, kai jam buvo taikytas BK 75 str., tačiau įstatyme nėra imperatyviai nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, atsižvelgiant į teisingumo principą bei bausmės vykdymo tikslus. Be to, teismas, vadovaudamasis BK 54 str. 3 d. ir įvertinęs visas aplinkybes, galėjo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Taip pat teismas galėjo pasvarstyti ir BK 62 str. taikymą jo atžvilgiu, nes jis ne tik prisipažino bei nuoširdžiai galėjosi padaręs nusikaltimą, bet ir pats ėmėsi priemonių, kad išaiškinti asmenis, kurie užsiima dokumentų klastotėmis. Apeliantas skunde nurodo, kad gyvena su senele, kuri yra garbaus amžiaus ir ligota, jis viena ja rūpinasi, nes jo motina, senelės dukra, yra išvykusi į Jungtinę Karalystę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

A. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. V., parenkant jos rūšį ir nustatant dydį, vadovavosi BK 300 str. 2 d. sankcijos ir 54 str. 2 d. reikalavimais. Teismas, įvertinęs aplinkybes, nurodytas BK 54 str. 2 d., A. V. motyvuotai paskyrė vienerių metų terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Skiriant bausmę atsižvelgta, kad apeliantas teisiamas jau trečią kartą, anksčiau taip pat buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką, tyčinį apysunkį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, kas pagal BK 27 str. 1 d. nuostatas laikoma nusikaltimų recidyvu, o BK 56 str. 1 d. nurodyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Be to, pagrįstai atsižvelgta į tai, kad suklastotą dokumentą A. V. panaudojo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę, nes tik realaus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 str. numatytų tikslų įgyvendinimą, t.y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas.

Nustatant bausmės dydį, buvo atsižvelgta į tai, kad yra nustatyta A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p. (prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Esant nuteistojo atsakomybę lengvinančioms ir (ar) sunkinančioms aplinkybėms, teismas įvertina jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes ir skiria bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 2 d.). A. V. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu yra ženkliai mažesnė negu BK 300 str. 2 d. sankcijoje numatytos tos rūšies bausmės vidurkis, todėl atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tyčinių nusikaltimų recidyvą, laikytina, kad paskirtoji bausmė neprieštarauja teisingumo principui ir dar labiau ją švelninti nėra pagrindo. Taip pat nėra teisinio pagrindo A. V. atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, nes paskirtoji bausmė yra teisinga ir tinkama bausmės tikslams realizuoti.

Galutinį bausmės dydį – laisvės atėmimą vieneriems metams aštuoniems mėnesiams lėmė tai, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė BK 64 str. pagrindu dalinio sudėjimo būdu buvo bendrinama su Kauno miesto apylinkės teismo 2010-02-24 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme. Kaip reikalauja baudžiamasis įstatymas, subendrinta galutinė bausmė visada turi būti didesnė už neatliktos bausmės dalį, paskirtą pagal ankstesnį nuosprendį ir už bausmę, paskirtą pagal naują nuosprendį.

Apeliantas skunde nurodė, kad BK 75 str. nėra imperatyviai nurodytas draudimas dar kartą taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad jeigu asmuo bausmės vykdymo metu padaro naują nusikalstamą veiką, iš esmės nelieka net prielaidų išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realios bausmės paskyrimo. Tokiu atveju konstatuotinas vien formalusis, BK 75 str. 1 d. numatytas, pagrindas (padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas ir paskirta ne didesnė kaip trejų metų laisvės atėmimo bausmė), tačiau nepakanka duomenų išvadai, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Taip pat nepagrįstas apelianto skundo argumentas, jog teismas jo atžvilgiu galėjo taikyti BK 62 str. nuostatas.

Įstatymo leidėjas BK 62 str. 1 d. nurodo, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu yra tam tikros sąlygos. Teismas gali švelninti bausmę tik tada, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ir pranešė apie nusikalstamą veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 str. 2 d. pagrindu teismas bausmę švelnina, jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala ir: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Byloje nėra duomenų, jog A. V. pats savo noru atvyko ir prisipažino ar pranešė padaręs nusikalstamą veiką ar padėjo ikiteisminiam tyrimui išaiškinti vairuotojo pažymėjimą suklastojusį asmenį, be to, nenustatyta nei vienos iš BK 62 str. 2 d. 1-6 p. numatytų privalomų sąlygų, todėl nėra teisėto pagrindo apelianto atžvilgiu taikyti BK 62 str. nuostatas.

Skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas gyvena kartu su senele ir ją prižiūri, negali būti pagrindu bausmės švelninimui, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, tyčinių nusikaltimų recidyvą ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam paskirta galutinė subendrinta vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus. Nuosprendžio išvados dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Evaldas GražysTeisėjai : Regina CemnolonskienėKęstutis Dargužis