Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V.A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V.A. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2010-11-24 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas 2010 m. lapkričio 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog Vaida sAuga, 2010-11-13, 20.06 val. Tauragėje, Dariaus ir Girėno gatvėje, vairuodamas automobilį „Ford Siera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), per reguliuojamą sankryžą, kai šviesoforo signalas leido važiuoti, nedavė kelio nespėjusiems pereiti pėstiesiems, kirto dvigubą ištisinę liniją, išvažiavo į priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, taip pat prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį – neįsitikino, kad tai daryti saugu ir trukdė kitiems eismo dalyviams. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 5, 8, 35, 105, 106 punktų reikalavimus.

2010 m. lapkričio 24 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus (toliau – ir Institucijos) nutarimu V.A. pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124² straipsnio 1 dalį paskirta 700 litų bauda ir specialiosios teisės atėmimas 5 mėnesiams, pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį paskirta 1 800 litų bauda ir specialiosios teisės atėmimas 22 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi jam paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 1 800 Lt bauda ir specialiosios teisės atėmimas 22 mėnesiams.

Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies (Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis ATPK 297 straipsniu pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

V.A. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 13) bei skundžiamu nutarimu (b.l. 19) paskirta administracinė nuobauda už pavojingą ir chuliganišką vairavimą. Nuobauda paskirta už tai, jog jis, važiuodamas per reguliuojamą sankryžą, kai šviesoforo signalas leido važiuoti, nedavė kelio nespėjusiems pereiti pėstiesiems, kirto dvigubą ištisinę liniją, išvažiavo į priešingos krypties eismą važiuojamojoje dalyje, taip pat prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį – neįsitikino, kad tai daryti saugu ir trukdė kitiems eismo dalyviams.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pavojingą vairavimą, kuris apibrėžiamas kaip transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 124² straipsnį numatyta už šias alternatyvias veikas:

1) vairuotojui vienu metu ar paeiliui padarius kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui;

2) vairuotojui padarius KET pažeidimus, sukėlusius pavojingą situaciją, tai yra privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį, t.y. pažeidimo būdą – chuliganiškas paskatas. Veikos pasirinkimo būdas, kaip ir kiti objektyvios pusės požymiai, turi esminę reikšmę tinkamai juridinei teisės pažeidimo kvalifikacijai. Taip pat būtina nustatyti kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimai kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124² straipsnio 1 ir 2 dalyje. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, jog jis atvažiavo į „Topocentro“ aikštelę susitikti su draugais, tačiau atvažiavę policijos pareigūnai jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė įrodinėjama R.A. paaiškinimu (b.l. 17), kuriame nurodyta, jog 2010 m. lapkričio 13 d. apie 20 val. jis ėjo Dariaus ir Girėno gatve ties „Topo centro“ parduotuve. R.A. paaiškinime nurodė, jog matė, kaip iš parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelės dideliu greičiu prasisukant automobilio ratams išvažiavo automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į Vytauto gatvę ir nemažindamas greičio pasuko į kairę, į Dariaus ir Girėno gatvę. Jis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kurioje buvo prieš atvažiuojančių automobilių, priversdamas juos staigiai stabdyti ir keisti važiavimo juostą, taip sukeldamas avarines situacijas. Automobilis dideliu greičiu įsuko į autoserviso „Gralis“ aikštelę ir pradėjo suktis vietoje, t.y. „piešė saules“. Vėliau dideliu greičiu pervažiavo per Spaustuvės gatvę ir vėl įvažiavo į Dariaus ir Girėno gatvę. Kur toliau važiavo automobilis, nematė. Paaiškinime nurodė, jog tuo metu buvo pasibaigęs spektaklis kultūros rūmuose ir daug pėsčiųjų ėjo per Dariaus ir Girėno gatvę, tačiau minėto automobilio vairuotojas nekreipdamas dėmesio į pėsčiuosius važiavo gatve jų nepraleisdamas. R.A. nurodė, jog labai pasipiktino tokiais vairuotojo veiksmais.

Iš policijos pareigūnų K.L. ir V.S. tarnybinių pranešimų (b.l. 14-15) matyti, jog iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad Dariaus ir Girėno g. parduotuvės „Topocentras“ automobilių stovėjimo aikštelėje stovi automobilis „Ford Siera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas pavojingai ir chuliganiškai vairavo. Nuvykus į minėtą vietą pareigūnai remdamiesi R.A. paaiškinimu surašė V.A. administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokios aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti. Pagal ATPK 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Teismo nuomone byloje pateikti įrodymai yra pakankami V.A. kaltei pagrįsti, nes padarytus pažeidimus matė visiškai atsitiktinis žmogus, ėjęs Dariaus ir Girėno gatve. R.A. paaiškinime aiškiai aprašyti padarytų KET požymiai. Nėra pagrindo abejoti R.A. paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, nes jis nėra pažįstamas su V.A., nėra suinteresuotas bylos baigtimi.

Kaip nepagrįstas atmestinas pažeidėjo teiginys, jog byloje neįrodyta jo kaltės forma, chuliganiškos paskatos, nenustatyta, kokius eismo dalyvius jo vairavimas privertė staiga keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Kaip jau minėta, R.A. paaiškinime aiškiai nurodyta, jog jis matė, kaip iš spektaklio išėję pėstieji ėjo per pėsčiųjų perėją, tačiau V.A. vairuojamas automobilis jų nepraleido, be to, sukdamas iš Vytauto gatvės į Dariaus ir Girėno gatvę, jis įvažiavo į priešingo eismo juostą, kurioje iš priekio važiavę automobiliai turėjo staigiai stabdyti. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nėra aiškiai įvardinta, jog pažeidėjo veiksmai laikytini padaryti iš chuliganiškų paskatų, tačiau protokole nurodytas administracinis teisės pažeidimas aprašytas pakankamai išsamiai, be to, administracinio teisės pažeidimo protokolas vertinamas kaip visuma kartu su prie jo pridėtu tarnybiniu pranešimu, kuriame V.A. inkriminuotas pažeidimas apibūdintas kaip sukeliantis avarines situacijas ir pavojų eismo saugumui, turint chuliganiškų paskatų. Tai atitinka chuliganiško vairavimo sąvoką. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Teismo nuomone, pažeidėjo elgesys kai automobilių stovėjimo aikštelėje dideliu greičiu buksuojant ratais sukamos „saulutės“, sukeliant realų pavojų sau ir kitiems asmenims, vertintinas kaip chuliganiškos paskatos. Dėl chuliganiškų paskatų padarytas KET vertintinas kaip padarytas tyčia (kaltės forma).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ATKP 124² straipsnyje išvardintas veikas, chuliganiškas vairavimas (2 dalis) yra sunkesnis nusižengimas nei pavojingas vairavimas (1 dalis), jis apima straipsnio 1 dalyje išvardintus veiksmus ir papildomai - pažeidėjo chuliganišką tyčią dėl nusižengimo. Tačiau šios veikos konkuruoja kaip visuma ir dalis, tai yra ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta veika apima ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-4414/2009), todėl nustačius chuliganiško vairavimo sudėtį, veikos atskirai pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį kvalifikuoti nereikia. Sprendžiant ar veika yra chuliganiškas vairavimas ar elementarus kelių eismo taisyklių pažeidimas, reikėtų įvertinti kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdį, atsakant į klausimą ar kelių eismo taisyklės, tame tarpe ir nepraleidžiant per pėsčiųjų perėją einančio pėsčiojo, pažeistos dėl neatsargumo ar tyčia ir iš chuliganiškų paskatų, siekiant pademonstruoti savo išskirtinumą ir sukeliant pavojų eismo dalyviams. Kaip nustatyta iš aukščiau aptartųjų įrodymų, akivaizdu, kad kelių eismo taisyklių reikalavimai buvo pažeisti tyčia (ATPK 10 str.) demonstruojant savo išskirtinumą, tuo sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams, o tuo pačiu sukeliant kitų asmenų neigiamą reakciją ir nepasitenkinimą.

ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, pirmosios instancijos teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą. Teismas sprendžia, kad byloje yra pakankamai įrodymų, kurie neginčytinai patvirtina teisės pažeidimo įvykį, veika pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį aukščiau aptartaisiais įrodymais įrodyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimas naikinamas ir priimamas naujas nutarimas paskiriant administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą.

ATPK 124² straipsnio 2 dalis numato, kad už chuliganišką vairavimą, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui numatyta administracinė nuobauda - bauda vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų. Vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Pažyma apie asmens baustumą (b.l. 20-25) patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo už KET pažeidimus baustas 13 kartų, 2010 m. gegužės 11 d. baustas už greičio viršijimą ir ši administracinė nuobauda buvo galiojanti nutarimo priėmimo metu, todėl pagrįstai inkriminuota kaip atsakomybę sunkinanti. (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Įvertinus aukščiau išvardintas aplinkybes ir laikantis nuobaudos skyrimo taisyklių, V.A. turėtų būti skiriamas pažeidimo sankcijoje numatytos nuobaudos maksimumas. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis negali būti sunkinama dėl jo kreipimosi į teismą, skiriama administracinė nuobauda – 1800 litų bauda ir atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 22 mėnesiams.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2010 m. lapkričio 24 d. nutarimą, kuriuo V.A. pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį ir 124² straipsnio 2 dalį paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 1800 Lt bauda ir specialiosios teisės atėmimas 22 mėnesiams panaikinti ir priimti naują nutarimą.

V.A. patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124² straipsnio 2 dalį ir paskirti administracinę nuobaudą – 1800 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 22 (dvidešimt dviems) mėnesiams.

Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.