- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-22
- Bylos Nr.
- AS-525-370-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03221-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- R. U.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. U. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. U. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Ministerija) Kanclerio 2010 m. spalio 8 d. potvarkio Nr. 4D-132 „Dėl projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones „Kaimo turizmo veiklos skatinimas“, „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ ir „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“, sąrašo patvirtinimo“ (toliau – ir Potvarkis) dalį, kuria nuspręsta neskirti paramos pareiškėjo R. U. projektui pagal jo 2010 m. kovo 30 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra) pateiktą paraišką dėl paramos projektui „Gamybinės įmonės įkūrimas ir plėtra kaime“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos trečios krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ antrąją priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (priemonės kodas 312) pirmąją veiklos sritį, kai „parama teikiama ne žemės ūkio srities veiklai, įskaitant paslaugas, amatus ir amatų centrų kūrimą (pelno siekiančius projektus)“, kurios registracijos Nr. 3VK-KE 10-1-001000-PR001;
2) įpareigoti Ministeriją ir Agentūrą atlikti pareiškėjo R. U. paraiškos, kurios registracijos Nr. 3VK-KE-10-1-001000-PR001, su priedais vertinimą antrajame projekto vertinimo etape pagal paraiškos pateikimo dieną galiojusias Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (labai mažos įmonės steigimas) įgyvendinimo taisykles.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 24 d. sprendimu skundą patenkino ir panaikino Potvarkio dalį, kuria nuspręsta neskirti paramos pareiškėjo R. U. projektui pagal 2010 m. kovo 30 d. Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktą paraišką dėl paramos projektui „Gamybinės įmonės įkūrimas ir plėtra kaime“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos trečios krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ antrąją priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (priemonės kodas 312) pirmąją veiklos sritį, kai „parama teikiama ne žemės ūkio srities veiklai, įskaitant paslaugas, amatus ir amatų centrų kūrimą (pelno siekiančius projektus)“, kurios registracijos Nr. 3VK-KE 10-1-001000-PR001, bei įpareigojo Ministeriją grąžinti R. U. projektą pagal paraišką Nr. 3VK-KE 10-1-001000-PR001 Agentūrai naujam nagrinėjimui.
II.
Pareiškėjas teismui pateikė prašymą, kuriuo prašė priteisti iš Ministerijos ir Agentūros jo patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu – 100 Lt žyminio mokesčio ir 2 500 Lt advokato paslaugoms apmokėti.
Nurodė, kad bylą vedė per advokatą, dėl to patyrė su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti, kurias ir prašo atlyginti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 15 d. nutartimi prašymą patenkino iš dalies ir R. U. naudai iš Ministerijos priteisė 1 310 Lt atstovavimo išlaidų.
Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1, 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Nurodė, kad 2011 m. sausio 24 d. sprendimu patenkintas vienas pareiškėjo skundo reikalavimas (dėl potvarkio panaikinimo), t. y. įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo tenkinti 1/2 pareiškėjo skundo reikalavimų. Pažymėjo, jog pareiškėjo atstovas pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių matyti suteiktos teisinės pagalbos pobūdis: skundo ir kitų procesinių dokumentų parengimas, atstovavimas 2011 m. sausio 12 d. teismo posėdyje, o tokios išlaidos pagal ABTĮ 44 straipsnio 6 dalį yra atlygintinos. Atsižvelgdamas į Rekomendacijų 8.2, 8.18, 9 punktus, tai, kad 2011 m. sausio 12 d. teismo posėdis truko 35 minutes, konstatavo, kad prašomos atlyginti išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyto priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, tačiau atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus ir į tai, kad patenkintas vienas pareiškėjo reikalavimas, atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 1 260 Lt. ((2400 +120):2). Be to, atsižvelgiant į ABTĮ 44 straipsnio 2 dalies nuostatas, pareiškėjui priteistina ½ sumokėto 100 Lt žyminio mokesčio. Padarė išvadą, kad R. U. naudai priteistina 1 310 Lt išlaidų atlyginimo. Pabrėžė, jog teismo išlaidos priteistinos iš vieno iš atsakovų, t. y. iš Ministerijos, kadangi buvo panaikintas tik Ministerijos kanclerio Potvarkis.
III.
Atsakovas Ministerija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pareiškėjo naudai priteistas atstovavimo išlaidas priteisti proporcingai iš Ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Agentūra).
Atsižvelgdamas į ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad tuo atveju, kai sprendimas nenaudingas kelioms šalims, jų atsakomybė už bylinėjimosi išlaidas turi būti solidari. Be to, pirmosios instancijos teismo nutartyje neužsiminta apie teismo sprendime nustatytą įpareigojimą Ministerijai grąžinti pareiškėjo projektą iš naujo nagrinėti Agentūrai. Teigia, jog būtent Agentūra Ministerijai pateikė išnagrinėtų paraiškų vertinimo rezultatų 2010 m. rugpjūčio 20 d. suvestinę Nr. (SV)-235, kurioje nurodyta, kad projektas netinkamas gauti paramą. Būtent tokios rezultatų suvestinės pagrindu projektų atrankos komitetas nutarė rekomenduoti neskirti paramos. Pabrėžia, jog pareiškėjo paraiška buvo ir, vykdant pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra vertinama Agentūros, todėl bylinėjimosi išlaidos turi būti paskirstytos tarp Ministerijos ir Agentūros.
Atsiliepimas
Pareiškėjas R. U. atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad sutinka, jog atskirajame skunde keliamas klausimas būtų sprendžiamas teismo nuožiūra.
Atsakovas Agentūra atsiliepimu į atskirąjį skundą nurodo, kad atskirajame skunde keliamiems reikalavimams neprieštarauja ir prašo teismą sprendimą priimti savo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, pateikdamas reikalavimus, susijusius su Ministerijos priimto Potvarkio panaikinimu ir Ministerijos bei Agentūros įpareigojimu atlikti atitinkamus veiksmus. Byloje neginčijamai nustatyta, kad įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, panaikinant prašytą Potvarkio dalį ir įpareigojant Ministeriją grąžinti pareiškėjo paraišką nagrinėti Agentūrai.
ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios teismo išlaidų atlyginimą, tokio atlyginimo priteisimą tiesiogiai sieja su laimėjusios šalies teise gauti iš pralaimėjusios šalies jos patirtų protingų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl visais atvejais svarbu nustatyti ne tik tai, kieno naudai priimtas teismo sprendimas, bet ir kieno teismo neteisėtais pripažinti veiksmai lėmė teismo išlaidų bylą laimėjusiai šaliai atsiradimą.
Atsakovas Ministerija prašo paskirstyti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą proporcingai Ministerijai ir Agentūrai, atsižvelgiant į tai, kad panaikintas Ministerijos Kanclerio Potvarkis priimtas, atsižvelgiant į Agentūros pateiktus duomenis, be to, teismui įpareigojus Ministeriją grąžinti paraišką nagrinėti Agentūrai, būtent Agentūra iš naujo vertina pareiškėjo paraišką.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl iš esmės analogiško pobūdžio Ministerijos argumentų, yra išaiškinęs (byla Nr. AS858-387/2011), jog būtent tuo atveju, jeigu byloje būtų panaikintas agentūros aktas, pareiškėjui atsirastų pagrindas kreiptis ir prašyti Agentūrą atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu Ministerijos argumentus, kad Potvarkis buvo priimtas remiantis Agentūros pateiktais duomenimis (vertinimo dokumentais) ir tai lemia būtinybę priteisti bylinėjimosi išlaidas taip pat iš Agentūros, atmetė, nes teisėjų kolegija nevertina, kokia yra įvairių subjektų įtaka konkrečiam individualiam administraciniam aktui, skaičiuojant bylinėjimosi išlaidas. Pabrėžė, jog toks paskirstymas būtų neprotingas ir neadekvatus, nes kiekvienu panašiu atveju būtų galima nustatyti įvairių galimai atsakingų institucijų, kurių žinioje buvo tam tikra informacija, kurios pagrindu buvo priimtas konkretus individualus administracinis aktas, tam tikrą atsakomybę bylinėjimosi išlaidų kontekste, o toks nustatymas nepagrįstai vilkintų bylų nagrinėjimą, pažeistų proceso ekonomiškumo principą. Be to, ta aplinkybė, kad suformuluotas įpareigojimas atlikti paraiškos vertinimo projektą iš naujo, negali būti pagrindu laikyti, kad Agentūra tampa per se atsakinga už Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu panaikintą Ministerijos Kanclerio priimtą individualų administracinį aktą. Teismas konstatavo, kad tai yra procedūrinis teismo įpareigojimas, kuriuo teismas aiškiai nurodė, kaip turėtų būti vykdomas sprendimas.
Kitaip tariant, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašioje situacijoje vertino, kad ta aplinkybė, jog Ministerija galimai priėmė panaikintą administracinį aktą, atsižvelgusi į Agentūros pateiktus duomenis, nesudaro pagrindo vertinti, jog teismo sprendimu Agentūros veiksmai įvertinti kaip neteisėti ir atitinkamai Agentūrai kilo pareiga atlyginti visas ar dalį bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegija, įvertinusi tokį administracinių teismų praktikoje pateiktą išaiškinimą, daro išvadą, jog jis aktualus ir nagrinėjamoje byloje.
Teismo vertinimu, analogiška išvada darytina ir įsiteisėjusiame pirmosios instancijos teismo sprendime suformuluoto įpareigojimo atlikti veiksmus atžvilgiu. Pabrėžtina, jog pareiškėjas skundu prašė įpareigoti Ministeriją ir Agentūrą atlikti jo prašomus veiksmus, tačiau sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas aiškiai suformulavo įpareigojimą Ministerijai atlikti tam tikrus veiksmus. Kitaip tariant, kaip ir išaiškinta nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, teismas sprendime nustatė procedūrinį įpareigojimą būtent Ministerijos atžvilgiu.
Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismui sprendimu patenkinus pareiškėjo skundą, panaikintas būtent Ministerijos priimtas administracinis aktas ir būtent šiuo pagrindu suformuluoti kiti teismo įpareigojimai, kurie aiškiai nustatyti Ministerijos atžvilgiu. Todėl konstatuotina, jog teismo sprendimu jokie įpareigojimai Agentūrai nebuvo nustatyti.
Iš esmės išvadą, jog Agentūrai šiuo atveju įpareigojimai nenustatyti papildomai iš dalies patvirtina ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 3D-583 patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės ūkio veiklos“ įgyvendinimo taisyklių nuostatos. Šių taisyklių 43 punktas numatė (redakcija, galiojusi Potvarkio priėmimo metu), jog Agentūra, įvertinusi paramos paraiškas, parengia nustatytos formos paramos paraiškų vertinimo rezultatų suvestinę ir paramos paraiškų vertinimo ataskaitas, kurias teikia Ministerijai. Po to Ministerijos sudarytas Projektų atrankos komitetas svarsto, kuriuos projektus finansuoti, ir priima rekomendacinio pobūdžio sprendimą dėl finansuotinų ir nefinansuotinų projektų (43 p.). Tuo tarpu galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo ar neskyrimo priima Ministerija (46 p.).
Darytina išvada, jog teisės aktai aiškiai įtvirtino, kad būtent Ministerijos kompetencijai priklauso priimti galutinį sprendimą dėl paramos skyrimo. Todėl priėmus tokį sprendimą ir priėmus atitinkamai įsiteisėjusiu teismo sprendimu neteisėtu pripažintą Potvarkį, šioje byloje būtent Ministerijos neteisėtai pripažinti veiksmai lėmė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, todėl būtent iš Ministerijos ir turi būti priteisiamas pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kaip jau minėta, teismo išlaidos turi būti priteisiamos bylą laimėjusiai šaliai iš pralaimėjusios šalies, dėl kurios neteisėtais pripažintų veiksmų laimėjusiai šaliai atsirado teismo išlaidos. Teisėjų kolegija sprendžia, jog bylos medžiaga patvirtina, kad šiuo atveju teismo išlaidos priteistinos būtent iš Ministerijos.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas patyrė jo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, jos patvirtintos byloje pateiktais įrodymais. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju mažino teismo išlaidų atlyginimą, atsižvelgdamas į tai, kad patenkinta dalis pareiškėjo skundo reikalavimų bei remdamasis Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės priteistas pagrįstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, todėl nutartis paliktina nepakeista.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
atsakovo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atskirojo skundo nepatenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.