- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-04
- Bylos Nr.
- A-248-1108-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- E. T.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2007 m. sausio 2 d. sprendimą Nr.(15/6-7)-12PR-1, kuriuo jai nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga) Lietuvos Respublikoje, bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti jos bylą ir priimti sprendimą iš naujo.
Pareiškėja nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė ir negali grįžti į savo šalį. Grįžus į (duomenys neskelbtini) jai grėstų priverstinė santuoka, kankinimai ar net mirtis. Pareiškėja nurodė, kad ji, kaip moteris, bėganti nuo žiaurios diskriminacijos ir nežmoniško elgesio, prilygstančio persekiojimui, dėl to, jog ji nesilaiko griežtų socialinio elgesio normų, turi pagrindą kreiptis dėl pabėgėlio statuso. Atsakovas turi informaciją, patvirtinančią, jog priverstinės santuokos šalyje (duomenys neskelbtini) yra vis dar įprastas reiškinys, o atsisakymo tekėti pasekmės, ypač tuo atveju, jei atsisakoma tekėti už vado, kaip tai padarė pareiškėja, gali būti labai įvairios: fizinės bausmės, kankinimai ar net nužudymas. Pareiškėja negali pasinaudoti savo kilmės valstybės apsauga, nes šalyje (duomenys neskelbtini) merginos turi labai mažai teisių, o policija dažnai atsisako kištis į šeimų reikalus, susijusius su priverstinėmis santuokomis. Pareiškėja nurodė, kad ji Lietuvoje nebuvo policijos sulaikyta. Į policijos įstaigą ji atėjo pati.
Atsiliepimas
Atsakovas su pareiškėjos skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjos apklausos metu pateikta informacija apie jos ištekinimo aplinkybes buvo nenuosekli. Pareiškėja painiojosi įvykių sekoje, nesugebėjo nuosekliai pakartoti anksčiau papasakotos istorijos detalių, nurodė skirtingus faktus nei savo prašyme suteikti prieglobstį. Tai kelia pagrįstas abejones dėl pareiškėjos pasakojimo tikrumo. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja į Lietuvą atvyko turėdama vizą, išduotą dėl studijų Vilniaus universitete. Ji teigė, jog pateikė prieglobsčio prašymą dėl to, kad praradusi teisę studijuoti Vilniaus universitete nebeturės galimybių likti Lietuvoje. Tačiau pareiškėja į teisėsaugos institucijas pagalbos kreipėsi tik tuomet, kai buvo panaikintas jos leidimas laikinai gyventi ir ji privalėjo grįžti į savo kilmės valstybę. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių svarių motyvų, atitinkančių pabėgėlio statuso suteikimo sąlygas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Teismas nurodė, kad atsakovas priėmė skundžiamą sprendimą detaliai išnagrinėjęs pareiškėjos nurodytus prieglobsčio suteikimo motyvus. Buvo remtasi Prieglobsčio reikalų skyriaus 2006 m. gruodžio 27 d. išvada Nr.(15/6-7)-13PR-1RN, surašyta atsižvelgus į surinktą tyrimo medžiagą bei į 2006 m. rugpjūčio 30 d. pažymą „Apie bendrą politinę bei žmogaus teisių padėtį, policijos darbą, rizikos grupes, prieglobsčio prašytojų grįžimą ir grąžinimo galimybes į šalį (duomenys neskelbtini)“, iš kurios matyti, jog nėra jokių priežasčių, dėl kurių prieglobsčio prašytojui būtų nesaugu grįžti į šalį (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad pareiškėja akcentavo, jog ją buvo ketinama prievarta ištekinti, tačiau vėlesnių apklausų metu ji nurodydavo vis naujus faktus, taip pat faktus, tiesiogiai nesusijusius su jos pabėgimu iš kilmės šalies. Ji minėjo, jog buvo verčiama užsiimti prostitucija, šalyje (duomenys neskelbtini) jai gresia mirtis, nes jos tėvas ir trys jaunesnės seserys mirė dėl jos dėdės raganavimo, ištekinti už vado iniciatyvos ėmėsi jos motina siekdama nutraukti dėdės vykdomus nužudymus, nors anksčiau pati teigė, jog vadas panoro ją vesti pamatęs 2005 m. liepos mėnesį bažnyčioje. Pareiškėja iš savo kilmės šalies išvyko tik 2006 m. gegužės mėnesį, nors prievartinis jos tekinimas, anot pareiškėjos, prasidėjo dar 2005 metais. Tai sudaro pagrindą abejoti, ar pareiškėjos persekiojimas iš viso egzistavo ir tebeegzistuoja. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių rimtų argumentų dėl individualaus persekiojimo, nukreipto tiesiogiai prieš ją, todėl pabėgėlio statusas jai nesuteiktas pagrįstai (įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 straipsnis). Teismas nurodė, kad šiuo atveju nėra pagrindo suteikti pareiškėjai ir papildomos apsaugos pagal įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnį.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundą tenkinti.
Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi 2006 m. rugpjūčio 30 d. pažyma „Apie bendrą politinę ir žmogaus teisių padėtį, policijos darbą, rizikos grupes, prieglobsčio prašytojų grįžimą ir grąžinimo galimybes į šalį (duomenys neskelbtini)“. Ši pažyma yra bendro pobūdžio, joje nepateikiama jokios informacijos apie moterų, pasiprašiusių prieglobsčio dėl to, kad kilmės valstybėje jos yra prievarta ištekinamos, grąžinimą į šalį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodo, kad ji tiek prieglobsčio prašyme, tiek vėliau vykusių apklausų metu akcentavo, jog jos išvykimo iš šalies (duomenys neskelbtini) tikslas buvo bet kokia kaina pabėgti nuo priverstinės santuokos. Byloje yra informacija, patvirtinanti, kad priverstinės santuokos yra įprastas reiškinys šalyje (duomenys neskelbtini). Šios informacijos teismas nevertino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos apklausos metu pateikta informacija apie jos ištekinimo aplinkybes buvo nenuosekli. Pareiškėja painiojosi įvykių sekoje, nesugebėjo nuosekliai pakartoti anksčiau papasakotos istorijos detalių, nurodė skirtingus faktus nei savo prašyme suteikti prieglobstį. Tai kelia pagrįstas abejones dėl pareiškėjos pasakojimo tikrumo. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja į Lietuvą atvyko turėdama vizą, išduotą dėl studijų Vilniaus universitete. Ji teigė, jog pateikė prieglobsčio prašymą dėl to, kad praradusi teisę studijuoti Vilniaus universitete nebeturės galimybių likti Lietuvoje. Tačiau pareiškėja į teisėsaugos institucijas pagalbos kreipėsi tik tuomet, kai buvo panaikintas jos leidimas laikinai gyventi ir ji privalėjo grįžti į savo kilmės valstybę. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja nepateikė jokių svarių motyvų, atitinkančių pabėgėlio statuso suteikimo sąlygas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareiškėjos atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytų argumentų pagrindu, atsakovo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti, pakartodama atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
apeliacinis skundas netenkintinas.
Pareiškėjai nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo nesuteiktas prieglobstis (pabėgėlio statusas ar papildoma apsauga).
Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas- kad teismas netinkamai įvertino situaciją pareiškėjos kilmės šalyje ir be pagrindo pripažino, kad pareiškėjai nėra grėsmės būti persekiojamai. Apeliantė nurodo, kad tokią grėsmę patvirtina (duomenys neskelbtini) kilmės šalių ir prieglobsčio informacijos ir tyrimo centro informacija. Iš tikrųjų šioje informacijoje nurodoma, kad tam tikrose šalies (duomenys neskelbtini) teritorijoje egzistuoja priverstinės santuokos. Tačiau kolegija sutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėja nepateikė jokių rimtų argumentų dėl individualaus persekiojimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei pačios pareiškėjos paaiškinimų jos atvykimo į Lietuvą tikslas- laisvosios klausytojos statusu studijuoti Vilniaus universitete. Ryšium su tuo jai 2006 m. vasario 14 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šis leidimas galiojo iki 2006 m. liepos 1 d.. Pareiškėjai praradus galimybę studijuoti, 2006 m. balandžio 28 d. sprendimu panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tik praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo leidimo panaikinimo pareiškėja kreipėsi su prašymu suteikti prieglobstį. Jos pasakojimai apie kilmės šalyje gresiančius persekiojimus yra nenuoseklūs ir prieštaringi, skirtingų apklausų metu ji nurodo skirtingas aplinkybes. Pareiškėjos atstovo aiškinimai, kad tai galėjo lemti žemas pareiškėjos išsilavinimas, atmestini, nes pareiškėja rengėsi studijuoti Lietuvos aukštojoje mokykloje, o tam reikalingas tam tikras išsilavinimo cenzas. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos versija apie jai gresiantį persekiojimą dėl atsisakymo sudaryti santuoką išgalvota, stengiantis ją pritaikyti prie situacijos, egzistuojančios šalyje (duomenys neskelbtini). Taigi, byloje nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad pareiškėjai šalyje (duomenys neskelbtini) galėtų grėsti persekiojimas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų (įstatymo „Dėl užsieniečio teisinės padėties“ 86 straipsnis).
Pareiškėjai nagrinėjamu atveju taip pat nėra pagrindo suteikti papildomos apsaugos, numatytos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnyje. Nėra objektyvių ir patikimų duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiškėjai šalyje (duomenys neskelbtini) galėtų grėsti įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnyje 1 dalyje numatyti smurtiniai veiksmai ir kiti jos teisių pažeidimai.
Atsakovo bei pirmosios instancijos teismo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.