- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-25
- Bylos Nr.
- ATP-117-581/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00461-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi J. M. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-12-30 nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-12-30 nutartimi J. M. skundas netenkintas ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos (toliau – Institucija) 2015-10-20 nutarimas dėl administracinės nuobaudos – 57 eurų baudos – paskyrimo už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 174 straipsnyje numatytą pažeidimą paliktas nepakeistas.
Nurodytu Institucijos nutarimu J. M. nubausta už tai, kad ji 2015 m. spalio 7 d., apie 8 val. 00 min., išlipusi iš savo vairuojamo automobilio „Ford Mondeo“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, tai yra A., Š. gatvėje, girdint ir matant pašaliniams asmenims, iškeikė necenzūriniais žodžiais tuo metu gatve einančią V. B. ir tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Šalies argumentai
J. M. apeliaciniu skundu nesutinka su Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-12-30 nutartimi. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl prašo ją panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, išreikalauti papildomus įrodymus – Anykščių rajono apylinkės teismo posėdžio metu įrašytą garso įrašą bei iš Utenos apskrities VPK Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus pareigūnės J. V. garso įrašą.
Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neištyrė visų bylos aplinkybių, nesivadovavo įstatymu ir teisine sąmone, neįvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Byloje nėra surinkta vienareikšmių, objektyvių ir neginčytinų įrodymų, jog ji padarė inkriminuotą pažeidimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ji neigė padariusi teisės pažeidimą, kadangi tą dieną ir tą valandą Anykščiuose, Š. gatve nevažiavo ir V. B. necenzūriniais žodžiais neiškeikė, jokios moters vardu V. B. nepažįsta, V. B. pirmą kartą pamatė teismo posėdyje. Teismui pateikė pažymas apie tai, kad dukra į mokyklą niekada nevėluoja bei pažymą iš darbo, jog į darbą atvyksta apie 7.50 val. Teismas neanalizavo šių pažymų, taip pat neanalizavo, kodėl pareigūnė J. V. negali pateikti garso įrašo apie, kurį davė parodymus teisme. Teismas nesiaiškino, kada galėjo susipažinti su byla ir esančiais įrodymais.
Turimo metu liudytojų, kurie matė įvykį, nenustatyta, jokių daiktinių įrodymų, paliktų pėdsakų neaptikta. Asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą grindžiant prielaidomis. Teismas iš esmės rėmėsi tik nukentėjusios V. B., R. M. paaiškinimu, M. G. tarnybiniu pranešimu, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios policijos pareigūnės J. V. paaiškinimu. Apeliantės paaiškinimų nepaisė ir vertino šališkai. Byloje nepakanka duomenų teigti, jog ji padarė administracinį teisės pažeidimą. Liudytojų parodymai abstraktūs, neanalizuota įvykio vieta. Nei policijoje, nei teismo metu nesakė, kad vyko Š. gatve. Liudytojos J. V. paaiškinimai ne tik neteisingi, bet ir melagingi tuo, kad ji automobilį Ford Mondeo valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) mato keletą metų, nes šis automobilis pirktas Š., užregistruotas 2015-08-26 ir iki įvykio tuo automobiliu važinėjo lygiai mėnesį, anksčiau dvejus metus jokio automobilio neturėjo, o nuo 2006 m. iki 2013 m. turėjo automobilį BMW markės. Anykščiuose matė automobilį tokios pat spalvos ir tokiais pat numeriais VW markės, tikėtina, jog nukentėjusioji ir pareigūnė suklydo.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, jog tiesioginių įrodymų nebuvo surinkta – R. M., M. G., J. V. – įvykio nematė, R. M. apeliantės neatpažino, o nukentėjusioji V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog galbūt iš ūgio ir yra ta moteris. Teismas neįžvelgė pažeidimų, surašant ATP protokolą, nepasisakė dėl skunde minimų pažeidimų.
Apeliantė teigė, jog ji nepadarė teisės pažeidimo, jos kaltė yra grindžiama abejotinais įrodymais, kurie yra visiškai nepagrįsti, prieštaraujantys faktinėms byloje nustatytoms aplinkybėms, todėl teismo 2015-12-30 nutartis ir pareigūnės 2015-10-20 nutarimas yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į J. M. apeliacinį skundą nurodo, kad J. M. padaryto administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta objektyviai bei visapusiškai ir jai paskirta nuobauda yra teisinga ir pagrįsta, todėl nutartis nekeistina. J. M. skunde nurodytos aplinkybės buvo paneigtos tyrimo bei administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimo metu ir turėtų būti laikomos kaip jos bandymas išvengti atsakomybės, kaip pasirinktas gynybos būdas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi J. M. skundas netenkintas ir Institucijos nutarimas, kuriuo J. M. paskirta administracinė nuobauda – 57 eurų bauda - už ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, palikta nepakeista. ATPK 174 straipsnyje įtvirtinta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Apeliaciniame skunde J. M. neigia padariusi jai inkriminuotą pažeidimą, argumentuodama tuo, kad nutarime nurodytoje vietoje ir laiku nebuvo.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apygardos teismas įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad apeliaciniame skunde dėstomas subjektyvus bylos įrodymų vertinimas nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį laikyti nepagrįsta.
Ištyrus bylos įrodymus ir patikrinus byloje esančią medžiagą nėra pagrindo abejoti dėl J. M. kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje.
Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais ir tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti – yra įrodinėjimo proceso elementai. Nagrinėjamoje byloje apeliantės versiją - kad ji nebuvo įvykio vietoje nurodytu laiku ir nukentėjusios neiškeikė - paneigė teisme apklausta nukentėjusioji V. B. ir liudytoja R. M.. Apeliantę kaltinančius parodymus davė ir policijos pareigūnai M. G., J. V., kurie teisme buvo apklausti kaip liudytojai. Šių pareigūnų parodymai, juos gretinant su paminėtais nukentėjusios V. B., liudytojos R. M. parodymais ir kitais bylos įrodymais leidžia tvirtini, jog J. M. nubausta pagrįstai.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad J. M. padarė ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą. Teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Ir nors J. M. neigia padariusi jai inkriminuotą pažeidimą, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tiek pirminiuose savo paaiškinimuose, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji V. B. parodė, kad 2015-10-07 apie 8.00 val. Š. g. būtent J. M. ją iškeikė necenzūriniais žodžiais. Nukentėjusioji paaiškinime pareigūnams nurodė ją iškeikusios moters požymius ir teigė, galinti atpažinti (b. l. 20), teisme nukentėjusioji V. B. (b. l. 38) taip pat nurodė, jog anksčiau ją iškeikusios moters nebuvo mačiusi, tačiau po incidento teko kelis kartus ją matyti, vėliau pamatė, kur ji gyvena – (duomenys neskelbtini), taip pat matė tą automobilį mieste, o teismo posėdžio mato prieš save. Nukentėjusios nurodytas įvykio aplinkybes patvirtino liudytoja R. M., parodydama, jog matė iš priekio važiuojantį tamsiai raudonos ar vyšninės spalvos automobilį (b. l. 22), numerio neįsidėmėjo, pravažiavus automobiliui, išgirdo triukšmą, atsisukusi pamatė, kad iš minėto automobilio išlipusi moteris garsiai šaukė ant V. B., išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, buvo apstulbusi nuo tokio moters elgesio (b. l. 22-23), teisme ši liudytoja analogiškai parodė (b. l. 38). Nors liudytoja R. M. teisme negalėjo patvirtinti, jog V. B. iškeikusi moteris yra apeliantė, tačiau gretinant R. M. parodymus su nukentėjusios nuosekliais, kitiems bylos įrodymams neprieštaraujančiais parodymais, nėra pagrindo padaryti priešingą išvadą nei padarė pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, jog Institucijos nutarimas pripažinti J. M. kalta dėl pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, yra pagrįstas. Aukštesnysis teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog R. M. ir V. B. parodymai sutapo reikšmingose aplinkybėse – jos abi vienodai parodė apie pažeidėjos vairuoto automobilio lango nenuvalymą, apie vartotus keiksmažodžius, laiką ir vietą, automobilio spalvą. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tiek paaiškinime, tiek parodymuose, teiktuose kelis kartus apklausiant nukentėjusiąją ir liudytoją R. M. teisme, jos įvykio seką dėstė nuosekliai, logiškai ir vertinti jų parodymų kaip prieštaringų ar šališkų nėra jokio pagrindo. Nei nukentėjusios, nei liudytojos R. M. suinteresuotumas apkalbėti apeliantę ar siekis iškreipti įvykio situaciją nėra nustatytas. Jos iki šio įvykio su J. M. nebuvo pažįstamos. Apeliantė teigia, jog teismas nepasisakė, dėl jos (apeliantės) pateiktų pažymų iš mokyklos ir dėl pažymos iš jos darbo, kurios anot apeliantės, įrodo jos nekaltumą, tačiau akivaizdu, jog pateiktos pažymos niekaip nepaneigia J. M. inkriminuoto pažeidimo ir jos parodymų, kad ji 2015-10-20 apie 8.00 val. įvykio vietoje nebuvo. Pažyma iš mokymo įstaigos (b. l. 44) patvirtina K. M. mokymosi faktą ir faktą, jog ji į pamokas nevėluoja, o Ataskaita iš apsaugos tarnybos (b. l. 46) nurodo, kad 2015-10-07 vartotojai 009 ir 007 signalizaciją išjungė atitinkamai 06:01:59 ir 08:02:41 val.
Apeliantė, kategoriškai nesutikdama su teismo išvadomis, savo apeliaciniame skunde nenurodo jokių naujų faktinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, taip pat nenurodo jokių naujų objektyvių įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jos kaltės padarius ATPK 174 straipsnyje, numatytą pažeidimą.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino, atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, todėl teismo nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta. Šios išvados nekeičia ir kaip deklaratyvūs vertintini apeliantės teiginiai apie apylinkės teismo padarytus procesinius pažeidimus nagrinėjant bylą, įrodymų analizės nepakankamumą ir šališkumą, priimant skundžiamą nutartį, taip pat padarytus pažeidimus surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą. Atskirai pažymėtina tai, jog apeliantė teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo išvardyti žodžiai, kuriais J. M. iškeikė V. B., tačiau tiek policijos pareigūnams duotuose paaiškinimuose nukentėjusioji, liudytoja R. M., o taip pat nagrinėjant bylą teisme nurodė, kokiais necenzūriniais žodžiais J. M. iškeikė V. B., ir šie parodymai yra užfiksuoti procesiniuose dokumentuose (jų paaiškinimuose ir teismo posėdžio protokole). Tiek nutarimas, tiek nutartis yra oficialūs dokumentai ir įvardyti keiksmažodžius bei necenzūrinius žodžius yra neetiška bei nepriimtina.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas byloje surinktus rašytinius įrodymus ir apklaustų liudytojų, nukentėjusios parodymus būtų vertinęs, pažeisdamas procesinių normų reikalavimus.
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (1997m.gruodžio 19 sprendimas byloje Helle v. Finland). Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, jog apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų ir negali būti vertinami kaip pagrindas naikinti skundžiamą nutartį, todėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-12-30 nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutaria:
palikti Anykščių rajono apylinkės teismo 2015-12-30 nutartį nepakeistą ir J. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja paskelbimo dieną.