Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Gintarė Kazakevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (tėvystės) nustatymo po spėjamo tėvo mirties, suinteresuoti asmenys S. K., R. K., D. K., V. K., I. L., Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarė J. V., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja R. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį patikslinusi, prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos sūnaus – B. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas yra R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad šiuo juridiniu faktu siekia vaiko kilmės iš tėvo pusės nustatymo bei įgyvendinti teises kreiptis dėl paveldėjimo bei gauti valstybės teikiamą našlaičio išmoką.

2. Pareiškėja nurodo, kad su R. K. pradėjo gyventi kaip šeima ir vedė bendrą ūkį nuo 2016 m. liepos mėnesio. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus (duomenys neskelbtini), kurį (duomenys neskelbtini) pakrikštijo Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Dievo gailestingumo koplyčioje, nes sūnus gimė 33 savaičių. Dėl vaiko sveikatos problemų bei aplinkybės, kad R. K. nebuvo išsiskyręs su sutuoktine, jis nebuvo nurodytas kaip (duomenys neskelbtini) tėvas jo gimimo įraše. Pareiškėja nurodo, kad nors R. K. buvo vedęs, tačiau su sutuoktine daug metų negyveno, kad R. K. pirmiau norėjo išsiskirti su sutuoktine, o tada sutvarkyti (duomenys neskelbtini) dokumentus. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2016 m. liepos mėnesio iki (duomenys neskelbtini) gyveno kartu su R. K., abu dirbo, augino sūnų (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad kol buvo gyvas, R. K. niekada neginčijo fakto, jog yra (duomenys neskelbtini) tėvas, nors vaiko gimimo liudijime tėvu jis nėra įrašytas.

3. Suinteresuoti asmenys I. L., V. K. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka.

4. Suinteresuoti asmenys S. K., R. K., D. K. bei Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarė J. V. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1, 3 dalys).

5. Išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, pateikė išvadą, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nepažeidžia nepilnamečio B. P. interesų, nes viena svarbiausių vaiko teisių – žinoti savo kilmę ir biologinius tėvus, taip pat ir teisė teisiškai pripažinti savo kilmę.

6. Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

7. Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (ypatingąja teisena). Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.

8. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.148 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys).

9. CK 3.161 straipsnio 2 dalis nustato, kad vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso, Lietuvoje ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519, buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K., miręs (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjos sūnaus – B. P., gimusio (duomenys neskelbtini) tėvas, o B. P. yra jo sūnus. Nurodo, kad šio juridinio fakto nustatymu siekia B. P. kilmės iš tėvo pusės nustatymo, taip pat paveldėjimo teisės bei teisės gauti valstybės teikiamą našlaičio išmoką įgyvendinimo.

11. Byloje pateiktas B. P. gimimo liudijimas, iš kurio matyti, kad įrašas apie B. P. gimimą gimimo metrikų knygoje įrašytas (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), šio dokumento skiltyje „Tėvas“ duomenys apie vaiko tėvą nėra įrašyti. Byloje esantis (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad spėjamas pareiškėjos sūnaus tėvas R. K. (gimęs (duomenys neskelbtini)) mirė (duomenys neskelbtini).

12. Nagrinėjamu atveju byloje tėvystei nustatyti nebuvo atlikta DNR ekspertizė, tačiau pareiškėjos prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, taip pat suinteresuotų asmenų paaiškinimai ir prieštaravimų nebuvimas. Pareiškėjos prašomą pripažinti juridinį faktą patvirtina suinteresuotų asmenų I. L. ir V. K. gauti sutikimai su pareiškimu. Iš kartu su pareiškimu pateikto (duomenys neskelbtini) B. P. krikšto pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad skiltyje „Tėvas“ įrašytas R. K.. Ši aplinkybė sudaro pagrindą manyti, jog R. K. pripažino B. P. savo sūnumi. Kartu su pareiškimu pateiktos nuotraukos patvirtina pareiškėjos nurodytą faktinę aplinkybę, kad ji su R. K. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, pastarasis rūpinosi (duomenys neskelbtini) nuo pat jo gimimo, iš 2019 m. darytų nuotraukų matyti, kad R. K. dalyvavo ir (duomenys neskelbtini) krikštynose, be to, kaip minėta, krikšto dokumente jis nurodytas kaip vaiko tėvas. Byloje nėra duomenų apie kitus asmenis, kurie būtų pareiškę dėl savo tėvystės B. P. atžvilgiu.

13. Teismas, įvertinęs ir ištyręs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas išvadai, jog B. P., gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas yra R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) (CK 3.146 straipsnio 2, 3 dalys), todėl teismas pareiškėjos pareiškimą patenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K. yra B. P. tėvas, o B. P. yra R. K. sūnus.

14. Šis juridinis faktas nustatytinas siekiant B. P. kilmės iš tėvo pusės nustatymo, bei siekiant paveldėjimo teisės ir teisės gauti valstybės teikiamą našlaičio išmoką įgyvendinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

15. CPK 443 straipsnio 6 dalis nustato, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmetamas.

16. Iš į bylą pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažymos matyti, kad už pareiškėjai suteiktą valstybės antrinę teisinę pagalbą buvo patirta 330,50 Eur išlaidų suma, kuri, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą proceso taisyklę, į tai, kad pareiškėjos pareiškimas yra patenkintas, kitų dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi nėra priešingas, valstybei neatlygintina.

17. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjos interesais, todėl iš jos į valstybės biudžetą priteistina 47,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu nurodomas įmokos kodas – 5662. Įrodymai apie bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokėjimą turi būti pateikti teismui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 391 straipsniu, 442–443 straipsniais, 445–448 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra B. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnus.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant B. P. kilmės iš tėvo pusės nustatymo bei paveldėjimo teisės ir teisės gauti valstybės teikiamą našlaičio išmoką įgyvendinimo.

Teismo sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą įsiteisėjimo dienos išsiųsti Anykščių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų teismo sprendimu nustatytą faktą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 47,58 Eur (keturiasdešimt septynis eurus ir 58 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant priteistą sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.

Teisėja [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Gintarė Kazakevičienė