Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-54-891/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-02-28
Bylos Nr.
1S-54-891/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Nuteistasis
K. G.
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-54-891/2024
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo K. G. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo K. G. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. RV-25-4152, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam K. G. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. K. G. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį galutine subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. rugpjūčio 6 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2026 m. rugpjūčio 6 d. 2/3 paskirtos bausmės atliko 2022 m. gruodžio 6 d. Neatliktos bausmės dalis 2023 m. gruodžio 13 d. buvo 2 metai 7 mėnesiai 24 dienos.

2. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Lygtinio paleidimo komisija) 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. RV-25-4152 (toliau – ir nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam K. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir rekomendavo jam vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių sričių valdymą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Dėl šio Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo nuteistasis K. G. pateikė skundą apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 22 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė konstatuodamas, kad Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas, kuriuo atsisakyta taikyti K. G. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Teismo įsitikinimu, vertinant K. G. būsimo elgesio perspektyvą, teismui dar nėra pakankamo pagrindo manyti, kad pastaruoju metu stebimi teigiami nuteistojo elgesio ir asmenybės pokyčiai yra tvirti ir ilgalaikiai, ir jis būdamas laisvėje vėl lengvabūdiškai nevertins visuomenės ir teisės aktų keliamų reikalavimų asmens elgesiui. Teismas, įvertinęs aptartų nuteistąjį, elgesį, mąstymą ir kitų apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendė, jog BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis dar nėra įgyvendinta, ir šiuo metu dar nėra galimybės nuteistąjį taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Šalies argumentai

4. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartimi nuteistasis K. G. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui. Skundu prašo panaikinti minėtą nutartį, taip pat Lygtinio paleidimo komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimą Nr. RV-25-4152 bei taikyti jam lygtinį paleidimą.

4.1. Nuteistasis K. G. skunde teigia, kad apylinkės teismo nutartis yra formali bei paremta iš esmės netinkamais motyvais, todėl laikytina nepagrįsta ir dėl to naikintina. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti jo skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai vertino visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nustatydamas nepagrįstai aukštus kriterijus, aukštesnius nei numatyti įstatymo leidėjo. Teismas, atsisakydamas tenkinti jo skundą, savo sprendimą motyvavo ir tuo, jog bausmės vykdymo laikotarpiu jis įsitraukė ne į visų reikalingų intervencinių priemonių, tokių kaip darbo paieška pataisos įstaigoje, įgyvendinimą, tačiau jis nori atkreipti dėmesį į tai, kad Vilniaus kalėjimo teritorijoje išvis nėra jokių gamybinių patalpų, kur būtų atliekami bet kokie darbai, čia nėra jokių sąlygų susirasti darbo ir įsidarbinti. Yra buvęs ne vienas atvejis, kai nuteistieji kreipiasi į kolonijos administraciją su prašymais dėl įdarbinimo, bet gauna neigiamus atsakymus, neva šiuo metu neturi laisvų darbo vietų. Todėl, pasak nuteistojo, teismo teiginiai dėl darbo paieškos Vilniaus kalėjime yra tik deklaratyvaus pobūdžio bei nesuderinami su bendruoju teisės principu, kad teisė nereikalauja to, kas neįmanoma (lex non cogit ad impossibilia). K. G. skunde pažymi, kad apylinkės teismo nurodytos aplinkybės, į kurias atsižvelgiant atsisakyta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tai yra nusikalstamos veikos pobūdis, yra statiniai veiksniai, kurių bausmės vykdymo laikotarpiu neįmanoma pakeisti, todėl remiantis vien jais, tuo motyvuojant lygtinio paleidimo netaikymą, iš esmės yra kvestionuojama pati lygtinio paleidimo instituto esmė. Būtent todėl, anot nuteistojo, įstatymų leidėjas į BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus įtraukė tik tas aplinkybes, kurios nėra nekintamos ir kurios pirmiausia priklauso nuo paties nuteistojo (nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir pan.). Nuteistojo teigimu, Panevėžio apygardos teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, jau atsižvelgė į jo padarytos veikos pavojingumą ir sunkumą, teistumų skaičių, o sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti.

4.2. Skunde K. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas savo sprendimą motyvavo ir tuo, jog bausmės vykdymo laikotarpiu jis buvo baustas drausmine tvarka, kas, anot teismo, rodo jo neigiamas nuostatas, tačiau nei viena iš jam paskirtų nuobaudų nėra galiojanti, nuo paskutiniosios nuobaudos paskyrimo praėjo daugiau nei keleri metai, per kuriuos jis elgėsi pavyzdingai ir drausmingai, nepadarė jokių drausmės pažeidimų, dėl kurių jam būtų paskirtos drausminės nuobaudos, nebuvo svarstytas drausmės komisijoje. Priešingai – per šį laikotarpį aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos programose, buvo skatintas netgi 5 kartus už nepriekaištingą elgesį, kas, nuteistojo vertinimu, taip pat leidžia spręsti apie esminį teigiamą jo elgesio bei požiūrio į taikomą priežiūrą pokytį. Be to, paleistas į laisvę ketina gyventi pas sutuoktinę R. G., iš karto išėjęs į laisvę planuoja dirbti, taigi turi konkrečius planus ir tikslus, kaip gyvens išėjęs į laisvę, kurie rodo, jog savo gyvenimą ves tinkama linkme. Nuteistojo įsitikinimu, šios aplinkybės teigiamai apibūdina jo asmenybę, socialinius ryšius bei, vertinant kartu su aplinkybėmis, rodančiomis jo norą išeiti į laisvę ir gyventi pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, jo tinkamą elgesį pataisos įstaigoje, leidžia spręsti apie jo gerus socialinius įgūdžius bei aukštą socialinės integracijos lygį, o kartu ir apie polinkio į pakartotiną nusikalstamumą nebuvimą. Be to, K. G. skunde pažymi, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas jo atleidimas nuo paskirtos bausmės, nes lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusiai bausmei atlikti. Anot nuteistojo, reikšminga aplinkybė, kurios apylinkės teismas neįvertino, ir papildomas saugiklis, kuris panaikintų iš esmės bet kokią abejonę, kurią išreiškė pirmosios instancijos teismas, kad būdamas laisvėje jis nenusikals ir laikysis įstatymų, yra jo prašymas lygtinio paleidimo metu taikyti jam intensyvią priežiūrą.

4.3. Nuteistasis skunde pažymi, kad jis atitinka visus įstatyme nustatytus kriterijus, o Lygtinio paleidimo komisijos samprotavimai, kodėl jo asmenybė nepatinka, kokių dar jo asmenybės pokyčių norėtų, nėra įstatyme numatytais vertinamaisiais kriterijais, todėl vertintini kaip diskrecijos teisės painiojimas su subjektine teise, kaip prieštaravimas Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuluotai taisyklei, jog baudžiamasis įstatymas negali būti aiškinamas plečiamai, taip darant žalą kaltininkui. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo skundą, paneigė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms REC (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo taikymo“ privalomumą. Principas „pacta sunt servanda“ yra fundamentalia nuostata, ne kartą paminėta Konstitucinio Teismo nutarimuose ir nacionaliniuose įstatymuose, todėl, K. G. nuomone, nesivadovauti Rekomendacijos REC (2003) 22 nuostatomis ir manyti, kad tai tėra tik gairės, kurioms galima nusižengti, jeigu nacionaliniai įstatymai tokių nuostatų nenumato, negalima. Nuteistojo įsitikinimu, kadangi pirmosios instancijos teismas nepaneigė jo skundo motyvų dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo nemotyvuotumo, įgaliojimų traktavimo subjektine teise, teisėtų lūkesčių pažeidimo, Rekomendacijos REC (2003) 22 nuostatų nepaisymo, skundžiama nutartis turi būti panaikinta.

Atsiliepimas

5. Atsiliepimų, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. G. skundas atmetamas.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

7. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, bei atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo taikymo, jis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias įstatyme numatytas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikant probaciją.

8. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo skundo bei skundžiamos nutarties argumentus ir susipažinęs su areštuotojo asmens byla, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas atmesti nuteistojo skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą labai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo, kadangi naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, K. G. nepateikė. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas skundo argumentų neįvertino taip, kaip tikėjosi K. G., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir nepagrįstai buvo nutarta netaikyti jam lygtinio paleidimo.

9. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis K. G. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (du trečdalius paskirtos bausmės jis atliko 2022 m. gruodžio 6 d.), kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtos aplinkybės nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nėra ginčo, kad K. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, o vertinama, kaip vidutinė. Todėl, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo / netaikymo svarbu nustatyti, ar K. G., atlikdamas bausmę, padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

10. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės ir elgesio pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, aukštesnės instancijos teismui nekyla. Nors, kaip minėta, nuteistojo K. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, remiantis OASys metodika, yra prilyginama vidutinei, iš 2023 m. gruodžio 9 d. Socialinio tyrimo išvados, kurioje specialistų yra įvertinti ir apibendrinti K. G. taikytų socialinės reabilitacijos priemonių rezultatai, matyti, kad 2023 m. gruodžio 9 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo peržiūrą, įvertinus nuteistojo pastangas įsitraukti į darbinio užimtumo veiklas, fiksuojami teigiami pokyčiai problemų, susijusių su nuostatomis į darbinę veiklą srityje. Nuteistasis nuo 2022 m. birželio 27 d. užsiima individualia veikla ir ją iki šiol tęsia. Nors ši veikla nėra prilyginta darbinei pagal BVK nuostatas, jis kaupia oficialią darbinę patirtį. Taip pat stebima teigiama elgesio dinamika, susijusi su „piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis nutraukimo motyvacija“, kadangi asmuo sistemingai dalyvauja užsiėmimuose, skatinančiuose sveikti nuo priklausomybės bei savo vedamuose NA (Narkomanai Anonimai) susirinkimuose. Vertinant gana stabilią ir teigiamą elgesio dinamiką (paskutinį kartą baustas 2019 m. liepos 25 d.), nuoseklų dalyvavimą priklausomybių prevencijos bei užimtumo priemonėse, fiksuojami teigiami pokyčiai ir problemų atpažinimo bei jų sprendimo srityse. Duomenų, jog nuteistasis galimai atlieka nusikalstamumą skatinančius veiksmus negauta. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu skatintas 5 kartus, galiojančių drausminių nuobaudų šiuo metu neturi, palaiko gana artimus ryšius su savo artimaisiais, išėjęs į laisvę turės, kur gyventi, vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones: dalyvavo įvairiose programose, mokymuose, užsiėmimuose ir pan., pats organizuodavo NA susitikimus ir juose dalyvaudavo, bausmės atlikimo metu mokėsi, 2021 m. Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje įgijo baldžiaus kvalifikaciją, 2022 m. – siuvėjo kvalifikaciją, kaip minėta nuo 2022 m. birželio 27 d. vykdo individualią veiklą (megztų ir nertų drabužių gamyba), dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, lankosi įstaigos bibliotekoje, skaito įvairaus turinio knygas, lankosi koplyčioje, dalyvavo savanoriškoje labdaringoje veikloje ir kt. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme. Tačiau vien tik šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos nuteistojo pažangos mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

11. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Įvertinęs tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį K. G. charakterizuojančius duomenis, kitas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, jog šiuo atveju tokių duomenų visuma neleidžia daryti pagrįstos išvados, kad padaryta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo vertinimu, K. G. turi daug tobulintinų sričių, kurios išlieka aktualios, reikalaujančios tęstinių ir tikslingų veiksmų, todėl jo asmenybę ir elgesį charakterizuojančių duomenų visuma šiuo metu nėra pakankama K. G. lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nuteistojo K. G. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, 2023 m. gruodžio 9 d. atlikus nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo peržiūrą, išlieka vidutinė (vidutinė nusikalstamo elgesio rizika buvo nustatyta ir 2023 m. birželio 3 d. atlikto įvertinimo metu), tačiau, kaip jau minėta, fiksuojami teigiami pokyčiai problemų, susijusių su nuostatomis į darbinę veiklą srityje, taip pat problemų atpažinimo bei jų sprendimo srityse. Taigi bausmės atlikimo metu stebimas tam tikras nuteistojo nusikalstamo elgesio pakartotinumo rizikos mažėjimas. Kita vertus, pastebėtina, kad pagal paskutinį atliktą įvertinimą K. G. nusikalstamo elgesio rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurie iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir kuriuos nuteistasis turi galimybę ženkliai sumažinti. Socialinio tyrimo išvadoje kaip kintantys K. G. kriminogeniniai veiksniai, kurių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant nuteistojo pažangą, yra įvardinti: darbinės patirties stoka, neigiamos nuostatos darbo atžvilgiu, nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą, gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys pro-socialaus elgesio, piktnaudžiavimas narkotinėmis medžiagomis, savęs vertinimo ypatumai, save žalojančio elgesio istorija, impulsyvus elgesys, problemų atpažinimo bei jų sprendimo įgūdžių stoka, pasekmių suvokimo sunkumai, sunkumai siekiant priimti intervencines priemones, siejamas su asmeninio pokyčio poreikiais, kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos, negebėjimas laikytis priežiūros sąlygų / reikalavimų, negatyvios nuostatos visuomenės atžvilgiu. Socialinio tyrimo išvadoje, apibendrinant K. G. mąstymą ir elgesį bei nuostatas taip pat akcentuojama, kad jis nelinkęs planuoti savo veiksmų, orientuojasi į trumpalaikius sprendimus, kas nesudaro pagrindo tikslų ir lūkesčių stabilumui. Stokoja gebėjimų atpažinti galimas problemas, nelinkęs struktūruoti savo veiksmų. Jau turėdamas negatyvias neteisėto elgesio pasekmių patirtis, linkęs ir toliau nepaisyti įstatymų, socialiai priimtino elgesio taisyklių. Nuteistojo pasisakymai, paviršinė savo nusikalstamo elgesio analizė leidžia teigti, kad jis linkęs minimalizuoti savo elgesio pasekmes, stokoja resursų suprasti ir įvertinti savo veiksmų žalą kitiems. K. G. nesugeba įvardinti problemų, susijusių su jo nusikalstamumu. Psichologų manymu, K. G. gali būti lengvai paveikiamas kitų asmenų, ypač esant finansinės naudos kriterijui. Nurodoma, kad nuteistojo nepakankama problemų įžvalga, riboti įgūdžiai jas spręsti, savo elgesio pasekmių neįvertinimas buvo vienas svarbiausių nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su įvykdytais nusikaltimais. Taip pat pažymima, kad K. G. būdingi vidiniai įsitikinimai bei nuostatos, siejami su kriminaline subkultūra, jis linkęs prisitaikyti tam tikrus elgesio modelius. Pastebima, kad K. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu siekia išlaikyti tam tikrą, jo lūkesčius atitinkantį statusą nuteistųjų bendruomenėje. Jis linkęs orientuotis į savo tikslų ar poreikių tenkinimą, nepaisydamas visuotinai priimtinų normų, taisyklių bei reikalavimų. Pasak specialistų, pokalbių metu neatrodo, kad nuteistasis geba įžvelgti savo veikų pavojingumą kitiems.

13. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti, kad K. G. bausmės atlikimo metu ne tik buvo 5 kartus skatintas, tačiau buvo ir 6 kartus baustas drausmine tvarka. Analizuojant nuteistojo įvykdytų drausmės pažeidimų aplinkybes pastebėtina, kad paskutinis jo padarytas pažeidimas, už kurį jis buvo baustas drausmine nuobauda 2019 m. liepos 27 d., buvo šiurkštus – sąmoningai, bendru sutarimu ir vieningais veiksmais kėlė masinius neramumus, niokodamas kameroje esančias duris ir kitą inventorių. Sutiktina su nuteistuoju, kad nei viena iš jam paskirtų nuobaudų šiuo metu nėra galiojanti ir pastaruoju metu stebimas pakankamai pavyzdingas bei disciplinuotas jo elgesys. Kita vertus, pažymėtina, kad K. G. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo vienareikšmiškai teigiamas ir pavyzdingas. Nuobaudos ir skatinimai jam buvo skiriami lygiagrečiai, o tai rodo, jog išlaikyti nuoseklaus teigiamo elgesio jis nesugebėjo. Labiau disciplinuotas K. G. elgesys stebimas nuo 2019 metų pabaigos, jis ėmė kurti teigiamą savęs vaizdą, rodė didesnį aktyvumą, siekdamas įsitraukti į savo resocializacijos procesą, o tai, kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo ir apylinkės teismas, galimai susiję su atsiradusia lygtinio paleidimo galimybe. Kita vertus, K. G. nuo 2020 m. vasaros nebebuvo baudžiamas už režimo reikalavimų pažeidimus, tačiau jis nebuvo ir skatinamas. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės nerodo pavyzdingo nuteistojo elgesio visos bausmės atlikimo metu, priešingai, patvirtina nuteistojo polinkį, net ir esant nuolatinei kontrolei bei priežiūrai, nesilaikyti nustatytų elgesio taisyklių. Penki paskatinimai per daugiau nei aštuonerius bausmės atlikimo metus, juo labiau, skiriami lygiagrečiai su nuobaudomis, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nepatvirtina pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos.

14. Skundu apygardos teismui nuteistasis K. G. nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, jog jis įsitraukė ne į visų reikalingų intervencinių priemonių, tokių kaip darbo paieška pataisos įstaigoje, įgyvendinimą, atkreipia dėmesį, kad Vilniaus kalėjimo teritorijoje išvis nėra jokių sąlygų susirasti darbo ir įsidarbinti. Vis tik apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog būtent nuosekli oficialios darbinės patirties stoka, neigiamas požiūris į darbą sudaro dinaminius veiksnius, kuriuos K. G. savo pastangomis gali mažinti ir taip įrodyti, kad jis vertas teismo pasitikėjimo. Iš Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo, Socialinio tyrimo išvados matyti, kad K. G. neturi oficialios darbinės patirties, išreiškia neigiamas nuostatas darbo bausmės atlikimo vietoje atžvilgiu. Pats K. G. yra išsakęs nuostatas, kad darbas įkalinimo įstaigoje žemintų jo orumą ir neatitiktų subkultūros nuostatų (būtų priskirtas „gaidynui“). Nors nuteistasis skunde akcentuoja, kad bausmės atlikimo vietos įstaigoje nėra jokių sąlygų dirbti, kad kiti nuteistieji, kurie kreipėsi dėl įdarbinimo, gavo neigiamus atsakymus, tačiau, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, pats nuteistasis bausmės atlikimo metu nerodė jokios iniciatyvos dirbti laisvės atėmimo vietų įstaigoje (pats į kalėjimo administraciją nėra kreipęsis dėl įdarbinimo). Iš areštuotojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis formaliai yra patvirtinęs savo galimybę dirbti po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, tačiau tik 2022 m. gegužės 18 d. raštu, atnaujintų duomenų nėra pateikęs. Be to, nuo 2022 m. birželio 27 d. jam leista užsiimti individualia veikla – megztų ir nertų drabužių gamyba (apmokomąja). Vis tik, pritartina skundžiamos nutarties išvadoms, kad nuteistojo interesas individualiai veiklai parodytas tik tuomet, kai atsirado lygtinio paleidimo galimybė, suvokiant, kad darbinės veiklos nebuvimas bus įvertintas neigiamai, taigi labiau formaliais pagrindais. Tokią išvadą sustiprina tai, kad areštuoto asmens byloje nėra jokių duomenų, kad K. G. iš individualios veiklos būtų gavęs kokias nors pajamas, nors pokalbio su specialistu metu, 2023 m. lapkričio 30 d., ir nurodė, kad individualią veiklą vykdo, patiria sunkumų, gauna per mažą sumą pinigų, kad veikla būtų prilyginta darbinei veiklai. Pabrėžtina ir tai, kad praeityje K. G. darbinę veiklą yra vykdęs tik neoficialiai, nemokėdamas mokesčių valstybei, taigi oficialios darbinės patirties laisvėje neturi. Šios nurodytos aplinkybės verčia abejoti K. G. motyvacija darbui ir sėkmingomis galimybėmis realizuoti save darbinėje veikloje šiam išėjus į laisvę.

15. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, Resocializacijos skyriaus psichologų duomenimis, nuteistojo motyvacija dalyvauti tam tikrose socialinės reabilitacijos priemonėse, ypač skirtose savianalizei (psichologinės konsultacijos), yra gana ambivalentiška, lankomumas stokoja struktūros (visi 2023 metais su nuteistuoju dirbę psichologai nurodė, kad nuteistojo motyvacija konsultacijoms ir darbui su savimi yra formali, jis praleidinėja užsiėmimus, nepraneša apie neatvykimą, jo dalyvavimas tikslinėse priemonėse, orientuotose į asmeninius pokyčius, įvertintos kaip nepakankamai sėkmingos). Taigi, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nestebimas nuoširdus nuteistojo siekis dirbti su savo problemiškomis vidinėmis nuostatomis ir mąstymu, o tai leidžia abejoti jo elgesio korekcija. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, keliančios pagrįstų abejonių dėl to, kad nuteistojo K. G. pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai yra pasiekti.

16. Skunde K. G. taip pat pažymi, kad pakartotiniu aplinkybių, susijusių su jo padarytais nusikaltimais, vertinimu, tuo motyvuojant lygtinio paleidimo netaikymą, kaip tai padarė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, iš esmės yra kvestionuojama pati lygtinio paleidimo instituto esmė. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su nuteistojo teiginiais, kad aplinkybės, susijusios su padaryta nusikalstama veika, tai yra nusikalstamos veikos pobūdis ir pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kartu su kitomis reikšmingomis aplinkybėmis yra vertinamos skiriant kaltininkui bausmę, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu. Kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo korekcijos progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, spręstina ne tik iš jo elgesio bausmės atlikimo metu, bet būtina atsižvelgti ir į nuteistojo asmens elgesį iki bausmės atlikimo (pvz. jo ankstesnius teistumus). Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau atsižvelgė ir į tai, jog šiuo metu K. G. atlieka bausmę už baudžiamojo nusižengimo (BK 259 straipsnio 2 dalis) ir labai sunkaus nusikaltimo (BK 24 straipsnio 3 dalis ir 260 straipsnio 3 dalis) padarymą bei įvertino K. G. teistumo istoriją, tai yra, kad buvo teistas penkis kartus, jo nusikaltimų dinamika sunkėjo, kad jam ne kartą jau buvo taikytas lygtinis paleidimas (vieną kartą jo sąlygas pažeidė) ir pan. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad ankstesni K. G. teistumai rodo, jog jam paskirtos ir atliktos bausmės, jų atlikimo metu taikytos reabilitacijos ar integracijos į visuomenę priemonės, ne kartą rodytas teismo pasitikėjimas taikant lygtinį paleidimą savu laiku neapsaugojo nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamos veikos padarymo ir nesuformavo nuostatų ateityje pasirinkti brandų ir visuomenės interesus atitinkantį gyvenimo būdą, o tai sudaro pagrindą K. G. teiginius, jog jis yra pasiruošęs tolesnei resocializacijai laisvėje, vertinti labai atsargiai.

17. Nuteistasis skunde teigia ir tai, kad apylinkės teismas, atmesdamas jo skundą, paneigė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos valstybėms narėms REC (2003)22 „Dėl lygtinio paleidimo taikymo“ privalomumą, tačiau skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad minima rekomendacija nėra privaloma, ji tik rekomendacinio pobūdžio, todėl nėra imperatyviai vykdoma. Teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentais, kad lygtinio paleidimo taikymas asmens atžvilgiu neturėtų būti išimtinis, tačiau svarbu paminėti ir tai, kad, sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalu vertinti ne vien šio išreikštą norą toliau bausmę atlikti nesant izoliuotam nuo visuomenės, bet ir visų aplinkybių visumą, kurios neabejotinai paneigtų kylančias abejones dėl to, kad, paleidus į laisvę nuteistąjį, jis daugiau nenusikals ir nekels pavojaus visuomenei. Akivaizdu, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti suprantamas kaip formalus ar savaiminis procesas.

18. Anksčiau aptartos Socialinio tyrimo išvados ir areštuotojo asmens byloje esančių duomenų kontekste tiek Komisijos, tiek apylinkės teismo sprendimai netaikyti nuteistajam K. G. lygtinio paleidimo, yra visiškai suprantami ir pagrįsti. Iš Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad K. G. gali sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Atsižvelgdamas į tai, apygardos teismas negali daryti išvados, jog jis yra pasirengęs, net ir probuojamas, būdamas laisvėje veikti teisėtu būdu. Pabrėžtina ir tai, kad, kaip nurodyta Socialinio tyrimo išvadoje, K. G. tik paviršutiniškai analizuoja savo nusikalstamą elgesį, yra linkęs minimizuoti savo elgesio pasekmes, stokoja resursų suprasti bei įvertinti savo veiksmų žalą kitiems, kas rodo, kad jis tik iš dalies kritiškai vertina savo veiksmus. Minėtos aplinkybės bei Socialinio tyrimo išvadoje pateikiami duomenys apie K. G. emocinę gerovę, mąstymą ir elgesį, nuostatas ir kriminogeninius veiksnius apygardos teismui leidžia daryti išvadą, jog K. G. ne visuomet geba racionaliai vertinti savo veiksmus ir savo elgesio pasekmes, jam būtina stiprinti savianalizės įgūdžius, formuoti objektyvų požiūrį į save ir savo elgesį, nes būtent nuteistojo nepakankama problemų įžvalga, riboti įgūdžiai jas spręsti, savo elgesio pasekmių neįvertinimas buvo vienas svarbiausių nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su jo įvykdytais nusikaltimais. Taip pat pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju Lygtinio paleidimo komisijos narių nuomonė dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam K. G. buvo vieninga, nes nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo buvo priimtas vienbalsiai (visi keturi posėdyje dalyvavę nariai buvo prieš). Ši aplinkybė rodo, kad tiesiogiai su nuteistuoju K. G. dirbantys asmenys nenustatė, jog jis jau gali atlikti laisvės atėmimo bausmę būdamas neizoliuotas nuo visuomenės.

19. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apygardos teismas daro išvadą, kad K. G. turi galimybę realiais veiksmais ir pastangomis teismui įrodyti, jog jis yra motyvuotas keisti savo elgesį teigiama linkme ir gali gyventi vadovaudamasis visuomeninėmis vertybėmis. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo K. G. skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar nukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo K. G. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. G. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 22 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Arūnas Budrys