Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-07 · Administracinė byla Nr. I-2983-406/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-07
Bylos Nr.
I-2983-406/2015
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00630-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gintaras Čekanauskas
Trečiasis asmuo
UAB „Niklita“, Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, VĮ „Mūsų amatai“
Pareiškėjas
V. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2983-406/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00630-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.; 15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 7 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Čekanauskas,sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,dalyvaujant atsakovo atstovui Mindaugui Kabeliui,

trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Niklita“ atstovėms Indrei Pocienei ir Virginijai Zinkienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos, VĮ „Mūsų amatai“ ir UAB „Niklita“ dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu (b.l. 9) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 70 Eur neturtinės žalos ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 9) nurodė, kad nuo 2014 m. gruodžio19 d. iki 2015 m. sausio 2 d. dirbo Alytaus pataisos namų nuteistųjų valgykloje kaip pagalbinis darbininkas, tačiau už šį laikotarpį jam sumokėta nebuvo. Pradėjus reikalauti atlyginimo, nuo 2015 m. sausio 2 d. buvo įdarbintas oficialiai. Prašo už minėtą laikotarpį priteisti iš atsakovo 70 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti. Pažymi, kad dėl neteisėtų Alytaus pataisos namų administracijos veiksmų jis taip pat patyrė neturtinę žalą, kuri kilo dėl dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinės depresijos, pažeminimo. Jis buvo išnaudojamas, žeminamas, o pradėjus reikalauti paaiškinimo dėl išnaudojimo ir nesumokėto teisėto atlygio, buvo atleistas iš darbo. Prašo priteisti iš atsakovo 5000 Eur neturtinės žalos.

Atsiliepimas

Atsakovas su skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą (b.l. 16, 17) ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2014 m. spalio 1 d. VĮ „Mūsų amatai“, UAB „Niklita“ ir Alytaus pataisos namai sudarė paslaugų teikimo sutartį, kuria vadovaujantis bendrovė vykdo nuteistųjų maitinimą Pataisos namuose. Įmonė įsipareigoja priimti nuteistuosius į darbą ir juos atleisti, vesti darbo laiko apskaitos žiniaraštį ir pateikti bendrovei sąskaitą faktūrą apmokėjimui, priskaityti darbo užmokestį dirbantiems nuteistiesiems. Bendrovė įsipareigoja apmokėti už nuteistųjų darbą. Pabrėžia, kad pareiškėjas klaidingai nurodo savo darbo pradžią, nes tik 2012 m. gruodžio 29 d. Alytaus pataisos namų direktoriui jis parašė prašymą dėl priėmimo dirbti virtuvės pagalbiniu darbuotoju. 2014 m. gruodžio 31 d. VĮ „Mūsų amatai“ Alytaus filialo direktoriaus įsakymu pareiškėjas buvo paskirtas virtuvės pagalbiniu darbininku, mokant 52.14 Eur 80 procentų nuo nustatyto mėnesinio atlyginimo nuo 2015 m. sausio 1 d. Mano, kad jokių neteisėtų veiksmų atsakovas neatliko, todėl žalos padaryta nebuvo. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiojo suinteresuoto asmens AUB „Niklita“ atstovė pritaria atsakovo pozicijai ir nurodo, kad pareiškėjas nuteistųjų valgykloje dirbo nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 28 d., todėl jis klaidina teismą, teigdamas, jog dirbo ir 2014 m. gruodžio mėnesį.

Tretysis suinteresuotas asmuo VĮ „Mūsų amatai“ atsiliepime į skundą nurodo, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog V. S. buvo priimtas dirbti UAB „Niklita“ administruojamoje valgykloje kitu, nei 2015 m. sausio 1 d. – 2015 m. balandžio 28 d. laikotarpiu. Todėl pareiškėjo reikalavimas priteisti 70 Eur turtinę žalą už neva jam nesumokėtą darbo užmokestį dirbant 2014 m. gruodžio 19 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu negali būti tenkinamas. Taip pat mano, kad pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais įrodymais. Įmonė tinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas funkcijas, neveikė neteisėtai. Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas nepagrįstas ir atmestinas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam dirbant Alytaus pataisos namų nuteistųjų valgykloje ir negaunant atlygio už darbą.

Pagal Bausmių vykdymo kodeksą darbas yra viena iš nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pataisos priemonių (BVK 111 str.). Europos kalėjimų taisyklių 26 punkte, be kita ko, nurodoma, kad darbą kalėjime reikėtų vertinti kaip pozityvų kalinimo režimo elementą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindinis darbo kaip pataisos priemonės tikslas – paruošti asmenį integracijai į visuomenę bei išmokyti nuteistąjį gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis (2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1396/2011). Nuteistųjų darbas yra esminis nuteistųjų laisvės atėmimu resocializacijos elementas ir turi didelę reikšmę jų pataisos procese (2012 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1956/2012). Administracinių teismų praktikoje yra konstatuota, kad pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti besąlygiškai visus nuteistuosius, net ir norinčius dirbti, į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant, visiems be išimties nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-407/2014).

Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų darbo ypatumus reglamentuoja specialusis įstatymas – Bausmių vykdymo kodeksas, kuriame nustatyta, jog nuteistųjų darbas apmokamas pagal jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (BVK 131 str. 1 d.), ir jo nuostatas šioje srityje įgyvendinantis poįstatyminis teisės aktas – Vyriausybės 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašas. Vyriausybė, vykdydama įstatymų leidėjo pavedimą, 2002 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 228 patvirtino Suimtųjų ir nuteistųjų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą. Apmokėjimo aprašas darbo apmokėjimą diferencijuoja atsižvelgiant į tai, ar darbo rezultatus galima apskaičiuoti konkrečiais rodikliais (Apmokėjimo aprašo 3 punktas), ar darbai yra nuolatiniai, konkrečios apimties, ilgalaikiai (Apmokėjimo aprašo 4 punktas). Apmokėjimo aprašo 4 punkte nustatyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems, dirbantiems nuolatinius konkrečios apimties ilgalaikius darbus, mokama mėnesinė alga. Mėnesinę algą nustato laisvės atėmimo vietų ar valstybės įmonių prie pataisos įstaigų vadovai, taikydami koeficientus, kurie nustatomi pagal darbų rūšis (2 priedas). Darbo užmokesčio koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydis. Mėnesinė alga apskaičiuojama atitinkamą koeficientą dauginant iš minimaliosios mėnesinės algos dydžio. Pagal Apmokėjimo aprašo 2 priedą ūkio darbams nustatytas 0,43-0,55 koeficientas.

Pareiškėjas teigė, kad dėl neteisėtų Alytaus pataisos namų veiksmų - nesumokėto atlygio už atliktą darbą jam padaryta tiek turtinė žala, tiek ir neturtinė žala, atsiradusi patyrus psichinius, moralinius ir dvasinius išgyvenimus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar pataisos įstaiga ar jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 1 d. VĮ „Mūsų amatai“, UAB „Niklita“ ir Alytaus pataisos namai sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 14103-145. Pareiškėjas V. S. 2014 m. gruodžio 29 d. Alytaus pataisos namų direktoriui parašė prašymą dėl priėmimo dirbti į virtuvę pagalbiniu darbininku 0.5 etato nuo sausio 1 d., kartu nurodydamas sutinkantis su trijų mėnesių bandomuoju laikotarpiu (b. l. 24). 2014 m. gruodžio 31 d. VĮ „Mūsų amatai“ Alytaus filialo direktoriaus įsakymu Nr. 4N-181 „Dėl nuteistųjų paskyrimo į darbą ir apmokėjimo“ pareiškėjas buvo paskirtas virtuvės pagalbiniu darbininku, mokant 52.14 Eur 80 procentų nustatyto mėnesinio atlyginimo nuo 2015 m. sausio 1 d. (b.l. 25). Vėlesniu 2015 m. vasario 1 d. įsakymu V. S. nuo 2015 m. vasario 1 d. buvo pervestas dirbti pilnu etatu, mokant jam 130.33 Eur mėnesinį atlyginimą. 2015 m. balandžio 28 d. VĮ „Mūsų amatai“ Alytaus filialo direktoriaus įsakymu Nr. 7/05-1-107 „Dėl nuteistųjų atleidimo iš darbo“ pareiškėjas nuo 2015 m. balandžio 28 d. buvo iš darbo atleistas. Už visas dirbtas darbo dienas nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 28 d. pareiškėjui darbo užmokestis buvo išmokėtas, šios aplinkybės neginčija ir pats pareiškėjas.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).

Byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas buvo įdarbintas ir dirbo tik nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. balandžio 28 d., o jo skunde nurodytu laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. sausio 1 d. nedirbo, todėl darbo užmokestis už darbą jam nepriklausė. Šios nustatytos aplinkybės kitais objektyviais duomenimis nepaneigtos, todėl teismas jomis vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą.

Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagal Civilinio kodekso 6.271 str. 1 dalį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, konstatavus, kad pareiškėjas neįrodė savo teiginių, susijusių su jo darbu nuteistųjų valgykloje nuo 2014 m. gruodžio 19 d. iki 2015 m. sausio 2 d., pagrįstumo, byloje nėra pagrindo išvadai, jog tiek atsakovas, tiek ir tretieji suinteresuoti asmenys (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) diskriminavo pareiškėjo teises ar kitaip pažeidė įstatymus. Kadangi atsakovas ir tretieji suinteresuoti asmenys neveikė neteisėtai ir jokių teisei priešingų veikų neatliko, todėl, nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsakovo atstovas teismui pateikė prašymą dėl transporto išlaidų – 14.86 Eur atlyginimo administracinėje byloje, kuris yra pagrįstas ir tenkintinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti ir transporto išlaidas. ABTĮ 45 str. 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiškia, kad suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos išlaidos. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo taikomas realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus, priteisiamos protingo dydžio išlaidos, nes teismas negali toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Kaip pripažįstama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, priteisiamos gali būti tik pagrįstos ir atitinkamai suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009). Darytina išvada, jog pareiškėjo nurodytos 14.86 Eur transporto išlaidos yra realios bei pagrįstos byloje pateiktais dokumentais – mokėjimo nurodymu Nr. 301, degalinės kvitu ir Alytaus pataisos namų pažyma Nr. 8-13523 apie kelionės išlaidų kompensavimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Skundą atmesti.

Priteisti iš V. S. 14.86 Eur transporto išlaidų Alytaus pataisos namams.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Čekanauskas