- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-02-08
- Bylos Nr.
- AN2-23-282/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00123-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. Š. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Š. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2017 m. liepos 18 d. 22 val. 30 min (duomenys neskelbtini), automobilyje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikė, gabeno šaunamojo ginklo priedėlį – duslintuvą, kuris pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą priskiriamas prie A kategorijos ginklo priedėlių ir civilinėje apyvartoje yra draudžiamas. Tokias savo veiksmais D. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3 straipsnio 6 punktą ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 233 straipsnio 1 dalyje.
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato tyrėjo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimu D. Š. už ANK 233 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirta 90 Eur bauda su daikto konfiskavimu.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su šiuo tyrėjo nutarimu D. Š. pateikė skundą Kelmės rajono apylinkės teismui prašydamas panaikinti 2017-09-07 tyrėjo nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Kelmės rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 7 d. nutartimi D. Š. skundo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. Š. prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį ir administracinę teiseną nutraukti. Teigia, kad nutarimas, kuriuo jis yra nubaustas yra nepagrįstas, teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, nes bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kuris neteisingai išaiškino teisės normas, neteisingai kvalifikavo jo veiką, nepašalino prieštaravimų ir jų netraktavo jo naudai, be to, padarė esminių proceso pažeidimų, be to, teismo nutartyje išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės.
Apeliantas skunde teigia, kad teismo šališkumą įrodo tai, kad teismas buvo palankus policijos pareigūnams, kad teismas neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, šališkai vertino įrodymus, o pateiktų dokumentų nelaikė įrodymais ir jų objektyviai netyrė, dėl to teismas netinkamai pritaikė įstatymą. Taip pat apeliantas nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu teisėja rodė savo susierzinimą dėl jo skundo, dėl jo duodamo paaiškinimo, uždavinėjo tendencingus klausimus (pvz., teisėja jo klausė „kaip aš galiu paaiškinti, kad lietuviškoje mašinoje atsirado švedo duslintuvas“, nors byloje yra užfiksuota, jog automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso I. M., gyvenančiai (duomenys neskelbtini), kad automobilis registruotas Švedijoje, ant jo uždėti švediški valstybiniai numeriai), taip pat teismas į posėdį nekvietė nei švedo T. S., nei specialisto, pateikusio išvadą dėl duslintuvo. Teigia, kad teismo posėdžio garso įrašas patvirtina teismo šališkumą.
Apeliantas skunde nurodo, kad automobilyje „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastas duslintuvas priklauso T. S. (yra pateikti tai patvirtinantys dokumentai), o ne jam (apeliantui) ir jis net nežinojo, kad toks daiktas yra automobilyje, kitu atveju, būdamas pareigūnu ir žinodamas, kad duslintuvas yra draudžiamas civilinėje apyvartoje, jo tikrai nebūtų gabenęs automobilyje, o būtų perdavęs policijos įstaigai. Teigia, kad teismas nepagrįstai jo parodymus atmetė laikydamas juos nelogiškais, prieštaraujančiais protingumo kriterijui bei jo gynybine versija. Taip pat teigia, kad teismas atmetė jo tėvo parodymus, nors nepasakė, kad jie yra melagingi ir nekėlė bylos dėl melagingų parodymų davimo.
Taip pat apeliantas skunde teigia, kad teismo išvados yra nelogiškos, o nutartyje išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės, nes iš vaizdo įrašo, kuriuo remiasi ir teismas, pareigūnai duslintuvą rado tik apieškoję automobilį, o ne atidarę dureles, kaip nurodoma teismo nutartyje, ir įvykio eiga buvo pradėta fiksuoti vaizdo kamera tik po to, kai buvo rastas duslintuvas.
Apeliantas skunde teigia, kad teismas, nagrinėdamas jo skundą, nebuvo aktyvus, nesiėmė priemonių objektyviai ir visapusiškai ištirti bylai reikšmingas aplinkybes, apklausti reikšmingos informacijos galinčius suteikti asmenis, dėl to teismas nesilaikė ANK 567, 627, 639, 640 straipsnių reikalavimų, suvaržė jo teises. Nurodo, kad teismas neapklausė P. M. apie duslintuvo radimo aplinkybes, T. S. apie duslintuvo priklausomybę, specialisto V. K. apie tai, ar rastą duslintuvą galima uždėti ne tik ant jo (apelianto) turimo medžioklinio šautuvo, bet ir ant kitų gamintojų šautuvų.
Skunde apeliantas taip pat teigia, kad buvo grubiai pažeista jo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, ir tinkamai pasiruošti gynybai, nes jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka ANK 609 straipsnio reikalavimų. Nurodo, kad ANK 233 straipsnis yra blanketinė norma, todėl turi būti nurodomas įstatymas, konkretus jo straipsnis, dalis, kurio reikalavimus jis pažeidė. Jam surašytame protokole nurodytas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6 punkto pažeidimas, tačiau ši įstatymo norma nedraudžia jokios veikos. Nesutinka su teismo argumentu, jog ir administracinio nusižengimo protokolas, ir nutarimas yra suprantami ir surašyti tinkamai. Pastebi, kad teismas net savo nutartyje neištaisė pareigūnų padarytų pažeidimų, konstatuodamas, kad jis (apeliantas) pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3 straipsnio 6 punktą. Be to, jam surašytame protokole bei teismo nutartyje nurodyta, kad pažeidimą jis padarė 2017 m. liepos 18 d. 22.30 val., nors teisme peržiūrėjus vaizdo įrašus nustatyta, jog pirmo vaizdo įrašymas pradėtas tik 2017 m. liepos 18 d. 21.56 val.
Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nutartyje nenurodė, kokių įrodymų visuma patvirtina jo kaltę padarius pažeidimą, o tas motyvas, kad jei šautuvas priklauso jam, tai ir duslintuvas taip pat priklauso jam, yra nepagrįstas. Apeliantas teigia, kad jam nebuvo inkriminuotas duslintuvo įgijimas, nors mano, kad neįmanoma laikyti ir gabenti daikto prieš tai jo neįgijus, tačiau pirmosios instancijos teismui ši aplinkybė neturėjo reikšmės, kaip ir duslintuvo priklausomybė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatas nesutinka su D. Š. skundu, nes teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį ir nėra pagrindo jos keisti skunde nurodytais argumentais. Teigia, kad D. Š. kaltę įrodo filmuota medžiaga bei aplinkos apsaugos pareigūnų nuoseklūs parodymai, kuriais abejoti nėra pagrindo, be to, D. Š. nepaaiškino, kodėl ant tepaluoto jo šautuvo buvo uždėtas prožektorius. D. Š. teiginiai, jog duslintuvas rastas ne jam priklausančiame automobilyje ir jis apie jį nieko nežinojo, turi būti vertinami kaip gynybinė pozicija, nes šiuo atveju svarbu, kas naudojosi automobiliu, kai buvo rastas šūvio garso slopintuvas, o atsižvelgiant į turimus duomenis ir specialisto išvadą, kad duslintuvą buvo galima naudoti su rastu D. Š. ginklu, nėra svarbu, ar jis buvo užmontuotas ant ginklo ar ne, kadangi pats duslintuvo laikymas yra neteisėtas ir sudaro ANK 233 straipsnio sudėtį. Teigia, kad teismas pagrįstai atmetė D. Š. prašymą apklausti T. S. apie duslintuvo priklausomybę, nes jei Lietuvos Respublikoje uždrausta disponuoti šūvio garso duslintuvais, o kitose šalyse leidžiama, tai neturi reikšmės, kurioje šalyje jis pagamintas ir kas buvo jo savininkas, svarbu tai, kad duslintuvo nelegalus disponavimo faktas nustatytas toje šalyje, kurios įstatymai draudžia juo disponuoti. Taip pat nurodo, kad asmens argumentas, jog duslintuvas nebuvo sumontuotas ant jam priklausančio ginklo ir nebuvo rastas ginklo dėkle, taip pat nepaneigia nusižengimo buvimo, nes pats duslintuvas pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6 punktą yra laikomas „A“ kategorijos ginklų priedėliu, o šios kategorijos ginklai ir jų priedėliai yra draudžiami civilinėje apyvartoje, numatant tam tikras išimtis. Mano, kad D. Š., norėdamas panaudoti ginklą su priedėliu ir ant jo uždėtu ir paruoštu naudojimui prožektoriumi, juos gabeno automobilyje neužsegtame dėkle ir, kai jį sustabdė pareigūnai, nespėjo užsegti dėklo, kuriame buvo šaunamasis ginklas, o duslintuvą laikė mažiau matomoje vietoje po sėdyne, tikėdamasis bei siekdamas jį nuslėpti, nes, būdamas policijos pareigūnu, žinojo, jog tokie ginklų priedeliai civilinėje apyvartoje yra draudžiami. Tai patvirtina ir D. Š. elgesys, nes jis patikrinimo metu priešinosi pareigūnams, nevykdė jų teisėtų reikalavimų ir pasitaikius progai bandė nuslėpti šūvio garso slopintuvą numesdamas jį toliau nuo tikrinamo automobilio į šalikelę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo ar Institucijos procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai jame išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes.
Apeliantas teigia, kad jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole bei nutarime suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus ir neaiškus, kad protokolas neatitinka ANK 609 straipsnio reikalavimų, nes jame neteisingai nurodyta pažeista Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo norma, dėl to buvo pažeista jo teisė į gynybą.
ANK 233 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę asmeniui už ginklų taikiklių ar kitų priedėlių, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą su tos rūšies ginklais naudoti draudžiama, įsigijimą, laikymą ir naudojimą. Šio straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė teisės norma, nes nukreipia į Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pažeidimus. Kaltinant asmenį tokio pažeidimo padarymu, protokole turi būti nurodama, kokią ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo normą pažeidė atsakomybėn traukiamas asmuo.
Šioje byloje tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime D. Š. suformuluotame kaltinime nurodyta, kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 6 punkto reikalavimą, tačiau 3 straipsnio 6 punkte nenumatytas draudimas įsigyti, laikyti ar naudoti ginklų taikiklius ar kitus priedėlius, o tik tai, kad duslintuvai, kurio laikymu ir gabenimu kaltinamas apeliantas, yra priskiriami A kategorijos ginklams, ginklų priedėliams ir šaudmenims. O draudimas naudoti civilinėje apyvartoje šios kategorijos ginklus, ginklų priedėlius (t. y. duslintuvus) ir šaudmenis yra numatytas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Taigi, D. Š. tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir Institucijos nutarime suformuluotame kaltinime neteisingai nurodytas teisės aktas, kurio reikalavimai buvo pažeisti. Tai pagrįstai apeliaciniame skunde nurodė ir apeliantas. Dėl to konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje esantis administracinio nusižengimo protokolas yra surašytas pažeidžiant ANK 609 straipsnio reikalavimus, ir tokie administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai yra esminiai ir kliudantys bylą nagrinėti teisme, ribojantys apelianto teisę į gynybą.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės keisti institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole bei institucijos nutarime skirti nuobaudą nurodytų esminių galimo nusižengimo aplinkybių, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį, juolab neturi pagrindo sunkinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, neįvertinęs D. Š. institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole bei Institucijos nutarime suformuluoto kaltinimo ydingumo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Dėl to skundžiama teismo nutartis naikinama ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato tyrėjo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimas panaikinamas ir D. Š. byla grąžinama Institucijai pašalinti administracinio nusižengimo protokole esančius trūkumus .
Panaikinus skundžiamus Institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį D. Š. skundo argumentai dėl jo kaltės bei kitų jo skunde nurodytų padarytų pažeidimų nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato tyrėjo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutarimą panaikinti ir D. Š. administracinio nusižengimo bylą grąžinti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatui.
Ši nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.