- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-01
- Bylos Nr.
- e2-8412-1106/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03623-2022-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Andziulevičiūtė
- Ieškovas
- K. S.
- Atsakovas
- M. R.
- Advokatai
- Eglė Grucytė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui M. R. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, padalinti santuokoje įgytas pinigines lėšas, priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, priteisti auksines apyrankes arba jų vertę, nustatyti jų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų tvarką, išlaikymą vaikams.
Pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje šalys sudarė taikos sutartį dėl ieškinio reikalavimų, susijusių su šalių nepilnamečiais vaikais, t. y. dėl gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, bendravimo su skyrium gyvenančiu vienu iš tėvų tvarkos nustatymo. Teismo nutartis yra įsiteisėjusi.
Parengiamajame teismo posėdyje ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų dėl piniginių lėšų padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, auksinių apyrankių priteisimo. Ieškovei buvo išaiškintos reikalavimų atsisakymo teisinės pasekmės. Jai atstovavo advokatė, vertėjas atliko vertimą. Ieškovė patvirtino pasekmes supratusi.
Šiuo sprendimu išsprendžiama likusi ginčo dalis – ieškinio reikalavimas nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės.
Šalies argumentai
Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Nurodo, kad atsakovas yra labai sunkaus charakterio, tik jis priimdavo sprendimus dėl šeimos gyvenimo. Iš jos buvo reikalaujama besąlygiško paklusnumo. Jai nepaklusus, atsakovas naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Visą laiką gyveno baimėje, tą matė vaikai. Gyvenant Lietuvoje, Pabėgėlių priėmimo centre, atsakovas dar labiau kontroliavo ją. Ji negalėjo viena nueiti į bendras patalpas, renginius, nuolat tikrino jos telefoną, neleido bendrauti su artimaisiais, dar labiau suaktyvėjo fizinis smurtas. Vėliau persikėlus į nuomojamą butą, padėtis dar pablogėjo. Galiausiai ieškovė kreipėsi į policiją ir išsikraustė gyventi atskirai. Atsakovas ieškovei neduodavo pinigų, kurie buvo mokami kaip parama integracijai, būsto nuomai. Jis buvo nurodęs savo banko sąskaitos numerį. Tokiu būdu buvo siekiama, kad ieškovė būtų ekonomiškai priklausoma nuo atsakovo. Dėl to ji ilgą laiką negalėjo palikti smurtaujančio sutuoktinio, nes nebūtų galėjusi viena išlaikyti nepilnamečių vaikų. Prašoma palikti ieškovei ikisantuokinę pavardę – S..
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė nepateikė duomenų įrodančių, kad jis prieš ją būtų naudojęs fizinį ir psichologinį smurtą, kontroliavo ar ribojo bendravimą su artimaisiais, ieškovė gyveno baimėje. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas susitaikius, todėl darytina išvada, kad ieškovės teiginiai yra deklaratyvūs. 2017 m. šeima kartu su keturiais vaikais buvo perkelta iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką, kaip prieglobsčio prašytojai, pagal perkėlimo programą ir buvo suteiktas prieglobstis bei teikiama valstybės parama integracijai. Jam su ieškove buvo sunku pakeisti gyvenamąją vietą ir prisitaikyti gyventi naujoje šalyje. Ilgą laiką su ieškove nerado darbo, neturėjo draugų, gavo mažas pajamas, todėl abu kentė nerimą dėl nežinomybės ateityje, nestabilumą, baimę dėl turtinės padėties, buvo nuolatinėje įtampoje, vien dėl to kildavo konfliktai ir nesutarimai, nesusipratimai. Dažno konflikto metu ieškovė apmėtydavo jį daiktais. Pinigus būsto nuomai, integracijai, vaikų poreikių užtikrinimui naudojo kartu su ieškove šeimos poreikiams. Ieškovei duodavo savo banko kortelę, ji pirkdavo būtiniausius daiktus šeimai. Be to, atsižvelgiant į tai, kad gautos pajamos yra bendros šeimos pajamos jomis jis taip pat užtikrino nepilnamečių vaikų poreikius, integraciją, bei ieškovės ir savo paties poreikius. Mano, jog santuoka iširo dėl abiejų kaltės, kadangi prieš sudarydami santuoką neišsiaiškino visų skirtumų, skirtingų požiūrių į šeimyninį gyvenimą – šeimos kūrimo, buities, nesugebėjo išspręsti tarp mūsų kilusių konfliktų tarpusavio nuolaidų būdu dėl charakterių skirtumo. Prašau atmesti ir ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo kaip visiškai nepagrįstą. Pinigus naudojo šeimos poreikiams ir nepasisavino šeimos pinigų. Jam nežinoma, kad ieškovė turėjo 9 auksines apyrankes bei nesuprantama, kodėl ji nesikreipė dėl jų vagystės. Jis nėra matęs ieškovės apyrankių, todėl reikalavimas iš jo priteisti apyrankes ar jų vertę yra nepagrįstas. Sutinka, kad ieškovei būtų palikta ikisantuokinė pavardė.
Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad ištekėjo už atsakovo, būdama 13 metų. Ketvirtą ar penktą santuokos mėnesį prasidėjo problemos. Atsakovas buvo griežtas, ją nuolat kontroliavo, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Ji negalėjo mokytis, susitikti su draugėmis, išeiti iš namų. Patyrė daug fizinės prievartos atvejų. Ypač daug smurto pasireiškė jiems atvykus gyventi į Lietuvą. Atsakovas jai daužė į galvą, bandė išstumti per langą. Grasindavo, mušė vaikų akivaizdoje. Ji bijojo kreiptis į policiją. Sūnus darželyje pradėjo smaugti kitą vaiką, nes namuose matė kaip tėvas smaugė ją. Kartą, kai atsakovas pradėjo ją mušti, ji išbėgo į gatvę ir ėmė prašyti pagalbos. Praeiviai iškvietė policiją. Tada ji išsikėlė gyventi į atskirai. Su atsakovu nebegyvena apie dvejus metus. Tačiau net gyvenant atskirai, atsakovas ją nuolat šmeižė, įžeidinėjo. Kai pradėjo gyventi atskirai, atsakovas visiškai nustojo rūpintis vaikais, neteikė jiems išlaikymo. (duomenys neskelbtini) atsakovas išvyko atgal į S.. Mano, kad galbūt ir ji kalta dėl santuokos iširimo, nes buvo jauna, norėjo studijuoti, būti nepriklausoma.
Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo. Apie teismo posėdį informuotas per tuo metu jam atstovavusią advokatę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkinamas.
Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje į apskaitą buvo įtraukta M. R. ir K. S. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), K. T..
(Duomenys neskelbtini) Kauno miesto socialinių paslaugų centras pažymoje nurodė, kad K. S. nuo 2019 m. birželio 11 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d. buvo teikiamos socialinės priežiūros paslaugos dėl smurto artimoje aplinkoje. (Duomenys neskelbtini) pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės
Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalis). Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnio 1 dalis).
Nors ieškovė posėdyje patikslino ieškinio reikalavimą ir prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bylos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad dėl šalių santuokos baigties išimtinai kaltas yra atsakovas. Ieškovės noras studijuoti, turėti savo nuomonę ir būti nepriklausoma yra savaime suprantamas lygias teises turinčio žmogaus noras, dėl kurio ieškovė neturi jaustis kalta. Ieškovė pagimdė ir išauklėjo keturis vaikus, rūpinosi namais ir šeima sunkiomis gyvenimo sąlygomis. Taigi, nėra pagrindo vertinti, kad ieškovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas.
Priešingai, ieškovės nurodytos aplinkybės suponuoja apie žiaurų atsakovo elgesį, kas leidžia preziumuoti atsakovo kaltę (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Daug metų besitęsiantis fizinis ir psichologinis smurtas, fizinė prievarta, nuolatinė kontrolė ir persekiojimas yra nesuderinamas su moralės ir teisės normomis. Smurto faktą patvirtina ir tai, jog buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį teiginiais nepaneigė žiauraus elgesio prezumpcijos, į teismo posėdį neatvyko, nutraukė bendradarbiavimą su savo advokate ir išvyko. Taigi, remiantis bylos duomenimis, šalių santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės.
Ieškovei prašant, jai, nutraukus santuoką, paliekama ikisantuokinė pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Jeigu santuoka nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai sutuoktinis, kaltas dėl santuokos nutraukimo, praranda tas teises, kurias įstatymai suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą (CK 3.70 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškovei buvo suteikta 100 procentų valstybės apmokama antrinė teisinė pagalba. Antrinės teisinės pagalbos ieškovei išlaidos sudaro 765,56 Eur sumą.
Ieškinio reikalavimas turi būti apmokamas 105 Eur dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Ieškovei esant atleistai nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, iš atsakovo valstybei priteisiamas 105 Eur žyminis mokestis bei 765,56 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija teisės aktuose numatyto minimalaus dydžio, todėl valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
tenkinti ieškinį.
Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), K. T., įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) tarp K. S. (ikisantuokinė pavardė – S.), gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. R., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl M. R. kaltės.
Po santuokos nutraukimo palikti šalims ikisantuokines pavardes – S., R..
Bylos dalį dėl reikalavimų dėl piniginių lėšų padalijimo, neturtinės žalos priteisimo, auksinių apyrankių priteisimo nutraukti.
Priteisti iš M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 105 Eur (vieno šimto penkių eurų) žyminį mokestį, 765,56 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų 56 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas žyminiam mokesčiui - 5660, įmokos kodas antrinės teisinės pagalbos išlaidoms – 5630.
Atlikti sprendimo vertimą į arabų kalbą ir jį išsiųsti šalims į EPP paskyras.
Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.