- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-12-05
- Bylos Nr.
- 1-3016-891/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47451-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Kaltinamasis
- V. L.
- Kategorijos
Įžanginė dalis
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – Vilniaus m. sav., teistas:
2008-10-31 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams ir 5 mėnesiams;2011-02-01 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;2011-02-23 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 60 parų arešto; 2011-06-23 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;2011-09-28 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011-02-01 ir Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-02-23 nuosprendžiais, subendrintais Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-06-23 nutartimi, paskiriant galutinę subendrintą 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose; 2015-10-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 20 parų areštu;
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2016-09-29, apie 10.00 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), paprašė O. N. leisti pasinaudoti jos mobiliojo ryšio telefonu „Samsung“ (IMEI (duomenys neskelbtini) eurų vertės, ir paėmęs telefoną pasišalino iš buto, tokiu būdu jis pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. N. 159 eurų dydžio turtinę žalą.
Šiais veiksmais V. L. padarė BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą.
V. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta rašytine bylos medžiaga.
Kaltinamojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2016-09-29, apie 09.30 val., buvo prie Naujosios Vilnios turgaus, kur atsitiktinai sutiko savo pažįstamas moteris – S. ir O., kurių pavardžių nežino, kur jos gyvena - taip pat nežino. Visi kartu nusprendė nueiti pas kitą pažįstamą J., kurio pavardės taip pat nežino, gyvenantį netoli Naujosios Vilnios turgaus, išgerti alkoholio. Todėl apie 10.00 val. atėjo namo pas J., adresu (duomenys neskelbtini). Visi sėdėjo viename kambaryje, bendravo, išgėrinėjo. Tuo metu O. kažkas paskambino telefonu, ji pakalbėjo, padėjo ragelį. Tada jis sumanė pavogti tą telefoną, todėl paprašė jos telefono, pasakė, jog nori paskambinti. O. davė jam savo mobilų telefoną. Paėmęs telefoną jis pavaizdavo, jog kažkam skambina, išėjo pro duris į koridorių bei pabėgo. Iš karto nuvažiavo į Vilniaus autobusų stotį, kur nepažįstamam vyriškiui už 40 eurų pardavė pavogtą telefoną, pinigus išleido savo reikmėms. Vyriškis, kuriam pardavė telefoną, buvo maždaug jo amžiaus, jokių požymių neįsidėmėjo, atpažinti negalėtų. Po įvykio O. daugiau nematė. Dėl to, kad pavogė iš O. telefoną, labai gailisi, artimiausiu metu susitars su ja dėl žalos atlyginimo (b. l. 33-35).
Nukentėjusiosios O. N. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2016-09-29 apie 10.00 val., buvo svečiuose bendrabutyje, esančiame šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, Vilniuje, tikslaus adreso nežino, pas pažįstamą vardu I., minėto bendrabučio 48 kambaryje. Kartu su ja svečiuose buvo pažįstama S., pavardės nežino, ir iš matymo pažįstamas V., su kuriuo susipažino labdaros valgykloje. V. sutiko pakeliui, einant pas Joną į svečius. Kadangi jos turėjo išgerti, pasiūlė V. eiti kartu. Atėję į svečius visi kartu vartojo alkoholį, bendravo. Jai kažkas paskambino į mobilų telefoną, todėl ji ištraukė telefoną iš kuprinės ir pradėjo kalbėtis. Baigus pokalbį V. paklausė, ar ji turi telefono sąskaitoje pinigų ir paprašė paskambinti. Ji sutiko ir pasakė, jog pati surinks telefono numerį, tačiau V. paprašė pats. Paėmęs telefoną pradėjo skambinti, po to pasakė, jog jam trukdo televizorius ir išėjo iš kambario į laiptinę. Svetlana pasakė jai, kad eitų pažiūrėti, kur išėjo V.. Išėjusi ji išgirdo, kad laiptinėje kažkas bėga ir suprato, jog telefoną iš jos pavogė (b. l. 8, 9).
2016-10-07 Savanoriško daiktų pateikimo protokolu O. N. ikiteisminiam tyrimui pateikė mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ (IMEI (duomenys neskelbtini)) įsigijimo dokumentus, iš kurių matyti, kad telefono vertė yra 159 eurai (b. l. 11-13).
2016-10-18 Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo įrašų kartotekų protokolu, kuriame užfiksuota kaip O. N. pagal veido bruožus atpažino asmenį, tai yra V. L., 2016-09-29 pavogusį jos mobiliojo ryšio telefoną (b. l. 14-16).
Liudytojo J. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2016-09-29, tikslaus laiko neprisimena, pas jį į svečius atėjo pažįstami – S., pavardės nežino, jos draugė O. ir jų bendras pažįstamas V.. Jų pavardžių nežino ir gyvenamųjų adresų taip pat nežino. Jie visi sėdėjo jo kambaryje, bendravo. Po maždaug po 1,5 val. O. kažkas paskambino telefonu, ji pakalbėjo, baigė pokalbį ir tada V. paprašė jos telefono taip pat paskambinti. O. davė jam savo mobilų telefoną, V. pradėjo kažkam skambinti, po to su telefonu išėjo į koridorių. S. ir O. išėjo iš paskos, ir kiek jis girdėjo, V. jau koridoriuje nebuvo. Po kelių minučių S. ir O. grįžo ir pasakė jam, kad V. pabėgo su O. telefonu (b. l. 24-25).
Liudytojos S. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Kitame kambaryje (48A) gyvena vyras, vardu J., pas kurį į svečius dažnai ateina asocialūs asmenys. 2016-09-29 ji buvo darbe, tačiau iš kitų kaimynų žino, kad pas J. svečiavosi dvi moterys, viena buvo jos pažįstama, vardu S.. Kiek žino, iš kitos moters buvo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas, daugiau įvykio aplinkybių nežino (b. l. 21-22).
Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis V. L. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2016-09-29, apie 10.00 val., būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), paprašė O. N. leisti pasinaudoti jos mobiliojo ryšio telefonu „Samsung“ (IMEI (duomenys neskelbtini)), 159 eurų vertės (vertė didesnė nei 3 MGL, bet mažesnė nei 5 MGL), ir paėmęs telefoną pasišalino iš buto, tokiu būdu jis pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. N. 159 eurų dydžio turtinę žalą. V. L. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų padarinius ir to siekė. Veika yra baigta, nes pagrobtu telefonu V. L. turėjo galimybę disponuoti (telefoną pardavė). Kaltinamojo V. L. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, V. L. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – areštu, bei jos dydžiu (b. l. 81-82).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas baudžiamasis nusižengimas nuosavybei, veika baigta, veikta tiesiogine tyčia, padaryta žala, telefonas negrąžintas), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. L. - praeityje teistas (b. l. 44-58), daug kartų baustas administracine tvarka, tame tarpe nemažai kartų už smulkųjį svetimo turto pagrobimą (b. l. 59-67), nedirba, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 37), tirtas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, nuo 1987-11-30 iki 1987-12-09, diagnozė: praktiškai sveikas (b. l. 38), į Vilniaus priklausomybės ligų centrą per penkerių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo, 1994-04-08, 1994-05-22, 2006-07-10 ir 2016-08-18 buvo pristatytas į apsvaigimo nustatymo med. Apžiūros kabinetą, išvada: 1994-04-08 ir 1994-05-22 šlapime rastas morfinas, 2006-07-10 ir 2016-08-18 – vartojęs psichoaktyvią medžiagą (b. l. 39), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2016-11-21 specialisto išvadoje Nr. 89TPK-602/2016 nurodyta, kad V. L. skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 43). Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas arešto dydis – 30 parų, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį pagrindo nėra.
Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis pilnai pripažino savo kaltę, V. L. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kaltinamajam V. L. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirta jokia kardomoji priemonė. Šiuo metu nėra kardomosios priemonės skyrimo pagrindų ir sąlygų, todėl iki bausmės vykdymo pradžios kaltinamajam kardomoji priemonė neskirtina.
O. N. 2016-10-25 pareiškė 159 € civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 17). Raštu kaltinamasis V. L. ir nukentėjusioji O. N. susitarė dėl 159 € žalos atlyginimo sąlygų ir termino. V. L. ir O. N. susitarimas dėl žalos atlyginimo tvirtintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. L. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto, bausmę atliekant areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo vykdant teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
Kaltinamajam iki bausmės vykdymo pradžios kardomosios priemonės neskirti.
Patvirtinti V. L. ir O. N. susitarimą dėl 159 € turtinės žalos atlyginimo, pagal kurį V. L. įsipareigojo iki 2016-12-01 O. N. atlyginti minėtą žalą už pavogtą telefoną 159 €, o O. N. su tokiomis sąlygomis sutiko.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.