- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-13
- Bylos Nr.
- 2A-944-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Dalia Kačinskienė (pran.), Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- D. K.
- Išvadą teikia
- Vilniaus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. V. ieškinį atsakovui D. K., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą byloje, - Vilniaus m. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai, dėl išlaikymo vaikui padidinimo ir pagal atsakovo D. K. priešieškinį ieškovei R. V., dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnybai, dėl tėvystės nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė R. V. 2007-10-24 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė pakeisti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2000-03-30 nutarimu iš atsakovo priteisto sūnaus L. K. išlaikymo formą bei dydį iš ¼ visų rūšių pajamų kiekvieną mėnesį, bet ne mažiau kaip 1 MGL, į 650 Lt/ mėn. iki vaiko pilnametystės (t.1, b.l.1-2, 119-123). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) jiems su atsakovu gimė sūnus L. K.. Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2000 m. priteisė iš atsakovo ¼ visų rūšių jo pajamų kiekvieną mėnesį, bet ne mažiau kaip 1 MGL išlaikyti sūnų. Ši suma akivaizdžiai nepakankama patenkinti net minimalius (fiziologinius) vaiko poreikius. Pateikė išlaidų vaikui lentelę, pagal kurią ieškovė išleidžia jam iki 1300 Lt/mėn. Ieškovės nuomone, atsakovas finansiškai pajėgus teikti 650 Lt/ mėn. išlaikymą, nes jis dirba pagal darbo sutartį ir verslo liudijimą; pastaraisiais metais įsigijo butą, transporto priemonių. Tuo tarpu ieškovė augina kitą (nesantuokinį) vaiką ir yra vaiko priežiūros atostogose.
Atsakovas D. K. pareiškė priešieškinį dėl tėvystės nuginčijimo (t. 1, b.l.23-25), kurio vėliau atsisakė (t. 1, b.l.59).
Atsiliepimas
Atsakovas D. K. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies, neprieštaravo, kad iš jo būtų priteistas 300 Lt/ mėn. išlaikymas sūnui (t. 1, b.l.135-139). Pasak atsakovo, išlaidos vaiko poreikiams mažintinos iki 605 Lt/ mėn., atsižvelgiant į Švietimo ir mokslo ministro ar Sveikatos ministro įsakymais patvirtintas normas (maitinimo, higienos ir t.t.). Tikina, jog jo turtinė padėtis yra ganėtinai sunki: pajamos iš individualios veiklos nestabilios, statybų ir remonto srityje didelė konkurencija; butą padėjo įsigyti uošviai dovanodami dukrai 105 000 Lt, taip pat atsakovas su žmona paėmė kreditą iš banko; atitinkamai 1992 m. ir 1993 m. automobiliai praktiškai beverčiai.
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2008-06-11 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, t.y. pakeitė Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2000-03-30 nutarimu iš atsakovo priteisto sūnaus L. K. išlaikymo formą ir dydį, priteisdamas po 500 litų kas mėnesį periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės, pradedant skaičiuoti nuo 2007-10-24, o bylą dalyje dėl tėvystės nuginčijimo nutraukė (t. 2, b.l.83-86). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog po ankstesnio teismo sprendimo dėl išlaikymo vaikui priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Įvertinęs šalių turtinę padėtį (kiekvienam ieškovės šeimos nariui tenka po 633 Lt/ mėn., atsakovo – 1 519 Lt/ mėn.), nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, įsipareigojimų dydį kitiems kreditoriams teismas išlaikymą sūnui padidino iki 500 Lt/ mėn. (CK 3.201 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Ieškovė R. V. apeliaciniu skundu (t. 2, b.l.87-91) prašo pakeisti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008-06-11 sprendimą ir padidinti iš atsakovo priteisto išlaikymo sūnui dydį nuo 500 Lt/ mėn. iki 0,8125 MMA. Apeliacinį skundą motyvavo tuo, jog teismas ignoravo vaiko poreikius. Atsakovas nepaneigė, kad 1 300 Lt/ mėn. berniuko išlaikymo suma būtų neadekvati jo poreikiams. Kadangi atsakovas nebuvo pareigingas tėvas, susidarė išlaikymo įsiskolinimas, netgi skaičiuojant po 1 MGL/ mėn. Anksčiau išlaikyti sūnų apeliantei padėjo jos tėvai. Atsakovo siekis pasigerinti materialines gyvenimo sąlygas nėra pateisinama priežastis sumažinti išlaikymo dydį vaikui (CK 3.3 str. 1 d). Bylą nagrinėjęs teismas nepasisakė dėl tėvų dalių dydžio proporcingumo požiūriu. Atsakovas slepia oficialias pajamas, yra darbingas (jaunas ir sveikas), kitų išlaikytinių nėra, todėl turi teikti didesnę dalį išlaikymo nei ieškovė. Teismas nenurodė išlaikymo mokėjimo pradžios. Galiausiai prašo periodinių išmokų dydį susieti su MMA, nes iki šiol CK 3.208 str. numatyta indeksavimo tvarka nenustatyta.
Atsiliepimas
Atsakovas D. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą skundo nepripažino bei prašė Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2008-06-11 sprendimą palikti galioti nepakeistą (t. 2, b.l.96-98). Akcentavo, jog vaiko poreikių lentelėje ieškovės nurodyti duomenys neatitinka mažamečio vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui ir/ ar kitokiam ugdymui. Ieškovės turtinė būklė nustatyta pagal dabartinę situaciją, tačiau ji nepateikė į bylą įrodymų apie iki vaiko priežiūros atostogų gautą darbo užmokestį. Kas mėnesį atsiskaičius su kreditoriais (t.y. banku, ieškove pagal skundžiamą sprendimą, už studijas su aukštąja mokykla) atsakovo šeimos nariams lieka po 552 Lt, arba maždaug tiek pat, kiek reikia išlaikyti sūnų. Jei apeliacinis skundas būtų patenkintas, ieškovės šeimos narių gaunamų pajamų vidurkis būtų gerokai didesnis negu atsakovo, nes apeliantė finansinių įsipareigojimų kreditoriams neturi.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacijos tikslas ir paskirtis – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde išdėstytus nesutikimo su teismo sprendimu motyvus bei teisinius argumentus, patikrina skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisinį, faktinį, taip pat ir absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 263 str., 320 str., 329 str.).
CPK normos įtvirtina pirmosios instancijos teismo pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes bei, įvertinus byloje esančius įrodymus, nustatyti objektyvią tiesą, priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas (CPK 185 str.), šias išvadas iš esmės tinkamai motyvavo.
CK 3.192 str. 1 d. yra įtvirtinta absoliuti tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ( CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). Nagrinėjamojoje byloje kilo šalių ginčas dėl atsakovo, kuris yra ieškovės sūnaus tėvas (t.1, b.l. 4), išlaikymo formos ir dydžio, jos adekvatumo vaiko poreikiams, šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymo. Teismas pagal vaiko motinos ar tėvo prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą, o tokiam prašymui pareikšti nėra nustatyta jokių sąlygų ar apribojimų (CK 3.201 str. 3 d.). Šiuo atveju vietoj anksčiau galiojusio įstatymo įtvirtintos tam tikros darbo užmokesčio dalies kaip išlaikymo vaikui ieškovė (apeliantė) prašė nustatyti išlaikymo formą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis tvirta pinigų suma – po 650 Lt/ mėn., ir būtent tokį jos pareikštą reikalavimą teismas išnagrinėjo. Klausimas dėl periodinių išmokų dydžio susiejimo su MMA, motyvuojant iki šiol CK 3.208 str. numatytos indeksavimo tvarkos nenustatymu, pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas ir nebuvo vertinamas tokio reikalavimo pagrįstumas, o CPK 312 str. draudžia apeliaciniame skunde kelti tokius reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme ir šio teismo nebuvo išnagrinėti. Apeliacinis procesas nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, o apeliacinės instancijos teismas nekompetentingas nagrinėti bylą kaip pirmoji instancija, todėl, tikrindamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas pirmosios instancijos teismo nustatytų bylos nagrinėjimo ribų. Priešingas traktavimas nebūtų suderinamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės funkcija, neatitiktų civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 str.), įtvirtinančio bylos šalims pareigą galutinai suformuluoti savo reikalavimus dar rengiantis teisminiam bylos nagrinėjimui (CPK 226 str.). Todėl šis apeliantės skundo argumentas plačiau neanalizuotinas.
Kiti apeliantės skundo argumentai dėl priteistos kaip išlaikymas sumos neadekvatumo (neatitikimo) vaiko poreikiams, dėl tėvų dalių (proporcijų) išlaikymo prievolėje nenustatymo atmestini kaip faktiškai ir teisiškai nepagrįsti. Keisdamas išlaikymo formą ir tuo pačiu nustatydamas konkretų išlaikymo dydį vaikui, teismas privalo atsižvelgti į Civilinio kodekso Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas reglamentuojančiame skirsnyje esančias teisės normas. CK 3.201 str. nustato, kad teismas gali (bet neprivalo) sumažinti ar padidinti priteisto išlaikymo dydį, jei po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Apeliantės turtinė padėtis po priteisto išlaikymo laikinai pasikeitė – nors darbo užmokestis, kaip ji pati pripažino, ženkliau nekito, tačiau susilaukus dar vieno vaiko, padidėjo išlaikytinių skaičius; šiuo metu ji yra vaiko priežiūros iki trejų metų atostogose ir laikinai darbo užmokesčio negauna.
Kitas įstatymo nustatytas objektyvus kriterijus – CK 3.198 str., nustatantis išlaikymo pakankamumo bent minimaliems vaikų poreikiams patenkinti ir lygių dalių principus, bei nukrypimo nuo šių principų kriterijus. Tai reiškia, kad nustatant kasmėnesinės periodinės išmokos dydį turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai ( CK 3.192 str. 3 d.), o ne kuris vienas iš tėvų. Byloje nesama duomenų, kad dėl kurių nors jaunesniojo vaiko – dukters J. U., gim. (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 34) priežiūros ar sveikatos ypatumų apeliantei nebūtų galimybės sugrįžti į darbą, pastaruoju metu susiklosčius nepakankamai gerai jos pačios turtinei padėčiai, juo labiau kad gyvena kartu su nedirbančiais tėvais. Todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo nustatyti atsakovui sūnaus L. K. išlaikymo pareigą tokia dalimi ir apimtimi, kokia prašoma.
Įstatymų leidėjo valia, skaičiuojant viso išlaikymo vertę, galima vadovautis CK 6.461 str. 2 d. numatytu kriterijumi, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą (CK Trečiosios knygos 3.196 str. oficialus komentaras, Justitia, Vilnius, 2002). MMA šiuo metu yra 800 Lt. Bylą nagrinėjęs teismas, atsižvelgdamas į apeliantės pateiktus rašytinius įrodymus, teisingai įvertino tokio amžiaus vaiko poreikių apimtį ir kiekvieno iš tėvų materialines galimybes teikti išlaikymą ir nors tiesiogiai to sprendime neįvardijo, faktiškai atsižvelgė į šiuo metu egzistuojančią apeliantės finansinę padėtį ir realiai nukrypo nuo lygių dalių principo, nustatydamas atsakovui didesnę tokios pareigos dalį (2/3 dalis), t.y. beveik dvigubai daugiau, nei tenka pagal MMA kriterijų pačiai ieškovei (apeliantei) (atitinkamai proporcijos 500 Lt ir 300 Lt).
Skundo motyvas dėl datos, nuo kurios priteisiamas išlaikymas, nenurodymo vėlgi atmestinas, sprendimo rezoliucinėje dalyje yra nurodyta, kad 500 Lt išlaikymas priteisiamas nuo 2007-10-24.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingus faktus bei priėmė teisėtą sprendimą, šį sprendimą pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatyminio pagrindo.
Atsižvelgiant į CPK 93 str. 1 d. ir 98 str., nuostatas, iš apeliantės atsakovui priteistinos turėtos 300 Lt teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidos (t.2, b.l. 102). Skundo netenkinant, apeliantei šios rūšies išlaidos negali būti kompensuojamos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismas 2008 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. V. 300 (tris šimtus) litų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų D. K. naudai.