- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-03-27
- Bylos Nr.
- 1-52-269/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-00836-2010-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tadeušas Volkovskis
- Civilinis ieškovas
- F. P., A. B., H. L., N. C.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo F. P. atstovui pagal įstatymą, sūnui ir liudytojui V. P.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje
R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę Vilniaus Pataisos namuose, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, teistas:
1. 1999-07-27 Trakų rajono apylinkės teismo pagal senos redakcijos LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius senos redakcijos LR BK 47 ¹str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;
2. 1999-11-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal senos redakcijos LR BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 16 str. 2 d., 271 str. 4 d., 278 str. 1 d., 42 str., laisvės atėmimu 4 metams su 1/6 turto konfiskavimu, pritaikius senos redakcijos LR BK 47 ¹str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;
3. 2001-06-27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal senos redakcijos LR BK 232¹ str. 1 d., 232¹ str. 3 d., 43 str. laisvės atėmimu 4 metams 1 mėnesiui. Vilniaus apygardos teismo 2004-10-28 nutartimi veikos perkvalifikuotos į 2000m. redakcijos LR BK 259str.1 d. ir 260 str.1 d., paskirta galutinė bausmė 3 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo;
4. 2001-09-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal senos redakcijos LR BK 272 str. 2 d., 25 str. 1 d., 42 str., laisvės atėmimu 4 metams 1 mėnesiui. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2003-11-19 nutartimi veika perkvalifikuotina į 2000m. LR BK 180 str. 1 d., laisvės atėmimo bausmė palikta ta pati;
5. 2002-03-06 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal senos redakcijos LR BK 271 str. 2 d., 25 str., 278 str. 2 d., 42 str., laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams; Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2004-03-25 nutartimi veikos atitinkamai perkvalifikuotos į 2000m. LR BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d., ir paskirta 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 2004-12-22 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę;
6. 2006-08-19 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 63 str. 1 d., 4 d., laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
7. 2007-05-02 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 25 str. 2 d., 178 str. 2 d., 63 str., laisvės atėmimu 2 metams;
8. 2008-12-15 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str., 3 d., laisvės apribojimo bausme 1 metams 11 mėn. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-06-11 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;
Žemesnės instancijos teismas
9. 2009-02-27 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 20 MGL dydžio bauda, įskaičius laikino sulaikymo laiką, paskirtą 16 MGL , t. y. 2080 litų dydžio bauda;
10. 2009-09-11 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 64 str. 1 d., 2 d., laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;
Žemesnės instancijos teismas
11. 2009-09-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., 187 str. 3 d., paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams;
2009-12-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-09-17 nuosprendžiu paskirtą bausmę LR BK 63 str. 4 d., 9 d., pagrindu dalinio sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-09-11 nuosprendžiu paskirtą bausme ir galutinę subendrintą bausmę paskyrė laisvės atėmimą 3 metams, vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d., į paskirtą bausmę įskaitant Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009-09-11 nuosprendžiu paskirtos bausmės atliktą dalį. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009-08-04. Į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laikas nuo 2009-01-26 iki 2009-01-28 ir nuo 2009-06-25 iki 2009-06-26; 2011-01-21 atvyko į laisvės atėmimo vietą atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę (visi 11 teistumai neišnyko ir nepanaikinti );
A. J. (A. J.), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, darbo biržoje registruotas, Lietuvos Respublikoje neteistas.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (4 epizodai);
T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, viena auginanti sūnų V. B., gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje neteista,
kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (1 epizodas);
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. padarė 5 nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., t.y. sukčiavimus, t.y. apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:
Pirmas epizodas. Pinigų apgaule paėmimas iš A. B.
R. B., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą-pinigines lėšas, veikdamas bendrininkų grupėje su A. J., 2010-05-07 apie 11.00 val., atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), paskambino A. B. į jai priklausantį stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu ir melagingai pranešė, jog neva jos sūnus padarė eismo įvykį-partrenkė mergaitę ir tam, kad sūnus išvengtų baudžiamosios atsakomybės, pareikalavo sumokėti pinigus tariamai nukentėjusiajai A. B. sutikus mokėti pinigus ir susitarus dėl pinigų perdavimo, jis nurodė A. J. nukentėjusiosios A. B. gyvenamąją vietą bei pinigų sumą, kurią šis turėjo paimti. 2010-05-07 apie 13.00 A. J. nuvykus pas nukentėjusiąją A. B. į gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini) ir apgaule paėmus iš šios nukentėjusiosios 10 400 litų, įgijo savo ir A. J. naudai svetimą turtą, tuo nukentėjusiajai A. B. padarant 10400 turtinę žalą.
Įtariamasis R. B. dėl jam pareikštų įtarimų, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., savo kaltės nepripažino ir atsisakė duoti parodymus (t. 3, b.l. 15-21 ).
Įtariamasis R. B. dėl jam pareikštų įtarimų, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., savo kaltės nepripažino ir parodė, kad dėl jam pareikštų įtarimų dėl telefoninių sukčiavimų savo kaltės nepripažįsta, minėtų nusikaltimų nedarė. A. J. pažįsta iš matymo, pažįsta daug vaikinų vardų „A.“, su minėtu vaikinu vardu „A.“ nebendravo jau 2 metus, kadangi nuteistas laisvės atėmimo bausme ir atlieka bausmę kalėjime, su minėtu asmeniu telefonu nėra bendravęs, nėra jam diktavęs nukentėjusiųjų adresų, nesiuntė jo paimti kažkokius pinigus. Su seserimi T. B. bendrauja, susirašinėja laiškais. T. B. neskambino, neprašė, kad ji važiuotų į Nemenčinę, kad paimtų pinigus. Minėtų nusikaltimų, kuriais įtariamas (pagal pirmą, epizodą), nedarė, nieko parodyti negali ( b.l. 27-32, t.3).
R. B. (toliau-įtariamasis, kaltinamasis) dėl jam pareikšto kaltinimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., savo kaltės nepripažino ir parodė, kad parodymus duos. Jis pasilieka prie savo pozicijos, kad nieko nedarė. Minimu laiku pagal pirmą kaltinimo epizodą 2010-05-07 atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji buvo nepažįstama. A. J. buvo nelabai pažįstamas tik iš matymo. T. B. jo sesuo, nežino ar ji A. J. pažinojo. Kai ji pasodino 2009 m. A. J. dar vaikas buvo. Jam su juo neteko bendrauti mobiliuoju telefonu. Nedavė jokių nurodymų, kad vyktų į kokias nors vietas pinigų paėmimui. Jis nuo 2009 m. rugpjūčio pradžios atlikinėjo bausmę. Su seserimi bendravo laiškais ir skambučiais iš taksofono. Girdėjo A. J. parodymus. Jis nurodė, kad jam R.skambino, bet nesakė, kokia skambinusio pavardė. Aš nenurodinėjau A. nieko, jei A. sakė, kad jis kažką jam liepė, tai komentuoti negali. Negali pasakyti, kodėl A. J. davė tokius parodymus. Jis A. J. jokių nurodymų nedavė. Pokalbiai buvo įrašomi, bet tų pokalbių nėra čia teisme. Jokios balso ekspertizės nebuvo, niekas nepasakė, kad ten jis kalba. Jis atlikdamas bausmę turėjo mobilųjį telefoną, bet tai buvo 2010 m. birželio viduryje, gal liepos mėnesį. Žino, kad pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles, žinojo, kad negalima turėti mobilaus telefono pataisos namuose. Neatsimena kam skambino tada, neskambino A. J. ir savo seseriai. Į užsienį neskambino, į (duomenys neskelbtini) neskambino (t. 5, b.l. 28).
Įtariamasis A. J. dėl jam pareikštų įtarimų, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad pagal pirmą epizodą gali parodyti, kad R. B. pažįsta, tai yra jo pažįstamo I. G. brolis, asmeniškai su R. B. bendrauti netek, bendravo tik telefonu. 2010-05-07 apie 11.00 val., jam paskambino telefonu, kurio numeris tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) R. B.. R. B. jam pasakė, kad važiuotų adresu (duomenys neskelbtini) ir paimtų pinigus-10 400 litų, už ką tiksliai liepė paimti pinigus, neprisimena. Buvo iškviestas taksi automobilis, jis neprisimena, ar pats iškvietė ar R. iškvietė taksi, su minėta taksi jis nuvažiavo minėtu adresu. Užėjo minėtu adresu ir moteris padavė jam pinigus-kaip buvo supakuoti pinigai, kokiomis kupiūromis, neprisimena, ar ką nors aiškino, neprisimena. Minėta moteris atidarė duris ir padavė jam pinigus. Jis atsisėdo atgal į taksi automobilį ir nuvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini). R. B. jam nurodydavo, su kuo susitikti ir kam perduoti pinigus. Požymių, kaip atrodė minėti žmonės, kuriems perdavinėjo pinigus, neprisimena. Daugiau nieko parodyti apie pirmą epizodą negali ( Tomas III m. l. 165-167).
2011-08-23 įtariamasis A. J. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ikiteisminio tyrimo parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. 2011-05-07, neatsimena tiksliai datos, viskas vyko gegužės mėnesį, taksi iš kalėjimo jam iškvietinėjo R. B. (jam prisistatydavo), jam sakė kur važiuoti imdavo pinigus ir važiuodavo atgal. R. B. nematė, tai yra I. G. brolis. Tuo metu R. B. 2010-05 mėn. sėdėjo (duomenys neskelbtini). Jam apie viską pasakė I. G.-R. B. brolis, pasakė, kad skambins brolis –R. B. iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų ir sakė važiuoti jo nurodytu adresu, paimti pinigų. Pirmą kartą jis nieko negavo. R. B. skambino jam į mobilųjį telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), minėtu telefono numeriu naudojosi 2010-05 mėn., iš kokio numerio skambino R. B., neatsimena. Kai vyko pirmą kartą į Nemenčinę, nežinojo, kad važiuoja daryti sukčiavimo, o galvojo, kad važiuoja pasiimti R. B. skolą. Adresų neprisimena jokių. Pirmą kartą paėmė iš moters 10 400 litų, atvyko prie jos namų R. B. iškviestu taksi. Su moterimi nekalbėjo, ji perdavė jam pinigus. Tuo metu jis kalbėdavo su R. duodavo telefono ragelį moteriai. Taksi sėdėdamas gale, skaičiuodavo pinigus. Gautus pinigus perdavė nepažįstamam vyrui, kurį nurodė R. B., kurioje tiksliai vietoje neprisimena, kiekvieną kartą būdavo vis kitoje vietoje ( Tomas III m. l. 165-167).
Įtariamasis A. J. parodymų patikrinimo metu patvirtino savo parodymus bei patikslino nusikalstamos veikos padarymo vietą (Tomas III m. l. 165-170).
A. J. (toliau- įtariamasis, kaltinamasis) dėl jam pareikšto kaltinimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., savo kaltę pripažino ir teismo nagrinėjimo metu pagal I epizodą parodė, kad jis paėmė kaltinime nurodytą pinigų sumą. Paskambino jam R., bet jis neįsitikinęs, kad jis skambino. Aš jo nemačiau. Skambinusio abonento numerio neatsimenu. Mano abonentas baigėsi numeriu 122. Jis priklausė Tele2 tinklui. Telefono markės neatsimenu. Man paskambinęs asmuo pasakė, kad skambina R., bet aš neįsitikinęs. Buvo paskambinta ir pasakyta kur nuvažiuoti su taksi ir paimti pinigus. Buvo pasakyta, kad privažiuos taksi automobilis. Neatsimenu vietos, kur pasakė, kad taksi atvažiuos. Jis vykdė telefoninį nurodymą, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) su taksi, nuėjo nurodytu adresu. Nebuvo pasakyta kaip pinigus paimti, tik pasakyta, kad juos paimti. Paėmė 10400 Lt. Man telefonu pasakė kiek paduos pinigų. Pinigus padavė moteris, neatsimenu kuri iš nukentėjusiųjų. Pinigus perskaičiavau mašinoje. Jis ir ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad neįsitikinęs yra, kad R. man skambino. Man pasakė važiuoti, jis taip darė, nes jis tikėjo, kad R.čia. Jis pats norėjo pinigų, todėl važiavo. Pirmą kartą man nežadėjo atsilyginti už paslaugą, kad jis pinigus paims. Paėmęs pinigus jis susitiko su nepažįstamu žmogumi. Neatsimenu kas nurodė kur turiu nuvykti ir kam perduoti pinigus. Neatsimenu kur pinigus perdavė pagal pirmą epizodą. Jam nebuvo žinoma, kad R. B. atlikinėja bausmę. I. G. buvo jam pasakęs, kad jo brolis atlikinėja bausmę, tai jis žinojo, kad R. B. (duomenys neskelbtini) namuose. Pirmo epizodo metu visus pinigus perdavė nepažįstamam žmogui. Supranto, kad reikia B.pinigus atiduoti, nors nė kiek pinigų negavo. Taksistui adreso jis nenurodė, kas taksi iškvietė nežino. B. pinigų neskaičiavo. Jis nekalbėjo su R. pas B. bute. Jis tik pinigus paėmė ir išėjo. B. tuo metu su niekuo nekalbėjo. Man I. G. sakė, kad skambins jo brolis R.. Gal pirmą kartą R. paskambinęs pasakė, kad čia I. brolis. Kad visus tuos kartus tas pats asmuo skambino man su nurodymais jis suprato iš skambinusio balso. Kai man paskambindavo kiekvieną kartą aš buvau arba namuose arba prie namų. Nebuvo susitarimo, kad aš būtent tokiu ir tokiu laiku turiu būti namuose. Aš beveik visą laiką būnu namuose. Jokio išankstinio susitarimo nebuvo. Pinigus aš visada atiduodavau skirtingiems asmenims, skirtingose vietose. Suvokiau, kad darau nusikalstamą veiką ir už ją gaunu atlygį. Visą laiką vykau pinigų paimti dėl materialinio atlygio. I. G. mano draugas. Iki R. B. nuteisimo su juo nebuvau pažįstamas. Nežinau kodėl sutikau R. B. padėti, gal dėl to, kad man pasiūlė pinigų. Tuo metu man reikėjo pinigų. Mano gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Taksi automobilis sustodavo visada toje pačioje vietoje. Tai 2-3 min. pėsčiomis nueiti nuo mano gyvenamosios vietos. Jis pasakė asmeniui, kuris pasivadino R. B. kur mano gyvenamoji vieta, kad būtų netoli mano vietos. Sustodavo (duomenys neskelbtini) prie statybinių prekių parduotuvės taksi automobilis. T. B. man buvo pažįstama. Su ja dėl pinigų paėmimo nekalbėjau. Gal buvo siūlyta 400 Lt, kad pirmo epizodo metu paimčiau 10400 Lt.
Su Rimu susipažino telefonu, kai pas I. G. buvo ir jis davė jam telefono ragelį. Jis nebuvo įsitikinęs, kad su R. bendrauja. Taksi vairuotojui mokėjo jis iš pinigų, kuriuos paimdavo iš nukentėjusiųjų. Pora metų pažįstu T. B.. I. G. gal tik vieną kartą paimtus pinigus perdaviau. Jis yra nevedęs. Žalą sutinka atlyginti, kol kas pinigų neturiu. Iki šiol nieko neatlygino, nes tik nepilnas mėnuo kaip dirbu. Jam visada tik vardu „R.“ prisistatydavo asmuo, kuris skambindavo. Asmenys, kuriems jis perduodavo pinigus, suskaičiuodavo juos. Pretenzijų man nereikšdavo. Telefonas, kuriuo jis naudojosi sulūžo ar pardavė. Abonentas priklausė jam. Jis savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu palaiko. Jam nurodymus davė paskambinęs asmuo, kuris prisistatė R.. Neatsimenu, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad jam siūlė užsidirbti T. B.. Jam buvo I. sakęs, kad skambins jo brolis, bet kai asmuo paskambino, sakė, kad skambina R.. Jis galiu patvirtinti, kad nėra tikras, kad jam skambino R. B. (t. 5, b.l. 15, 29).
2010-05-07 apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta-butas, esantis Piliakalnio g. 72-5, Nemenčinė, Vilniaus r., turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui (Tomas I m. l. 33-40).
Apklausta nukentėjusioji A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena viena. 2010-05-07 apie 11.00 val., tiksliai laiko neprisimena, jai į namų telefoną, kurio numeris . (duomenys neskelbtini) paskambino vyras, kuris prisistatė policijos pareigūnu, ir pranešė jai, kad jos sūnus I. B. padarė eismo įvykį. Skambinęs vyras kalbėjo lietuviškai, ji pasakė, kad jis kalbėtų rusiškai. Tada vyras pradėjo su ja kalbėti rusiškai. Vyras jai pasakė, kad jos sūnus važiavo automobiliu ir partrenkė mergaitę, kuri nešė su savimi kompiuterį. Jos sūnus sutiko atremontuoti kompiuterį, o partrenkta mergaitė pateko į ligoninę, kur jai diagnozavo smegenų sutrikimą. Vyriškis jai pasakė, kad sūnui gresia 5 metai laisvės atėmimo, tačiau jeigu ji sutiktų sumokėti už sūnų nukentėjusiajam, jis išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Minėtas vyras jos klausinėjo, kur tiksliai ji gyvena, kokiame (duomenys neskelbtini) kampe, kokiame aukšte, kokie kaimynai gyvena šalia. Tada jai davė pakalbėti su sūnumi ir telefonu pradėjo kalbėti vyro balsas panašus į jos sūnaus Igorio balsą. Jis pradėjo kalbėti, ar ji gali padėti jam, nes jis padarė eismo įvykį, ir reikia sumokėti nukentėjusiajai. Ji labai pasimetė ir pagalvojo, kad iš tikrųjų sūnus papuolė į bėdą. Tokiu būdu su ja buvo kalbėta apie 2 valandas, neleidžiant padėti ragelio. Tada jos paklausė, kiek ji turi pinigų, ji atsakė, kad 10 000 litų. Jai tada pasakė, kad pas ją atvažiuos paimti pinigų, ir kad ji paruoštų pinigus. Ji, nedėdama ragelio, pradėjo ruošti pinigus. Tada minėtas vyras liepė jai sudiktuoti pinigų kupiūrų numerius. Pas ją buvo dvi kupiūros po 500 litų, o likusieji pinigai- 50 litų, 100 litų, 200 litų kupiūromis. Kai ji diktavo kupiūrų numerius, į duris kažkas paskambino. Jai pasakė, kad nukentėjusioji mergaitė yra I. B., o pinigus reikės duoti jos broliui D. B.. Atidariusi duris, pamatė ten stovintį vaikiną. Ji paklausė minėto vaikino, kas jis toks, vaikinas jai atsakė, kad atėjo pasiimti pinigų. Minėtas vaikinas jai pasirodė įtartinas, todėl ji uždarė duris. Minėtas vaikinas pradėjo jai skambinti į duris, o ji tuo metu toliau kalbėjo su tariamu policininku, kuris liepė jai atiduoti pinigus I. B. sūnėnui, kuris pas ją atėjo. Tada ji atidarė duris ir įleido minėtą vaikiną. Užėjus vaikinui į kambarį, ji padavė jam pinigus ir pasakė perskaičiuot. Tuo momentu ji dar kalbėjo su tariamu policininku. Paėmęs pinigus, vaikinas išėjo. Telefonu kalbėjęs vyras liepė palaukti. Nesulaukusi ji jokio atsakymo, padėjo ragelį ir paskambino sūnui. Sūnus tuo metu buvo darbe ir pasakė, kad jokio eismo įvykio nepadarė. Po to jai kaimynai sakė, kad matė, kad buvo atvažiavęs taksi automobilis. Kokios spalvos, ji nežino. Kol minėtas vaikinas ėjo pas ją , kaimynai matė vyresnį vyrą, kuris buvo išlipęs iš minėto automobilio, rūkė. Nusikaltimo metu ji patyrė 10 400 litų turtinę žalą (Tomas I, b.l. 41-42).
2010-06-07 nukentėjusioji A. B. procesinio veiksmo „Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką“ metu atpažino vaikiną, esantį nuotraukoje Nr. 1 (A. J.) ir parodė, kad tai būtent šitam vaikinui ji perdavė 10 400 litų (Tomas I b.l. 47-51 ).
Apklausta nukentėjusioji A. B. teismo nagrinėjimo metu davė analogiškus parodymus ir parodė, kad buvo gegužės rytas, gal 11 valandų. Jam paskambino vyras, kuris prisistatė tyrėju, sakė, kad jos sūnus padarė auto įvykį ir partrenkė mergaitę, kuri yra gyva, bet jos kompiuteris sugadintas. Jai sakė gali duoti mano sūnų pakalbėti. Davė kalbėti ir tas kitas žmogus kažką sumurmėjo ir vėl davė ragelį tyrėjui. Tas tyrėjas labai viską protingai kalbėjo. Jai tas tyrėjas pasakė, kad galima sudaryti taikos sutartį, jei tik ji duos pinigų. Klausė ar ji turiu eurų, vėliau klausė ar turiu dolerių, pasakius, kad jų neturiu, o ji pasakė, kad turi tik litus. Jam liepė ragelio nedėti, o kalbant sėsti ir perrašyti visus numerius banknotų. Ji sėdėjo ir rašė tuo metu visus banknotų numerius ir jai paskambino į duris, pasakė į telefoną, kad kažkas atėjo, man liepė atidaryti duris ir ji atidarė, tada jis paėmė pinigus ir išėjo, ji sakė, kad ne visus numerius gal ji surašė, bet sakė kiek jau surašė, tiek. Atidavė 10400 Lt. Jai skambino į namų telefoną. Jai paaiškino, kad reikia perrašyti banknotų numerius, kadangi viskas susiję su policija, kad nebūtų netikri numeriai. Vyras telefonu kalbėjo labai taisyklinga rusų kalba. Lyg buvo vyresnio vyro balsas telefono ragelyje. Ji atpažino policijai pateikus nuotraukas A. J.. Jis buvo mandagus, visą laiką kramtomą gumą kramtė. Jo sūnaus vardo ir pavardės niekas neklausė. Ji negali pasakyti ar tai R. B. balsas buvo, bet mano, kad tai buvo labai protingas, specialias žinias turintis žmogus. Kai jai pasiūlė kalbėti su sūnumi aš lyg jo balsą pažinau, bet buvau labai susijaudinusi. Visus kriminalus žiūriu, o va nesuprantamai kaip pati buvau apgauta. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus palaiko. Ieškinį palaiko (t. 4, b.l. 157, 162-163).
Apklausta liudytoja A. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos kaimynystėje gyvena A. B.. 2010-05-07 apie 12.00 val., ji buvo bute ir per langą pamatė atvažiuojantį mėlynos spalvos taksi automobilį. Iš minėto automobilio išlipo įtartinas vaikinas trumpai kirptų plaukų, apie 18-20 metų juodai apsirengęs. Ji suprato, kad minėtas vaikinas yra ne vietinis. Vaikinas prie savęs laikė mobilųjį telefono aparatą. Taksi vairuotojas buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, žilų plaukų, stambaus kūno sudėjimo, apsirengęs languotais marškiniais, jis stovėjo prie automobilio ir rūkė. Minėtas vaikinas nuėjo pas kaimynę A. B. ir ten buvo apie 20 minučių, po to išėjo, sėdo į automobilį ir išvažiavo. Ji atkreipė dėmesį į minėtą vaikiną, nes jis jai pasirodė įtartinas. Vaikiną gali atpažinti. Tada ji iš karto nuėjo pas kaimynę A. B. ir pamatė ją verkiančią, nes ji buvo ką tik paskambinusi sūnui ir sužinojusi, kad atidavė pinigus nepažįstamam žmogui neva už padarytą sūnaus nusikaltimą (Tomas I b.l.52-53 ).
2010-06-07 liudytoja A. Č. procesinio veiksmo „Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką“ metu atpažino vaikiną, esantį nuotraukoje Nr. 1 (A. J.) ir parodė, kad tai būtent tą vaikiną ji matė pro langą 2010 m. metais gegužės mėnesio pradžioje, atėjusį pas jos kaimynę A. B. (Tomas I b. l. 54-58).
Apklausta liudytoja A. Č. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad davė analogiškus parodymus ir parodė, kad jai iš veido pažįstamas tik A. J.. Nukentėjusioji A. B. yra jos kaimynė. Ji gali pasakyti, kad būdama namuose (duomenys neskelbtini) matė kaip privažiavo pilkas taksi, išlipo jaunas vaikinas juodai apsirengęs, turėjo telefoną rankoje ir jis nuėjo į antrą aukštą. Nežino kiek valandų tuo metu galėjo būti. Vaikinas kaip įėjo su telefonu prie ausies pridėtu taip ir išėjo. Jai policija siūlė atpažinti tą jaunuolį, ji atpažino ir jai regis ten buvo A. J.. Parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ji palaiko (t. 4, b.l. 157, 162-163).
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju I. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., parodė, kad R. B. yra jo brolis. Labai dažnai būna pas močiutę (duomenys neskelbtini) Šalia jos, T(duomenys neskelbtini) gatvėje gyveno jo sesuo T. B. ir jų draugas A. J.. 2010-06-02 jį kartu su jais (duomenys neskelbtini) sulaikė policijos pareigūnai, įtariant sukčiavimu. Kartu su jais buvo sulaikytas S. T.- T. B. draugas. Jį po 48 val. paleido, o juos visus areštavo ir, kiek žino, nuteisė už tai, kad jie apgaulės būdu iš žmonių paimdavo pinigus už tai, kad neva jų giminaičiai padarė eismo įvykį ar panašiai. Kiek jis žino, nukentėjusiems skambino R. B., nes ryšį su T. ir A. jis palaikė per jį, bendraudamas telefonu. R.nuolat keitė telefono numerius, nes atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Kokius numerius turėjo, jis dabar neatsimena. T. prieš sulaikymą turėjo telefono numerį, kuris baigėsi skaičiais „500“, .„122“. Galėjo būti ir kiti numeriai, kurių jis nežino. Maždaug prieš du mėnesius iki sulaikymo jam ir A. J. pradėjo skambinti R. B. ir siūlyti važiuoti pas žmones „imti“ pinigus. Jis važinėjo kartu su A., kai jis, R. paprašytas, „ėmė“ pinigus. Kartais R., kai negalėjo rasti A., skambino I. G. ir prašė jį surasti ir prakontroliuoti, kad nepasisavintų pinigų, nes yra prasilošęs ir nepatikimas. Dar prieš išvykimą į (duomenys neskelbtini) jie su A. J. buvo kelis kartus nuvažiavę pas žmones imti pinigų. Su A. buvo N., kur nuvažiavo dviese su taksi „(duomenys neskelbtini)“ tamsios spalvos automobiliu. Jie važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur juos nusiuntė R. B.. (duomenys neskelbtini) A.nuėjo pinigų vienas, o jis liko automobilyje, nes neturėjo pinigų sumokėti už taksi. A. grižo su pinigais, ir jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kiek A. paėmė pinigų, jis nežino. Girdėjo, kad R. B. kalbėdamas telefonu su A. J., nurodinėjo, kokiu vardu ir pavarde reikia pristatyti jam pinigus. Tai buvo nežinomų asmenų vardai ir pavardės. Taip R. liepė daryti tam, kad policija vėliau nenustatytų, kas paėmė pinigus iš tų asmenų. (Tomas II m. l. 60-61).
Liudytojas I. G. pasinaudojant teisę, numatytą BK 82 str. 2 d. būdamas kaltinamųjų R. B. ir T. B. brolis teismo nagrinėjimo metu nedavė parodymų (t. 5, b.l. 11, 13).
2011-02-22 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK KPS Pirmojo poskyrio vyresniojo tyrėjo P. J. tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad 2010-05-22 Vilniaus rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ., pagal LR BK 182 str. 1 d. dėl telefoninio sukčiavimo įvykdyto (duomenys neskelbtini), kai iš pil. I. K. apgaulės budu buvo išviliota 3000 Lt ir du telefono papildimai „Labas“ po 99 Lt. Paskambinus į abonentą (duomenys neskelbtini). Susipažinus su užfiksuotu abonento įvykių suvestinė buvo nustatyta, kad nukentėjusiai įvykio metu buvo skambinta iš abonento (duomenys neskelbtini). 2010-06-02 priimtas nutarimas susipažinti informacija apie užfiksuotus įvykius abonentų (duomenys neskelbtini) . 2010-07-01 buvo gauta teisėjos R. V. nutartis leisti susipažinti su telekomunikacijos bendrovių turima informacija apie užfiksuotus įvykius abonentų (duomenys neskelbtini). Išanalizavus minėtu abonentų išklotines buvo nustatyta, kad abonentas (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas su aparatais kuriu IMEI (duomenys neskelbtini). Šie aparatai buvo naudojami ir su abonentu (duomenys neskelbtini), kuris įvykio dieną veikė bazinės stoties (duomenys neskelbtini) (veikiančioje (duomenys neskelbtini) mieste). Kitu laiku šis abonentas veikė tik (duomenys neskelbtini) miesto bazinių stočių veikimo zonoje. Gavus informaciją, kad iš abonento (duomenys neskelbtini), kuris taip pat veikė (duomenys neskelbtini) bazinių stočių veikimo zonoje, buvo nustatyta, buvo kviečiamas taksi į (duomenys neskelbtini)., kuris vėliau nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) Buvo išanalizuota šio abonento išklotinė ir nustatyta, kad jis buvo naudojamas su aparatais (duomenys neskelbtini), kurių pagalba buvo daromi kiti telefoniniai sukčiavimai Vilniaus rajone. 2010 gegužės mėnesį Vilniaus rajono policijos komisariate buvo užfiksuoti iš viso 5 pranešimai apie taip vadinamus „telefoninius“ sukčiavimus, pagal kurios buvo pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. Prieš tai 2010 metais tokių nusikaltimų užfiksuota nebuvo. Išanalizavus jų įvykdymo mechanizmą buvo nustatyta, kad visiems nukentėjusiems buvo skambinta į fiksuoto ryšio telefono abonentus, kas nusikaltimo vykdytojams palengvindavo nukentėjusiųjų buvimo vietos nustatymą. Visuose užregistruotuose nusikaltimuose buvo skambinta iš skirtingų išankstinio (anoniminio) apmokėjimo paslaugų abonentų. Tai apsunkino įtariamųjų identifikavimą, bet atlikus visų skambinusiuoju abonentų naudojamų aparatų IMEI kontrolę buvo nustatyta, kad visi minėti abonentai buvo naudojami su tais pačiais aparatų IMEI numeriais:
ITM Nr. (duomenys neskelbtini) – 2010-05-07 įtariamasis skambino iš abonento (duomenys neskelbtini) kuris dažniausiai buvo naudojamas su aparatais (duomenys neskelbtini);
ITM Nr. (duomenys neskelbtini) – 2010-05-10 įtariamasis skambino iš abonento (duomenys neskelbtini), kuris dažniausiai buvo naudojamas su aparatais (duomenys neskelbtini) ITM Nr. (duomenys neskelbtini) – 2010-05-22 įtariamasis skambino iš abonento (duomenys neskelbtini), kuris dažniausiai buvo naudojamas su aparatu (duomenys neskelbtini);
ITM Nr. (duomenys neskelbtini) – 2010-05-22 įtariamasis skambino iš abonento (duomenys neskelbtini) kuris dažniausiai buvo naudojamas su aparatais (duomenys neskelbtini) ITM Nr(duomenys neskelbtini) – 2010-05-26 įtariamasis skambino iš abonento (duomenys neskelbtini) . kuris dažniausiai buvo naudojamas su aparatais (duomenys neskelbtini).
Minėti telefonų aparatai buvo naudojami ir su abonentu (duomenys neskelbtini), kurį pagal turimą informaciją naudojo R. B.- asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) PN (Tomas II m.l. 75-76).
Apklaustas liudytoju P. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo 2004 metu dirba Vilniaus rajono Kriminalinės policijos skyriuje vyresniuoju tyrėju. 2010 metais atliko paieškos priemonės pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą (duomenys neskelbtini) dėl ginklo vagystės iš taksi automobilio. Šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje gavo operatyvinę informaciją, apie tai, kad šį nusikaltimą galėjo įvykdyti nenustatyti asmenys, kurie naudojosi mobilaus ryšio telefonais su išankstinės apmokėjimo paslaugos anoniminiais abonentais. Apie tai jis pranešė savo vadovybei ir ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui. Pagal šią informaciją buvo gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis sankcionuoti kelių abonentų telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir įrašų darymą. Vykdant šią priemonę, buvo leista klausytis ir daryti įrašus abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Maždaug 2010-06-01 vykdant šį procesinį veiksmą, jis iš telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo trumpaisiais pranešimais SMS gavo informaciją, kad minėto abonento vartotojas, į kurį pašnekovai kreipėsi vardu R. arba . rengiasi daryti „telefoninius“ sukčiavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Pats abonentas nuolat veikė (duomenys neskelbtini) miesto bazinių stočių veikimo zonoje. Iš užfiksuotų pokalbių suprato, kad jis surinko grupę žmonių ir liepė jiems važiuoti į Estijos sostinę Taliną, kur jie turėjo apsimesti tariamų autoįvykių metu nukentėjusių asmenų giminaičiais bei paimti iš apgautų asmenų pinigus. Vykdant šią priemonę buvo nustatyta, kad minėta grupė asmenų važiuoja į Estiją su BMW automobiliu. Apie tai per Lietuvos kriminalinės policijos biurą buvo informuoti Estijos policijos pareigūnai. Tęsiant operaciją Estijoje Taline buvo sulaikyti I. G., T. B., S. T. ir A. J.. Šie asmenys (išskyrus I. G.) iki sulaikymo Taline pasikėsino apgauti vieną iš nukentėjusiųjų. Vykdant operatyvinės priemonės buvo gauta informacija, kad abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi R. B., o tuo metu atlikinėjantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Tai patvirtino ir šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje apklausti liudytojas I. G., bei įtariamasis A. J.. R. B. yra įtariamosios T. B. brolis. Atlikus 2010 metais įvykdytų sukčiavimų analizę, buvo nustatyta, kad 2010 gegužės mėnesį Vilniaus rajone buvo įvykdyti 5 analogiški sukčiavimai ir vykdant šios sukčiavimus dalyvavo abonentas (duomenys neskelbtini), nes būtent iš šio numerio buvo kviečiamas taksi, su kuriuo įtariamieji važiuodavo paimti pinigus iš nukentėjusiųjų. Taksi buvo kviečiamas atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini), kur netoliese gyveno įtariamieji T. B. ir I. G., o vėliau vyko pas nukentėjusius paimti pinigų ( Tomas II m. l. 112-114).
Apklaustas liudytoju P. J. teismo nagrinėjimo metu davė analogiškus parodymus ir parodė, kad 2010 m. pabaigoje dirbo Vilniaus rajono kriminalinėje policijoje. Tyrė kitą bylą, kai gavo informacijos, kad šiuo metu teisiamųjų suole esantys kaltinamieji, tame tarpe R. B., atliekantis laisvės atėmimo bausmę, skambina senyvo amžiaus žmonėms, prisistato jų artimaisiais ir praneša apie nelaimes, norėdami išvilioti pinigus iš jų. Buvo nustatyta jų veikimo schema, kuri turėjo tam tikrų ypatybių ir stabilumo požymių. Buvo veikimo būdas, toks, kad nukentėjusiųjų prašoma buvo rašyti kupiūrų numerius ant lapelių, to kitose bylose nebūdavo, taip tempiant laiką, kol atvyks asmuo pinigų paimti. Įtariamieji visada atvykdavo su taksi automobiliu, kuris išvykdavo visada iš tos pačios vietos. Ten gyveno T. B., I. G. ir A. J.. Taksi automobilis buvo kviečiamas iš Marijampolės pataisos namų, taip matyt norint suklaidinti policiją. Buvo gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis daryti telefono abonentų skambučių įrašus. Jis tyrė tuos įrašus nurodytus II tome, b.l. 73-76 – tarnybiniame pranešime ir II tome b.l. 88-111 – protokoluose, suvestinėse. Sprendžiant iš visų pokalbių suvestinės galima sakyti, kad organizatorius ir reguliuotojas viso veikimo buvo R. B.. Jis nurodydavo veikimo schemą, o kiti asmenys vykdydavo tik R. B. nurodymus. Buvo užklausiama Marijampolės pataisos namų, kur tuo metu atlikinėjo bausmę R. B., kaip galėjo patekti mobiliojo ryšio priemonės pas bausmę atliekančius asmenis, bet pataisos namai visko kontroliuoti negali. Gali tik pasakyti, kad R. B. skambino T. B., A. J., I. G., S.T. ir liepė ruoštis į kelionę į Estiją. Estijoje šie asmenys buvo nuteisti apkaltinamuoju nuosprendžiu. Negali įvardinti vietų, kurios yra Marijampolės pataisos namuose iš kurių lengva susisiekti telefonu. Negali pasakyti tik tai, ką sakė R. B.. Pokalbiai buvo kontroliuojami kelis mėnesius, per tą laiką R. B. skambino motinai, giminėms. Buvo vykdoma ne tik nusikalstama veika, bet ir bendraujama su giminėmis. Abejonių, kad kalba R. B. dėl to nebuvo. Į mamą kreipėsi „Mama“, į seserį „sesuo“. Taip pat yra subjektyvi pusė, kur galiu pasakyti, kad puikiai įsimenu balsą žmogaus. Pokalbiai sunaikinti nebuvo, visi pokalbiai turi būti byloje. Pokalbiai su šeimos nariais nebuvo apie nusikalstamą veiką. CD laikmenos yra ir prie kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos. Kai skambindavo kiti asmenys R. B. į jį kreipdavosi R. arba R.. Byloje yra visa informacija kuri dar byla buvo tirta ir iš kur įrašai byloje atsirado. Dokumentai buvo imti dėl to, kad būtų paskirta rašysenos ekspertizė. Su pačia T. B. buvo kalbėta, į kurią kreipėsi kaip į seserį. Nebuvo jokios abejonės, kad kalba R. B.. Buvo vertinta komplekse visi pokalbiai ir įrodymai, kurių buvo tūkstančiais. Buvo atlikta loginė analizė skambučių nukentėjusiesiems, taksi firmai. Buvo galima daryti išvadą, kad visus inkriminuotus nusikalstimus padarė asmuo, esantis Marijampolės pataisos namuose, padedamas tų pačių asmenų. Telefoninių pokalbių suvestinės, kurios yra po inkriminuotų veikų parodo, kad tie patys asmenys padarė minėtus nusikaltimus, kurie jiems inkriminuoti. Turi byloje būti mano tarnybinis pranešimas, kur mano kompleksinis tyrimo vertinimas yra. Taip pat ir ikiteisminio tyrimo apklausos metu buvo apibendrinta viskas. Informacija, gauta iš kitos medžiagos, buvo panaudota šiai bylai. Kitoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl vagystės iš automobilio, dar tyrimas nebaigtas. Abonentas, kurio pabaiga (duomenys neskelbtini) priklausė R. B.. Apklausus įtariamuosius Estijoje, įtariamieji nurodė, kad bendravo su R. B. šiuo telefonu. Abonentas, kurio pabaiga (duomenys neskelbtini) A. J., jei neklystu. Suvestinėje yra CD laikmenos išrašas. CD laikmenos turinys žymiai didesnis. Jei CD laikmenų nėra, tai jos yra tikriausiai toje byloje, kurioje buvo priimtas nutarimas kontroliuoti pokalbius. Iniciatorius dėl kitoje byloje surinktos medžiagos prijungimo prie šios bylos, buvo jis. Įtariamieji asmenys Estijoje buvo sulaikyti po pokalbio, kurio suvestinė yra byloje. Dėka to pokalbio T. B., A. J. buvo nuteisti Estijoje. Ne visi pokalbiai buvo reikšmingi šiam ikiteisminiam tyrimui. T. – T. B., A. – A. J., I. – I. G.. Vieno abonento pokalbio vieta buvo Marijampolės pataisos namuose, o kiti abonentai galėjo būti visur, jų buvimo vieta nebuvo nustatoma. Neatsimena, kuriam tinklui priklausė abonentas, kuris baigiasi (duomenys neskelbtini), lyg Tele2. Tiksli T. B., A. J. sulaikymo Estijoje vieta nebuvo žinoma. Įstatymas įpareigoja, sakyti, kad nedisponavom kita medžiaga, apart tos, kuri prijungta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, kad pasakytume, jos tikrai nusikalstamą veiką įvykdė būtent šiandien kaltinami asmenys (T.5, b.l. 12-15).
2011-08-23 LR BPK 154 straipsniu buvo sankcionuotas nutarimas dėl informacijos gautos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini). Perkelti procesiniai dokumentai –pokalbių įrašo suvestinės-abonemento, kurio numeris +(duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių telefoninių pokalbių įrašai nuo 2010-06-01, 12:06:27 val., iki 2010-06-02, 17:36:12 val., turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui (Tomas II m. l. 82-111).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamųjų kaltė dėl jiems inkriminuoto pirmo epizodo įrodyta nukentėjusios A. B. protokolu-pareiškimu ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 23, 59, t. 3, b.l. 44-45, 103-109, 126-146).
2011-08-11 priimtas nutarimas pripažinti A. B. civiliniu ieškovu 10400 litų sumai. Civilinis ieškinys įrodytas bylos medžiaga, todėl tenkintinas ir priteistini solidariai iš kaltinamųjų A. B. naudai 10400 litai turtinei žalai atlyginti (I tomas m.l. 44-45).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija
2009-09-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu R. B. paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, atliekant pataisos namuose. Iš pažymos apie R. B. teistumą nustatyta, kad 2009-09-17 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę R. B. nuo 2009-10-08 atvykto atlikti į Marijampolės Pataisos namus. 2009-12-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pažymėta, kad R. B. paskirtas laisvės atėmimas 3 metams, atliekant pataisos namuose. Iš tos pačios pažymos konstatuota, kad 2009-09-23 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę R. B. atlikinėjo Marijampolės Pataisos namus iki 2011-01-21, todėl R. B. jam inkriminuotu pagal pirmą epizodą nusikaltimo padarymo 2010-05-07 apie 11.00 val. laiku atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, (duomenys neskelbtini) (t.3, b.l. 44-45, 103-109).
R. B. pagal pirmą epizodą ikiteisminio tyrimo metu tai atsisakė duoti parodymus, tai davė parodymus, parodydamas, kad jokio sukčiavimo nedarė, bet pažinojo A. J., o T. B. yra jo sesuo. R. B. pagal pirmą epizodą teismo nagrinėjimo metu sutikdamas duoti parodymus, po visų liudytojų, nukentėjusiųjų parodymų davimo, parodė, kad jokio sukčiavimo nedarė. R. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo, tiek teismo nagrinėjimo metu teismas atmeta, kadangi jie yra melagingi ir jais R. B. siekė išvengti atsakomybės. Teismas laiko R. B. duotus parodymus melagingais, kadangi pats kaltinamasis yra daugelį kartų teistas, jo teistumai neišnyko ir nepanaikinti, jis yra recidyvistas, jo parodymai prieštarauja kitais byloje esančiais išanalizuotais įrodymais.
Nukentėjusioji A. B. būdama pagyvenusio, senyvo asmens amžiaus ikiteisminio tyrimo, tiek teismo nagrinėjimo metu aiškiai, patikimai ir nuosekliai parodė ir atpažino, kad iš jos apgaulė išviliojo 10 400 Lt pinigus A. J..
Nukentėjusios parodymai patikrinti liudytojos A. Č. parodymais ir asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokolu, kuriais nustatyta, kad A. J. užėjo į nuketėjusios būtą ir jai nukentėjusiąją pranešė, kad A. J. paėmė pinigus.
A. J. ikiteisminio tyrimo, tiek teismo nagrinėjimo metu prisipažįsta, kad pagal pirmą epizodą padarė 10 400 Lt sukčiavimą ir jo parodymai sutampa su nukentėjusios A. B. duotais parodymais. A. J. ikiteisminio tyrimo parodė, kad jo šių pinigų sukčiavimo bendravykdytojas (asmuo telefonu jam nurodęs apgaule paimti pinigus) buvo R. B., o teisme parodė, kas buvo bendravykdytojas negalėjo pasakyti. Teismas A. J. teisme duotus parodymus dalyje kas buvo jo bendravykdytojas, atmeta, kadangi tokiais parodymais A. J. siekė padėti R. B. išvengti atsakomybės, kadangi per I. G. ir T. B., kaip nustatyta iš pastarųjų liudytojų parodymų, A. J. pažinojo R. B., o pastarasis siūlė A. J. už atlygį telefonu nurodytoje vietoje iš nukentėjusios A. B. paimti pinigus apgaule ir perdavinėti kitiems asmenims.
Nukentėjusioji perdavė A. J. 10 400 Lt pinigus, kadangi R. B. jos atžvilgiu panaudojo apgaulę, t.y. pastarajai telefonu perdavė melagingą informaciją, kad neva jos sūnus padarė eismo įvykį-partrenkė mergaitę ir tam, kad sūnus išvengtų baudžiamosios atsakomybės reikėjo perduoti mergaitės broliui pinigus kuris tuojau turėjo užeiti juos atsiimti. 10 400 Lt pinigus A. J. paėmė iš nukentėjusios žinodamas, kad pinigai išvilioti iš jos apgaulingai ir jis vykdo R. B. telefoninį nurodymą už atlygį paimti iš nukentėjusios pinigus ir perduoti kitiems asmenis, ką A. J. ir padarė.
Liudytojas P. J. savo tarnybiniame pranešime išdėstė ir parodė, kad vykdant operatyvinės priemones, kai atlikinėjo policijos pareigūno funkcijas, buvo gauta informacija, kad abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi R. B., tuo metu atlikinėjantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Jis, atlikus 2010 metais įvykdytų sukčiavimų analizę Estijos Respublikoje kur buvo už skaičiavimą nuteisti T. B. ir kiti, nustatė, kad 2010 gegužės mėnesį Vilniaus rajone buvo įvykdyti 5 analogiški sukčiavimai ir tame tarpe F. P. pinigų sukčiavimas bei vykdant šios sukčiavimus dalyvavo abonentas (duomenys neskelbtini), nes būtent iš šio numerio buvo kviečiamas taksi, su kuriuo įtariamieji važiuodavo paimti pinigus iš nukentėjusiųjų. Taksi buvo kviečiamas atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini), kur netoliese gyveno T. B. ir I. G., o vėliau vyko pas nukentėjusius paimti pinigų. Įtariamieji visada atvykdavo su taksi automobiliu, kuris išvykdavo visada iš tos pačios vietos kur netoli gyveno T. B., I. G. ir A. J.. R. B. iškelta gynybos versija, kad ne jo balsas telefonu skambindavo nukentėjusių asmenims ir bendravykdytojams apgaule išvilioti iš nukentėjusių asmenų pinigus, atmetama, kadangi iš visų įrodymų vertinimo R. B. nurodinėjo per telefoną daryti sukčiavimą.
Tokiu būdu kaltinamųjų kaltė dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo pagal pirmą epizodą tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais aukščiau išvardintų įrodymų analize įrodyta, kad kaltinamieji nusikaltimo padarymo metu veikė bendrininkų grupėje kaip bendravykdytojai ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų veika pagal pirmą epizodą teisingai kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 str. 1 d.
Antras epizodas. Pinigų apgaule paėmimas iš F. P.
Taip pat R. B., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą-pinigines lėšas, veikdamas bendrininkų grupėje su A. J., 2010-05-10 apie 13.00 val. atlikinėdamas laisvės atėmimo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), paskambino F. P. i jam priklausantį stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) melagingai pranešė, jog neva jo sūnus padarė nusikalstamą veiką-sumušė kitą žmogų, kuris yra paguldytas į ligoninę, ir tam, kad sūnus išvengtų baudžiamosios atsakomybės, pareikalavo sumokėti pinigus tariamam nukentėjusiajam F. P. sutikus mokėti pinigus ir susitarus dėl pinigų perdavimo, jis nurodė A. J. nukentėjusiojo F. P. gyvenamąją vietą bei pinigų sumą, kurią šis turėjo paimti, ir A. J. 2010-05-10 apie 13.30 val., nuvykus pas nukentėjusįjį F. P. į gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir apgaule paėmus iš nukentėjusiojo 3000 litų, įgijo savo ir A. J. naudai svetimą turtą, tuo nukentėjusiajam padarant 3000 litų turtinę žalą.
Įtariamasis R. B. dėl jam pareikštų įtarimų, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., savo kaltės nepripažino ir parodė, kad dėl jam pareikštų įtarimų dėl telefoninių sukčiavimų savo kaltės nepripažįsta, minėtų nusikaltimų nedarė. A. J. pažįsta iš matymo, pažįsta daug vaikinų vardų „A.“, su minėtu vaikinu vardu „A.“ nebendravo jau 2 metus, kadangi nuteistas laisvės atėmimo bausme ir atlieka bausmę kalėjime, su minėtu asmeniu telefonu nėra bendravęs, nėra jam diktavęs nukentėjusiųjų adresų, nesiuntė jo paimti kažkokius pinigus. Su seserimi T. B. bendrauja, susirašinėja laiškais. Minėto nusikaltimo, kuriais įtariamas (pagal antrą epizodą), nedarė, nieko parodyti negali ( b.l. 27-32, t.3).
R. B. (toliau-įtariamasis, kaltinamasis) dėl jam pareikšto kaltinimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., savo kaltės nepripažino ir parodė, kad parodymus duos. Jis pasilieka prie savo pozicijos, kad nieko nedarė. Minimu laiku pagal antrą kaltinimo epizodą 2010-05-10 atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Nukentėjusysis buvo nepažįstamas. A. J. buvo nelabai pažįstamas tik iš matymo. T. B. jo sesuo, nežino ar ji A. J. pažinojo. Kai ji pasodino 2009 m. A. J. dar vaikas buvo. Jam su juo neteko bendrauti mobiliuoju telefonu. Nedavė jokių nurodymų, kad vyktų į kokias nors vietas pinigų paėmimui. Jis nuo 2009 m. rugpjūčio pradžios atlikinėjo bausmę. Su seserimi bendravo laiškais ir skambučiais iš taksofono. Girdėjo A. J. parodymus. Jis nurodė, kad jam R. skambino, bet nesakė, kokia skambinusio pavardė. Jis nenurodinėjo A. nieko, jei Al. sakė, kad jis kažką jam liepė, tai komentuoti negali. Negali pasakyti, kodėl A. J. davė tokius parodymus. Jis A. J. jokių nurodymų nedavė. Pokalbiai buvo įrašomi, bet tų pokalbių nėra čia teisme. Jokios balso ekspertizės nebuvo, niekas nepasakė, kad ten jis kalba. Jis atlikdamas bausmę turėjo mobilųjį telefoną, bet tai buvo 2010 m. birželio viduryje, gal liepos mėnesį. Žino, kad pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles, žinojo, kad negalima turėti mobilaus telefono pataisos namuose. Neatsimena kam skambino tada, neskambino A. J. ir savo seseriai. Į užsienį neskambino, į Estiją neskambino (t. 5, b.l. 28).
Įtariamasis A. J. dėl jam pareikštų įtarimų, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., savo kaltę pripažino pilnai ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pagal antrą epizodą gali parodyti, kad jam vėl paskambino R. B., galėjo būti tokiu laiku, kaip nurodyta įtarime 2010-05-10. Dienos metu, valandos neprisimena, jis vėl R. B. nurodymu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą. Adresą jam tiksliai pasakė R. B.. Kas kvietė taksi automobilį, neprisimena, jis taksi automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą- R. B. nurodytu adresu, nuėjo į (duomenys neskelbtini), surado butą su minėtu adresu, duris atidarė vyriškis ir jam iš karto padavė pinigus-3000 litų. Pinigai supakuoti nebuvo. Jis sėdo į taksi ir nuvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini) miestą, namo. Vėliau susitikinėjo su žmogumi, kurį nurodydavo R. B., ir perdavinėjo jam pinigus. Dėl padaryto gailisi. (Tomas III b. l.159-162 ).
2011-08-23 įtariamasis A. J. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. R. B. 2010-05 mėn. sėdėjo Marijampolės pataisos namuose. Jam apie viską pasakė I. G.-R. B. brolis, pasakė, kad skambins brolis –R. B. iš Marijampolės pataisos namų ir sakė važiuoti jo nurodytu adresu, paimti pinigų. Antrą kartą vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą R. B. nurodymu. Tuo momentu suprato, kad daro sukčiavimą. Igoris buvo pasakęs, kad daro sukčiavimą. Kiek jam išskyrė pinigų neprisimena, apie porą šimtą litų. Rudaminoje atėjo į R. B. nurodytu adresu, esantį butą, neprisimena kaip prisistatė vyrui (kiekvieną kartą vis kitaip prisistatinėdavo), davė telefono ragelį minėtam vyrui, jis padavė pinigus. Minėtas vyras buvo atidaręs duris, žinojo, kad ateis po 5 minučių. Vykdamas pasiimti pinigų, žinojo, kad sukurta versija, kad įvyko autoavarija ir ima pinigus. Pinigų buvo 3000 litų, R. ir sakė, kad bus 3000 litų. Jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), ten prie Maksimos parduotuvės perdavė pinigus nepažįstamam vyrui, kuris pasakė, kad perduos minėtus pinigus R. B. ( Tomas III b. l. 165-167).
Įtariamasis A. J. parodymų patikrinimo metu patvirtino savo parodymus bei patikslino nusikalstamos veikos padarymo vietą (Tomas III b. l. 165-170).
A. J. (toliau- įtariamasis, kaltinamasis) dėl jam pareikšto kaltinimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., savo kaltę pripažino ir teismo nagrinėjimo metu pagal II epizodą parodė, kad viskas vyko taip pat. Skambino jam vėl į jo abonentą, asmuo prisistatė R.. Jis jo nepažinojo. Nėra tikras, kad R. skambino. Buvo pasakyta kur nuvykti ir paimti 3000 Lt. Pasakė adresą ir kad važiuoti reikia taksi automobiliu, kuris privažiuos. Jis nuėjo į nurodytą vietą, kurią nurodė jam skambinęs asmuo. Taksi numerio nesakė, bet toje vietoje jokių kitų taksi automobilio nebuvo. Jam taksistas pasakė, kad jis žino kur važiuoti reikia. Nuvykus pagyvenęs vyras davė 3000 Lt. Nežino už ką jis pinigus davė, gal skolingas buvo. Nepamena ką sakė ikiteisminio tyrimo metu apie sukurtą versiją dėl avarijos. Paimtus pinigus perdavė kitam žmogui. Pasakė jam asmuo, kuris pasivadino R., kam perduoti pinigus ir kur. Jam asmuo, paėmęs pinigus nesakė kam perduos tuos pinigus. Jis prieš paimdamas pinigus kalbėjo telefonu, neatsimena su kuo ir apie ką. Jam atėjus nukentėjusysis kalbėjo telefonu. Su kuo kalbėjo nežino. Jis kalbėjo pas nukentėjusįjį telefonu. Tiksliau jis klausė ką jam sako. Nukentėjusysis kažką rašė. Jam I. G. sakė, kad skambins jo brolis R.. Gal pirmą kartą R.paskambinęs pasakė, kad čia I. brolis. Kad visus tuos kartus tas pats asmuo skambino jam su nurodymais jis suprato iš skambinusio balso. Kai jam paskambindavo kiekvieną kartą jis buvo arba namuose arba prie namų. Nebuvo susitarimo, kad jis būtent tokiu ir tokiu laiku turiu būti namuose. Jis beveik visą laiką būna namuose. Jokio išankstinio susitarimo nebuvo. Pinigus jis visada atiduodavo skirtingiems asmenims, skirtingose vietose. Suvokė, kad daro nusikalstamą veiką ir už ją gaunu atlygį. Visą laiką vyko pinigų paimti dėl materialinio atlygio. I. G. jo draugas. Iki R. B. nuteisimo su juo nebuvo pažįstamas. Nežino kodėl sutiko R. B. padėti, gal dėl to, kad jam pasiūlė pinigų. Tuo metu jam reikėjo pinigų. Jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Taksi automobilis sustodavo visada toje pačioje vietoje. Tai 2-3 min. pėsčiomis nueiti nuo mano gyvenamosios vietos. Jis pasakė asmeniui, kuris pasivadino R. B. kur jo gyvenamoji vieta, kad būtų netoli mano vietos. Sustodavo Kuršių g. prie statybinių prekių parduotuvės taksi automobilis. T. B. jam buvo pažįstama. Su ja dėl pinigų paėmimo nekalbėjo. Taline buvo sulaikytas po šių nusikalstamų veikų padarymo praėjus gal 3 mėnesiams. Sulaikė ją, T. B., I. G.. Teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, bet jie ten nieko nepadarė. Mus apkaltino dėl vieno epizodo. Sėdėjau puse metų ten ir dar kažkokias baudas skyrė. Jo apklausinėjo tyrėjas Estijoje dėl epizodų, kur šiandien nagrinėjama byla. Taksi vairuotojui mokėjo jis iš pinigų, kuriuos paimdavo iš nukentėjusiųjų. Pora metų pažįsta T. B.. I. G. gal tik vieną kartą paimtus pinigus perdaviau. Jam visada tik vardu „R.“ prisistatydavo asmuo, kuris skambindavo. Asmenys, kuriems jis perduodavo pinigus, suskaičiuodavo juos. Pretenzijų jam nereikšdavo. Telefonas, kuriuo jis naudojausi sulūžo ar pardavė. Abonentas priklausė jam. Jis savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu palaiko. Jam nurodymus davė paskambinęs asmuo, kuris prisistatė R.. Neatsimenu, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad jam siūlė užsidirbti T. B.. Jam buvo I. sakęs kad skambins jo brolis, bet kai asmuo paskambino, sakė, kad skambina R.. Jis gali patvirtinti, kad nėra tikras, kad jam skambino R. B. (t. 5, b.l. 15, 29).
Žemesnės instancijos teismas
2010-05-11 apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta-butas, esantis (duomenys neskelbtini) (Tomas I b. l. 77-83).
Apklaustas nukentėjusysis F. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad protokole nurodytu adresu gyvena vienas, turi sūnų V. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris su savo šeima gyvena (duomenys neskelbtini) r. 2010-05-10 apie 13.00 val., jam namo paskambino į stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini). Skambinęs vyras prisistatė tardytoju, tačiau nepasakė iš kur. Po to minėtas vyras pasakė, kad jo sūnus (jo vardo ir pavardės jis nepasakė) su kažkuo susimušė, dėl sūnaus nukentėjo žmogus, tas nukentėjęs dabar yra Lazdynų ligoninėje. Jis labai išsigando, susijaudino. Tada tas „tariamas“ tardytojas pasakė, kad važiuoja į ligoninę padėti sūnui, reikia sumokėti pinigus nukentėjusiajam, tam reikia 10 000 litų ir paklausė, kiek jis turi pinigų. Tada jis atsakė, kad namuose turi tris tūkstančius, o kiti pinigai yra banko sąskaitoje. Tas vyras pasakė, kad kol kas trijų tūkstančių užteks, o vėliau sūnus pats nuims nuo sąskaitos pinigų. Jis pasakė, kad dėl pinigų atvažiuos pas jį namo, paklausė koks jo adresas. Jis pasakė minėtam tariamam tardytojui savo adresą. Pokalbio metu dėl neaiškių priežasčių ryšys keletą kartų buvo nutraukiamas. Tada minėtas vyriškis pasakė, kad reikia parašyti raštą dėl šių pinigų perdavimo, jis diktavo rašto turinį: raštas buvo adresuotas komisarui A. B., jame išvardino 30 vnt. po 100 litų vertės kupiūrų, kurias turėjo perduoti, numerius ir serijas. Tas žmogus sakė, kad taip reikia rašyti, kad vėliau neturėtų problemų, kad „byla būtų uždaryta“. Tada nukentėjusiajam pasakius, kad neduos pinigų, jei neatvažiuos sūnus, minėtas vyras perdavė ragelį tariamam jo sūnui, ir nukentėjusysis ragelyje išgirdo: „. gelbėk, nes mane areštuos“. Po to tardytojas pasakė, kad jo sūnus dabar yra ligoninėje, kalba su nukentėjusiuoju. Tada jis sutiko perduoti pinigus be sūnaus. Tas vyriškis pasakė, kad pinigus paimti atvažiuos vyriškis, vardu A.. Pokalbio metu jis pasitikėjo tuo vyriškiu, galvojo, kad jis tardytojas. Praėjus apie 30 minučių po šio telefoninio pokalbio, tas žmogus atvažiavo pas jį. Tai buvo jaunas, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vyriškis, vidutinio kūno sudėjimo, be kepurės, trumpai kirptų plaukų, apsirengęs mėlynos spalvos džinsais, šviesios spalvos megztiniu. Šis vaikinas pasakė, kad yra nuo tardytojo, kuris šiuo metu ligoninėje. Jis padavė jam raštą ir pinigus, jis perskaitė raštą, sutikrino kupiūrų numerius, įsidėjo pinigus į džinsų kišenę ir išėjo. Jis nematė, kuo minėtas vyras buvo atvažiavęs. Vėliau paskambino giminaitei, kuri iš karto pasakė, kad jį apgavo sukčiai. Vėliau apie 18.00 val., atvažiavus sūnui V. P., kuris paaiškino, kad buvo darbe ir nieko su juo neatsitiko, suprato, kad buvo apgautas. Jam padaryta turtinė 3000 litų materialinė žala (Tomas I b.l.84-85, 89).
Liudytoja N. N. teismo nagrinėjimo metu parodė, kad jai parodytas nukentėjusiojo F. P. (I tomas b.l. 84-85-apklausos protokolas, nutarimas). Šį nukentėjusįjį apklausė ji, surašė nutarimą pripažinti jį nukentėjusiuoju. Nukentėjusysis matyt, kad buvo atvežtas į tarnybines patalpas. Ką jis sakė, tą užrašė. Jau nelabai atsimenu apie ką jis davė parodymus (t. 5, b.l. 25, 28).
Apklaustas liudytoju V. P. (nukentėjusiojo F. P. sūnus, atstovas pagal įstatymą) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-05-10 nuo val. iki 18 val. buvo darbe. Apie 17.40 val. jam į mobilųjį telefoną paskambino žmona, A. P., ir pasakė, kad jo tėvą kažkas apgavo, ir jis atidavė 3000 Lt sukčiams. Po darbo V. P. nuvažiavo pas tėvą, F. P., ir sužinojo, kad iš tikrųjų tėvui paskambino kažkoks nepažįstamas, pristatęs tardytoju, kuris pasakė, kad V. P. sumušė žmogų, kad reikia pinigų sūnui išgelbėti ir „uždaryti bylą“. Tėvas, F. P. atidavė sukčiui visus pinigus, kuriuos turėjo namuose t.y. 3000 Lt. Dienos metu tėvas sūnui neskambino, tikriausiai buvo labai išsigandęs ir susijaudinęs (Tomas I m. l. 89-90).
Apklaustas liudytoju V. P. (nukentėjusiojo F. P. sūnus, atstovas pagal įstatymą) teismo nagrinėjimo metu parodė, kad jis iš tėvo sužinojo, kad tėvas pinigus atidavė kažkokiam žmogui, kuris prisistatė policininku ir pareikalavo iš tėvo pinigų už tai, kad jis neva sumušė žmogų ir reikia, kad baudžiamosios bylos nebūtų. Parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu palaiko. Tėvas gyvena vienas, jis pinigus sakė atidavė, nes girdėjo jo balsą. Tuo metu tėvas turėjo 3000 Lt ir jis visus pinigus atidavė. Tėvas turėjo galimybę jam paskambinti, bet būdamas šoko būsenoje atidavė pinigus nė netikrindamas ar informacija, kurią jam pasakė yra tiesa. Tėvas sakė, kad jam skambino vyro balsas. Nežino, kiek reikalavo pinigų, bet tėvas atidavė 3000 Lt. Sakė pinigų atėjo jaunas vyras po poros valandų po skambučio. Tėvas suprato, kad pinigus reikia duoti, kad jis išvengtų baudžiamosios bylos už neva įvykusias muštynes. Jis jokiose muštynėse nedalyvavo, buvo darbe. Tėvui buvo skambinta vieną kartą ir jis tuo skambučiu girdėjo jo balsą. Tėvas nesakė ar atėjęs žmogus rodė pažymėjimą, bet sakė, kad buvo be uniformos. Jo tėvas labai silpnai mato, jis nemano, kad pažintų atėjusį žmogų. Atėjęs neva pareigūnas liepė perrašyti kiekvieno banknoto numerį ant lapo. Tėvas perrašė numerius. Tas lapas lyg pas mus namuose yra. Tėvas į teismo posėdį negalėjo atvykti dėl ligos. Jam labai sunku dalyvauti, nes širdis silpna, mano, kad jo dalyvavimas teisme gali pabloginti jo sveikatą. Tėvas savo ieškinį palaiko, prašo priteisti tą sumą iš kaltų asmenų. Buvo prašyta perrašyti visų banknotų numerius, mano tam liepė daryti, kad butą apsižiūrėtum. Buvo skambinta tėvui į jo stacionarų telefoną. Po įvykio tą pačią dieną jis iškvietė policiją. Jo tėvas paskambino uošvienei ir paklausė ar jis jau paleistas. Tada uošvienė paskambino jo žmonai ir žmona man, o jis nuvažiavo pas tėvą išsiaiškinti situacijos (t. 4, b.l. 155, 161-162).
Apklaustas liudytoju I. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. B. yra jo brolis. Labai dažnai būna pas močiutę (duomenys neskelbtini). Šalia jos, T(duomenys neskelbtini) gatvėje gyveno jo sesuo T. B. ir jų draugas A. J.. 2010-06-02 jį kartu su jais Estijoje sulaikė policijos pareigūnai, įtariant sukčiavimu. Kartu su jais buvo sulaikytas S. T.- T. B. draugas. Jį po 48 val. paleido, o juos visus areštavo ir, kiek žino, nuteisė už tai, kad jie apgaulės būdu iš žmonių paimdavo pinigus už tai, kad neva jų giminaičiai padarė eismo įvykį ar panašiai. Kiek jis žino, nukentėjusiems skambino R. B., nes ryšį su T. ir A. jis palaikė per jį, bendraudamas telefonu. R.s nuolat keitė telefono numerius, nes atlikinėjo laisvės atėmimo (duomenys neskelbtini). Kokius numerius turėjo, jis dabar neatsimena. Tatjana prieš sulaikymą turėjo telefono numerį, kuris baigėsi skaičiais „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“. Galėjo būti ir kiti numeriai, kurių jis nežino. Maždaug prieš du mėnesius iki sulaikymo jam ir A. J. pradėjo skambinti R. B. ir siūlyti važiuoti pas žmones „imti“ pinigus. Jis važinėjo kartu su A., kai jis, R. paprašytas, „ėmė“ pinigus. Kartais R., kai negalėjo rasti A., skambino I. G. ir prašė jį surasti ir prakontroliuoti, kad nepasisavintų pinigų, nes yra prasilošęs ir nepatikimas. Dar prieš išvykimą į Estiją jie su A. J. buvo kelis kartus nuvažiavę pas žmones imti pinigų (Tomas II m. l. 60-61).
Liudytojas I. G. pasinaudojant teisę, numatytą BK 82 str. 2 d. būdamas kaltinamųjų R. B. ir T. B. brolis teismo nagrinėjimo metu nedavė parodymų (t. 5, b.l. 11, 13).
2011-02-22 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK KPS Pirmojo poskyrio vyresniojo tyrėjo P. J. tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad 2010-05-22 Vilniaus rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal LR BK 182 str. 1 d. dėl telefoninio sukčiavimo įvykdyto (duomenys neskelbtini), kai iš pil. I. K. apgaulės budu buvo išviliota 3000 Lt ir du telefono papildimai „Labas“ po 99 Lt. Paskambinus į abonentą (duomenys neskelbtini). Susipažinus su užfiksuotu abonento įvykių suvestinė buvo nustatyta, kad nukentėjusiai įvykio metu buvo skambinta iš abonento (duomenys neskelbtini). 2010-06-02 priimtas nutarimas susipažinti informacija apie užfiksuotus įvykius abonentų (duomenys neskelbtini). 2010-07-01 buvo gauta teisėjos R. V. nutartis leisti susipažinti su telekomunikacijos bendrovių turima informacija apie užfiksuotus įvykius abonentų (duomenys neskelbtini). Išanalizavus minėtu abonentų išklotines buvo nustatyta, kad abonentas 8(duomenys neskelbtini) buvo naudojamas su aparatais kuriu IMEI (duomenys neskelbtini) Šie aparatai buvo naudojami ir su abonentu(duomenys neskelbtini), kuris įvykio dieną veikė bazinės stoties (duomenys neskelbtini) (veikiančioje (duomenys neskelbtini) mieste). Kitu laiku šis abonentas veikė tik (duomenys neskelbtini) miesto bazinių stočių veikimo zonoje. Gavus informaciją, kad iš abonento (duomenys neskelbtini), kuris taip pat veikė (duomenys neskelbtini) bazinių stočių veikimo zonoje, buvo nustatyta, buvo kviečiamas taksi į (duomenys neskelbtini), kuris vėliau nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) m. Buvo išanalizuota šio abonento išklotinė ir nustatyta, kad jis buvo naudojamas su aparatais (duomenys neskelbtini), kurių pagalba buvo daromi kiti telefoniniai sukčiavimai Vilniaus rajone. 2010 gegužės mėnesį Vilniaus rajono policijos komisariate buvo užfiksuoti iš viso 5 pranešimai apie taip vadinamus „telefoninius“ sukčiavimus, pagal kurios buvo pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. Prieš tai 2010 metais tokių nusikaltimų užfiksuota nebuvo. Išanalizavus jų įvykdymo mechanizmą buvo nustatyta, kad visiems nukentėjusiems buvo skambinta į fiksuoto ryšio telefono abonentus, kas nusikaltimo vykdytojams palengvindavo nukentėjusiųjų buvimo vietos nustatymą. Visuose užregistruotuose nusikaltimuose buvo skambinta iš skirtingų išankstinio (anoniminio) apmokėjimo paslaugų abonentų. Tai apsunkino įtariamųjų identifikavimą, bet atlikus visų skambinusiuoju abonentų naudojamų aparatų IMEI kontrolę buvo nustatyta, kad visi minėti abonentai buvo naudojami su tais pačiais aparatų IMEI numeriais:
ITM Nr. (duomenys neskelbtini) – 2010-05-07 įtariamasis skambino iš (duomenys neskelbtini), kuris dažniausiai buvo naudojamas su aparatais (duomenys neskelbtini) ITM Nr. (duomenys neskelbtini)– 2010-05-10 įtariamasis skambino iš abonento (duomenys neskelbtini), kuris dažniausiai buvo naudojamas su aparatais (duomenys neskelbtini)
ITM Nr.– 2010-05-22 įtariamasis skambino iš abonento (duomenys neskelbtini), kuris dažniausiai buvo naudojamas su aparatu (duomenys neskelbtini), 2010-05-22 įtariamasis skambino iš abonento (duomenys neskelbtini), kuris dažniausiai buvo naudojamas su aparatais (duomenys neskelbtini)– 2010-05-26 įtariamasis skambino iš abonento (duomenys neskelbtini), kuris dažniausiai buvo naudojamas su aparatais (duomenys neskelbtini),.
Minėti telefonų aparatai buvo naudojami ir su abonentu (duomenys neskelbtini),, kurį pagal turimą informaciją naudojo R. B.- asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), PN (Tomas II b.l. 75-76).
Apklaustas liudytoju P. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo 2004 metu dirba Vilniaus rajono Kriminalinės policijos skyriuje vyresniuoju tyrėju. 2010 metais atliko paieškos priemonės pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą (duomenys neskelbtini) dėl ginklo vagystės iš taksi automobilio. Šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje gavo operatyvinę informaciją, apie tai, kad šį nusikaltimą galėjo įvykdyti nenustatyti asmenys, kurie naudojosi mobilaus ryšio telefonais su išankstinės apmokėjimo paslaugos anoniminiais abonentais. Apie tai jis pranešė savo vadovybei ir ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui. Pagal šią informaciją buvo gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis sankcionuoti kelių abonentų telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir įrašų darymą. Vykdant šią priemonę, buvo leista klausytis ir daryti įrašus abonento Nr. (duomenys neskelbtini), 1. Maždaug 2010-06-01 vykdant šį procesinį veiksmą, jis iš telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo trumpaisiais pranešimais SMS gavo informaciją, kad minėto abonento vartotojas, į kurį pašnekovai kreipėsi vardu R. arba R., rengiasi daryti „telefoninius“ sukčiavimus Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Pats abonentas nuolat veikė (duomenys neskelbtini) miesto bazinių stočių veikimo zonoje. Iš užfiksuotų pokalbių suprato, kad jis surinko grupę žmonių ir liepė jiems važiuoti į Estijos sostinę Taliną, kur jie turėjo apsimesti tariamų autoįvykių metu nukentėjusių asmenų giminaičiais bei paimti iš apgautų asmenų pinigus. Vykdant šią priemonę buvo nustatyta, kad minėta grupė asmenų važiuoja į Estiją su BMW automobiliu. Apie tai per Lietuvos kriminalinės policijos biurą buvo informuoti Estijos policijos pareigūnai. Tęsiant operaciją Estijoje Taline buvo sulaikyti I. G., T. B., S. T. ir A. J.. Šie asmenys (išskyrus I. G.) iki sulaikymo Taline pasikėsino apgauti vieną iš nukentėjusiųjų. Vykdant operatyvinės priemonės buvo gauta informacija, kad abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi R. B., o tuo metu atlikinėjantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Tai patvirtino ir šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje apklausti liudytojas I. G., bei įtariamasis A. J.. R. B. yra įtariamosios T. B. brolis. Atlikus 2010 metais įvykdytų sukčiavimų analizę, buvo nustatyta, kad 2010 gegužės mėnesį Vilniaus rajone buvo įvykdyti 5 analogiški sukčiavimai ir vykdant šios sukčiavimus dalyvavo abonentas (duomenys neskelbtini),, nes būtent iš šio numerio buvo kviečiamas taksi, su kuriuo įtariamieji važiuodavo paimti pinigus iš nukentėjusiųjų. Taksi buvo kviečiamas atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini), kur netoliese gyveno įtariamieji T. B. ir I. G., o vėliau vyko pas nukentėjusius paimti pinigų ( Tomas II m. l. 112-114).
Apklaustas liudytoju P. J. teismo nagrinėjimo metu davė analogiškus parodymus ir parodė, kad 2010 m. pabaigoje dirbo Vilniaus rajono kriminalinėje policijoje. Tyrė kitą bylą, kai gavo informacijos, kad šiuo metu teisiamųjų suole esantys kaltinamieji, tame tarpe R. B., atliekantis laisvės atėmimo bausmę, skambina senyvo amžiaus žmonėms, prisistato jų artimaisiais ir praneša apie nelaimes, norėdami išvilioti pinigus iš jų. Buvo nustatyta jų veikimo schema, kuri turėjo tam tikrų ypatybių ir stabilumo požymių. Buvo veikimo būdas, toks, kad nukentėjusiųjų prašoma buvo rašyti kupiūrų numerius ant lapelių, to kitose bylose nebūdavo, taip tempiant laiką, kol atvyks asmuo pinigų paimti. Įtariamieji visada atvykdavo su taksi automobiliu, kuris išvykdavo visada iš tos pačios vietos. Ten gyveno T. B., I. G. ir A. J.. Taksi automobilis buvo kviečiamas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, taip matyt norint suklaidinti policiją. Buvo gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis daryti telefono abonentų skambučių įrašus. Jis tyrė tuos įrašus nurodytus II tome, b.l. 73-76 – tarnybiniame pranešime ir II tome b.l. 88-111 – protokoluose, suvestinėse. Sprendžiant iš visų pokalbių suvestinės galima sakyti, kad organizatorius ir reguliuotojas viso veikimo buvo R. B.. Jis nurodydavo veikimo schemą, o kiti asmenys vykdydavo tik R. B. nurodymus. Buvo užklausiama (duomenys neskelbtini) pataisos namų, kur tuo metu atlikinėjo bausmę R. B., kaip galėjo patekti mobiliojo ryšio priemonės pas bausmę atliekančius asmenis, bet pataisos namai visko kontroliuoti negali. Gali tik pasakyti, kad R. B. skambino T. B., A. J., I. G., S.T. ir liepė ruoštis į kelionę į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šie asmenys buvo nuteisti apkaltinamuoju nuosprendžiu. Negali įvardinti vietų, kurios yra (duomenys neskelbtini) pataisos namuose iš kurių lengva susisiekti telefonu. Negali pasakyti tik tai, ką sakė R. B.. Pokalbiai buvo kontroliuojami kelis mėnesius, per tą laiką R. B. skambino motinai, giminėms. Buvo vykdoma ne tik nusikalstama veika, bet ir bendraujama su giminėmis. Abejonių, kad kalba R. B. dėl to nebuvo. Į mamą kreipėsi „Mama“, į seserį „sesuo“. Taip pat yra subjektyvi pusė, kur galiu pasakyti, kad puikiai įsimenu balsą žmogaus. Pokalbiai sunaikinti nebuvo, visi pokalbiai turi būti byloje. Pokalbiai su šeimos nariais nebuvo apie nusikalstamą veiką. CD laikmenos yra ir prie kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos. Kai skambindavo kiti asmenys R. B. į jį kreipdavosi R. arba R.. Byloje yra visa informacija kuri dar byla buvo tirta ir iš kur įrašai byloje atsirado. Dokumentai buvo imti dėl to, kad būtų paskirta rašysenos ekspertizė. Su pačia T. B. buvo kalbėta, į kurią kreipėsi kaip į seserį. Nebuvo jokios abejonės, kad kalba R. B.. Buvo vertinta komplekse visi pokalbiai ir įrodymai, kurių buvo tūkstančiais. Buvo atlikta loginė analizė skambučių nukentėjusiesiems, taksi firmai. Buvo galima daryti išvadą, kad visus inkriminuotus nusikalstimus padarė asmuo, esantis Marijampolės pataisos namuose, padedamas tų pačių asmenų. Telefoninių pokalbių suvestinės, kurios yra po inkriminuotų veikų parodo, kad tie patys asmenys padarė minėtus nusikaltimus, kurie jiems inkriminuoti. Turi byloje būti mano tarnybinis pranešimas, kur mano kompleksinis tyrimo vertinimas yra. Taip pat ir ikiteisminio tyrimo apklausos metu buvo apibendrinta viskas. Informacija, gauta iš kitos medžiagos, buvo panaudota šiai bylai. Kitoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl vagystės iš automobilio, dar tyrimas nebaigtas. Abonentas, kurio pabaiga (duomenys neskelbtini) priklausė R. B.. Apklausus įtariamuosius (duomenys neskelbtini), įtariamieji nurodė, kad bendravo su R. B. šiuo telefonu. Abonentas, kurio pabaiga (duomenys neskelbtini) A. J., jei neklystu. Suvestinėje yra CD laikmenos išrašas. CD laikmenos turinys žymiai didesnis. Jei CD laikmenų nėra, tai jos yra tikriausiai toje byloje, kurioje buvo priimtas nutarimas kontroliuoti pokalbius. Iniciatorius dėl kitoje byloje surinktos medžiagos prijungimo prie šios bylos, buvo jis. Įtariamieji asmenys (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti po pokalbio, kurio suvestinė yra byloje. Dėka to pokalbio T. B., A. J. buvo nuteisti (duomenys neskelbtini). Ne visi pokalbiai buvo reikšmingi šiam ikiteisminiam tyrimui. T. – T. B., A. – A. J., . I. G.. Vieno abonento pokalbio vieta buvo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, o kiti abonentai galėjo būti visur, jų buvimo vieta nebuvo nustatoma. Neatsimena, kuriam tinklui priklausė abonentas, kuris baigiasi (duomenys neskelbtini), lyg Tele2. Tiksli T. B., A. J. sulaikymo (duomenys neskelbtini) vieta nebuvo žinoma. Įstatymas įpareigoja, sakyti, kad nedisponavom kita medžiaga, apart tos, kuri prijungta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, kad pasakytume, jos tikrai nusikalstamą veiką įvykdė būtent šiandien kaltinami asmenys (T.5, b.l. 12-15).
2011-08-23 LR BPK 154 straipsniu buvo sankcionuotas nutarimas dėl informacijos gautos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini). Perkelti procesiniai dokumentai –pokalbių įrašo suvestinės-abonemento, kurio numeris (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių telefoninių pokalbių įrašai nuo 2010-06-01, 12:06:27 val., iki 2010-06-02, 17:36:12 val., turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui (Tomas II b. l. 82-111).
Kaltinamųjų kaltė dėl jiems inkriminuoto epizodo įrodyta nukentėjusiojo F. P. protokolu-pareiškimu ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 64, 90, 94, 103-104).
2011-08-11 priimtas nutarimas pripažinti F. P. civiliniu ieškovu 3000 litų sumai. Civilinis ieškinys įrodytas bylos medžiaga, todėl tenkintinas ir priteistini solidariai iš kaltinamųjų F. P. naudai 3000 litai turtinei žalai atlyginti (I tomas b.l. 87-88).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija
2009-09-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu R. B. paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, atliekant pataisos namuose. Iš pažymos apie R. B. teistumą nustatyta, kad 2009-09-17 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę R. B. nuo 2009-10-08 atvykto atlikti į (duomenys neskelbtini) Pataisos namus. 2009-12-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pažymėta, kad R. B. paskirtas laisvės atėmimas 3 metams, atliekant pataisos namuose. Iš tos pačios pažymos konstatuota, kad 2009-09-23 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę R. B. atlikinėjo (duomenys neskelbtini) Pataisos namus iki 2011-01-21, todėl R. B. jam inkriminuotu pagal antrą epizodą nusikaltimo padarymo 2010-05-10 apie 13.00 val. laiku atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini) (t.3, b.l. 44-45, 103-109).
R. B. pagal antrą epizodą ikiteisminio tyrimo metu tai atsisakė duoti parodymus, tai davė parodymus, parodydamas, kad jokio sukčiavimo nedarė, bet pažinojo A. J., o T. B. yra jo sesuo. R. B. pagal antrą epizodą teismo nagrinėjimo metu sutikdamas duoti parodymus, po visų liudytojų, nukentėjusiųjų parodymų davimo, parodė, kad jokio sukčiavimo nedarė. R. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo, tiek teismo nagrinėjimo metu teismas atmeta, kadangi jie yra melagingi ir jais R. B. siekė išvengti atsakomybės. Teismas laiko R. B. duotus parodymus melagingais, kadangi pats kaltinamasis yra daugelį kartų teistas, jo teistumai neišnyko ir nepanaikinti, jis yra recidyvistas, jo parodymai prieštarauja kitais byloje esančiais išanalizuotais įrodymais.
Nukentėjusysis būdamas pagyvenusio, senyvo asmens amžiaus ikiteisminio tyrimo aiškiai, patikimai ir nuosekliai parodė, kad iš jos apgaulė išviliojo 3000 Lt pinigus jaunas vyras.
Nukentėjusiojo parodymai patikrinti liudytojo V. P. parodymais kuriais nustatyta, kad jaunas vyras užėjo į nuketėjusiojo būtą ir jam nukentėjusysis pranešė, kad jaunas žmogus iš nukentėjusiojo paėmė pinigus.
A. J. ikiteisminio tyrimo, tiek teismo nagrinėjimo metu prisipažįsta, kad pagal antrą epizodą padarė 3000 Lt sukčiavimą ir jo parodymai sutampa su nukentėjusiojo F. P. ir liudytojo V. P. duotais parodymais. A. J. ikiteisminio tyrimo parodė, kad jo šių pinigų sukčiavimo bendravykdytojas (asmuo telefonu jam nurodęs apgaule paimti pinigus) buvo R. B., o teisme parodė, kas buvo bendravykdytojas negalėjo pasakyti. Teismas A. J. teisme duotus parodymus dalyje kas buvo jo bendravykdytojas, atmeta, kadangi tokiais parodymais A. J. siekė padėti R. B. išvengti atsakomybės, kadangi per I. G. ir T. B., kaip nustatyta iš pastarųjų liudytojų parodymų, A. J. pažinojo R. B., o pastarasis siūlė A. J. už atlygį telefonu nurodytoje vietoje iš nukentėjusiojo F. P. paimti pinigus apgaule ir perdavinėti kitiems asmenims.
Nukentėjusysis perdavė A. J. 3000 Lt pinigus, kadangi R. B. jos atžvilgiu panaudojo apgaulę, t.y. pastarajai telefonu perdavė melagingą informaciją, kad neva jos sūnus sumušė kitą žmogų, kuris yra paguldytas į ligoninę ir tam, kad sūnus išvengtų baudžiamosios atsakomybės reikėjo perduoti tardytojui pinigus kuris tuojau turėjo užeiti juos atsiimti. 3000 Lt pinigus A. J. paėmė iš nukentėjusiojo žinodamas, kad pinigai išvilioti iš jo apgaulingai ir jis vykdo R. B. telefoninį nurodymą už atlygį paimti iš nukentėjusiojo pinigus ir perduoti kitiems asmenis, ką A. J. ir padarė.
Liudytojas P. J. savo tarnybiniame pranešime išdėstė ir parodė, kad vykdant operatyvinės priemones, kai atlikinėjo policijos pareigūno funkcijas, buvo gauta informacija, kad abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi R. B., tuo metu atlikinėjantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Jis, atlikus 2010 metais įvykdytų sukčiavimų analizę (duomenys neskelbtini) Respublikoje kur buvo už skaičiavimą nuteisti T. B. ir kiti, nustatė, kad 2010 gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) rajone buvo įvykdyti 5 analogiški sukčiavimai ir tame tarpe F. P. pinigų sukčiavimas bei vykdant šios sukčiavimus dalyvavo abonentas (duomenys neskelbtini),, nes būtent iš šio numerio buvo kviečiamas taksi, su kuriuo įtariamieji važiuodavo paimti pinigus iš nukentėjusiųjų. Taksi buvo kviečiamas atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini), kur netoliese gyveno T. B. ir I. G., o vėliau vyko pas nukentėjusius paimti pinigų. Įtariamieji visada atvykdavo su taksi automobiliu, kuris išvykdavo visada iš tos pačios vietos kur netoli gyveno T. B., I. G. ir A. J.. R. B. iškelta gynybos versija, kad ne jo balsas telefonu skambindavo nukentėjusių asmenims ir bendravykdytojams apgaule išvilioti iš nukentėjusių asmenų pinigus, atmetama, kadangi iš visų įrodymų vertinimo R. B. nurodinėjo per telefoną daryti sukčiavimą.
Tokiu būdu kaltinamųjų kaltė dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo pagal antrą epizodą tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais aukščiau išvardintų įrodymų analize įrodyta, kad kaltinamieji nusikaltimo padarymo metu veikė bendrininkų grupėje kaip bendravykdytojai ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų veika pagal antrą epizodą teisingai kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 str. 1 d.
Trečias epizodas. Pinigų apgaule paėmimas iš I. K.
R. B., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą-pinigines lėšas, veikdamas bendrininkų grupėje su T. B., 2010-05-22 apie 11.30 val., atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), paskambino I. K. į jai priklausantį stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu ir melagingai pranešė, jog neva jos anūkas padarė eismo įvykį-partrenkė merginą ir tam, anūkas išvengtų baudžiamosios atsakomybės, pareikalavo sumokėti pinigus tariamai nukentėjusiajai bei pareikalavo nupirkti išankstinio mobiliojo ryšio paslaugų apmokėjimo kortelių „Labas“, kurių bendra vertė 198 litų, kurių kodus I. K. sudiktavo jam ir jis papildė telefono numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sąskaitas. I. K. sutikus mokėti pinigus ir susitarus dėl pinigų perdavimo, nurodė T. B. nukentėjusiosios I. K. gyvenamąją vietą bei pinigų sumą, kurią ji turėjo paimti, ir T. B. 2010-05-22 apie 12.00 val., nuvykus pas nukentėjusiąją I. K. į gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini) rajone, ir apgaule paėmus iš nukentėjusiosios 3000 litų, tokiu būdu įgijo savo ir T. B. naudai svetimą turtą, tuo nukentėjusiajai padarant 3198 litų turtinę žalą.
Įtariamasis R. B. dėl jam pareikštų įtarimų, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., savo kaltės nepripažino ir atsisakė duoti parodymus ( b.l. 9-14, t. 3 ).
Įtariamasis R. B. dėl jam pareikšto įtarimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., savo kaltės nepripažino ir parodė, kad dėl jam pareikštų įtarimų dėl telefoninių sukčiavimų savo kaltės nepripažįsta, minėtų nusikaltimų nedarė. A. J. pažįsta iš matymo, pažįsta daug vaikinų vardų „A.“, su minėtu vaikinu vardu „(duomenys neskelbtini)“ nebendravo jau 2 metus, kadangi nuteistas laisvės atėmimo bausme ir atlieka bausmę kalėjime, su minėtu asmeniu telefonu nėra bendravęs, nėra jam diktavęs nukentėjusiųjų adresų, nesiuntė jo paimti kažkokius pinigus. Su seserimi T. B. bendrauja, susirašinėja laiškais. T. B. neskambino, neprašė, kad ji važiuotų į Nemenčinę, kad paimtų pinigus. Minėto nusikaltimo, kuriuo įtariamas (pagal trečią, epizodą), nedarė, nieko parodyti negali ( b.l. 27-32, t.3).
R. B. (toliau-įtariamasis, kaltinamasis) dėl jam pareikšto kaltinimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., savo kaltės nepripažino ir teismo nagrinėjimo metu parodė, kad parodymus duos. Jis pasilieka prie savo pozicijos, kad nieko nedarė. Minimu laiku pagal trečią kaltinimo epizodą 2010-05-22 atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini),. Nukentėjusioji buvo nepažįstama. A. J. buvo nelabai pažįstamas tik iš matymo. T. B. jo sesuo, nežino ar ji A. J. pažinojo. Kai ji pasodino 2009 m. A. J. dar vaikas buvo. Jam su juo neteko bendrauti mobiliuoju telefonu. Nedavė jokių nurodymų, kad vyktų į kokias nors vietas pinigų paėmimui. Jis nuo 2009 m. rugpjūčio pradžios atlikinėjo bausmę. Su seserimi bendravo laiškais ir skambučiais iš taksofono. Nedavė seseriai jokių nurodymų paimti pinigus, nežino ar ji kokius pinigus ėmė ar ne. Atlikdamas bausmę jis turėjo mobilųjį telefoną, bet tai buvo 2010 m. birželio viduryje, gal liepos mėnesį. Žino, kad pažeidė vidaus tvarkos taisykles, žinojo, kad negalima turėti mobilaus telefono pataisos namuose. Neatsimena kam skambino tada, neskambino A. J. ir savo seseriai. Į užsienį neskambino, į (duomenys neskelbtini) neskambino (t. 5, b.l. 28).
Įtariamoji T. B. dėl jai pareikšto įtarimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., savo kaltės nepripažino ir parodė, kad dėl jai pareikšto pranešimo apie įtarimą savo kaltės nepripažįsta, minėto nusikaltimo nedarė. Gyvena kartu su savo sūnumi V. bei mama (duomenys neskelbtini), brolis R. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (jis nuteistas trejus metus laisvės atėmimo bausmę, pradėjo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę nuo 2009 metų, tiksliai laiko neprisimena. Su broliu R. B. santykius palaiko, vaikšto su juo į pasimatymus, būna, kad brolis R. B. skambina jai iš fiksuoto ryšio automato, pataisos namų. 2010 metais brolis R. B. jai neskambino mobiliojo ryšio telefonu, ji negali paaiškinti to, kad yra užfiksuoti R. B. skambučiai į jos mobiliojo ryšio telefoną aparatą. Šiuo metu naudojasi mobiliojo ryšio telefono numeriu (duomenys neskelbtini), minėtas telefono numeris pas ją nuo 2010 metų pradžios. 2010 metais gegužės mėnesį nuo 18-23 ji sėdėjo namuose, t.y. tuo metu nuomavo butą (duomenys neskelbtini). Tomis dienomis ėjo tik į šalia esančią parduotuvę „Maksima“. Minėtu laikotarpiu ji niekur taksi nevažiavo. Atsakydama į vyr. tyrėjos klausimą, atsakė, kad ji nelabai žino, kur yra (duomenys neskelbtini). Prieš daugelį metų vieną kartą pravažiavo pro šalį, tokio žmogaus- moters I. K.- nepažįsta. Ji nebuvo pas tokią moterį ir iš jos jokių pinigų neėmė. Tyrėjos pateiktą dokumentą- susitaikymo protokolą ji mato pirmą kartą, minėtame dokumente ji nieko nepasirašinėjo, nieko nerašė savo ranka, dėl minėto dokumento nieko paaiškinti negali. Nieko nenori pasakoti, kas įvyko 2010-06-02 (duomenys neskelbtini), atbuvo ten kalėjime pusę metų, nors buvo nuteista daugiau. Vienas pažįstamas, su kuriuo susipažino diskotekoje, paprašė nuvažiuoti paimti pinigus, neva jam skolingus (duomenys neskelbtini). Ji nuvažiavo kartu su S. T., A. J., I. G.. Ten paėmus pinigus- 1500 eurų, jie buvo sulaikyti ir nuteisti už sukčiavimą. Dėl ko, ji negali paaiškinti. Ji nuėjo tik paimti pinigų, taip elgtis paprašė tas pažįstamas iš diskotekos, jo jokių kontaktinių duomenų neturi, to neprašė jos brolis R. B., tai buvo kitas vaikinas, vardu R. (Tomas IV b. l. 18-20).
Kaltinamoji T. B. (toliau-įtariamoji, kaltinamoji) dėl jai pareikšto kaltinimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., savo kaltės nepripažino ir teismo nagrinėjimo metu parodė, kad palaiko parodymus, kuriuos daviau (duomenys neskelbtini). Jau nelabai ką atsimenu, senai buvo. Ji neprisipažino, nes man reikalavo pastoviai ant brolio sakyti. Brolis man neskambino ir neprašė niekur važiuoti. Žinojo, kad jos brolis atlieka bausmę pataisos namuose. Jos brolis skambindavo iš taksofono, taip su juo bendravom. Pas I. K. buvo nuvykusi paimti pinigų. Jos nepažinojo, jai neskambino. Manęs paprašė nueiti paimti pinigus asmuo, su kuriuo buvau susipažinusi diskotekoje. Skambino į mano Tele2 pildyk kortelę, kurio numerio neatsimenu. Asmens, su kuriuo susipažinau, vardas buvo R.. Aš su juo susipažinau pora dienų iki pinigų paėmimo. Tą dieną jai paskambino tas Ir.ir pasakė pinigų nuvažiuoti paimti. Vėliau paskambino jai kitas asmuo ir pasakė, kad taksi iškviestas. Tarp jos skambinusių asmenų jos brolio nebuvo. Jai sakė, kad R. kaltę meta, nes jo pirštų antspaudus rado ant tų kortelių ir, kad jis mums skambindavo iš tų abonentų. Paskambinęs asmuo jai sakė, kad reikia paimti 3000 Lt iš draugo merginos mamos. Jai niekas neaiškino kam pinigai skirti. Paskambinęs vaikinas jai pasakė kur važiuoti. Pasakė, kad lauks taksi (duomenys neskelbtini). Taksi vairuotojas žinojo kur reikės važiuoti. Man kur užeiti pasakė vaikinas, kuris paskambino. Turėjo laiko, jai buvo nesunku nuvykti paimti pinigų. Už pinigų paėmimą jokios naudos negavo, pinigų jai niekas nedavė. Ji užėjo pas moterį, paėmė pinigus, pasirašė ant lapelio, kurį moteris davė, ir išėjo. J pinigų neperskaičiavo, jie nebuvo niekur supakuoti, jei neklystu, buvo po 200 Lt kupiūromis. Kai ji atėjo moteris kalbėjo telefonu. Jai padavė ragelį, asmuo kitame laido gale paklausė ar ji atėjo, ar paėmiau pinigus, pasakiau, kad taip ir tada man pasakė pasirašyti lapelyje ir išeiti. Ji nežino ar su tuo pačiu asmeniu kalbėjo telefonu pas moterį. Pinigus nuvežė lyg į (duomenys neskelbtini). Atidavė ne tam pačiam R., su kuriuo buvo susipažinusi. Ją (duomenys neskelbtini) tyrėjas apklausinėjo. Buvo nuteista, puse metų atsėdėjo, dar skyrė lygtinio paleidimo bausmę ir uždraudė 5 metus įvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Augino vaiką viena, vaikui (duomenys neskelbtini) metų, šiuo metu nedirba. Mama išlaiko mane. Teista anksčiau nebuvo. Administracine tvarka bausta nebuvo. Jos brolis I. G.. Žino, kad žalą reikia atlyginti. Eisiu dirbti. Kai sužinojo darbdavys, kad ji buvau (duomenys neskelbtini) teista mane atleido. Ji pasirašė ne savo vardu, nes jai pasakė kokiu vardu pasirašyti jai paskambinęs vaikinas. Iškarto nesuprato, kad tai apgavystė, dabar suprantu. Pasirašė išgalvotu parašu. Nežino, kodėl atsisakė duoti rašysenos pavyzdžius. Galvojo, kad dar kokių nors epizodų jai prirašys. Atvykę pareigūnai į (duomenys neskelbtini) man grasino, kad ant brolio kalbėtum. Jos advokatė net jiems uždraudė kalbėti lietuviškai, nes suprato, kad tuo metu jai grasina (t. 5, b.l. 16-17).
Apklausta nukentėjusioji I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-05-22 apie 11.30 val. jai į stacionarinį telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini) paskambino vyriškis, kuris prisistatė jos anūku t.y. pasakė „mama“, o kai liudytoja paklausė, kokia mama, tada jis pakeitė žodį „mama“ į „močiutę“ ir pasakė, kad jam atsitiko nelaimė, kad jis negali kalbėti, kad jam praskelta lūpa. Pasakė, kad jis partrenkė mergaitę, kuri dabar ligoninėje ir, kad jis negali kalbėti, todėl paprašė užrašyti numerį (duomenys neskelbtini) ir juo paskambinti tardytojui. Paskambinus minėtu numeriu, atsiliepė vyras, prisistatęs J. V.. J. V. jai paaiškino, kad jos anūkas partrenkė merginą, kuri šiuo metu guli ligoninėje, bei eismo įvykio metu sudaužė merginos nešiojamą kompiuterį, jos anūkui gresia kalėjimas ir pridūrė, kad mergaitės, kuri guli ligoninėje, giminaičiai sutinka surašyti susitaikymo protokolą, jeigu ji sumokės padarytą jiems materialinę žalą. Paaiškino, kad kompiuteris labai brangus, todėl reikės sumokėti 6000 Lt. I. K. atsakė, kad namuose turi tik 3000 Lt, kad likusius pinigus galės atiduoti vėliau, kai susitiks. Vėliau šis tardytojas paklausė, ar ji turi baltą lapą, kad surašytų susitaikymo protokolą. Bekalbant telefonu, ji tardytojui diktuojant surašė susitaikymo protokolą. Šiame protokole ji nurodė, kad ji sutinka padengti dalį anūko, V. K., žalos- 3000 Lt. Tardytojas anūko vardo nežinojo, ji pati įrašė. Taip pat protokole ji nurodė kupiūrų numerius, pas ją buvo 15 vnt. po 200 Lt. Nurodė adresą, kuriuo galima atvažiuoti pasiimti pinigus. Kai ji kalbėjo telefonu, į duris paskambino mergina. I. K. įleido merginą į savo buto virtuvę. I. K. dar kalbėdama telefonu, padavė 3000 Lt ir surašytą susitaikymo protokolą, ant kurio mergina pasirašė kaip K. B.. Merginos dokumentų ji netikrino, tardytojas buvo pasakęs, kad atvažiuos sužeistosios sesuo. Paėmusi 3000 Lt, mergina nieko netarusi išėjo. Ji padėjo ragelį. Po kažkiek minučių jai vėl paskambino anūkas. Ji buvo įsitikinusi, kad tai buvo jis, nes atpažino jį iš balso, pranešė, kad mergaitei ligoninėje pablogėjo, reikia sumokėti visą sumą. Ji atsakė, kad pinigų neturi, ir liepė skambinti savo motinai bei padėjo ragelį. Minėta moteris, kuri buvo jos namuose, turėjo mobilųjį telefoną ir padavė jai, kur liudytoja išgirdo minėto tardytojo balsą. Radijo telefonas gulėjo įjungtas ant stalo. Tardytojas paklausė, ar ji perdavė pinigus, o sužinojęs, kad taip, paprašė pakelti savo telefono ragelį. Moteris su pinigais išėjo. Jie su tardytoju vėl pradėjo kalbėtis telefonu. Jis pasakė, kad mergaitei, kuri guli ligoninėje, reikia kalbėtis su savo motina, todėl I. K. reikia nueiti i parduotuvę ir papildyti jos LABAS sąskaitą du kartus po 99 Lt. Ji sutiko. Po 20 min. susitarė, kad jis vėl jai paskambins, kad ji praneštų jam papildytų sąskaitų numerius. Ji taip ir padarė. Merginos, kuri buvo pas ją namuose, amžius apie (duomenys neskelbtini) metų, aukšta, lieso kūno sudėjimo, šviesūs plaukai, apsirengusi džinsinėm kelnėmis, striuke. Mano, kad atpažinti galėtų. Nusikaltimo metu jai padaryta turtinės žalos už 3198 Lt (Tomas II b.l. 22-24).
2010-06-07 nukentėjusioji I. K. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino merginą, esančią nuotraukoje Nr. 10 (T. B.) ir parodė, kad nuotraukoje Nr. 1 mergina pagal veido bruožus galimai panaši į tą merginą, kuriai ji perdavė pinigus ir kuri pasirašė jos rašytame susitaikymo protokole. Jeigu jai būtų parodyta pati mergina, o ne jos nuotrauka galėtų duoti tikslesnius atpažinimo parodymus, kadangi įsidėmėjo merginos šviesios spalvos plaukus, kurie buvo surišti ar supinti, liesą kūno sudėjimą, aukštą ūgį, vilkėjo džinsinę striukę ir kelnes (II tomas b.l.49-53 ).
2010-05-23 I. K. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu savo iniciatyva pateikė dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui: 2010-05-22 ranka surašytą susitaikymo protokolą, lapelį ant kurio užrašytas tel. numeris (duomenys neskelbtini) bei tardytojo vardas pavardė-J. V., 2 vnt. Labas kvitų (Maxima). (Tomas II b.l. 28-30).
Liudytoja I. K. teismo nagrinėjimo metu parodė, kad jai parodytas nukentėjusios I. K. (II tomas b.l. 22-25-apklausos protokolas, nutarimas). Šią nukentėjusiąją apklausė ji, surašė nutarimą pripažinti ją nukentėjusiąja. Ką ji sakė, tą užrašė. Jau nelabai atsimenu apie ką jis davė parodymus (t. 5, b.l. 24, 27-28).
2011-03-07 iš įtariamosios T. B. buvo paimti dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui: 2011-03-04 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) originalas, -3 lapai, darbo grafiko kopija -1 lapas.(Tomas II m.l. 34).
2011-08-12 atlikus rašysenos ekspertizę dokumentai- 2011-03-04 darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) originalas, -3 lapai, darbo grafiko kopija -1 lapas-grąžinti pagal pakvitavimą įtariamajai T. B. (Tomas II b.l. 35).
2010-05-23 apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta-butas, esantis Šv. (duomenys neskelbtini), turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui (Tomas II b. l. 16-21).
2011-04-14 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš Vilniaus teritorinės darbo biržos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojos E. V. buvo paimti dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui: 1.) Darbo ieškančio asmens - T. B. kortelė forma 4-DIAK (2 lapai, originalas); 2.Kliento apsilankymo korteles Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 (4 lapai, originalai); 3. Darbo ieškančio asmens-T. B. kortelės priedas (1 lapas, originalas); 4.2010-12-31 Raštas Nr. (duomenys neskelbtini)(1 lapas, originalas),(Tomas II b. l. 37-38).
2011-08-12 dokumentai, paimti 2011-04-14 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš Vilniaus teritorinės darbo biržos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojos E. V.: 1.) Darbo ieškančio asmens - T. B. kortelė forma 4-DIAK (2 lapai, originalas); 2.Kliento apsilankymo korteles Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 (4 lapai, originalai); 3. Darbo ieškančio asmens-T. B. kortelės priedas(1 lapas, originalas); 4.2010-12-31 Raštas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 lapas, originalas) grąžinti teritorinei darbo biržai raštu nr. (duomenys neskelbtini) (Tomas II b.l. 39).
2011-03-02 įtariamoji T. B. atsisakė duoti savo rašysenos pavyzdžius (Tomas II b. l. 40).
2011-03-23 Lietuvos teismo ekspertizės centro Rašysenos ekspertizių skyriui paskirtas 2010-05-22 nukentėjusiosios I. K. surašyto susitaikymo protokole padaryto vardo ir pavardės „K. B.“ ir šalia esančio parašo, rašysenos tyrimas (Tomas II b. l. 42-43).
Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje 2011-05-18 Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad 2010-05-22 nukentėjusios I. K. surašyto susitaikymo protokolo apačioje rankraštinį įrašą „K. B.“ parašė ir šalia pasirašė T. B. ( Tomas II b.l. 45-48).
UAB „Baltic taxi“ rašte yra nurodyta, kad 2010-05-22 apie 11.35 val., iš telefono (duomenys neskelbtini) jų bendrovėje gautas užsakymas maršrutu (duomenys neskelbtini), ir atgal. Priėmė ir įvykdė užsakymą jų įmonėje dirbantis E. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),. (Tomas II m. l. 56).
Apklaustas liudytoju E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini), važinėja su „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ir kokios spalvos automobiliu 2010-05-22 dirbo, neatsimena. 2010-05-22 darbą pradėjo nuo 8. 00 val., ryto iki maždaug 17 ar 18 val. Tą dieną apie 11 val. buvo stoties rajone, kai dispečeris paklausė, kas gali nuvažiuoti (duomenys neskelbtini),. Jis atsakė, kad yra netoliese ir galėtų nuvažiuoti. Atvažiavęs nurodytu adresu, pamatė vaikiną ir merginą, kurie įsėdo į taksi ir nurodė važiuoti į (duomenys neskelbtini), pasakė tikslu adresą, bet jo jis neatsimena. Pagal žemėlapį nuvažiavo nurodytu adresu ir sustojo daugiabučių namų kiemuose. Vaikinas liko sėdėti automobilyje ir paprašė palaukti merginos, kuri išėjo iš automobilio. Kur ir kodėl, mergina išėjo, jis nežino. Važiuojant į (duomenys neskelbtini) vaikinas ar mergina pastoviai kalbėjo mobiliaisiais telefonais. Apie ką kalbėjo, neatsimena. Merginos nebuvo keliolika minučių. Ji grižo ir pasakė važiuoti atgal, iš kur atvažiavo. Jis neprisimena, ar jie dar kalbėjosi telefonu. Juos grąžino atgal į (duomenys neskelbtini),. Jie sumokėjo daugiau kaip 100 Lt. Kiek atsimena, mergina buvo jo amžiaus, normalaus kūno sudėjimo, kitų jos požymių nurodyti negali, atpažinti negalėtų. Vaikinas buvo panašaus amžiaus kaip ir mergina. Jo požymių nurodyti negali atpažinti negalėtų, nes turi bloga atmintį. Keleiviai su juo kalbėjo lietuviškai. Šių žmonių jis nepažįsta, anksčiau su jais bendrauti neteko. Taip pat nebuvo jų sutikęs vėliau ir su jais bendravęs (Tomas II b.l. 58-59).
Apklaustas liudytoju E. M. teismo nagrinėjimo metu davė analogiškus parodymus ir parodė, kad kaltinamieji jam nepažįstami. Atsimenu, kad jį kvietė į policiją ir jį labai stipriai tardė, o šiaip įvykio nelabai atsimenu. Tyrėjai žadėjo mane pasodinti, savo parodymų jau neatsimenu, nes tai senokai buvo. Teisėjas pagarsino ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus. Jo parodymai maždaug teisingai surašyti. Konkrečias datas priminė jam pareigūnas. Teoriškai aš nelabai tos dienos galėjau atsiminti, nes vežiau eilinius keleivius, kurie niekuo labai neišsiskyrė. Negaliu neigti, kad galėjau vežti būtent tą dieną į tą vietą žmones.Iš kaltinamųjų nieko neatsimenu. Dirbau per dvi įmones, tai UAB (duomenys neskelbtini), ir UAB „(duomenys neskelbtini), (t. 5, b.l. 26-27).
Apklaustas liudytoju I. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. B. yra jo brolis. Labai dažnai būna pas (duomenys neskelbtini), Šalia jos, (duomenys neskelbtini) gatvėje gyveno jo sesuo T. B. ir jų draugas A. J.. 2010-06-02 jį kartu su jais (duomenys neskelbtini) sulaikė policijos pareigūnai, įtariant sukčiavimu. Kartu su jais buvo sulaikytas S. T.- T. B. draugas. Jį po 48 val. paleido, o juos visus areštavo ir, kiek žino, nuteisė už tai, kad jie apgaulės būdu iš žmonių paimdavo pinigus už tai, kad neva jų giminaičiai padarė eismo įvykį ar panašiai. Kiek jis žino, nukentėjusiems skambino R. B., nes ryšį su T. ir A. jis palaikė per jį, bendraudamas telefonu. R. nuolat keitė telefono numerius, nes atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Kokius numerius turėjo, jis dabar neatsimena. T. prieš sulaikymą turėjo telefono numerį, kuris baigėsi skaičiais „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)“. Galėjo būti ir kiti numeriai, kurių jis nežino. Maždaug prieš du mėnesius iki sulaikymo jam ir A. J. pradėjo skambinti R. B. ir siūlyti važiuoti pas žmones „imti“ pinigus. Jis važinėjo kartu su A., kai jis, R. paprašytas, „ėmė“ pinigus. Kartais R., kai negalėjo rasti A., skambino I. G. ir prašė jį surasti ir prakontroliuoti, kad nepasisavintų pinigų, nes yra prasilošęs ir nepatikimas. Dar prieš išvykimą į (duomenys neskelbtini) jie su A. J. buvo kelis kartus nuvažiavę pas žmones imti pinigų. Su A. buvo N., kur nuvažiavo dviese su taksi (duomenys neskelbtini) tamsios spalvos automobiliu. Jie važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur juos nusiuntė R. B.. Nemenčinėje A. nuėjo pinigų vienas, o jis liko automobilyje, nes neturėjo pinigų sumokėti už taksi. A. grižo su pinigais, ir jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kiek A. paėmė pinigų, jis nežino. Girdėjo, kad R. B. kalbėdamas telefonu su A. J., nurodinėjo, kokiu vardu ir pavarde reikia pristatyti jam pinigus. Tai buvo nežinomų asmenų vardai ir pavardės. Taip R. liepė daryti tam, kad policija vėliau nenustatytų, kas paėmė pinigus iš tų asmenų (Tomas II b. l. 60-61).
Liudytojas I. G. pasinaudojant teisę, numatytą BK 82 str. 2 d. būdamas kaltinamųjų R. B. ir T. B. brolis teismo nagrinėjimo metu nedavė parodymų (t. 5, b.l. 11, 13).
2011-02-22 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK KPS Pirmojo poskyrio vyresniojo tyrėjo P. J. tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad 2010-05-22 Vilniaus rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal LR BK 182 str. 1 d. dėl telefoninio sukčiavimo įvykdyto (duomenys neskelbtini), kai iš pil. I. K. apgaulės budu buvo išviliota 3000 Lt ir du telefono papildimai „Labas“ po 99 Lt. Paskambinus į abonentą (duomenys neskelbtini), Susipažinus su užfiksuotu abonento įvykių suvestinė buvo nustatyta, kad nukentėjusiai įvykio metu buvo skambinta iš abonento (duomenys neskelbtini). 2010-06-02 priimtas nutarimas susipažinti informacija apie užfiksuotus įvykius abonentų (duomenys neskelbtini), 2010-07-01 buvo gauta teisėjos R. V. nutartis leisti susipažinti su telekomunikacijos bendrovių turima informacija apie užfiksuotus įvykius abonentų (duomenys neskelbtini),. Išanalizavus minėtu abonentų išklotines buvo nustatyta, kad abonentas (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas su aparatais kuriu IMEI (duomenys neskelbtini), Šie aparatai buvo naudojami ir su abonentu (duomenys neskelbtini), kuris įvykio dieną veikė bazinės stoties (duomenys neskelbtini) (veikiančioje (duomenys neskelbtini) mieste). Kitu laiku šis abonentas veikė tik (duomenys neskelbtini) miesto bazinių stočių veikimo zonoje. Gavus informaciją, kad iš abonento (duomenys neskelbtini), kuris taip pat (duomenys neskelbtini), m. bazinių stočių veikimo zonoje, buvo nustatyta, buvo kviečiamas taksi į (duomenys neskelbtini), kuris vėliau nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) m. Buvo išanalizuota šio abonento išklotinė ir nustatyta, kad jis buvo naudojamas su aparatais (duomenys neskelbtini),, kurių pagalba buvo daromi kiti telefoniniai sukčiavimai (duomenys neskelbtini) rajone. 2010 gegužės mėnesį Vilniaus rajono policijos komisariate buvo užfiksuoti iš viso 5 pranešimai apie taip vadinamus „telefoninius“ sukčiavimus, pagal kurios buvo pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. Prieš tai 2010 metais tokių nusikaltimų užfiksuota nebuvo. Išanalizavus jų įvykdymo mechanizmą buvo nustatyta, kad visiems nukentėjusiems buvo skambinta į fiksuoto ryšio telefono abonentus, kas nusikaltimo vykdytojams palengvindavo nukentėjusiųjų buvimo vietos nustatymą. Visuose užregistruotuose nusikaltimuose buvo skambinta iš skirtingų išankstinio (anoniminio) apmokėjimo paslaugų abonentų. Tai apsunkino įtariamųjų identifikavimą, bet atlikus visų skambinusiuoju abonentų naudojamų aparatų IMEI kontrolę buvo nustatyta, kad visi minėti abonentai buvo naudojami su tais pačiais aparatų IMEI numeriais:
ITM Nr. (duomenys neskelbtini) – 2010-05-07 įtariamasis skambino iš abonento (duomenys neskelbtini),, kuris dažniausiai buvo naudojamas su aparatais (duomenys neskelbtini), ITM Nr. (duomenys neskelbtini) – 2010-05-10 įtariamasis skambino iš abonento (duomenys neskelbtini),, kuris dažniausiai buvo naudojamas su aparatais (duomenys neskelbtini),;
ITM Nr. (duomenys neskelbtini) – 2010-05-22 įtariamasis skambino iš abonento (duomenys neskelbtini), kuris dažniausiai buvo naudojamas su aparatu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
ITM Nr. (duomenys neskelbtini)– 2010-05-22 įtariamasis skambino iš abonento (duomenys neskelbtini), kuris dažniausiai buvo naudojamas su aparatais (duomenys neskelbtini), ITM Nr. (duomenys neskelbtini) – 2010-05-26 įtariamasis skambino iš abonento (duomenys neskelbtini), kuris dažniausiai buvo naudojamas su aparatais (duomenys neskelbtini),.
Minėti telefonų aparatai buvo naudojami ir su abonentu (duomenys neskelbtini),, kurį pagal turimą informaciją naudojo R. B.- asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), (Tomas II m.l. 75-76).
Apklaustas liudytoju P. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo 2004 metu dirba (duomenys neskelbtini) rajono Kriminalinės policijos skyriuje vyresniuoju tyrėju. 2010 metais atliko paieškos priemonės pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą (duomenys neskelbtini) dėl ginklo vagystės iš taksi automobilio. Šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje gavo operatyvinę informaciją, apie tai, kad šį nusikaltimą galėjo įvykdyti nenustatyti asmenys, kurie naudojosi mobilaus ryšio telefonais su išankstinės apmokėjimo paslaugos anoniminiais abonentais. Apie tai jis pranešė savo vadovybei ir ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui. Pagal šią informaciją buvo gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis sankcionuoti kelių abonentų telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir įrašų darymą. Vykdant šią priemonę, buvo leista klausytis ir daryti įrašus abonento Nr. (duomenys neskelbtini),. Maždaug 2010-06-01 vykdant šį procesinį veiksmą, jis iš telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo trumpaisiais pranešimais SMS gavo informaciją, kad minėto abonento vartotojas, į kurį pašnekovai kreipėsi vardu R.arba R., rengiasi daryti „telefoninius“ sukčiavimus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pats abonentas nuolat veikė (duomenys neskelbtini) miesto bazinių stočių veikimo zonoje. Iš užfiksuotų pokalbių suprato, kad jis surinko grupę žmonių ir liepė jiems važiuoti į (duomenys neskelbtini) sostinę (duomenys neskelbtini), kur jie turėjo apsimesti tariamų autoįvykių metu nukentėjusių asmenų giminaičiais bei paimti iš apgautų asmenų pinigus. Vykdant šią priemonę buvo nustatyta, kad minėta grupė asmenų važiuoja į (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) automobiliu. Apie tai per Lietuvos kriminalinės policijos biurą buvo informuoti (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai. Tęsiant operaciją (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti I. G., T. B., S. T. ir A. J.. Šie asmenys (išskyrus I. G.) iki sulaikymo (duomenys neskelbtini) pasikėsino apgauti vieną iš nukentėjusiųjų. Vykdant operatyvinės priemonės buvo gauta informacija, kad abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi R. B., o tuo metu atlikinėjantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Tai patvirtino ir šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje apklausti liudytojas I. G., bei įtariamasis A. J.. R. B. yra įtariamosios T. B. brolis. Atlikus 2010 metais įvykdytų sukčiavimų analizę, buvo nustatyta, kad 2010 gegužės mėnesį Vilniaus rajone buvo įvykdyti 5 analogiški sukčiavimai ir vykdant šios sukčiavimus dalyvavo abonentas 8(duomenys neskelbtini), 1, nes būtent iš šio numerio buvo kviečiamas taksi, su kuriuo įtariamieji važiuodavo paimti pinigus iš nukentėjusiųjų. Taksi buvo kviečiamas atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini), kur netoliese gyveno įtariamieji T. B. ir I. G., o vėliau vyko pas nukentėjusius paimti pinigų ( Tomas II b. l. 112-114).
Apklaustas liudytoju P. J. teismo nagrinėjimo metu davė analogiškus parodymus ir parodė, kad 2010 m. pabaigoje dirbo Vilniaus rajono kriminalinėje policijoje. Tyrė kitą bylą, kai gavo informacijos, kad šiuo metu teisiamųjų suole esantys kaltinamieji, tame tarpe R. B., atliekantis laisvės atėmimo bausmę, skambina senyvo amžiaus žmonėms, prisistato jų artimaisiais ir praneša apie nelaimes, norėdami išvilioti pinigus iš jų. Buvo nustatyta jų veikimo schema, kuri turėjo tam tikrų ypatybių ir stabilumo požymių. Buvo veikimo būdas, toks, kad nukentėjusiųjų prašoma buvo rašyti kupiūrų numerius ant lapelių, to kitose bylose nebūdavo, taip tempiant laiką, kol atvyks asmuo pinigų paimti. Įtariamieji visada atvykdavo su taksi automobiliu, kuris išvykdavo visada iš tos pačios vietos. Ten gyveno T. B., I. G. ir A. J.. Taksi automobilis buvo kviečiamas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, taip matyt norint suklaidinti policiją. Buvo gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis daryti telefono abonentų skambučių įrašus. Jis tyrė tuos įrašus nurodytus II tome, b.l. 73-76 – tarnybiniame pranešime ir II tome b.l. 88-111 – protokoluose, suvestinėse. Sprendžiant iš visų pokalbių suvestinės galima sakyti, kad organizatorius ir reguliuotojas viso veikimo buvo R. B.. Jis nurodydavo veikimo schemą, o kiti asmenys vykdydavo tik R. B. nurodymus. Buvo užklausiama (duomenys neskelbtini) pataisos namų, kur tuo metu atlikinėjo bausmę R. B., kaip galėjo patekti mobiliojo ryšio priemonės pas bausmę atliekančius asmenis, bet pataisos namai visko kontroliuoti negali. Gali tik pasakyti, kad R. B. skambino T. B., A. J., I. G., S.T. ir liepė ruoštis į kelionę į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šie asmenys buvo nuteisti apkaltinamuoju nuosprendžiu. Negali įvardinti vietų, kurios yra Marijampolės pataisos namuose iš kurių lengva susisiekti telefonu. Negali pasakyti tik tai, ką sakė R. B.. Pokalbiai buvo kontroliuojami kelis mėnesius, per tą laiką R. B. skambino motinai, giminėms. Buvo vykdoma ne tik nusikalstama veika, bet ir bendraujama su giminėmis. Abejonių, kad kalba R. B. dėl to nebuvo. Į mamą kreipėsi „Mama“, į seserį „sesuo“. Taip pat yra subjektyvi pusė, kur galiu pasakyti, kad puikiai įsimenu balsą žmogaus. Pokalbiai sunaikinti nebuvo, visi pokalbiai turi būti byloje. Pokalbiai su šeimos nariais nebuvo apie nusikalstamą veiką. CD laikmenos yra ir prie kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos. Kai skambindavo kiti asmenys R. B. į jį kreipdavosi Rimai arba Rimka. Byloje yra visa informacija kuri dar byla buvo tirta ir iš kur įrašai byloje atsirado. Dokumentai buvo imti dėl to, kad būtų paskirta rašysenos ekspertizė. Su pačia T. B. buvo kalbėta, į kurią kreipėsi kaip į seserį. Nebuvo jokios abejonės, kad kalba R. B.. Buvo vertinta komplekse visi pokalbiai ir įrodymai, kurių buvo tūkstančiais. Buvo atlikta loginė analizė skambučių nukentėjusiesiems, taksi firmai. Buvo galima daryti išvadą, kad visus inkriminuotus nusikalstimus padarė asmuo, esantis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, padedamas tų pačių asmenų. Telefoninių pokalbių suvestinės, kurios yra po inkriminuotų veikų parodo, kad tie patys asmenys padarė minėtus nusikaltimus, kurie jiems inkriminuoti. Turi byloje būti mano tarnybinis pranešimas, kur mano kompleksinis tyrimo vertinimas yra. Taip pat ir ikiteisminio tyrimo apklausos metu buvo apibendrinta viskas. Informacija, gauta iš kitos medžiagos, buvo panaudota šiai bylai. Kitoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl vagystės iš automobilio, dar tyrimas nebaigtas. Abonentas, kurio pabaiga (duomenys neskelbtini) priklausė R. B.. Apklausus įtariamuosius (duomenys neskelbtini), įtariamieji nurodė, kad bendravo su R. B. šiuo telefonu. Abonentas, kurio pabaiga (duomenys neskelbtini) A. J., jei neklystu. Suvestinėje yra CD laikmenos išrašas. CD laikmenos turinys žymiai didesnis. Jei CD laikmenų nėra, tai jos yra tikriausiai toje byloje, kurioje buvo priimtas nutarimas kontroliuoti pokalbius. Iniciatorius dėl kitoje byloje surinktos medžiagos prijungimo prie šios bylos, buvo jis. Įtariamieji asmenys (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti po pokalbio, kurio suvestinė yra byloje. Dėka to pokalbio T. B., A. J. buvo nuteisti Estijoje. Ne visi pokalbiai buvo reikšmingi šiam ikiteisminiam tyrimui. T. – T. B., A. – A. J., I. – I. G.. Vieno abonento pokalbio vieta buvo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, o kiti abonentai galėjo būti visur, jų buvimo vieta nebuvo nustatoma. Neatsimena, kuriam tinklui priklausė abonentas, kuris baigiasi (duomenys neskelbtini), lyg Tele2. Tiksli T. B., A. J. sulaikymo (duomenys neskelbtini) vieta nebuvo žinoma. Įstatymas įpareigoja, sakyti, kad nedisponavom kita medžiaga, apart tos, kuri prijungta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, kad pasakytume, jos tikrai nusikalstamą veiką įvykdė būtent šiandien kaltinami asmenys (T.5, b.l. 12-15).
2011-08-23 LR BPK 154 straipsniu buvo sankcionuotas nutarimas dėl informacijos gautos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini). Perkelti procesiniai dokumentai –pokalbių įrašo suvestinės-abonemento, kurio numeris (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių telefoninių pokalbių įrašai nuo 2010-06-01, 12:06:27 val., iki 2010-06-02, 17:36:12 val., turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui (Tomas II b. l. 82-111).
Kaltinamųjų kaltė dėl jiems inkriminuoto epizodo įrodyta I. K. protokolu-pareiškimu ir kita bylos medžiaga (t. 2, b.l. 1, 54-57, 62-74, 77-82, 176-201, t. 4, b.l. 1-12).
2011-08-11 priimtas nutarimas pripažinti I. K. civiliniu ieškovu 3198 litų sumai. Civilinis ieškinys įrodytas bylos medžiaga, todėl tenkintinas ir priteistini solidariai iš kaltinamųjų I. K. naudai 3198litai turtinei žalai atlyginti (Tomas II b. l. 26-27).
Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- 2010-05-22 ranka surašytas susitaikymo protokolas, lapelis ant kurio užrašytas tel. numeris (duomenys neskelbtini) bei tardytojo vardas pavardė-J. V., 2 vnt. Labas kvitų(Maxima) saugomi byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (Tomas II b.l. 28-30).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija
2009-09-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu R. B. paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, atliekant pataisos namuose. Iš pažymos apie R. B. teistumą nustatyta, kad 2009-09-17 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę R. B. nuo 2009-10-08 atvykto atlikti į (duomenys neskelbtini) Pataisos namus. 2009-12-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pažymėta, kad R. B. paskirtas laisvės atėmimas 3 metams, atliekant pataisos namuose. Iš tos pačios pažymos konstatuota, kad 2009-09-23 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę R. B. atlikinėjo (duomenys neskelbtini) Pataisos namus iki 2011-01-21, todėl R. B. jam inkriminuotu pagal trečią epizodą nusikaltimo padarymo 2010-05-22 apie 11.30 val. laiku atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), (t.3, b.l. 44-45, 103-109).
R. B. pagal trečią epizodą ikiteisminio tyrimo metu tai atsisakė duoti parodymus, tai davė parodymus, parodydamas, kad jokio sukčiavimo nedarė, bet pažinojo A. J., o T. B. yra jo sesuo. R. B. pagal trečią epizodą teismo nagrinėjimo metu sutikdamas duoti parodymus, po visų liudytojų, nukentėjusiųjų parodymų davimo, parodė, kad jokio sukčiavimo nedarė. R. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo, tiek teismo nagrinėjimo metu teismas atmeta, kadangi jie yra melagingi ir jais R. B. siekė išvengti atsakomybės. Teismas laiko R. B. duotus parodymus melagingais, kadangi pats kaltinamasis yra daugelį kartų teistas, jo teistumai neišnyko ir nepanaikinti, jis yra recidyvistas, jo parodymai prieštarauja kitais byloje esančiais išanalizuotais įrodymais.
Nukentėjusioji būdama pagyvenusio, senyvo asmens amžiaus ikiteisminio tyrimo, aiškiai, patikimai ir nuosekliai parodė, kad iš jos apgaulė išviliojo 3000 Lt pinigus jauna moteris.
T. B. teismo nagrinėjimo metu prisipažįsta, kad pagal trečią epizodą padarė 3000 Lt sukčiavimą ir jos parodymai sutampa su nukentėjusios I. K. ir liudytojų I. K. ir E. M. duotais parodymais bei patikrinami išimtu pas nukentėjusiąją susitaikymo protokolu ir rašysenos specialisto išvada kurioje nustatyta, kad minėtame protokole įrašą parašė ir šalia pasirašė T. B..
T. B. ikiteisminio tyrimo parodė, kad jokio pinigų sukčiavimo nedarė, o teisme parodė, kad jos bendravykdytojas buvo iš matymo pažįstamas vaikinas vardu R. kuris paprašė paimti pinigus iš I. K..
Žemesnės instancijos teismas
Teismas T. B. teisme duotus parodymus dalyje kad buvo jo bendravykdytojas ne R. B., o jai iš matymo nepažįstamas vaikinas bardu R. atmeta, kadangi tokiais parodymais T. B. siekė padėti R. B. išvengti atsakomybės, kadangi T. B. yra R. B. sesuo, o pastarasis siūlė jai už atlygį telefonu nurodytoje vietoje iš nukentėjusios I. K. paimti pinigus apgaule ir perdavinėti kitiems asmenims.
Nukentėjusioji perdavė T. B. 3000 Lt pinigus, kadangi R. B. nukentėjusios atžvilgiu panaudojo apgaulę, t.y. pastarajam telefonu perdavė melagingą informaciją, kad neva jos anūkas eismo įvykio metu partrenkė merginą ir tam, kad anūkas išvengtų baudžiamosios atsakomybės reikėjo perduoti tariamai nukentėjusiajai pinigus kuriuos užėjo juos atsiimti T. B.. 3000 Lt pinigus T. B. paėmė iš nukentėjusios žinodama, kad pinigai išvilioti iš jos apgaulingai ir ji vykdo R. B. telefoninį nurodymą už atlygį paimti iš nukentėjusios pinigus ir perduoti kitiems asmenis, ką T. B. ir padarė.
Liudytojas P. J. savo tarnybiniame pranešime išdėstė ir parodė, kad vykdant operatyvinės priemones, kai atlikinėjo policijos pareigūno funkcijas, buvo gauta informacija, kad abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi R. B., tuo metu atlikinėjantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Jis, atlikus 2010 metais įvykdytų sukčiavimų analizę (duomenys neskelbtini) Respublikoje kur buvo už skaičiavimą nuteisti T. B. ir kiti, nustatė, kad 2010 gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) rajone buvo įvykdyti 5 analogiški sukčiavimai ir tame tarpe I. K. pinigų sukčiavimas bei vykdant šios sukčiavimus dalyvavo abonentas (duomenys neskelbtini),, nes būtent iš šio numerio buvo kviečiamas taksi, su kuriuo įtariamieji važiuodavo paimti pinigus iš nukentėjusiųjų. Taksi buvo kviečiamas atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini), kur netoliese gyveno T. B. ir I. G., o vėliau vyko pas nukentėjusius paimti pinigų. Įtariamieji visada atvykdavo su taksi automobiliu, kuris išvykdavo visada iš tos pačios vietos kur netoli gyveno T. B., I. G. ir A. J.. R. B. iškelta gynybos versija, kad ne jo balsas telefonu skambindavo nukentėjusių asmenims ir bendravykdytojams apgaule išvilioti iš nukentėjusių asmenų pinigus, atmetama, kadangi iš visų įrodymų vertinimo R. B. nurodinėjo per telefoną daryti sukčiavimą.
Tokiu būdu kaltinamųjų kaltė dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo pagal trečią epizodą tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais aukščiau išvardintų įrodymų analize įrodyta, kad kaltinamieji nusikaltimo padarymo metu veikė bendrininkų grupėje kaip bendravykdytojai ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų veika pagal trečią epizodą teisingai kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 str. 1 d.
Ketvirtas epizodas. Pinigų apgaule paėmimas iš N. C.
Taip pat R. B., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą-pinigines lėšas, veikdamas bendrininkų grupėje su A. J., 2010-05-22 apie 15.00 val., atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose(duomenys neskelbtini),, paskambino N. C. į jai priklausantį stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu ir melagingai pranešė, jog neva jos sūnus A. C. sužalojo žmogų, minėtam sužalotam žmogui reikia operacijos, ir tam, kad nepradėti tyrimo, tariamai sužalotam žmogui pareikalavo sumokėti 12 000 litų. N. C. sutikus mokėti pinigus ir susitarus dėl pinigų perdavimo, jis nurodė A. J. nukentėjusiosios N. C. gyvenamąją vietą bei pinigų sumą, kurią šis turėjo paimti, ir A. J. 2010-05-22 15.45 val., nuvykus pas nukentėjusiąją N. C. į gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), ir apgaule paėmus iš nukentėjusiosios 12 000 litų, įgijo savo ir A. J. naudai svetimą turtą, tuo nukentėjusiajai padarant 12 000 litų turtinę žalą.
Įtariamasis R. B. dėl jam pareikštų įtarimų, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., savo kaltės nepripažino ir parodė, kad dėl jam pareikštų įtarimų dėl telefoninių sukčiavimų savo kaltės nepripažįsta, minėtų nusikaltimų nedarė. A. J. pažįsta iš matymo, pažįsta daug vaikinų vardų „A.“, su minėtu vaikinu vardu „A.“ nebendravo jau 2 metus, kadangi nuteistas laisvės atėmimo bausme ir atlieka bausmę kalėjime, su minėtu asmeniu telefonu nėra bendravęs, nėra jam diktavęs nukentėjusiųjų adresų, nesiuntė jo paimti kažkokius pinigus. Su seserimi T. B. bendrauja, susirašinėja laiškais. T. B. neskambino, neprašė, kad ji važiuotų į (duomenys neskelbtini), kad paimtų pinigus. Minėtų nusikaltimų, kuriais įtariamas(pagal ketvirtą epizodą), nedarė, nieko parodyti negali ( b.l. 27-32, t.3).
2010-11-25 įtariamojo apklausos metu (tada įtariamasis R. B. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo prisipažįsta dalinai, neprisimena nei datos, nei laiko, nei žmogaus vardo, nei pavardės, kam skambino, tačiau buvo tokių atvejų, kai skambindavo žmonėms siekdamas juos apgauti ir tokiu būdu gauti pinigų. Gali būti, kad skambino šių metų pavasarį, vasaros laikotarpiu. Žmogaus, kuriam skambindavo, telefono numerį parinkdavo atsitiktiniu būdu, nežinodamas nei žmogaus vardo nei pavardės nei gyvenamosios vietos. Pasiskambinęs iš pradžių prisistatydavo kaip giminaitis žmogaus, kuriam skambino bei pokalbio metu apgaudavo, kad neva tas giminaitis ir sužalojo tą kitą žmogų, kad reikalingi pinigai sumokėti nukentėjusiajam, kad nebūtų pradėtas tyrimas policijoje, paskui pakeisdamas balsą, žmogui, kuriam skambino, prisistatydavo policijos pareigūnu. Pokalbio metu sužinodavo žmogaus vardą, pavardę, gyvenamosios vietos adresą. Iš anksto tokių duomenų nežinojo, kalbėdamas prašė prisistatyti. Kai turėjo šiuos duomenis skambindavo bendrininkui, kuriam sakydavo, kur reikės važiuoti pasiimti pinigų. Dėl pinigų sumos, kurią neva reikėjo sumokėti sumuštam žmogui, nieko konkrečiai nesakė, žmogus su kuriuo kalbėdavo, pasiūlydavo pinigų sumą pats. Dėl įvykio dėl kurio jam pareikštas įtarimas gali pasakyti, kad gali būti taip, kad nurodė važiuoti pasiimti pinigus į (duomenys neskelbtini), dėl sumos 12 000 litų-jis tiek neprašė, pati nukentėjusioji pasakė, kad gali tiek sumokėti. Taip pat neprisimena, ar šiuo atveju skambino A. J., kad jis nuvažiuotų pasiimti pinigus, kadangi buvo ne vieną kartą, kad tokiu būdu išviliodavo pinigus, todėl neprisimena, ar šį kartą tikrai skambino A. J.. Gauti išvilioti pinigai buvo pervesdami į kalėjimą, juos panaudodavo savo įvairioms reikmėms. Žmogui, kuris važiavo paimti pinigus, palikdavo 40 procentų nuo gautos pinigų sumos. Kas pervesdavo pinigus į kalėjimo sąskaitą, dabar neprisimena ( b.l. 6-7, t. 3 ).
R. B. (toliau-įtariamasis, kaltinamasis) dėl jam pareikšto kaltinimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., savo kaltės nepripažino ir teismo nagrinėjimo metu parodė, kad parodymus duos. Jis pasilieka prie savo pozicijos, kad nieko nedarė. Minimu laiku pagal ketvirtą kaltinimo epizodą 2010-05-22 atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Nukentėjusioji buvo nepažįstama. A. J. buvo nelabai pažįstamas tik iš matymo. T. B. jo sesuo, nežino ar ji A. J. pažinojo. Kai ji pasodino 2009 m. A. J. dar vaikas buvo. Jam su juo neteko bendrauti mobiliuoju telefonu. Nedavė jokių nurodymų, kad vyktų į kokias nors vietas pinigų paėmimui. Jis nuo 2009 m. rugpjūčio pradžios atlikinėjo bausmę. Su seserimi bendravo laiškais ir skambučiais iš taksofono. Girdėjo A. J. parodymus. Jis nurodė, kad jam Ir. skambino, bet nesakė, kokia skambinusio pavardė. Jis nenurodinėjo A. nieko, jei A. sakė, kad jis kažką jam liepė, tai komentuoti negali. Negali pasakyti, kodėl A. J. davė tokius parodymus. Jis A. J. jokių nurodymų nedavė. Pokalbiai buvo įrašomi, bet tų pokalbių nėra čia teisme. Jokios balso ekspertizės nebuvo, niekas nepasakė, kad ten jis kalba. Jis atlikdamas bausmę turėjo mobilųjį telefoną, bet tai buvo 2010 m. birželio viduryje, gal liepos mėnesį. Žino, kad pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles, žinojo, kad negalima turėti mobilaus telefono pataisos namuose. Neatsimena kam skambino tada, neskambino A. J. ir savo seseriai. Į užsienį neskambino, į (duomenys neskelbtini) neskambino (t. 5, b.l. 28).
Įtariamasis A. J. dėl jam pareikštų įtarimų, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad kai važiavo R. B. jam paaiškino, kad jie apgauna žmonės. Duodamas parodymus gali parodyti, kad jam vėl paskambino R. B., galėjo būti tokiu laiku kaip nurodyta įtarime, vėl į jo telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambino R. B., pasakė, kad jo laukia taksi automobilis (duomenys neskelbtini). Jis atsisėdo į taksi automobilį ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pasibeldė į duris. Duris atidariusi moteris padavė jam 12 000 litų. Apsisuko, sėdo atgal į taksi automobilį, susitiko su žmogumi, padavė jam pinigus-visą pinigų sumą-12 000 litų, paimtą iš minėtos moteriškės, vėliau grįžo namo. Į tyrėjos V. P. klausimą: „ Kaip galite paaiškinti, kad būtent R. B. Jums nurodydavo kur važiuoti paimti pinigų?“, įtariamasis A. J. parodė, kad I. G. jam pasakė, kad jam paskambins R. B. pakalbėti. Tada jam paskambino R. B. ir prisistatė R. B.. Pirmą kartą R. B. jam sakė, kad jam kažkas skolingas ir reikės nuvažiuoti pinigus pasiimti, antrą kartą jau paaiškino, kad apgauna žmonės. Kiek gavo pinigų iš tų, kuriuos važiavo pasiimti, neprisimena. Dėl padaryto gailisi. (Tomas III m. l.159-162 )
2011-08-23 įtariamasis A. J. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. 2011-05-07, neatsimena tiksliai datos, viskas vyko gegužės mėnesį, taksi iš kalėjimo jam iškvietinėjo R. B. (jam prisistatydavo), jam sakė kur važiuoti imdavo pinigus ir važiuodavo atgal. R. B. nematė, tai yra I. G. brolis. Tuo metu R. B. 2010-05 mėn. sėdėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Jam apie viską pasakė I. G.-R. B. brolis, pasakė, kad skambins brolis –R. B. iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų ir sakė važiuoti jo nurodytu adresu, paimti pinigų. (duomenys neskelbtini) kaime, vyko R. B. nurodymu, kaip visada atvažiavo taksi automobiliu, pasikėlė į antrą aukštą, prisistatė kažkokiu vardu, pavarde, davė ragelio telefoną. Žinojo, kad reikia paimti 12 000 litų, moteris turėjo paruošus 12 000 litų po 100, 200 litų kupiūromis. Prie jos perskaičiavo pinigus, vėliau skaičiavo dar taksi automobilyje, (duomenys neskelbtini) mieste vėl perdavė minėtus pinigus nepažįstamam asmeniui, R. B. pasakė, kad gali pasilikti sau 300 litų. Visus keturis kartus pinigų pasiimti vyko R. B. nurodymu. Kad tai yra R. B., suprato iš to paties balso, iš I. pasakymo bei iš to, kad paskambinęs R. B. prisistatė, jog jis yra I. brolis. Visus kartus daryti nusikaltimus vyko savanoriškai, grasinimų nebuvo ( Tomas III b. l. 165-167).
Įtariamasis A. J. parodymų patikrinimo metu patvirtino savo parodymus bei patikslino nusikalstamos veikos padarymo vietą (Tomas III b. l. 165-170).
A. J. (toliau- įtariamasis, kaltinamasis) dėl jam pareikšto kaltinimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., savo kaltę pripažino ir teismo nagrinėjimo metu pagal IV epizodą parodė, kad kai perdavė jam 12000 Lt vyko viskas taip pat. Buvo skambutis, pasakyta kur važiuoti, ką paimti, kiek pinigų, kur vėliau nuvažiuoti ir kam perduoti. Jam moteris perdavė 12000 Lt. Ar ji tuo metu kalbėjo telefonu nežino. Žino, kad iš moters gavo pinigus apgaulės būdu. Nežino ar tuo metu buvo versija kažkokia sukurta kaip pinigus paimti. Pinigai buvo po 200 ir 100 Lt kupiūromis. Gavo atlygį po pora šimtų litų už pinigų paėmimą. Asmuo, kuris prisistatė R. pasakė, kad jam atsilygins. Kiekvieną kartą jis pinigus perduodavo vis skirtingam asmeniui. Jam I. G. sakė, kad skambins jo brolis R.. Gal pirmą kartą R. paskambinęs pasakė, kad čia I. brolis. Kad visus tuos kartus tas pats asmuo skambino man su nurodymais jis suprato iš skambinusio balso. Kai jam paskambindavo kiekvieną kartą jis buvo arba namuose arba prie namų. Nebuvo susitarimo, kad jis būtent tokiu ir tokiu laiku turiu būti namuose. Jis beveik visą laiką būnu namuose. Jokio išankstinio susitarimo nebuvo. Pinigus jis visada atiduodavo skirtingiems asmenims, skirtingose vietose. Suvokė, kad daro nusikalstamą veiką ir už ją gauna atlygį. Visą laiką vyko pinigų paimti dėl materialinio atlygio. I. G. ji draugas. Iki R. B. nuteisimo su juo nebuvo pažįstamas. Nežino kodėl sutiko R. B. padėti, gal dėl to, kad jam pasiūlė pinigų. Tuo metu jam reikėjo pinigų. Jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Taksi automobilis sustodavo visada toje pačioje vietoje. Tai 2-3 min. pėsčiomis nueiti nuo jo gyvenamosios vietos. Jis paskiau asmeniui, kuris pasivadino R. B. kur mano gyvenamoji vieta, kad būtų netoli mano vietos. Sustodavo (duomenys neskelbtini) prie statybinių prekių parduotuvės taksi automobilis. T. B. jam buvo pažįstama. Su ja dėl pinigų paėmimo nekalbėjo. Su R. susipažino telefonu, kai pas I. G. buvo ir jis davė man telefono ragelį. Jis nebuvo įsitikinęs, kad su R. bendravo. Taksi vairuotojui mokėjo jis iš pinigų, kuriuos paėmė iš nukentėjusios. Pora metų pažįsta T. B.. I. G. gal tik vieną kartą paimtus pinigus perdavė. Jam visada tvardu „R.“ prisistatydavo asmuo, kuris skambindavo. Asmeniui, kuriam jis perduodavau pinigus, suskaičiuodavo juos. Pretenzijų jam nereikšdavo. Telefonas, kuriuo aš naudojausi sulūžo ar pardavė. Abonentas priklausė jam. Jis savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu palaiko. Jam nurodymus davė paskambinęs asmuo, kuris prisistatė R.. Neatsimena, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad jam siūlė užsidirbti T. B.. Jam buvo I. sakęs kad skambins jo brolis, bet kai asmuo paskambino, sakė, kad skambina R.. Jis gali patvirtinti, kad nėra tikras, kad jam skambino R. B. (t. 5, b.l. 15-16, 29).
2010-05-22 apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta-butas, esantis .(duomenys neskelbtini), turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui (Tomas I b. l. 183-190).
Apklausta nukentėjusioji N. C. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-05-22 apie 15 val. jai į namų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambino nepažįstamas asmuo, kalbėdamas rusiškai, prisistatė policijos tyrėju ir pasakė, kad jos sūnus A. C. ėjo laiptais ir krito ant žmogaus, kuris taip pat ėjo tais laiptais, kad jį pastūmė, ir šiuo metu tas žmogus ligoninėje, pas jį kraujo išsiliejimas ir reikia operacijos. Tam reikalui reikia skubiai pateikti 12 000 Lt, kitaip jos sūnui gresia 6 metų laisvės atėmimo bausmė. Jai buvo pasakyta parašyti Vilniaus miesto policijos komisariato viršininko vardu pareiškimą, kad atvažiuos to žmogaus, kuris guli ligoninėje, sūnus, kad ji turės tam žmogui atiduoti pinigus. Ji pati pasakė savo adresą bei atstumą iki jos namų. N. C. sutiko perduoti pinigus. Jos buvo paprašyta susakyti kupiūros numerius, ką ji ir padarė. Apytikriai po 45 min. atvažiavo nepažįstamas vyras. Koks buvo automobilis, ji nežino. Tai buvo jaunas vaikinas apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, žemo ūgio, apie 165-170 cm, tamsiu plaukų, trumpai kirptas, lieso kūno sudėjimo, apsirengęs žalios spalvos sportinį džemperį, sportines kelnes su juostomis iš šonų. Kalbėjo rusiškai, pasakė kad jo brolis guli ligoninėje. Ji nuo tos minutės, kai vyras jai paskambino, iki tol, kol atvažiavo vaikinas, kalbėjo telefonu su paskambinusiu vyru. Ji perdavė atvažiavusiam vaikinui 12 000 Lt; 30 kupiūrų po 200 Lt ir 60 kupiūrų po 100 Lt. Ji parašė patvirtinimą, kad perdavė pinigus, o atvažiavęs vaikinas pasirašė ir paėmė jos pakvitavimą. Jis jai nieko nedavė. Kai vaikinas su pinigais išėjo, paskambinusi sūnui, ji sužinojo, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Tuomet suprato, kad tai buvo sukčiai, ir ją apgavo. Vaikiną, kuris paėmė pinigus, galėtų atpažinti. Pinigus, 12 000 Lt, ji gavo praeitais metais. Tai jos vyro velionio pinigai, kuriuos ji paėmė po vyro mirties iš jo sąskaitos (Tomas I b. l. 191-192).
2010-06-07 nukentėjusioji N. C. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino vaikiną, esantį nuotraukoje Nr. 1 (A. J.) ir parodė, kad nuotraukoje Nr. 1 jaunuolis galimai panašus į tą vaikiną, kuriam ji perdavė pinigus, nes šito vaikino taip pat atsikišusios ausys, smulkaus kūno sudėjimo, panašūs veido bruožai. Jeigu vaikinas, esantis nuotraukoje Nr. 1 būtų parodytas gyvai, o ne nuotraukoje, duotų tikslesnius parodymus (Tomas I b. l. 197-201).
Asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji N. C. atpažino pagal veido bruožus, kūno sudėjimą, asmenį, esantį iš kairės, kuris 2010-05-22 paėmė iš jos (duomenys neskelbtini), 000 litų už neva sūnaus padaryto nusikaltimo žalos atlyginimą, ir jos ranka parašytą pakvitavimą. Atpažintasis pasivadino A. J.. (Tomas I b. l. 202-204).
Apklausta nukentėjusioji N. C. teismo nagrinėjimo metu parodė, kad tai buvo 2010-05-22 kai grįžo iš vyro kapinių. Jai paskambino ir prisistatė žmogus tyrėju. Pasakė, kad skambina iš Lazdynų ligoninės ir jo sūnus turtinę žalą padarė. Reikia 12000 Lt, nes kitaip jam reikės 6 metus sėdėti kalėjime. Ji labai persigando. Ieškojo pinigų, jai telefonu sakė neverkti, nerėkti. Jis suskaičiavo 30 kupiūrų po 200 Lt ir kiti pinigai buvo po 100 Lt kupiūromis. Jai liepė nedėti telefono ragelio, ji turėjo rašyti kupiūrų numerius, vėliau jai diktavo pareiškimą. Pasakė, kad ateis žmogus paimti pinigų. Atėjo pinigų čia esantis A. J.. Jis pinigus perskaičiavo ir išėjo su pinigais. Po kelių minučių jai vėl perskambino ir paklausė kokia mano sūnaus charakteristika, klausė ar sūnus pinigų duoda, ar jis išgeria. Jie gal kokia hipnoze užsiiminėja. Tyrėjas neva buvo B. ar B.. Jai davė kalbėti su neva jos sūnumi, bet sūnus sakė lyg lūpa yra sužalota. A. mano sūnus prisistatė. Lazdynų ligoninėje sakė guli tas nukentėjusysis ir gali mirti. Pinigai lyg gydytojams ar kažkam buvo reikalingi. Jei sakė ji dabar duos pinigus, tai nebus bylos, o jei numirs tas žmogus, reiks į kalėjimą sūnui sėsti. A. J. kalbėjo laužyta rusų kalba. Ateidamas jis turėjo telefoną ir kalbėjo mobiliu telefonu. Ji mano, A. J. kalbėjo su tuo pačiu asmeniu su kuriuo ir ji kalbėjau. Ieškinį prašo tenkinti. Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus palaiko (t. 4, b.l. 159, 163).
Apklaustas liudytoju I. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. B. yra jo brolis. Labai dažnai būna pas močiutę (duomenys neskelbtini). Šalia jos, (duomenys neskelbtini) gatvėje gyveno jo sesuo T. B. ir jų draugas A. J.. 2010-06-02 jį kartu su jais (duomenys neskelbtini) sulaikė policijos pareigūnai, įtariant sukčiavimu. Kartu su jais buvo sulaikytas S. T.- T. B. draugas. Jį po 48 val. paleido, o juos visus areštavo ir, kiek žino, nuteisė už tai, kad jie apgaulės būdu iš žmonių paimdavo pinigus už tai, kad neva jų giminaičiai padarė eismo įvykį ar panašiai. Kiek jis žino, nukentėjusiems skambino R. B., nes ryšį su T. ir A. jis palaikė per jį, bendraudamas telefonu. R. nuolat keitė telefono numerius, nes atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Kokius numerius turėjo, jis dabar neatsimena. T. prieš sulaikymą turėjo telefono numerį, kuris baigėsi skaičiais „(duomenys neskelbtini)“, A.-„ (duomenys neskelbtini)“. Galėjo būti ir kiti numeriai, kurių jis nežino. Maždaug prieš du mėnesius iki sulaikymo jam ir A. J. pradėjo skambinti R. B. ir siūlyti važiuoti pas žmones „imti“ pinigus. Jis važinėjo kartu su A., kai jis, R. paprašytas, „ėmė“ pinigus. Kartais R., kai negalėjo rasti A., skambino I. G. ir prašė jį surasti ir prakontroliuoti, kad nepasisavintų pinigų, nes yra prasilošęs ir nepatikimas. Dar prieš išvykimą į (duomenys neskelbtini) jie su A. J. buvo kelis kartus nuvažiavę pas žmones imti pinigų. Su Al. buvo (duomenys neskelbtini), kur nuvažiavo dviese su taksi (duomenys neskelbtini) tamsios spalvos automobiliu. Jie važiavo iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kur juos nusiuntė R. B.. (duomenys neskelbtini) A. nuėjo pinigų vienas, o jis liko automobilyje, nes neturėjo pinigų sumokėti už taksi. A. grižo su pinigais, ir jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kiek A. paėmė pinigų, jis nežino. Girdėjo, kad R. B. kalbėdamas telefonu su A. J., nurodinėjo, kokiu vardu ir pavarde reikia pristatyti jam pinigus. Tai buvo nežinomų asmenų vardai ir pavardės. Taip R. liepė daryti tam, kad policija vėliau nenustatytų, kas paėmė pinigus iš tų asmenų (Tomas II b. l. 60-61).
Liudytojas I. G. teismo nagrinėjimo metu pasinaudojant teisę, numatytą BK 82 str. 2 d. būdamas kaltinamųjų R. B. ir T. B. brolis teismo nagrinėjimo metu nedavė parodymų (t. 5, b.l. 11, 13).
2011-02-22 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK KPS Pirmojo poskyrio vyresniojo tyrėjo P. J. tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad 2010-05-22 Vilniaus rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal LR BK 182 str. 1 d. dėl telefoninio sukčiavimo įvykdyto (duomenys neskelbtini), kai iš pil. I. K. apgaulės būdu buvo išviliota 3000 Lt ir du telefono papildimai „Labas“ po 99 Lt. Paskambinus į abonentą (duomenys neskelbtini). Susipažinus su užfiksuotu abonento įvykių suvestinė buvo nustatyta, kad nukentėjusiai įvykio metu buvo skambinta iš abonento (duomenys neskelbtini),. 2010-06-02 priimtas nutarimas susipažinti informacija apie užfiksuotus įvykius abonentų (duomenys neskelbtini), 1. 2010-07-01 buvo gauta teisėjos R. V. nutartis leisti susipažinti su telekomunikacijos bendrovių turima informacija apie užfiksuotus įvykius abonentų (duomenys neskelbtini),. Išanalizavus minėtu abonentų išklotines buvo nustatyta, kad abonentas (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas su aparatais kuriu IMEI (duomenys neskelbtini),. Šie aparatai buvo naudojami ir su abonentu (duomenys neskelbtini),, kuris įvykio dieną veikė bazinės stoties (duomenys neskelbtini) (veikiančioje (duomenys neskelbtini) mieste). Kitu laiku šis abonentas veikė tik (duomenys neskelbtini) miesto bazinių stočių veikimo zonoje. Gavus informaciją, kad iš abonento (duomenys neskelbtini), kuris taip pat veikė (duomenys neskelbtini) m. bazinių stočių veikimo zonoje, buvo nustatyta, buvo kviečiamas taksi į (duomenys neskelbtini), kuris vėliau nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) m. Buvo išanalizuota šio abonento išklotinė ir nustatyta, kad jis buvo naudojamas su aparatais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių pagalba buvo daromi kiti telefoniniai sukčiavimai Vilniaus rajone. 2010 gegužės mėnesį Vilniaus rajono policijos komisariate buvo užfiksuoti iš viso 5 pranešimai apie taip vadinamus „telefoninius“ sukčiavimus, pagal kurios buvo pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. Prieš tai 2010 metais tokių nusikaltimų užfiksuota nebuvo. Išanalizavus jų įvykdymo mechanizmą buvo nustatyta, kad visiems nukentėjusiems buvo skambinta į fiksuoto ryšio telefono abonentus, kas nusikaltimo vykdytojams palengvindavo nukentėjusiųjų buvimo vietos nustatymą. Visuose užregistruotuose nusikaltimuose buvo skambinta iš skirtingų išankstinio (anoniminio) apmokėjimo paslaugų abonentų. Tai apsunkino įtariamųjų identifikavimą, bet atlikus visų skambinusiuoju abonentų naudojamų aparatų IMEI kontrolę buvo nustatyta, kad visi minėti abonentai buvo naudojami su tais pačiais aparatų IMEI numeriais:
ITM Nr(duomenys neskelbtini), – 2010-05-07 įtariamasis skambino iš abonento (duomenys neskelbtini), kuris dažniausiai buvo naudojamas su aparatais (duomenys neskelbtini), ITM Nr. (duomenys neskelbtini)– 2010-05-10 įtariamasis skambino iš abonento (duomenys neskelbtini), kuris dažniausiai buvo naudojamas su aparatais (duomenys neskelbtini),;
ITM Nr. (duomenys neskelbtini) – 2010-05-22 įtariamasis skambino iš abonento (duomenys neskelbtini),, kuris dažniausiai buvo naudojamas su aparatu (duomenys neskelbtini), ITM Nr. (duomenys neskelbtini)– 2010-05-22 įtariamasis skambino iš abonento (duomenys neskelbtini), kuris dažniausiai buvo naudojamas su aparatais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ITM Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-05-26 įtariamasis skambino iš abonento (duomenys neskelbtini), kuris dažniausiai buvo naudojamas su aparatais (duomenys neskelbtini), Minėti telefonų aparatai buvo naudojami ir su abonentu (duomenys neskelbtini), kurį pagal turimą informaciją naudojo R. B.- asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) PN. (Tomas II b.l. 75-76).
Apklaustas liudytoju P. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo 2004 m. metu dirba (duomenys neskelbtini) rajono Kriminalinės policijos skyriuje vyresniuoju tyrėju.2010 metais atliko paieškos priemonės pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą (duomenys neskelbtini) dėl ginklo vagystės iš taksi automobilio. Šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje gavo operatyvinę informaciją, apie tai, kad šį nusikaltimą galėjo įvykdyti nenustatyti asmenys, kurie naudojosi mobilaus ryšio telefonais su išankstinės apmokėjimo paslaugos anoniminiais abonentais. Apie tai jis pranešė savo vadovybei ir ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui. Pagal šią informaciją buvo gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis sankcionuoti kelių abonentų telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir įrašų darymą. Vykdant šią priemonę, buvo leista klausytis ir daryti įrašus abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Maždaug 2010-06-01 vykdant šį procesinį veiksmą, jis iš telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo trumpaisiais pranešimais SMS gavo informaciją, kad minėto abonento vartotojas, į kurį pašnekovai kreipėsi vardu R. arba R., rengiasi daryti „telefoninius“ sukčiavimus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pats abonentas nuolat veikė (duomenys neskelbtini) miesto bazinių stočių veikimo zonoje. Iš užfiksuotų pokalbių suprato, kad jis surinko grupę žmonių ir liepė jiems važiuoti į (duomenys neskelbtini) sostinę (duomenys neskelbtini), kur jie turėjo apsimesti tariamų autoįvykių metu nukentėjusių asmenų giminaičiais bei paimti iš apgautų asmenų pinigus. Vykdant šią priemonę buvo nustatyta, kad minėta grupė asmenų važiuoja į (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) automobiliu. Apie tai per Lietuvos kriminalinės policijos biurą buvo informuoti (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai. Tęsiant operaciją (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti I. G., T. B., S. T. ir A. J.. Šie asmenys (išskyrus I. G.) iki sulaikymo (duomenys neskelbtini) pasikėsino apgauti vieną iš nukentėjusiųjų. Vykdant operatyvinės priemonės buvo gauta informacija, kad abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi R. B., o tuo metu atlikinėjantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Tai patvirtino ir šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje apklausti liudytojas I. G., bei įtariamasis A. J.. R. B. yra įtariamosios T. B. brolis. Atlikus 2010 metais įvykdytų sukčiavimų analizę, buvo nustatyta, kad 2010 gegužės mėnesį Vilniaus rajone buvo įvykdyti 5 analogiški sukčiavimai ir vykdant šios sukčiavimus dalyvavo abonentas (duomenys neskelbtini), nes būtent iš šio numerio buvo kviečiamas taksi, su kuriuo įtariamieji važiuodavo paimti pinigus iš nukentėjusiųjų. Taksi buvo kviečiamas atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini), kur netoliese gyveno įtariamieji T. B. ir I. G., o vėliau vyko pas nukentėjusius paimti pinigų ( Tomas II b. l. 112-114).
Apklaustas liudytoju P. J. teismo nagrinėjimo metu davė analogiškus parodymus ir parodė, kad 2010 m. pabaigoje dirbo Vilniaus rajono kriminalinėje policijoje. Tyrė kitą bylą, kai gavo informacijos, kad šiuo metu teisiamųjų suole esantys kaltinamieji, tame tarpe R. B., atliekantis laisvės atėmimo bausmę, skambina senyvo amžiaus žmonėms, prisistato jų artimaisiais ir praneša apie nelaimes, norėdami išvilioti pinigus iš jų. Buvo nustatyta jų veikimo schema, kuri turėjo tam tikrų ypatybių ir stabilumo požymių. Buvo veikimo būdas, toks, kad nukentėjusiųjų prašoma buvo rašyti kupiūrų numerius ant lapelių, to kitose bylose nebūdavo, taip tempiant laiką, kol atvyks asmuo pinigų paimti. Įtariamieji visada atvykdavo su taksi automobiliu, kuris išvykdavo visada iš tos pačios vietos. Ten gyveno T. B., I. G. ir A. J.. Taksi automobilis buvo kviečiamas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, taip matyt norint suklaidinti policiją. Buvo gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis daryti telefono abonentų skambučių įrašus. Jis tyrė tuos įrašus nurodytus II tome, b.l. 73-76 – tarnybiniame pranešime ir II tome b.l. 88-111 – protokoluose, suvestinėse. Sprendžiant iš visų pokalbių suvestinės galima sakyti, kad organizatorius ir reguliuotojas viso veikimo buvo R. B.. Jis nurodydavo veikimo schemą, o kiti asmenys vykdydavo tik R. B. nurodymus. Buvo užklausiama (duomenys neskelbtini) pataisos namų, kur tuo metu atlikinėjo bausmę R. B., kaip galėjo patekti mobiliojo ryšio priemonės pas bausmę atliekančius asmenis, bet pataisos namai visko kontroliuoti negali. Gali tik pasakyti, kad R. B. skambino T. B., A. J., I. G., S.T. ir liepė ruoštis į kelionę į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šie asmenys buvo nuteisti apkaltinamuoju nuosprendžiu. Negali įvardinti vietų, kurios yra (duomenys neskelbtini) pataisos namuose iš kurių lengva susisiekti telefonu. Negali pasakyti tik tai, ką sakė R. B.. Pokalbiai buvo kontroliuojami kelis mėnesius, per tą laiką R. B. skambino motinai, giminėms. Buvo vykdoma ne tik nusikalstama veika, bet ir bendraujama su giminėmis. Abejonių, kad kalba R. B. dėl to nebuvo. Į mamą kreipėsi „Mama“, į seserį „sesuo“. Taip pat yra subjektyvi pusė, kur galiu pasakyti, kad puikiai įsimenu balsą žmogaus. Pokalbiai sunaikinti nebuvo, visi pokalbiai turi būti byloje. Pokalbiai su šeimos nariais nebuvo apie nusikalstamą veiką. CD laikmenos yra ir prie kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos. Kai skambindavo kiti asmenys R. B. į jį kreipdavosi R. arba R.. Byloje yra visa informacija kuri dar byla buvo tirta ir iš kur įrašai byloje atsirado. Dokumentai buvo imti dėl to, kad būtų paskirta rašysenos ekspertizė. Su pačia T. B. buvo kalbėta, į kurią kreipėsi kaip į seserį. Nebuvo jokios abejonės, kad kalba R. B.. Buvo vertinta komplekse visi pokalbiai ir įrodymai, kurių buvo tūkstančiais. Buvo atlikta loginė analizė skambučių nukentėjusiesiems, taksi firmai. Buvo galima daryti išvadą, kad visus inkriminuotus nusikalstimus padarė asmuo, esantis Marijampolės pataisos namuose, padedamas tų pačių asmenų. Telefoninių pokalbių suvestinės, kurios yra po inkriminuotų veikų parodo, kad tie patys asmenys padarė minėtus nusikaltimus, kurie jiems inkriminuoti. Turi byloje būti mano tarnybinis pranešimas, kur mano kompleksinis tyrimo vertinimas yra. Taip pat ir ikiteisminio tyrimo apklausos metu buvo apibendrinta viskas. Informacija, gauta iš kitos medžiagos, buvo panaudota šiai bylai. Kitoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl vagystės iš automobilio, dar tyrimas nebaigtas. Abonentas, kurio pabaiga 441 priklausė R. B.. Apklausus įtariamuosius (duomenys neskelbtini), įtariamieji nurodė, kad bendravo su R. B. šiuo telefonu. Abonentas, kurio pabaiga (duomenys neskelbtini) A. J., jei neklystu. Suvestinėje yra CD laikmenos išrašas. CD laikmenos turinys žymiai didesnis. Jei CD laikmenų nėra, tai jos yra tikriausiai toje byloje, kurioje buvo priimtas nutarimas kontroliuoti pokalbius. Iniciatorius dėl kitoje byloje surinktos medžiagos prijungimo prie šios bylos, buvo jis. Įtariamieji asmenys (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti po pokalbio, kurio suvestinė yra byloje. Dėka to pokalbio T. B., A. J. buvo nuteisti (duomenys neskelbtini). Ne visi pokalbiai buvo reikšmingi šiam ikiteisminiam tyrimui. T. – T. B., A. – A. J., I. – I. G.. Vieno abonento pokalbio vieta buvo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, o kiti abonentai galėjo būti visur, jų buvimo vieta nebuvo nustatoma. Neatsimena, kuriam tinklui priklausė abonentas, kuris baigiasi (duomenys neskelbtini), lyg Tele2. Tiksli T. B., A. J. sulaikymo (duomenys neskelbtini) vieta nebuvo žinoma. Įstatymas įpareigoja, sakyti, kad nedisponavom kita medžiaga, apart tos, kuri prijungta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, kad pasakytume, jos tikrai nusikalstamą veiką įvykdė būtent šiandien kaltinami asmenys (T.5, b.l. 12-15).
2011-08-23 LR BPK 154 straipsniu buvo sankcionuotas nutarimas dėl informacijos gautos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini). Perkelti procesiniai dokumentai –pokalbių įrašo suvestinės-abonemento, kurio numeris (duomenys neskelbtini) įeinančių ir išeinančių telefoninių pokalbių įrašai nuo 2010-06-01, 12:06:27 val., iki 2010-06-02, 17:36:12 val., turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui (Tomas II b. l. 82-111).
Kaltinamųjų kaltė dėl jiems inkriminuoto epizodo įrodyta N. C. protokolu-pareiškimu ir kita bylos medžiaga (t. 1, b.l. 169, 206-208).
2011-08-11 priimtas nutarimas pripažinti N. C. civiliniu ieškovu 12000 litų sumai. Civilinis ieškinys įrodytas bylos medžiaga, todėl tenkintinas ir priteistini solidariai iš kaltinamųjų N. C. naudai 12 000 litai turtinei žalai atlyginti (Tomas I b.l. 194-195).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija
2009-09-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu R. B. paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, atliekant pataisos namuose. Iš pažymos apie R. B. teistumą nustatyta, kad 2009-09-17 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę R. B. nuo 2009-10-08 atvykto atlikti į (duomenys neskelbtini) Pataisos namus. 2009-12-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pažymėta, kad R. B. paskirtas laisvės atėmimas 3 metams, atliekant pataisos namuose. Iš tos pačios pažymos konstatuota, kad 2009-09-23 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę R. B. atlikinėjo (duomenys neskelbtini) Pataisos namus iki 2011-01-21, todėl R. B. jam inkriminuotu pagal antrą epizodą nusikaltimo padarymo 2010-05-10 apie 13.00 val. laiku atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini) (t.3, b.l. 44-45, 103-109).
R. B. pagal ketvirtą epizodą ikiteisminio tyrimo metu tai atsisakė duoti parodymus, tai davė parodymus, parodydamas, kad 12 000 Lt sukčiavimą padarė, pinigus prašė atsiimti A. J. (t. 3, b.l. 7) pažinojo A. J., o T. B. yra jo sesuo. R. B. pagal ketvirtą epizodą teismo nagrinėjimo metu sutikdamas duoti parodymus, po visų liudytojų, nukentėjusiųjų parodymų davimo, parodė, kad jokio sukčiavimo nedarė. R. B. parodymus duotus teismo nagrinėjimo metu teismas atmeta, kadangi jie yra melagingi ir jais R. B. siekė išvengti atsakomybės. R. B. teisingi parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b.l. 7), kadangi jie atitinka kitiems įrodymams. Teismas laiko R. B. duotus teismo nagrinėjimo metu parodymus melagingais, kadangi pats kaltinamasis yra daugelį kartų teistas, jo teistumai neišnyko ir nepanaikinti, jis yra recidyvistas, jo parodymai prieštarauja kitais byloje esančiais išanalizuotais įrodymais.
Nukentėjusioji N. C. būdama pagyvenusi, senyvo asmens amžiaus ikiteisminio tyrimo aiškiai, patikimai ir nuosekliai parodė, kad iš jos apgaulė išviliojo 3000 Lt pinigus jaunas vyras.
A. J. ikiteisminio tyrimo, tiek teismo nagrinėjimo metu prisipažįsta, kad pagal ketvirtą epizodą padarė 12000 Lt sukčiavimą ir jo parodymai sutampa su nukentėjusios duotais parodymais. A. J. ikiteisminio tyrimo parodė, kad jo šių pinigų sukčiavimo bendravykdytojas (asmuo telefonu jam nurodęs apgaule paimti pinigus) buvo R. B., o teisme parodė, kas buvo bendravykdytojas negalėjo pasakyti. Teismas A. J. teisme duotus parodymus dalyje kas buvo jo bendravykdytojas, atmeta, kadangi tokiais parodymais A. J. siekė padėti R. B. išvengti atsakomybės, kadangi per I. G. ir T. B., kaip nustatyta iš pastarųjų liudytojų parodymų, A. J. pažinojo R. B., o pastarasis siūlė A. J. už atlygį telefonu nurodytoje vietoje iš nukentėjusios N. C. paimti pinigus apgaule ir perdavinėti kitiems asmenims.
Nukentėjusioji N. C. perdavė 12000 Lt pinigus, kadangi R. B. jos atžvilgiu panaudojo apgaulę, t.y. pastarajai telefonu perdavė melagingą informaciją, kad neva jos sūnus sužalojo žmogų, kuriam reikia operacijos ir tam, kad nepradėti tyrimo reikėjo perduoti tariamam sužalotam žmogui pinigus kuriuos tuojau pat turėjo atsiimti. 12 000 Lt pinigus A. J. paėmė iš nukentėjusios N. C. žinodamas, kad pinigai išvilioti iš jos apgaulingai ir jis vykdo R. B. telefoninį nurodymą už atlygį paimti iš nukentėjusiojo pinigus ir perduoti kitiems asmenis, ką A. J. ir padarė.
Liudytojas P. J. savo tarnybiniame pranešime išdėstė ir parodė, kad vykdant operatyvinės priemones, kai atlikinėjo policijos pareigūno funkcijas, buvo gauta informacija, kad abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi R. B., tuo metu atlikinėjantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Jis, atlikus 2010 metais įvykdytų sukčiavimų analizę (duomenys neskelbtini) Respublikoje kur buvo už skaičiavimą nuteisti T. B. ir kiti, nustatė, kad 2010 gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) rajone buvo įvykdyti 5 analogiški sukčiavimai ir tame tarpe N. C. pinigų sukčiavimas bei vykdant šios sukčiavimus dalyvavo abonentas (duomenys neskelbtini), nes būtent iš šio numerio buvo kviečiamas taksi, su kuriuo įtariamieji važiuodavo paimti pinigus iš nukentėjusiųjų. Taksi buvo kviečiamas atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini), kur netoliese gyveno T. B. ir I. G., o vėliau vyko pas nukentėjusius paimti pinigų. Įtariamieji visada atvykdavo su taksi automobiliu, kuris išvykdavo visada iš tos pačios vietos kur netoli gyveno T. B., I. G. ir A. J.. R. B. iškelta gynybos versija, kad ne jo balsas telefonu skambindavo nukentėjusių asmenims ir bendravykdytojams apgaule išvilioti iš nukentėjusių asmenų pinigus, atmetama, kadangi iš visų įrodymų vertinimo R. B. nurodinėjo per telefoną daryti sukčiavimą.
Tokiu būdu kaltinamųjų kaltė dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo pagal ketvirtą epizodą tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais aukščiau išvardintų įrodymų analize įrodyta, kad kaltinamieji nusikaltimo padarymo metu veikė bendrininkų grupėje kaip bendravykdytojai ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų veika pagal ketvirtą epizodą teisingai kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 str. 1 d.
Penktas epizodas. Pinigų apgaule paėmimas iš H. L.
R. B., turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą-pinigines lėšas, veikdamas bendrininkų grupėje su A. J., 2010-05-26 apie 14..00 val., atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), paskambino H. L. į jai priklausantį stacionarų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), prisistatė policijos pareigūnu ir melagingai pranešė, jog neva jos anūkas padarė eismo įvykį ir tam, kad anūkas išvengtų baudžiamosios atsakomybės, pareikalavo sumokėti pinigus tariamai nukentėjusiajai. H. L. sutikus mokėti pinigus ir susitarus dėl pinigų perdavimo, jis nurodė A. J. nukentėjusiosios H. L. gyvenamąją vietą bei pinigų sumą, kurią šis turėjo paimti, ir A. J. 2010-05-26 apie 15.00 val., nuvykus pas nukentėjusiąją H. L. į gyvenamąją vietą, esančią, esantį (duomenys neskelbtini), ir apgaule paėmus iš nukentėjusiosios 2700 litų, įgijo savo ir A. J. naudai svetimą turtą, tuo nukentėjusiajai padarant 2700 litų turtinę žalą.
Įtariamasis R. B. dėl jam pareikštų įtarimų, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., savo kaltės nepripažino ir parodė, kad dėl jam pareikštų įtarimų dėl telefoninių sukčiavimų savo kaltės nepripažįsta, minėto nusikaltimo nedarė. A. J. pažįsta iš matymo, pažįsta daug vaikinų vardų „A.“, su minėtu vaikinu vardu „A.“ nebendravo jau 2 metus, kadangi nuteistas laisvės atėmimo bausme ir atlieka bausmę kalėjime, su minėtu asmeniu telefonu nėra bendravęs, nėra jam diktavęs nukentėjusiųjų adresų, nesiuntė jo paimti kažkokius pinigus. Su seserimi T. B. bendrauja, susirašinėja laiškais. T. B. neskambino, neprašė, kad ji važiuotų į (duomenys neskelbtini), kad paimtų pinigus. Minėto nusikaltimo, kuriais įtariamas (pagal penktą epizodą), nedarė, nieko parodyti negali ( b.l. 27-32, t.3).
R. B. (toliau-įtariamasis, kaltinamasis) dėl jam pareikšto kaltinimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., savo kaltės nepripažino ir teismo nagrinėjimo metu parodė, kad parodymus duos. Pasilieku prie savo pozicijos, kad nieko nedarė. Nedavė nurodymų niekam. Negali pasakyti, kodėl A. J. davė tokius parodymus. Jis jam jokių nurodymų nedavė. Jokios balso ekspertizės nebuvo, niekas nepasakė, kad ten jis kalba. Atlikdamas bausmę jis turėjo mobilųjį telefoną, bet tai buvo 2010 m. birželio viduryje, gal liepos mėnesį. Žino, kad pažeidė vidaus tvarkos taisykles, žinojo, kad negalima turėti mobilaus telefono pataisos namuose. Neatsimena kam skambino tada, neskambino A. J. ir savo seseriai. Į užsienį neskambino, į (duomenys neskelbtini) neskambino (t. 5, b.l. 28-29).
Įtariamasis A. J. dėl jam pareikštų įtarimų, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad pagal penktą epizodą gali parodyti, kad jam vėl paskambino R. B. į jo telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), pasakė, kad jo laukia taksi automobilis-(duomenys neskelbtini) gatvėje, ir paklausė ar gali nuvažiuoti paimti vėl pinigų. R. B. pasakė, kad reikės važiuoti į (duomenys neskelbtini), Kur tiksliai tas kaimas, jis nežinojo, žinojo taksistas. Jis su taksi nuvažiavo į ., ten pasibeldė į duris, duris atidariusi moteris padavė jam 2700 litų. Atsisėdo atgal į taksi ir nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą, kur susitiko su žmogumi ir perdavė jam pinigus. Į tyrėjos V. P. klausimą: „ Kaip galite paaiškinti, kad būtent R. B. Jums nurodydavo kur važiuoti paimti pinigų?“, įtariamasis A. J. parodė, kad I. G. jam pasakė, kad jam paskambins R. B. pakalbėti. Tada jam paskambino R. B. ir prisistatė R. B.. Pirmą kartą R. B. jam sakė, kad jam kažkas skolingas ir reikės nuvažiuoti pinigus pasiimti, antrą kartą jau paaiškino, kad apgauna žmonės. Kiek gavo pinigų iš tų, kuriuos važiavo pasiimti, neprisimena. Dėl padaryto gailisi. (Tomas III b. l.159-162 )
2011-08-23 įtariamasis A. J. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. 2011 m. gegužį neatsimena tiksliai datos, viskas vyko gegužės mėnesį, taksi iš kalėjimo jam iškvietinėjo R. B.(jam prisistatydavo), jam sakė kur važiuoti imdavo pinigus ir važiuodavo atgal. R. B. nematė, tai yra I. G. brolis. Tuo metu R. B. 2010-05 mėn. sėdėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Jam apie viską pasakė I. G.-R. B. brolis, pasakė, kad skambins brolis –R. B. iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų ir sakė važiuoti jo nurodytu adresu, paimti pinigų. Vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, R. B. nurodytu adresu paimti 2700 litų. Pinigus davė moteris, važiavo taksi, kurį kvietė R. sau pasiliko 100 litų. Apie T. B. padarytą nusikalstamą veiką parodyti nieko negali, nes nieko nežino. Visus keturis kartus pinigų pasiimti vyko R. B. nurodymu. Kad tai yra R. B., suprato iš to paties balso, iš I. pasakymo bei iš to, kad paskambinęs R. B. prisistatė, jog jis yra I. brolis. Visus kartus daryti nusikaltimus vyko savanoriškai, grasinimų nebuvo (Tomas III b. l. 165-167).
Įtariamasis A. J. parodymų patikrinimo metu patvirtino savo parodymus bei patikslino nusikalstamos veikos padarymo vietą (Tomas III b. l. 165-170).
A. J. (toliau- įtariamasis, kaltinamasis) dėl jam pareikšto kaltinimo, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., savo kaltę pripažino ir teismo nagrinėjimo metu pagal V epizodą parodė, kad jam skambino tas pats asmuo, prisistatė R.. Pavardės jam nesakė. Viskas vyko vienodai kaip ir ankstesnius kartus. Viskas buvo kaip ikiteisminio tyrimo metu sakė. Paėmė 2700 Lt. Jam I. G. sakė, kad skambins jo brolis R.. Gal pirmą kartą R. paskambinęs pasakė, kad čia I. brolis. Kad visus tuos kartus tas pats asmuo skambino jam su nurodymais ir jis suprato iš skambinusio balso. Kai jam paskambindavo kiekvieną kartą jis buvo arba namuose arba prie namų. Nebuvo susitarimo, kad jis būtent tokiu ir tokiu laiku turi būti namuose. Jis beveik visą laiką būna namuose. Jokio išankstinio susitarimo nebuvo. Pinigus jis visada atiduodavo skirtingiems asmenims, skirtingose vietose. Suvokė, kad daro nusikalstamą veiką ir už ją gauna atlygį. Visą laiką vyko pinigų paimti dėl materialinio atlygio. I. G. jo draugas. Iki R. B. nuteisimo su juo nebuvo pažįstamas. Nežino kodėl sutiko R. B. padėti, gal dėl to, kad jam pasiūlė pinigų. Tuo metu jam reikėjo pinigų. Jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini). Taksi automobilis sustodavo visada toje pačioje vietoje. Tai 2-3 min. pėsčiomis nueiti nuo jo gyvenamosios vietos. Jis pasakė asmeniui, kuris pasivadino R. B. kur jo gyvenamoji vieta, kad būtų netoli mano vietos. Sustodavo (duomenys neskelbtini) prie statybinių prekių parduotuvės taksi automobilis. T. B. jam buvo pažįstama. Su ja dėl pinigų paėmimo nekalbėjo. Taksi vairuotojui mokėjo jis iš pinigų, kuriuos paimdavo iš nukentėjusiųjų. Pora metų pažįstu T. B.. I. G. gal tik vieną kartą paimtus pinigus perdavė. Man visada tik vardu „R.“ prisistatydavo asmuo, kuris skambindavo. Asmenys, kuriems jis perduodavo pinigus, suskaičiuodavo juos. Pretenzijų jam nereikšdavo. Telefonas, kuriuo jis naudojausi sulūžo ar pardavė. Abonentas priklausė jam. Jis savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu palaiko. Jam nurodymus davė paskambinęs asmuo, kuris prisistatė R.. Neatsimenu, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad jam siūlė užsidirbti T. B.. Jam buvo I. sakęs kad skambins jo broliui, bet kai asmuo paskambino, sakė, kad skambina . Jis gali patvirtinti, kad nėra tikras, kad jam skambino R. B. (t. 5, b.l. 16, 29).
2010-05-26 apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta-namas, esantis (duomenys neskelbtini), turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui kur išimtas lapas su ranka rašytu tekstu ir tušinukas su mėlynos spalvos dangteliu (Tomas I b. l. 117-124).
Apklausta nukentėjusioji H. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2010-05-26 būnant jai namuose apie 14 val. į namų telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini), paskambino vyriškis, kuris nerišliai pasakė, kad tai jos anūkas. Vardo, pavardės jis nesakė, sakė, kad negali rišliai kalbėti, nes jam susiūtos lūpos po operacijos, kad jis po autoįvykio. Tada ragelį paėmė kitas vyriškis, prisistatęs kaip (duomenys neskelbtini) policijos komisaras A. G.. Jis paaiškino, kad jos anūkas negali kalbėti, nes papuolė į autoavariją ir sužeidė vyriškį, kuris šiuo metu guli ligoninėje. Jai buvo pasakyta, kad ji turi parašyti pareiškimą ir paklausė, kiek turi pinigų. Pareiškimą ji surašė „komisarui“ diktuojant, ir paskaičiavus pinigus atsakė, kad turi 2700 Lt. Jai buvo pasakyta, kad jei pinigai bus sumokėti nukentėjusiajam, pareiškimas bus atsiimtas. Ji sutiko. Jai buvo pasakyta, kad pareiškimo kitoje pusėje būtų surašyti kupiūrų numeriai. Ji taip ir padarė. Kupiūromis po 200 Lt buvo 4 banknotai, po 100 Lt- 12 banknotų, po 50- banknotų. Vieno 100 Lt banknoto numerio išsiblaškiusi neįrašė. Vyriškis pažadėjo, kad greitai atvažiuos, kelis kartus dar skambino paklausti, kaip privažiuoti prie jos namų. Apie 15 val. netoli namų privažiavo šviesios spalvos taksi automobilis, ant kurio stogo buvo geltonos spalvos plafonas. Automobilyje buvo vairuotojas ir keleivis. Išlipęs keleivis iš jos paėmė 2700 Lt. Ant jos surašyto pareiškimo pasirašė dvejose vietose ir pasakė eiti greičiau į namus, nes turi paskambinti į namus dėl anūko, kurį atveš ir atsiims jos surašyta pareiškimą, kai nukentėjusysis gaus pinigus. Liudytoja taip ir padarė, bet jai niekas nepaskambino. Tą dieną apie 18.00 val. ji pati paskambino anūkui ir iš jo sužinojo, kad jis nebuvo jokioje avarijoje, nebuvo sužeistas. H. L. suprato, kad iš jos apgavystės būdu buvo išvilioti pinigai. Minėtas keleivis atrodė 20-30 metų, lieso kūno sudėjimo, neaukšto ūgio, apie 160 cm, plaukai rusvi, trumpai kirpti. Vilkėjo trumpą žaliai juodą striukę, tamsios spalvos kelnes (Tomas I b. l.125-126 ).
2011-04-28 asmens parodymo atpažinti metu nukentėjusioji H. L. atpažino pagal veido bruožus, plaukų spalvą, kūno sudėjimą asmenį sėdintį per vidurį, kuris 2010 metų gegužės mėnesį paėmė iš jos 2700 litų neva už anūko padarytą eismo įvykį. Atpažintasis pasivadino A. J. (I tomas b. l. 132-134).
Apklausta nukentėjusioji H. L. teismo nagrinėjimo metu parodė, kad 2010-05-26 paskambino vyras, prisistatė policijos komisaru ir pasakė, kad jo anūkas padarė avariją ir jis Budrį partrenkė. Sakė Budrys dabar ligoninėje reikia kažkuo padėti. Liepė ieškoti pinigų. Surado 2700 Lt, net sau duonai nepasiliko. Ji 25 dieną tik sūnų buvo palaidojusi, nesenai ir anūką vieną palaidojusi, o dabar galvoju dar ir paskutiniam anūkui bus blogai. Labai susijaudinusi buvo. Sakė atvažiuos nukentėjusiojo B. sūnus ir paims pinigus, ji negalėjo dėti telefono ragelio, sakė kai pinigus paims tada anūką parveš. Jai liepė diktuoti visus surastų banknotų numerius telefonu ir nedėti ragelio, ji diktavo numerius, vėliau jai atgal jie diktavo numerius taip pat diktavo ir pareiškimą, kurį turi parašyti. Tuo metu atėjo A. J., kurį ji pažino atpažinimo metu ir pasiėmė pinigus. Kalbėjo telefonu komisaras rusų kalba. Jai davė kalbėti su anūku, bet jis labai neaiškiai kalbėjo, sakė jo lūpa sumušta. Ji su anūku kalbėjo jau tik tada, kai pinigus atidavė. A. J. atėjęs kalbėjo rusų kalba, bet su lietuvišku akcentu. Savo ieškinį palaikau (t. 4, b.l. 158, 163).
Apklaustas liudytoju I. G., gim. (duomenys neskelbtini) m. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad R. B. yra jo brolis. Labai dažnai būna pas močiutę (duomenys neskelbtini). Šalia jos, (duomenys neskelbtini) gatvėje gyveno jo sesuo T. B. ir jų draugas A. J.. 2010-06-02 jį kartu su jais (duomenys neskelbtini) sulaikė policijos pareigūnai, įtariant sukčiavimu. Kartu su jais buvo sulaikytas S. T.- T. B. draugas. Jį po 48 val. paleido, o juos visus areštavo ir, kiek žino, nuteisė už tai, kad jie apgaulės būdu iš žmonių paimdavo pinigus už tai, kad neva jų giminaičiai padarė eismo įvykį ar panašiai. Kiek jis žino, nukentėjusiems skambino R. B., nes ryšį su T. ir A. jis palaikė per jį, bendraudamas telefonu. R. nuolat keitė telefono numerius, nes atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Kokius numerius turėjo, jis dabar neatsimena. T. prieš sulaikymą turėjo telefono numerį, kuris baigėsi skaičiais „(duomenys neskelbtini)“, A.-„ (duomenys neskelbtini)“. Galėjo būti ir kiti numeriai, kurių jis nežino. Maždaug prieš du mėnesius iki sulaikymo jam ir A. J. pradėjo skambinti R. B. ir siūlyti važiuoti pas žmones „imti“ pinigus. Jis važinėjo kartu su A., kai jis, R. paprašytas, „ėmė“ pinigus. Kartais R., kai negalėjo rasti A., skambino I. G. ir prašė jį surasti ir prakontroliuoti, kad nepasisavintų pinigų, nes yra prasilošęs ir nepatikimas. Dar prieš išvykimą į (duomenys neskelbtini) jie su A. J. buvo kelis kartus nuvažiavę pas žmones imti pinigų. Su A.buvo (duomenys neskelbtini), kur nuvažiavo dviese su taksi (duomenys neskelbtini) tamsios spalvos automobiliu. Jie važiavo iš (duomenys neskelbtini), juos nusiuntė R. B.. (duomenys neskelbtini) A. nuėjo pinigų vienas, o jis liko automobilyje, nes neturėjo pinigų sumokėti už taksi. A. grižo su pinigais, ir jie nuvažiavo į (duomenys neskelbtini). Kiek A. paėmė pinigų, jis nežino. Girdėjo, kad R. B. kalbėdamas telefonu su A. J., nurodinėjo, kokiu vardu ir pavarde reikia pristatyti jam pinigus. Tai buvo nežinomų asmenų vardai ir pavardės. Taip R.liepė daryti tam, kad policija vėliau nenustatytų, kas paėmė pinigus iš tų asmenų. (Tomas II b. l. 60-61).
Liudytojas I. G. pasinaudojant teisę, numatytą BK 82 str. 2 d. būdamas kaltinamųjų R. B. ir T. B. brolis teismo nagrinėjimo metu nedavė parodymų (t. 5, b.l. 11, 13).
2011-02-22 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK KPS Pirmojo poskyrio vyresniojo tyrėjo P. J. tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad 2010-05-22 Vilniaus rajono PK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pagal LR BK 182 str. 1 d. dėl telefoninio sukčiavimo įvykdyto (duomenys neskelbtini), kai iš pil. I. K. apgaulės budu buvo išviliota 3000 Lt ir du telefono papildimai „Labas“ po 99 Lt. Paskambinus į abonentą (duomenys neskelbtini), 1. Susipažinus su užfiksuotu abonento įvykių suvestinė buvo nustatyta, kad nukentėjusiai įvykio metu buvo skambinta iš abonento (duomenys neskelbtini), 2010-06-02 priimtas nutarimas susipažinti informacija apie užfiksuotus įvykius abonentų (duomenys neskelbtini),. 2010-07-01 buvo gauta teisėjos R. V. nutartis leisti susipažinti su telekomunikacijos bendrovių turima informacija apie užfiksuotus įvykius abonentų (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Išanalizavus minėtu abonentų išklotines buvo nustatyta, kad abonentas (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas su aparatais kuriu IMEI (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Šie aparatai buvo naudojami ir su abonentu (duomenys neskelbtini), kuris įvykio dieną veikė bazinės stoties (duomenys neskelbtini) (veikiančioje (duomenys neskelbtini) mieste). Kitu laiku šis abonentas veikė tik (duomenys neskelbtini) miesto bazinių stočių veikimo zonoje. Gavus informaciją, kad iš abonento (duomenys neskelbtini), kuris taip pat veikė (duomenys neskelbtini) m. bazinių stočių veikimo zonoje, buvo nustatyta, buvo kviečiamas taksi į (duomenys neskelbtini), kuris vėliau nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) m. Buvo išanalizuota šio abonento išklotinė ir nustatyta, kad jis buvo naudojamas su aparatais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kurių pagalba buvo daromi kiti telefoniniai sukčiavimai (duomenys neskelbtini) rajone. 2010 gegužės mėnesį Vilniaus rajono policijos komisariate buvo užfiksuoti iš viso 5 pranešimai apie taip vadinamus „telefoninius“ sukčiavimus, pagal kurios buvo pradėti 5 ikiteisminiai tyrimai pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. Prieš tai 2010 metais tokių nusikaltimų užfiksuota nebuvo. Išanalizavus jų įvykdymo mechanizmą buvo nustatyta, kad visiems nukentėjusiems buvo skambinta į fiksuoto ryšio telefono abonentus, kas nusikaltimo vykdytojams palengvindavo nukentėjusiųjų buvimo vietos nustatymą. Visuose užregistruotuose nusikaltimuose buvo skambinta iš skirtingų išankstinio (anoniminio) apmokėjimo paslaugų abonentų. Tai apsunkino įtariamųjų identifikavimą, bet atlikus visų skambinusiuoju abonentų naudojamų aparatų IMEI kontrolę buvo nustatyta, kad visi minėti abonentai buvo naudojami su tais pačiais aparatų IMEI numeriais:
ITM Nr. (duomenys neskelbtini)– 2010-05-07 įtariamasis skambino iš abonento (duomenys neskelbtini), kuris dažniausiai buvo naudojamas su aparatais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
ITM Nr. (duomenys neskelbtini)– 2010-05-10 įtariamasis skambino iš abonento (duomenys neskelbtini), kuris dažniausiai buvo naudojamas su aparatais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
ITM Nr. (duomenys neskelbtini)– 2010-05-22 įtariamasis skambino iš abonento (duomenys neskelbtini), kuris dažniausiai buvo naudojamas su aparatu (duomenys neskelbtini);
ITM Nr. (duomenys neskelbtini)– 2010-05-22 įtariamasis skambino iš abonento (duomenys neskelbtini), kuris dažniausiai buvo naudojamas su aparatais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);
ITM Nr. (duomenys neskelbtini)– 2010-05-26 įtariamasis skambino iš abonento (duomenys neskelbtini), kuris dažniausiai buvo naudojamas su aparatais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).
Minėti telefonų aparatai buvo naudojami ir su abonentu (duomenys neskelbtini), kurį pagal turimą informaciją naudojo R. B.- asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) PN. (Tomas II b.l. 75-76).
Apklaustas liudytoju P. J. teismo nagrin4jimo metu parodė, kad jis nuo 2004 m. metų dirba Vilniaus rajono Kriminalinės policijos skyriuje vyresniuoju tyrėju. 2010 metais atliko paieškos priemonės pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą (duomenys neskelbtini) dėl ginklo vagystės iš taksi automobilio. Šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje gavo operatyvinę informaciją, apie tai, kad šį nusikaltimą galėjo įvykdyti nenustatyti asmenys, kurie naudojosi mobilaus ryšio telefonais su išankstinės apmokėjimo paslaugos anoniminiais abonentais. Apie tai jis pranešė savo vadovybei ir ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam prokurorui. Pagal šią informaciją buvo gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis sankcionuoti kelių abonentų telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolę ir įrašų darymą. Vykdant šią priemonę, buvo leista klausytis ir daryti įrašus abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Maždaug 2010-06-01 vykdant šį procesinį veiksmą, jis iš telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo trumpaisiais pranešimais SMS gavo informaciją, kad minėto abonento vartotojas, į kurį pašnekovai kreipėsi vardu R. arba R., rengiasi daryti „telefoninius“ sukčiavimus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pats abonentas nuolat veikė (duomenys neskelbtini) miesto bazinių stočių veikimo zonoje. Iš užfiksuotų pokalbių suprato, kad jis surinko grupę žmonių ir liepė jiems važiuoti į (duomenys neskelbtini) sostinę (duomenys neskelbtini), kur jie turėjo apsimesti tariamų autoįvykių metu nukentėjusių asmenų giminaičiais bei paimti iš apgautų asmenų pinigus. Vykdant šią priemonę buvo nustatyta, kad minėta grupė asmenų važiuoja į (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) automobiliu. Apie tai per Lietuvos kriminalinės policijos biurą buvo informuoti (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai. Tęsiant operaciją (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti I. G., T. B., S. T. ir A. J.. Šie asmenys (išskyrus I. G.) iki sulaikymo (duomenys neskelbtini) pasikėsino apgauti vieną iš nukentėjusiųjų. Vykdant operatyvinės priemonės buvo gauta informacija, kad abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi R. B., o tuo metu atlikinėjantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Tai patvirtino ir šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje apklausti liudytojas I. G., bei įtariamasis A. J.. R. B. yra įtariamosios T. B. brolis. Atlikus 2010 metais įvykdytų sukčiavimų analizę, buvo nustatyta, kad 2010 gegužės mėnesį Vilniaus rajone buvo įvykdyti 5 analogiški sukčiavimai ir vykdant šios sukčiavimus dalyvavo abonentas (duomenys neskelbtini), nes būtent iš šio numerio buvo kviečiamas taksi, su kuriuo įtariamieji važiuodavo paimti pinigus iš nukentėjusiųjų. Taksi buvo kviečiamas atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini), kur netoliese gyveno įtariamieji T. B. ir I. G., o vėliau vyko pas nukentėjusius paimti pinigų ( Tomas II b. l. 112-114).
Apklaustas liudytoju P. J. teismo nagrinėjimo metu davė analogiškus parodymus ir parodė, kad 2010 m. pabaigoje dirbo Vilniaus rajono kriminalinėje policijoje. Tyrė kitą bylą, kai gavo informacijos, kad šiuo metu teisiamųjų suole esantys kaltinamieji, tame tarpe R. B., atliekantis laisvės atėmimo bausmę, skambina senyvo amžiaus žmonėms, prisistato jų artimaisiais ir praneša apie nelaimes, norėdami išvilioti pinigus iš jų. Buvo nustatyta jų veikimo schema, kuri turėjo tam tikrų ypatybių ir stabilumo požymių. Buvo veikimo būdas, toks, kad nukentėjusiųjų prašoma buvo rašyti kupiūrų numerius ant lapelių, to kitose bylose nebūdavo, taip tempiant laiką, kol atvyks asmuo pinigų paimti. Įtariamieji visada atvykdavo su taksi automobiliu, kuris išvykdavo visada iš tos pačios vietos. Ten gyveno T. B., I. G. ir A. J.. Taksi automobilis buvo kviečiamas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų, taip matyt norint suklaidinti policiją. Buvo gauta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis daryti telefono abonentų skambučių įrašus. Jis tyrė tuos įrašus nurodytus II tome, b.l. 73-76 – tarnybiniame pranešime ir II tome b.l. 88-111 – protokoluose, suvestinėse. Sprendžiant iš visų pokalbių suvestinės galima sakyti, kad organizatorius ir reguliuotojas viso veikimo buvo R. B.. Jis nurodydavo veikimo schemą, o kiti asmenys vykdydavo tik R. B. nurodymus. Buvo užklausiama (duomenys neskelbtini) pataisos namų, kur tuo metu atlikinėjo bausmę R. B., kaip galėjo patekti mobiliojo ryšio priemonės pas bausmę atliekančius asmenis, bet pataisos namai visko kontroliuoti negali. Gali tik pasakyti, kad R. B. skambino T. B., A. J., I. G., S.T. ir liepė ruoštis į kelionę į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) šie asmenys buvo nuteisti apkaltinamuoju nuosprendžiu. Negali įvardinti vietų, kurios yra (duomenys neskelbtini) pataisos namuose iš kurių lengva susisiekti telefonu. Negali pasakyti tik tai, ką sakė R. B.. Pokalbiai buvo kontroliuojami kelis mėnesius, per tą laiką R. B. skambino motinai, giminėms. Buvo vykdoma ne tik nusikalstama veika, bet ir bendraujama su giminėmis. Abejonių, kad kalba R. B. dėl to nebuvo. Į mamą kreipėsi „Mama“, į seserį „sesuo“. Taip pat yra subjektyvi pusė, kur galiu pasakyti, kad puikiai įsimenu balsą žmogaus. Pokalbiai sunaikinti nebuvo, visi pokalbiai turi būti byloje. Pokalbiai su šeimos nariais nebuvo apie nusikalstamą veiką. CD laikmenos yra ir prie kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos. Kai skambindavo kiti asmenys R. B. į jį kreipdavosi R. arba R.. Byloje yra visa informacija kuri dar byla buvo tirta ir iš kur įrašai byloje atsirado. Dokumentai buvo imti dėl to, kad būtų paskirta rašysenos ekspertizė. Su pačia T. B. buvo kalbėta, į kurią kreipėsi kaip į seserį. Nebuvo jokios abejonės, kad kalba R. B.. Buvo vertinta komplekse visi pokalbiai ir įrodymai, kurių buvo tūkstančiais. Buvo atlikta loginė analizė skambučių nukentėjusiesiems, taksi firmai. Buvo galima daryti išvadą, kad visus inkriminuotus nusikalstimus padarė asmuo, esantis (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, padedamas tų pačių asmenų. Telefoninių pokalbių suvestinės, kurios yra po inkriminuotų veikų parodo, kad tie patys asmenys padarė minėtus nusikaltimus, kurie jiems inkriminuoti. Turi byloje būti mano tarnybinis pranešimas, kur mano kompleksinis tyrimo vertinimas yra. Taip pat ir ikiteisminio tyrimo apklausos metu buvo apibendrinta viskas. Informacija, gauta iš kitos medžiagos, buvo panaudota šiai bylai. Kitoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas dėl vagystės iš automobilio, dar tyrimas nebaigtas. Abonentas, kurio pabaiga (duomenys neskelbtini) priklausė R. B.. Apklausus įtariamuosius (duomenys neskelbtini), įtariamieji nurodė, kad bendravo su R. B. šiuo telefonu. Abonentas, kurio pabaiga (duomenys neskelbtini) A. J., jei neklystu. Suvestinėje yra CD laikmenos išrašas. CD laikmenos turinys žymiai didesnis. Jei CD laikmenų nėra, tai jos yra tikriausiai toje byloje, kurioje buvo priimtas nutarimas kontroliuoti pokalbius. Iniciatorius dėl kitoje byloje surinktos medžiagos prijungimo prie šios bylos, buvo jis. Įtariamieji asmenys (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti po pokalbio, kurio suvestinė yra byloje. Dėka to pokalbio T. B., A. J. buvo nuteisti (duomenys neskelbtini). Ne visi pokalbiai buvo reikšmingi šiam ikiteisminiam tyrimui. T. – T. B., A.– A. J., I. – I. G.. Vieno abonento pokalbio vieta buvo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, o kiti abonentai galėjo būti visur, jų buvimo vieta nebuvo nustatoma. Neatsimena, kuriam tinklui priklausė abonentas, kuris baigiasi (duomenys neskelbtini), lyg Tele2. Tiksli T. B., A. J. sulaikymo (duomenys neskelbtini) vieta nebuvo žinoma. Įstatymas įpareigoja, sakyti, kad nedisponavom kita medžiaga, apart tos, kuri prijungta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos, kad pasakytume, jos tikrai nusikalstamą veiką įvykdė būtent šiandien kaltinami asmenys (T.5, b.l. 12-15).
2011-08-23 LR BPK 154 straipsniu buvo sankcionuotas nutarimas dėl informacijos gautos tyrimo metu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojimo ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), Perkelti procesiniai dokumentai –pokalbių įrašo suvestinės-abonemento, kurio numeris +(duomenys neskelbtini), 41 įeinančių ir išeinančių telefoninių pokalbių įrašai nuo 2010-06-01, 12:06:27 val., iki 2010-06-02, 17:36:12 val., turintys reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui. (Tomas II b. l. 82-111).
Kaltinamųjų kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų įrodyta H. L. protokolu-pareiškimu ir kita bylos medžiaga (t.1 , b.l. 105, 135-164).
Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentais ir daiktas turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- išimtas lapas su ranka rašytu tekstu ir tušinukas su mėlynos spalvos dangteliu saugomi byloje iki bylos saugojimo pabaigos (Tomas I b. l. 117-124).
2011-08-11 priimtas nutarimas pripažinti H. L. civiliniu ieškovu 2700 litų sumai. Civilinis ieškinys įrodytas bylos medžiaga, todėl tenkintinas ir priteistini solidariai iš kaltinamųjų H. L. naudai 2 700 litai turtinei žalai atlyginti (Tomas I b. l. 128-129).
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija
2009-09-17 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu R. B. paskirtas laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, atliekant pataisos namuose. Iš pažymos apie R. B. teistumą nustatyta, kad 2009-09-17 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę R. B. nuo 2009-10-08 atvykto atlikti į (duomenys neskelbtini) Pataisos namus. 2009-12-03 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pažymėta, kad R. B. paskirtas laisvės atėmimas 3 metams, atliekant pataisos namuose. Iš tos pačios pažymos konstatuota, kad 2009-09-23 nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę R. B. atlikinėjo (duomenys neskelbtini) Pataisos namus iki 2011-01-21, todėl R. B. jam inkriminuotu pagal antrą epizodą nusikaltimo padarymo 2010-05-10 apie 13.00 val. laiku atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini) (t.3, b.l. 44-45, 103-109).
R. B. pagal penktą epizodą ikiteisminio tyrimo metu tai atsisakė duoti parodymus, tai davė parodymus, parodydamas, kad jokio sukčiavimo nedarė, bet pažinojo A. J., o T. B. yra jo sesuo.
R. B. pagal penktą epizodą teismo nagrinėjimo metu sutikdamas duoti parodymus, po visų liudytojų, nukentėjusiųjų parodymų davimo, parodė, kad jokio sukčiavimo nedarė. R. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo, tiek teismo nagrinėjimo metu teismas atmeta, kadangi jie yra melagingi ir jais R. B. siekė išvengti atsakomybės. Teismas laiko R. B. duotus parodymus melagingais, kadangi pats kaltinamasis yra daugelį kartų teistas, jo teistumai neišnyko ir nepanaikinti, jis yra recidyvistas, jo parodymai prieštarauja kitais byloje esančiais išanalizuotais įrodymais.
Nukentėjusioji N. C. būdama pagyvenusi, senyvo asmens amžiaus ikiteisminio tyrimo aiškiai, patikimai ir nuosekliai parodė, kad iš jos apgaulė išviliojo 3000 Lt pinigus jaunas vyras.
A. J. ikiteisminio tyrimo, tiek teismo nagrinėjimo metu prisipažįsta, kad pagal penktą epizodą padarė 3000 Lt sukčiavimą ir jo parodymai sutampa su nukentėjusios duotais parodymais. A. J. ikiteisminio tyrimo parodė, kad jo šių pinigų sukčiavimo bendravykdytojas (asmuo telefonu jam nurodęs apgaule paimti pinigus) buvo R. B., o teisme parodė, kas buvo bendravykdytojas negalėjo pasakyti. Teismas A. J. teisme duotus parodymus dalyje kas buvo jo bendravykdytojas, atmeta, kadangi tokiais parodymais A. J. siekė padėti R. B. išvengti atsakomybės, kadangi per I. G. ir T. B., kaip nustatyta iš pastarųjų liudytojų parodymų, A. J. pažinojo R. B., o pastarasis siūlė A. J. už atlygį telefonu nurodytoje vietoje iš nukentėjusios H. L. paimti pinigus apgaule ir perdavinėti kitiems asmenims.
Nukentėjusioji H. L. perdavė 3000 Lt pinigus, kadangi R. B. jos atžvilgiu panaudojo apgaulę, t.y. pastarajai telefonu perdavė melagingą informaciją, kad neva jos anūkas padarė eismo įvykį ir tam, kad nepradėti tyrimo reikėjo perduoti žmogui pinigus kuriuos tuojau pat turėjo atsiimti. 3 000 Lt pinigus A. J. paėmė iš nukentėjusios H. L. žinodamas, kad pinigai išvilioti iš jos apgaulingai ir jis vykdo R. B. telefoninį nurodymą už atlygį paimti iš nukentėjusios pinigus ir perduoti kitiems asmenis, ką A. J. ir padarė.
Liudytojas P. J. savo tarnybiniame pranešime išdėstė ir parodė, kad vykdant operatyvinės priemones, kai atlikinėjo policijos pareigūno funkcijas, buvo gauta informacija, kad abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), naudojosi R. B., tuo metu atlikinėjantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose. Jis, atlikus 2010 metais įvykdytų sukčiavimų analizę (duomenys neskelbtini) Respublikoje kur buvo už skaičiavimą nuteisti T. B. ir kiti, nustatė, kad 2010 gegužės mėnesį (duomenys neskelbtini) rajone buvo įvykdyti 5 analogiški sukčiavimai ir tame tarpe H. L. pinigų sukčiavimas bei vykdant šios sukčiavimus dalyvavo abonentas (duomenys neskelbtini),, nes būtent iš šio numerio buvo kviečiamas taksi, su kuriuo įtariamieji važiuodavo paimti pinigus iš nukentėjusiųjų. Taksi buvo kviečiamas atvažiuoti prie (duomenys neskelbtini), kur netoliese gyveno T. B. ir I. G., o vėliau vyko pas nukentėjusius paimti pinigų. Įtariamieji visada atvykdavo su taksi automobiliu, kuris išvykdavo visada iš tos pačios vietos kur netoli gyveno T. B., I. G. ir A. J.. R. B. iškelta gynybos versija, kad ne jo balsas telefonu skambindavo nukentėjusių asmenims ir bendravykdytojams apgaule išvilioti iš nukentėjusių asmenų pinigus, atmetama, kadangi iš visų įrodymų vertinimo R. B. nurodinėjo per telefoną daryti sukčiavimą.
Tokiu būdu kaltinamųjų kaltė dėl jiems inkriminuoto nusikaltimo pagal penktą epizodą tiesioginiais ir netiesioginiais įrodymais aukščiau išvardintų įrodymų analize įrodyta, kad kaltinamieji nusikaltimo padarymo metu veikė bendrininkų grupėje kaip bendravykdytojai ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų veika pagal ketvirtą epizodą teisingai kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 str. 1 d.
Kaltinamųjų R. B. ir T. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus ir padėjo išaiškinti juos ir dalyvavusius juose asmenis.
Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad jie inkriminuotus nusikaltimus padarė bendrininkų grupėje.
Teismas, skirdamas kaltinamajam R. B. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį kurios priskiriamos prie nesunkių ir pavojingumo laipsnį, kiekį (padarė 5 pavienius nusikaltimus ), jo rolė bendrių grupėje (organizatorius) kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (baustas administracine tvarka, iki laisvės atėmimo nuteisimo nedirbantis, nevedęs, nuo nusikaltimų senyvo amžiaus nukentėjusieji patyrė žalą ir iš kurių užvaldyti sutaupyti pastarųjų pakankamai didelės sumos pinigai).
Kaltinamasis anksčiau 11 kartų teistas ir tame trape paskutinį kartą 2009-09-17 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., 187 str. 1, 3 d. , subendrinus bausmes su bausmėmis paskirtomis 2009-09-11 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu laisvės atėmimu 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose
Vadovaudamasis BK 97 str. 8 d. jeigu turintys teistumą asmuo padaro naują nusikalstamą veiką, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikalstamą veiką atlikimo. Asmuo laikomas teistu už kiekvieną nusikalstamą veiką tol, kol išnyksta teistumas už sunkiausią iš jų.
Kaltinamasis nusikalstamas veikas, tame tarpe ir tyčinius nusikaltimus, išdėstytas 5 epizoduose padarė nuo 2010-05-07 iki 2010-05-26 neatlikus 2009-09-17 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę už tyčinius nusikaltimus, t.y. nepirmą kartą, todėl kaltinamasis, vadovaudamasis BK 27 str. laikytinas recidyvistu ir pagal šiuos epizodus kaltinamajam turi būti skirtinos, terminą nustatant nuo vidurkio iki maksimumo laisvės atėmimo bausmės, kurios vadovaudamasis BK 50 str. 1 d., 63 str. 1, 4, 7, 8 d. bendrintinos iš dalies sudedant tarpusavyje ir vadovaudamasis BK 50 str. 1 d., 64 str. 1, 3-4 d. su 2009-09-17 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą ir neatlikta bausmę skiriant kaltinamajam galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką kaltinamajam neįskaitytinas 2009-09-17 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu išbūtas laisvės atėmimo laikas, kadangi BK 64 str., palyginus su BK 63 str. 9 d. tokio laiko įskaitymo nenumato (t. 3, b.l. 36-125).
Teismas, skirdamas kaltinamajam A. J. bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį kurios priskiriamos prie nesunkių ir pavojingumo laipsnį, kiekį (padarė 4 pavienius nusikaltimus ), jo rolę bendrininkų grupėje (vykdytojas), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (baustas administracine tvarka, nedirbantis, nevedęs, nuo nusikaltimų senyvo amžiaus nukentėjusieji patyrė žalą ir iš kurių užvaldyti sutaupyti pastarųjų pakankamai didelės sumos pinigai).
Kaltinamasis anksčiau neteistas, nusiklastimus padarė pirmą kartą, todėl pagal šiuos epizodus kaltinamajam turi būti skirtinos, terminą nustatant nuo vidurkio iki minimumo laisvės atėmimo bausmės, kurios vadovaudamasis BK 49, 50 str. 1 d., 63 str. 1, 4, 7, 8 d. bendrintinos iš dalies sudedant tarpusavyje skiriant kaltinamajam galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Kaltinamajam bausmės pradžia laikytina nuo jo sulaikymo vykdant nuosprendį (t. 3, b.l. 180-198).
Kardomosios priemonės-rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paskirtos A. J. panaikintini nuosprendžiui įsiteisėjus ir A. J. sulaikius vykdant nuosprendį (t. 3, b.l. 176-179).
Teismas, skirdamas kaltinamajai T. B. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį kuri priskiriama prie nesunkių ir pavojingumo laipsnį, kiekį (padarė 1 pavienį nusikaltimą ), jos rolę bendrininkų grupėje (vykdytoja), kaltės formą ir rūšį (kaltinamoji veikė tiesiogine tyčia), kaltinamosios asmenybę (bausta administracine tvarka, nedirbanti, ištekėjusi, nuo nusikaltimo senyvo amžiaus nukentėjusioji patyrė žalą ir iš kurios užvaldyti sutapyti pastarosios pakankamai didelės sumos pinigai).
Kaltinamoji anksčiau neteista, nusiklastimą padarė pirmą kartą, todėl kaltinamajai pagal vieną epizodą turi būti skirtina vidurkio ribose arešto bausmė, atliekant areštinėje.
Kaltinamajai bausmės pradžia laikytina nuo jos sulaikymo vykdant nuosprendį (t. 4, b.l. 78-87, 153).
Kardomosios priemonės-rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje paskirtos T. B. panaikintini nuosprendžiui įsiteisėjus ir T. B. sulaikius vykdant nuosprendį (t. 4, b.l. 21-23).
Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentai turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-2 kompaktinės laikmenos su 2011-08-11 įtariamojo A. J. apklausos graso įrašais ir su telefoninių abonentų išklotine saugomos byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos (t. 3, b.l. 159-162, t. 4, b.l. 70, 75-76).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-308, 313 str.
nusprendė:
R. B. pripažinti kaltu padarius pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (5 nusikalstamas veikas) ir nuteisti:
1 epizodas) pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį dėl 10400 Lt vertės nukentėjusiosios A. B. turto įgijimo laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
2 epizodas) pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 dalį dėl 3000 Lt vertės nukentėjusiojo F. P. turto įgijimo laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
3 epizodas) pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 dalį dėl 3000 Lt vertės nukentėjusios I. K. turto įgijimo laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
4 epizodas) pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 dalį dėl 12000 Lt vertės nukentėjusios N. C. turto įgijimo laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
5 epizodas) pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 dalį dėl 2700 Lt vertės nukentėjusios H. L. turto įgijimo laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaudamasis BK 50 str. 1 d., 63 str. 1, 4, 7, 8 d., 64 str. 1, 3-4 d.. R. B. subendrinti dalinio sudėjimo būdu šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes ir, iš dalies sudedant su 2009-09-11 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo ir 2009-09-17 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis laisvės atėmimo bausmės dalimis ir R. B. skirti subendrintą galutinę 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią laikyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
A. J. (A. J.) pripažinti kaltu padarius pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (4 nusikalstamas veikas) ir nuteisti:
1 epizodas) pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį dėl 10400 Lt vertės nukentėjusiosios A. B. turto įgijimo laisvės atėmimu 1 metams;
2 epizodas) pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 dalį dėl 3000 Lt vertės nukentėjusiojo F. P. turto įgijimo laisvės atėmimu 1 metams;
4 epizodas) pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 dalį dėl 12000 Lt vertės nukentėjusios N. C. turto įgijimo laisvės atėmimu 1 metams;
5 epizodas) pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 dalį dėl 2700 Lt vertės nukentėjusios H. L. turto įgijimo laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaudamasis BK 50 str. 1 d., 63 str. 1, 4, 7, 8 d., A. J. subendrinti dalinio sudėjimo būdu šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes ir A. J. skirti subendrintą galutinę 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią A. J. laikyti nuo jo sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.
T. B. pripažinti kalta padarius pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. (1 nusikalstamą veiką) ir nuteisti (3 epizodas) pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 dalį dėl 3000 Lt vertės nukentėjusios I. K. turto įgijimo 52 (penkiasdešimt dvejų) parų areštu, atliekant areštinėje.
Bausmės pradžią T. B. laikyti nuo jo sulaikymo dienos vykdant nuosprendį.
Kardomąsias priemones-rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje paskirtas A. J. ir T. B. panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus ir A. J. ir T. B. sulaikius vykdant nuosprendį.
Priteisti solidariai iš R. B. ir A. J., naudai A. B.-10400 Lt, F. P.-3000 Lt, N. C.-12 000 Lt ir H. L.-2700 Lt turtinei žalai atlyginti.
Priteisti solidariai iš R. B. ir T. B. naudai I. K. 3198 Lt turtinei žalai atlyginti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentus ir daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- išimtą lapą su ranka rašytu tekstu ir tušinuką su mėlynos spalvos dangteliu saugoti byloje iki bylos saugojimo pabaigos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti- 2010-05-22 ranka surašytą susitaikymo protokolą, lapelį ant kurio užrašytas tel. numeris (duomenys neskelbtini) bei tardytojo vardas pavardė-J. V., 2 vnt. Labas kvitų (Maxima) saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus dokumentus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-2 kompaktines laikmenas su 2011-08-11 įtariamojo A. J. apklausos graso įrašais ir su telefoninių abonentų išklotine saugoti byloje iki bylos saugojimo laiko pabaigos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam R. B. per šį laiką nuo nuosprendžio įteikimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.