- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-06-14
- Bylos Nr.
- ATP-627-628/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigita Bieliauskienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria S. B. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimas paliktas nepakeistas;
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos pareigūnas G. B. nutarimu Nr. 10N-1661221-12 S. B. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d., 124² str. 1 d., 124¹ str. 1 d. paskyrė galutinę subendrintą 500 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams, už tai, kad jis 2012 m. gegužės 11 d., apie 8 val. 20 min., Vilniuje, Geležinio Vilko g. – Gerosios Vilties g., vairuodamas automobilį Ford Mondeo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė kelio ženklo 507 reikalavimus, kirto ištisinę kelio ženklinimo 1.1 liniją, į sankryžą įvažiavo degant draudžiamam šviesoforo signalui, taip sukėlė grėsmę eismo saugumui.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi S. B. skundo netenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį naikinant ją dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., kitoje dalyje palikti galiojančias paskirtas administracines nuobaudas bei paskirti jam galutinę 200 (dviejų šimtų) litų administracinę nuobaudą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas neneigia padaręs Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 1 d. ir 124¹ str. 2 d. numatytus pažeidimus dėl kelio ženklų reikalavimų nesilaikymo, tačiau kategoriškai nesutinka dėl Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. (pavojingo vairavimo) pažeidimo padarymo.
Teigia, kad 2012 m. gegužės 11 d. su administracinio teisės pažeidimo protokolu buvo netinkamai supažindintas. Protokolą gavo pasirašyti tarnybinėje patrulių mašinoje (pilkos spalvos be jokių skiriamųjų spec. ženklų ir švyturėlių) su juodai tamsintais galiniais langais. Pažymi, kad minėtą protokolą pasirašė prieblandoje, protokolas buvo surašytas neaiškiu raštu - sunkiai įskaitomas ir nesuprantamas. Dėl administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų ATPK straipsnių nežinojimo buvo suklaidintas, ką konkrečiai pažeidė, todėl ir pasirašė, gailisi tik dėl vieno iš kelių nurodytų pažeidimų.
Nurodo, kad eismo įvykio schema buvo subraižyta vienašališkai ir jo, t. y. S. B., nepasirašyta. Schema neatitiko realybės dėl kelių aspektų. Eismo įvykio schemoje nurodytas sankryžos mastelis yra iškraipytas ir netikslus, todėl neatitinka realių eismo juostų pozicijos sankryžoje bei važiuojamųjų kelio dalių sankirtos (ploto, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus išorinius susikertančių važiuojamųjų kelio dalių kraštus). Be to, neteisingai nurodyta apelianto vairuojamo automobilio sustojimo vieta sankryžos dalyje – administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad S. B. sustojo ant priešpriešinės eismo krypties juostos, kuria į sankryžą įvažiuoja transporto priemonės sukdamos iš kairės, t.y. iš Gerosios Vilties gatvės, nors jo automobiliui pilnai pakako vietos sustoti už perėjos iki eismo juostos iš Gerosios Vilties gatvės; savo sustojimu netrukdė nei už nugaros stovėjusiems automobiliams, nei pėstiesiems, kurių tako apeliantas neužkirto.
Pažymi, kad eismo įvykio schemoje nenurodytas šviesoforas su papildoma žalios rodyklės lentele. Šis esminis schemos elementas buvo visiškai nevertintas posėdžio metu, nes jis buvo policijos pareigūnų nenurodytas. Pats šviesoforo su papildoma žalios rodyklės lentele buvimo faktas leidžia įvažiuoti į sankryžą net ir degant raudonam šviesoforo signalui. Tai svarbus argumentas dėl Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. pavojingo vairavimo nuginčijimo. Tačiau, tai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo įvertinta.
Pabrėžia, kad eismo įvykio schemoje nurodyta jo automobilio judėjimo kryptis yra neaiški ir nubrėžta bei perbraižyta keletą kartų. Akivaizdžiai matomas brėžinio pataisymas, kad pastarasis pažeidė ištisinę kelio ženklinimo liniją, tačiau, ištisinė kelio ženklinimo linija pasibaigia jau iki pėsčiųjų tako ženklinimo.
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai rėmėsi vien liudytojo A. A. teisme duotais parodymais.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo pateikta.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimu S. B. pripažintas kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d., 124² str. 1 d., 124¹ str. 1 d.. Apeliaciniu skundu neginčijamas pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 1 d., padarymas, tačiau nesutinkama su apelianto veiksmų kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., teigiant, kad savo veiksmais jokios grėsmės eismo saugumui jis nesukėlė, pavojingai nevairavo.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. numato, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d., inter alia, įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Iš šios teisės normos seka, kad asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn pagal šios teisės normos nuostatas, būtina nustatyti, kad jis vienu metu ar paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, bent vienas iš padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų sukėlė pavojingą situaciją.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos vyr. patrulis A. A. tiek savo tarnybiniame pranešime (b. l. 12), tiek vėliau, duodamas parodymus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, aiškiai ir nedviprasmiškai parodė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas S. B. Vilniuje, Geležinio Vilko g. – Gerosios Vilties g. sankryžoje, vairuodamas automobilį, kirto ištisinę kelio ženklinimo 1.1 liniją, tuo pažeisdamas Kelio ženklo 507 reikalavimus, į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Iš šių parodymų matyti, kad S. B., vairuodamas automobilį vienu metu padarė kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus – kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją bei į sankryžą įvažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, kaip to reikalaujama siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. Iš esmės, ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutinka su administracinių teisės pažeidimų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 2 d., 124¹ str. 1 d., padarymu. Tačiau, apeliaciniu skundu S. B. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tokie jo veiksmai sukėlė grėsmę eismo saugumui, teigdamas, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad bent vienas eismo dalyvis dėl tokių jo veiksmų turėjo staigiai keisti važiavimo greitį ar kryptį, todėl jo veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d.
Atsakant į šiuos skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Iš šios nuostatos seka, kad grėsmės eismo saugumui konstatavimui nėra būtinas asmens, kuris dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmų turėjo staigiai keisti judėjimo kryptį ar greitį, pranešimas. Šio fakto konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. Iš nagrinėjamo eismo įvykio schemos (b. l. 12) matyti, kad S. B., vairuodamas automobilį, kirsdamas ištisinę liniją, iš dešinės eismo juostos rikiavosi į kairiąją ir degant raudonam šviesoforo signalui, kirsdamas pėsčiųjų perėją, įvažiavo į sankryžą ir ten sustojo. Pažymėtina, kad degant raudonam šviesoforo signalui, ribojančiam automobilių judėjimą, pėsčiųjų judėjimas yra leidžiamas, todėl vien jau pėsčiųjų perėjos kirtimas ir pervažiavimas ja, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kelia grėsmę eismo saugumui, kadangi pėstiesiems eiti tuo metu buvo leidžiama.
Nors apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad eismo įvykio schema, nubraižyta policijos pareigūno A. A., yra klaidinga, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija nesutinka. Eismo įvykio schemoje aiškiai nubraižyta S. B. vairuojamo automobilio judėjimo trajektorija, nurodytos kitos bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės – kurioje vietoje yra pėsčiųjų perėja, šviesoforas, kaip išsidėsčiusi pati sankryža, kokia automobilių judėjimo trajektorija leidžiama minėtoje sankryžoje. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės – kad eismo įvykio schemoje netiksliai nurodyta S. B. vairuojamo automobilio stovėjimo vieta, nenurodyta, jog šviesoforas buvo su papildoma žalios spalvos rodykle, leidžiančia degant raudonam šviesoforo signalui sukti į dešinę - nėra esminės Lietuvos Respublikos ATPK 124² str. 1 d. prasme. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad S. B., vairuodamas automobilį nagrinėjamu atveju neketino sukti į dešinę, kur automobilių judėjimas degant raudonam šviesoforo signalui leidžiamas. Jis, persirikiavęs į kairiąją eismo juostą, kirtęs pėsčiųjų perėją, sustojęs už jos, ketino važiuoti tiesiai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino aplinkybės, kad šviesoforas buvo su papildoma žalios rodyklės lentele. Esminės reikšmės neturi ir tai, kad eismo įvykio schemoje, nubraižytoje policijos pareigūno A. A., apelianto teigimu, netiksliai nubraižyta jo automobilio stovėjimo vieta. S. B. nurodo, kad jis stovėjo iškart už pėsčiųjų perėjos, tuo tarpu eismo įvykio schemoje nurodoma, kad jis stovėjo eismo juostoje, skirtoje priešpriešiniam eismui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esminės reikšmės šiuo atveju turi tai, kad S. B., vairuodamas automobilį kirto pėsčiųjų perėją degant raudonam šviesoforo signalui, kai pėsčiųjų eismas buvo leidžiamas. Šios aplinkybės neneigia ir pats apeliantas.
Atsakant į apelianto argumentus, kad jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas jam pačiam buvo neaiškus, todėl jis ir nurodė, kad su inkriminuojamais administraciniais teisės pažeidimais sutinka ir gailisi, pažymėtina, kad protokolas S. B. pasirašytas. Savo parašu protokole administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patvirtino, kad jis su protokolu susipažino, jo kopiją gavo, jam paaiškintos jo procesinės teisės. Kaip matyti iš bylos eigos, nesutikdamas su nubaudimu visoje apimtyje, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, t. y. S. B., nutarimą apskundė teismui. Teismas aiškinosi pažeidėjo poziciją dėl jam inkriminuotų pažeidimų. Bylą nagrinėjant teisme S. B. aiškiai nurodė savo poziciją dėl jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų, o būtent, kad ginčija, jog sukėlė grėsmė eismo saugumui. Tokiu būdu, protokole ne visiškai tiksliai nurodyta pažeidėjo pozicija dėl jam inkriminuotų pažeidimų, jokios įtakos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pagrįstumui ir teisėtumui neturėjo. Šis nutarimas byloje apskųstas, pažeidėjas teismo posėdyje išsamiai apklaustas.
Su priimta 2013 04 11 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi apeliacinės instancijos teismas dėl aukščiau išdėstytų motyvu pilnai sutinka, keisti ar naikinti nutarties pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
S. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.