Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą dėl perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė atskirąjį ir apeliacinį skundus (b. l. 63–64), kuriuose nurodė, jog pageidauja būti perkeltas į Lukiškių TI-K.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, kadangi jis per teismo nutartimi nustatytą terminą nepašalino skundo trūkumų, teisėtumas ir pagrįstumas.

Visų pirma, pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla pagal atskirąjį skundą pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) 148 str.; Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Akcentuotina, jog nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino ABTĮ 5, 23, 24, 33, 39 straipsniuose. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). ABTĮ 37 straipsnio 1 dalis numato, jog gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia ne vėliau kaip per septynias dienas priimdamas nutartį. Jeigu skundas (prašymas) neatitinka šio įstatymo 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Šiame kontekste pabrėžtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė: teismas suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., LVAT 2015 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1164-502/2015 ir kt.). Teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymų dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti (žr., pvz., LVAT 2012 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012 ir kt.).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris, nustatęs, jog pareiškėjo skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, 2016 m. sausio 20 d. nutartimi (b. l. 24–25) nustatė pareiškėjui terminą iki 2016 m. vasario 4 d. šioje nutartyje nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, t. y. pareiškėjui siekiant būti perkeltam iš vienos pataisos įstaigos į kitą, skųsti teismui nepalankų jam Kalėjimų departamento sprendimą, t. y. suformuluoti reikalavimą dėl tokio sprendimo panaikinimo, taip pat, skundžiant Kalėjimų departamento sprendimą, pastarąjį pateikti teismui, Kalėjimų departamentą nurodyti kaip atsakovą bei sumokėti 28 Eur žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą bei įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo, o tuo atveju, jeigu pareiškėjas praleido terminą Kalėjimų departamento sprendimui apskųsti, pateikti teismui prašymą dėl šio termino atnaujinimo, nurodant termino praleidimo priežastis ir pateikiant jas patvirtinančius įrodymus. Pabrėžtina, jog iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėta nutartis pareiškėjui asmeniškai ir pasirašytinai buvo įteikta 2016 m. sausio 27 d. (b. l. 40–41). Tačiau nei per Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartyje nustatytą terminą (iki 2016 m. vasario 4 d.), nei iki ginčijamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutarties priėmimo dienos teismo nustatytų skundo trūkumų pareiškėjas nepašalino ir nepateikė prašymo pratęsti terminą trūkumams pašalinti. Atskirajame skunde pareiškėjas taip pat nenurodė jokių priežasčių, sukliudžiusių jam iki teismo nustatyto termino pabaigos, t. y. iki 2016 m. vasario 4 d., pašalinti skundo trūkumus ar pateikti prašymą pratęsti terminą skundo trūkumams pašalinti. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nutarė pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu, buvo priimta 2016 m. vasario 22 d., t. y. praėjus beveik mėnesiui nuo teismo nutarties, kuria pareiškėjui buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, įteikimo pareiškėjui dienos, tačiau visą nurodytą laikotarpį skundo priėmimo klausimu ir bylos eiga pareiškėjas iš esmės visiškai nesidomėjo ir skundo trūkumų nepašalino. Tai įvertinusi, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas. Šiuo aspektu kartu pabrėžtina, kad, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, teismo nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai, pašalinus skundo trūkumus, kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.