- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-29
- Bylos Nr.
- eI3-2160-809/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00691-2024-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apskr. VPK) viršininko 2024 m. birželio 18 d. įsakymą Nr. 30-TE-339 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. A.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda - pastaba (toliau – ir Įsakymas).
Pareiškėja nurodo, jog Klaipėdos apskr. VPK Skuodo rajono policijos komisariato (toliau – ir Skuodo rajono PK) Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas A. A.
Pareiškėjo manymu, tarnybinė nuobauda jam paskirta remiantis neišsamia Tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje nebuvo pagrįstai nustatytas teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimas. Tarnybinis patikrinimas buvo atliktas visapusiškai neįvertinus visų aplinkybių, reikšmingų tiek nustatant būtinuosius tarnybinio nusižengimo sudėties požymius, tiek vertinant situaciją mažareikšmiškumo prasme. Pareiškėjo atžvilgiu atliktas tarnybinis patikrinimas nėra išsamus, nėra visapusiškai įvertintos visos tarnybinei atsakomybei kilti reikšmingos aplinkybės. Taip pat atliekant tarnybinį patikrinimą nebuvo nustatytos neigiamos pasekmės, nenustatyta kaltė, todėl spręsdamas klausimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo atsakovas į tai turėjo atsižvelgti.
Pareiškėjas pažymi, jog iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, kad įvykio aplinkybės nustatomos remiantis tik L. S. parodymais, o pareiškėjo paaiškinimai yra atmetami be jokių argumentų. Akcentuoja, kad pareiškėjas neatsisakė priimti pareiškimo iš atėjusios moters, tiesiog moteris suabejojo ir galbūt įsižeidė dėl jai nepatinkančios preliminarios situacijos įvertinimo ir pati išėjo iš kabineto, nors buvo siūlyta rašyti pareiškimą. Pareiškėjas neneigia, kad pas jį į tarnybinį kabinetą atėjusi L. S. nurodė, kad nori rašyti pareiškimą, pareiškėjas pastarosios paprašė patikslinti ir paaiškinti situaciją. Moteris nurodė, kad jai grasino žinomas asmuo ir nurodė, kad turi garso įrašą. Pareiškėjas paprašė garso įrašą paleisti, perklausius visą uždavė papildomai patikslinančius klausimus. Kaip vyriausiasis tyrėjas (sprendimų priėmėjas) pateikė preliminarų situacijos teisinį vertinimą, paaiškindamas, kad pagal esamus duomenis nesimato nusikalstamos veikos požymių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 str. (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą). Pareiškėjui buvo žinomas asmuo, kuris grasino moteriai, kaip sistemingai darantis nedidelius viešosios tvarkos pažeidimus. Pareiškėjas moteriai paaiškino, kad surinkęs papildomus duomenis galimai priimtų nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, asmenį galimai oficialiai įspėjant pagal Policijos įstatymą dėl neleistino, priešingo visuomenei elgesio, bei patikslinus galimai būtų matyti administracinio nusižengimo požymiai, numatyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnį (Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas). Vėliau paaiškino apie galimybes parašyti pareiškimą jai patogia forma, tiek čia ir dabar, tiek per e-policiją. Anot pareiškėjo, minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas gilinosi į situaciją, aiškinosi aplinkybes, uždavė patikslinančius klausimus, išklausė visą garso įrašą, nurodė pareiškimo teikimo galimybes.
Nurodo, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje atsakovas nepasisako, kokiomis būtent tarnybinio patikrinimo nustatytomis aplinkybėmis nesutinkama, kad pareiškėjas neatsisakė priimti pareiškimo iš interesantės ir nedraudė jai to rašyti. Tai tik deklaratyvaus pobūdžio neobjektyvus ir įrodymais nepatvirtintas tarnybinį patikrinimą atliekančio pareigūno asmeninis vertinimas, kadangi situacijos metu buvo du asmenys, abiejų parodymai skiriasi, daugiau jokių įrodymų nėra.
Teigia, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje tiesiog yra išvardinami teisės aktai, kurie nustato bendras pareigas policijos pareigūnams, tačiau nėra analizuojama, kokiais konkrečiai veiksmais pareiškėjas pažeidė šiuos teisės aktus ir ar apskritai juos pažeidė. Pareiškėjui nėra suprantama, kaip jis galėjo pažeisti vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašyme nustatytas pareigas, pavyzdžiui: „planuoja, organizuoja ir kontroliuoja pareigūnų dirbančių prižiūrimoje teritorijoje veiklą, yra atsakingas už jam pavaldiems pareigūnams priskirtų funkcijų vykdymą“ (6.1 p.)“, asmens atvykimas rašyti pareiškimą dėl įvykio niekaip nėra susijęs su pareiškėjui priskirtinomis vadovaujančiomis funkcijomis. Taip pat nurodyta, kad „pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka priima, registruoja ir nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ir pranešimus“ (6.2 p.)“, Pareiškėjas vykdė šį pareigybės aprašo punktą, išsiaiškino įvykio aplinkybes ir neatsisakė registruoti prašymo, tačiau pats asmuo tuo momentu atsisakė jį rašyti. Pažymi, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad „gavęs pranešimus apie administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas, įvykių vietose, teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visus būtinus veiksmus, kad operatyviai ir išsamiai būtų priimti sprendimai dėl administracinių nusižengimų ar ištirtos nusikalstamos veikos“ (6.3 p.), tačiau pažymi, kad moteriai atsisakius pateikti prašymą dėl tariamo persekiojimo nebuvo pagrindo registruoti pranešimo. Pareiškėjas nurodo, kad klaidingai Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma, kad jis pažeidė pareigybės 6.4 punktą, kadangi nesant pareiškimo, nebuvo pagrindo pradėti veiklos tyrimo ar ikiteisminio tyrimo veiksmų.
Pareiškėjas atliko policininko pareigūno pareigas, kadangi išklausė atvykusią moterį, jai paaiškino apie įprastai tokiais atvejais gręsiančią atsakomybę pažeidėjams, paaiškino apie galimybes pateikti pareiškimą, tačiau pareiškėjui nekyla pareiga įkalbėti kiekvieną atėjusį asmenį privalomai rašyti pareiškimą. Kiekvienas asmuo turi teisę laisva valia nuspręsti ar jis nori pateikti pareiškimą dėl savo teisių pažeidimo.
Pareiškėjui nesuprantami kaltinimai, kad tariamai jis nesilaikė policijos pareigūno pareigos bet kuriuo paros metu (ne tik tarnybos metu) laikytis principo - ginti, saugoti, padėti. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra pateikiama kokiais konkrečiais veiksmais pareiškėjas nesilaikė šio principo.
Atsakovas atlikdamas tarnybinį patikrinimą netyrė, kaip konkrečiai pasireiškė pareiškėjo kaltė: nenurodė nei kaltės rūšies, nei kaltės laipsnio, nėra nurodyta, kuo pasireiškė jo veikimo ar neveikimo neteisėtumas. Kadangi Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra duomenų, kad būtų tirtas pareiškėjo kaltės klausimas, o kaltės forma net ir formaliai nenurodyta, toks pažeidimas yra esminis procedūrinis pažeidimas, sudarantis savarankišką pagrindą panaikinti skundžiamą įsakymą, kuriuo buvo paskirta pareiškėjui tarnybinė nuobauda.
Nagrinėjant tarnybinės nuobaudos siūlymą ir skyrimą pareiškėjui turėjo būti įvertintas pačios veikos pavojingumas ir pasekmių dydis. Pareiškėjo atveju nebuvo įvertintas veikos pavojingumas ir pasekmių dydis, nevertino, kad ar kilo pasekmės, o jei ir kilo jos yra labai nedidelės, nesukėlusios didelės žalos. Pažymi, kad 2024-03-26 (po savaitės) L. S. pakartotinai dėl to paties įvykio kreipėsi į policiją (ROIK 0124000176580), tačiau kitas pareigūnas vadovaujantis baudžiamojo proceso kodekso 3 str. 1 d. 1 p. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. M-1-01- 17618-24. Pareiškėjo pateikta galima tyrimo eiga pasitvirtino ir jokių neigiamų pasekmių nekilo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas mano, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, tiriant tarnybinį nusižengimą visapusiškai neišsiaiškintos visos nusižengimo padarymo aplinkybes, todėl pareiškėjui akivaizdu, kad neištyrus šių aplinkybių tyrimas laikytinas neobjektyviu, neišsamiu ir nepagrįstu, todėl Įsakymas, kuriuo buvo paskirta tarnybinė nuobauda yra nepagrįstas, neteisėtas ir turėtų būti panaikintas.
Atsiliepimas
Atsakovas VPK pateikė atsiliepimą į skundą, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, jog Klaipėdos aps. VPK Skuodo r. PK VS vyriausiasis tyrėjas A. A. padarė tarnybinį nusižengimą. Pažymi, jog pareigūno tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę sudaro neteisėta ir neetiška veika, kuomet pareiškėjas, turėdamas ilgametę darbo su asmenimis patirtį, vykdydamas Klaipėdos aps. VPK Skuodo r. PK VS vyriausiojo tyrėjo funkcijas, nesiėmė priemonių, kad iš L. S., kuri kreipėsi pagalbos ketindama pateikti pareiškimą, būtų priimtas ir užregistruotas pareiškimas (vieno langelio principu), kad operatyviai ir išsamiai būtų ištirtos galimai nusikalstamos veikos ir priimti sprendimai. Priešingai, A. A. savo veiksmais pasiekė, jog L. S. iš jo kabineto išėjo nesulaukusi pagalbos ir neįgyvendinusi savo ketinimo - neparašiusi pareiškimo. Atsakovo įsitikinimu, aptartus veiksmus A. A. atliko gerai žinodamas, kokio elgesio varianto iš jo reikalauja teisės aktai, suprasdamas, kad tokie jo veiksmai yra neleistini, neetiški ir neteisėti, numatydamas dėl to galinčius kilti neigiamus padarinius, nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Tarnybinio nusižengimo subjektyviąją pusę sudaro A. A., kaip nusižengimo subjekto, kaltės forma - netiesioginė tyčia.
Neigiami padariniai pasireiškia tuo, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų vykdymą bei tarnybinės veiklos teisėtumą, žinodamas, jog kiekvienam policijos pareigūnui ypatingai svarbu užtikrinti viešąją tvarką, visuomenės saugumą, teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą, tyrimą bei kitas funkcijas nustatytas Pareigybės aprašyme savo veiksmais pasiekė, jog L. S. iš jo kabineto išėjo nesulaukusi pagalbos ir neįgyvendinusi savo ketinimo - neparašiusi pareiškimo.
Vertinant subjektyvų pagrindą - galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai, pažymėtina, jog tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo pareigūno valios, kurios A. A. būtų trukdžiusios laikytis teisės aktų reikalavimų.
Atsižvelgiant į statutinio policijos pareigūno veiklą ir jos ryšius su viešuoju interesu, atsakovui akivaizdu, jog tarnybiniai nusižengimai, kaip jie apibrėžiami Statute, daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Valstybė, kaip visos visuomenės organizacija, turi priedermę imtis įvairių teisėtų ir veiksmingų priemonių, užkertančių kelią pareigūnų pažeidimams bei mažinančių jų skaičių. Nekyla abejonių, jog aukščiau įvardinti A. A. veiksmai neatitinka jam, kaip policijos pareigūnui keliamų reikalavimų, buvo aiškiai priešingi nustatytai valdymo tvarkai bei tarnybinės etikos normų reikalavimams.
Tarnybinės nuobaudos skyrimas bei jos parinkimas yra įstaigos vadovo diskrecijos teisė.
Atsakovas yra įsitikinęs, kad tarnybinis patikrinimas, kurio Tarnybinio patikrinimo išvada remiantis priimtas skundžiamas Įsakymas yra atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjo veiką, nurodant pažeistus teisės aktus. Minėtoje išvadoje taip pat pakankamai aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio patikrinimo išvada atitinka Tvarkos aprašo 24 punkte nustatytus bei teismų praktikoje formuojamus reikalavimus, kurie keliami tarnybinio patikrinimo išvadai.
Parinkdamas tarnybinę nuobaudą - pastabą, atsakovas veikė nuosekliai, o jos parinkimas yra sąlygotas poreikio užtikrinti atsakingą tarnybinių pareigų vykdymą. Tarnybinė nuobauda parinkta laikantis bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo principų (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo principus), teisingumo ir protingumo kriterijų. Pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda yra adekvati ir proporcinga padarytam pažeidimui bei atitinka pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį.
Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjui tarnybinė nuobauda - pastaba, paskirta teisėtai ir pagrįstai, kurios panaikinimui ar tarnybinio nusižengimo laikymui mažareikšmiu nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
Byloje kilo ginčas dėl Klaipėdos apskrities VPK) viršininko 2024 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 30-TE-339 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo A. A.“, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas eina Klaipėdos apskr. VPK Skuodo rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigas.
2023 m. gruodžio 13 d. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir PD prie LR VRM) Imuniteto valdybos (toliau - IV) Klaipėdos apygardos skyriui (toliau – ir KAS) pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų įvertinimo (2023 m. gruodžio 13 d. tarnybinis pranešimas Nr. 5-PR2-8944 dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo).
2024 m. gegužės 20 d pareiškėjui įteiktas pranešimas dėl galimo tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodoma, jog pareiškėjo tarnybos metu 2024 m. kovo 19 d. nuo 7 val. iki 16 val. apie 8.50 val. į jo darbo kabinetą atėjo pilietė L. S., kuri norėjo parašyti pareiškimą dėl grasinimo, kuris įvyko 2024 m. kovo 18 d. apie 18 val., jos darbo vietoje - parduotuvėje „Iki“, esančioje Skuodo mieste. Pranešime teigiama, kad pareiškėjo pokalbis su interesante truko apie 5 min. ir per tą laiką pareiškėjas nesiaiškino įvykio aplinkybių, nesigilino į jos situaciją, jai neuždavė jokių patikslinančių klausimų, nepakonsultavo moters, kaip reikėtų elgtis aptariamoje situacijoje ir kaip parašyti pareiškimą. Iš pareiškėjo kategoriškų teiginių ir išankstinio nusistatymo buvo galima suprasti, jog jai pagalba nebus suteikta, pareiškimo parašyti ji negalės, todėl iš policijos komisariato 8.56 val. L. S. išėjo.
2024 m. gegužės 21 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą, kuriame pažymėjo, jog tarnybinio nusižengimo nepadarė. Be to, pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad L. S. pareiškimo neatsisakė priimti, o „tiesiog moteris suabejojo ir įsižeidė dėl jai nepatinkančios preliminarios situacijos įvertinimo ir pati išėjo iš kabineto“. Pareiškėjas taip pat paaiškino, jog 2024 m. kovo 26 d. L. S. pateikus pareiškimą (ROIK: 01240060176530) dėl to pačio įvykio, pasitvirtino jo konsultacijos metu išdėstytas teisinis vertinimas - buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Policijos departamento prie LR VRM Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriaus vyriausioji tyrėja E. R. parengė Tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada). Minėtoje išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą ir pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą, Policijos registruojamų įvykių registro tvarkymo taisyklių 16.1 papunkčius, Vidaus tvarkos taisyklių 12, 16, 41 punktuose numatytus reikalavimus, netinkamai vykdė Klaipėdos aps. VPK Skuodo r. PK VS vyriausiojo tyrėjo pareigybių aprašymo 6.1, 6.2, 6.3, 6.4 papunkčiuose įtvirtintas funkcijas, nesilaikė Etikos kodekso 5, 7.1 ir 7.2 punktų.
Klaipėdos aps. VPK viršininko pavaduotojas, atliekantis Klaipėdos aps. VPK viršininko funkcijas, R. Š., 2024 m. birželio 5 d. derindamas Tarnybinio patikrinimo išvadą, pastabose priėmė rezoliuciją: „Suderinta, siūlau skirti pastabą“.
Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas M. D. 2024 m. birželio 7 d. Tarnybinio patikrinimo išvadą patvirtino, pastaboje pažymėdamas: „Skirti tarnybinę nuobaudą - pastabą“.
Skundžiamu įsakymu pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pažymėtina, jog pagrindas tarnybinei atsakomybei kilti yra tarnybinis nusižengimas.
Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tarnybinis nusižengimas – šiame statute ir kituose teisės aktuose nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas, padarytas dėl pareigūno kaltės.
Statuto 39 straipsnio 1 dalis numato, jog už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) tarnybinių ginčų administracinėse bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1368/2010; 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012). Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje ir turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tad sprendžiant ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, teismas, visų pirma, turėtų analizuoti ar minėtoje išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.
Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., LVAT 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018, 2019 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4111-492/2019).
Žemesnės instancijos teismas
Kaip minėta pareiškėjui tarnybinė nuobauda skirta už Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 5 punkto, Policijos registruojamų įvykių registro tvarkymo taisyklių 16.1 papunkčio, Vidaus tvarkos taisyklių 12, 16, 41 punktų, Klaipėdos aps. VPK Skuodo r. PK VS vyriausiojo tyrėjo pareigybių aprašymo 6.1, 6.2, 6.3, 6.4 papunkčiuose įtvirtintų funkcijų, Etikos kodekso 5, 7.1 ir 7.2 punktų pažeidimus.
Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. lapkričio 23 d.) 4 straipsnis numato policijos veiklos principus. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog policijos veikla grindžiama profesinės etikos, pagarbos žmogaus teisėms, humanizmo, visuomenės moralės, teisėtumo, politinio neutralumo, veiklos viešumo ir konfidencialumo derinimo, tarnybinio pavaldumo, subsidiarumo, taip pat prievartos naudojimo tik būtinais atvejais ir jos panaudojimo proporcingumo principais. Vienas iš policijos uždavinių, be kita ko, nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas (Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-850 (aktuali teisės akto redakcija nuo 2023 m. rugpjūčio 25 d.; toliau – ir PRĮR taisyklės) III skyriuje reglamentuota informacijos apie įvykį priėmimas ir registravimas. Pagal PRĮR taisyklių 16.1 papunktį registro naudotojas, kuriam suteikta teisė registruoti įvykius, privalo priimti, įvertinti ir registre iš karto registruoti telefonu, elektroniniu paštu, kitomis ryšio priemonėmis, iš viešųjų informacijos šaltinių ar tiesiogiai iš asmens gautą informaciją, be kita ko, apie įvykius, kurie turi nusikalstamos veikos, administracinio nusižengimo, ar kito teisės pažeidimo požymių, taip pat kitus įvykius (pvz., rastus ir pamestus daiktus, dokumentus, nuvežamas transporto priemones ar pan.);
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 5-V-411 patvirtintas Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodeksas (toliau – ir Etikos kodeksas), kurio paskirtis – apibrėžti policijos darbuotojų veiklos ir elgesio principus, pamatines nuostatas, kurių turi laikytis kiekvienas policijos pareigūnas, kitas valstybės tarnautojas ir darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį, vykdydamas tarnybines (darbo) pareigas, įgyvendindamas teises, taip pat tvarkydamas savo privatų gyvenimą tiek, kiek tai gali turėti įtakos jo, kaip pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo, reputacijai ir policijos autoritetui. Šio kodekso 5 punktas numato, kad policijos darbuotojų tarnybinė etika grindžiama šiais veiklos ir elgesio principais: pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo. Etikos kodekso 7 punkte reglamentuota, kad policijos darbuotojas, laikydamasis aptartų nuostatų, taip pat nuostatų, kurios nėra įsakmiai įvardytos, tačiau konkrečioje situacijoje pagal visuotinai priimtinas elgesio normas turėtų būti pasirenkamos kaip teisingo ir etiško elgesio modelis, turi vadovautis šiais moraliniais orientyrais: saugoti profesinę garbę ir elgtis taip, kad savo elgesiu ar veiksmais nediskredituotų savo vardo, policijos pareigūno, valstybės tarnautojo ar kito policijos darbuotojo statuso ir policijos autoriteto (7.1 punktas); visada atminti, kad savo elgesiu ir veiksmais jis rodo pavyzdį ir kad pagal jo elgesį bei įvaizdį sprendžiama apie visą policijos sistemą, jos pareigūnus ir kitus darbuotojus (7.2 punktas).
Klaipėdos aps. VPK Vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Klaipėdos aps. VPK viršininko 2008 m. lapkričio 13 d. įsakymu Nr. 30-V-111 (2014 m. gegužės 21 d. įsakymo Nr. 30-V-449 redakcija su vėlesniais pakeitimais; toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) įtvirtinta, kad darbuotojai privalo sąžiningai ir dorai atlikti savo pareigas (12 punktas); darbuotojai privalo laikytis tarnybinės etikos reikalavimų (16 punktas); bendraudami su piliečiais ir kitais asmenimis darbuotojas privalo būti mandagus bei atidus ir išsiaiškinęs piliečių ir kitų asmenų tikslus ir pageidavimus, jiems padėti (41 punktas).
Klaipėdos aps. VPK Skuodo r. PK VS vyriausiojo tyrėjo pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos aps. VPK viršininko 2016 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 30-V-527, numatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas planuoja, organizuoja ir kontroliuoja pareigūnų dirbančių prižiūrimoje teritorijoje veiklą, yra atsakingas už jam pavaldiems pareigūnams priskirtų funkcijų vykdymą (6.1 punktas); pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka priima, registruoja ir nagrinėja fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ir pranešimus (6.2 punktas); gavęs pranešimus apie administracinius nusižengimus ir nusikalstamas veikas, įvykių vietose, teisės aktų nustatyta tvarka atlieka visus būtinus veiksmus, kad operatyviai ir išsamiai būtų priimti sprendimai dėl administracinių nusižengimų ar ištirtos nusikalstamos veikos (6.3 punktas); pagal kompetenciją užkardo, atskleidžia ir tiria nusikalstamas veikas, asmeniškai atsako už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą, jų intensyvumą, neatidėliotinų proceso veiksmų atlikimą, tyrimo planų sudarymą, ataskaitų pateikimą, kitų funkcijų bei užduočių kokybišką atlikimą laiku (6.4 punktas).
Pareiškėjas nesutinka su Įsakymu paskirta tarnybine nuobauda bei Tarnybinėje patikrinimo išvadoje konstatuotais pažeidimais. Tačiau teismas sutinka su atsakovu, jog pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) neveikė taip kaip jį įpareigoja elgtis aukščiau minėti teisės aktai, t. y. pareiškėjas, atlikdamas savo tarnybines funkcijas, nesiėmė priemonių, kad iš L. S. būtų paimtas, užregistruotas pareiškimas ir teisės aktų nustatyta tvarka atlikti visi būtini veiksmai, kad operatyviai bei išsamiai būtų ištirtos galimai nusikalstamos veikos ir priimti atitinkantys sprendimai. Pažymėtina, jog objektyvių aplinkybių, leidžiančių teismui daryti priešingą išvadą, byloje nėra. Pareiškėjo teigimu, pati L. S. apsisprendė pareiškimo nerašyti, tačiau tokius pareiškėjo teiginius teismas vertina kritiškai, kadangi tai prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms (Klaipėdos aps. VPK Skuodo r. PK Reagavimo skyriaus (toliau – ir RS) vyriausiojo patrulio D. P. 2024 m. balandžio 18 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-4118 bei vyriausiosios patrulės E. B. 2024 m. balandžio 18 d. tarnybiniame pranešime Nr. 30-PR2-4120 nurodytas faktas, kad L. S. buvo pasiūlyta parašyti pareiškimą; L. S. paaiškinimas apie įvykį ir kt.). Aplinkybė, jog vėliau L. S. pateikus pareiškimą buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nekeičia teisinio vertinimo pareiškėjo atžvilgiu, kadangi, kaip minėta, teisės aktų nuostatos įpareigoja pareiškėją priimti iš į policijos komisariatą besikreipiančių asmenų pareiškimus apie galimai padarytą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, jog net ir įvertinus pareiškėjo kompetenciją ir ilgametę patirtį, pareigūno spėliojimai ir prielaidos, jog nusikalstama veika nėra padaryta, net neatlikus būtinų tyrimo veiksmų, negali būti objektyvus pagrindas apsispęsti nepriimti pareiškimo apie galimą nusikalstamą veiką.
Atkreiptinas dėmesys, jog tarnybinis nusižengimas gali būti laikomas padarytu ir neatsiradus tam tikroms neigiamoms pasekmėms (LVAT 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-3035/2012 ir kt.). Taip pat pagal LVAT praktiką dėl tarnybinių nusižengimų gali kilti įvairaus pobūdžio neigiamos pasekmės (LVAT 2011 m. birželio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-2489/2011, LVAT 2013 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-492-279/2013). Tačiau nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad dėl pareiškėjo atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilo neigiamos pasekmės, t. y. būtent pareiškėjo neveikimas tiesiogiai įtakojo, jog buvo pažeista pilietės L. S. teisė į jos galimą interesų efektyvų ir savalaikį gynimą. Pažymėtina, jog tokiu būdu taip pat neigiamai paveikiamas valstybės institucijos, vykdančios jai patikėtas viešojo administravimo funkcijas, įvaizdis ir autoritetas bei formuojamas neigiamas atsakovo įvaizdis dėl jo vykdomų funkcijų bei teisės aktų nuostatų nesilaikymo ir kt.
Teismas nenustatė, kad atsakovas atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą. Teismo vertinimu, tarnybinis patikrinimas buvo atliktas išsamiai ir tinkamai, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
Statuto 39 straipsnio 1 dalis nustato, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją.
Nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012; kt.).
Atsižvelgdamas į nurodytas teisės aktų nuostatas, teismų praktiką ir nustatytas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas padarė jam inkriminuojamą tarnybinį nusižengimą, kadangi nustatyti visi tarnybinio nusižengimo elementai: neteisėta veika, kaltė, žala ir priežastinis ryšys.
Pagal Statuto 39 straipsnio 2 dalį pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.
Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos teisės aktai, teismų praktika ir taip pat ir visuomenė tikisi adekvataus padaryto pažeidimo vertinimo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis ne kartą yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog konstatavus, kad valstybės tarnautojas (pareigūnas) padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta nuobauda yra per griežta, ši nuobauda, nesant aplinkybių, kurios eliminuotų galimybę šiems asmenims iš viso taikyti šią tarnybinės (drausminės) atsakomybės priemonę, turėtų būti keičiama į švelnesnę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-162/2007; 2007 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-945/2007; 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-284/2008; 2008 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-2681/2008; 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3235/2011; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).
Įvertinus pareiškėjo padaryto tarnybinio pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes ir priežastis, nusižengusio pareigūno kaltės rūšį ir laipsnį, pažeidimo pasekmes ir kitas jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju paskirta pati švelniausia pagal savo pobūdį tarnybinė nuobauda yra adekvati padarytam tarnybiniam pažeidimui. Teismas nenustatė, kad atsakovas atlikdamas tarnybinį tyrimą ir skirdamas pareiškėjui tarnybinę nuobaudą būtų padaręs esminių procedūrinių pažeidimų, kurie galėtų lemti paskirtos tarnybinės nuobaudos panaikinimą. Taigi, konstatuotina, kad pareiškėjo skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalis).
Teismas nepasisako dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-134 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų administracinį teismą.