Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei Laurai Mačiulytei-Valaitei,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), susituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis N. R. individualioje įmonėje vairuotoju, anksčiau buvęs teistas, tačiau teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. T. kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. gruodžio 25 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, žodinio konflikto su sutuoktine D. T. metu, jai atidarius gyvenamojo namo lauko duris ir pro jas žengiant, tyčia vieną kartą spyrė savo sutuoktinei D. T. į dešinės kojos šlaunį, taip smurtaudamas šeimos narei – sutuoktinei D. T. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinėje šlaunyje.

Kaltinamasis R. T. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad konfliktas vyko 2022 m. gruodžio 25 d. apie 13.00 val. bendruose jų namuose, sutuoktinė buvo blaivi, jis policijos pareigūnams įpūtė 0,6 promilės. Konfliktas prasidėjo kambaryje, o užsibaigė lauke, susibarė su sutuoktine ir jai spyrė į koją, ji iš karto iškvietė policiją, pranešė apie smurtą namuose. Žmona nuo spyrio nepargriuvo. Policija atvažiavo po 15 min., žmona su policijos pareigūnais pakalbėjo ir iškvietė medikus. Blogai vertina savo elgesį, su sutuoktine bendrauja tik per vaikus, jos atsiprašė irgi per vaikus. Pripažino, jog išgeria kai nedirba, kai dirba, tai negeria, nes vairuoja krovinines mašinas. Ginčai su sutuoktine kyla, kai jis išgeria alkoholio, tačiau problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Pažadėjo daugiau nesmurtauti.

Apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis R. T. kaltės dėl nusikaltimo nepripažino, nurodė, jog 2022 m. gruodžio 25 d. vykusio žodinio konflikto metu jis savo žmonai nespyrė, jos kitais būdais nesužalojo, jai jokio fizinio skausmo nesukėlė, su ja artimo kontakto nebuvo. Mano, jog žmona jį šmeižia, nes nori iškraustyti jį iš namų (b. l. 92-95, 106-108).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 218 straipsnio 2 dalimi, 219 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 273 straipsniu, teisminio bylos nagrinėjimo metu taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai, sutiko ir davė parodymus, baudžiamosios bylos aplinkybės nekelia abejonių, kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė bei nukentėjusioji. Sutinkamai su BPK 291 straipsnio nuostatomis paskelbiami kiti faktiniai bylos duomenys, kurie gauti BPK nustatyta tvarka, kurių patikimu abejoti pagrindo nėra ir, kurie patvirtina kaltinamojo kaltę.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad D. T. pranešė, jog 2022 m. gruodžio 25 d. apie 13.00 val. išeinant iš gyvenamo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tarpduryje neblaivus sutuoktinis R. T. spyrė vieną kartą į dešinės kojos šlaunį ir taip sukėlė jai fizinį skausmą (b. l. 7-14).

Nukentėjusioji D. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji su sutuoktiniu R. T. gyvena nuosavame name (duomenys neskelbtini). Santuokoje gyvena 29 metus. Apie mėnesį laiko jų santykiai yra pašliję, nebendrauja. Jie miega atskirai, vyras būna antrame namo aukšte, o ji – pirmame namo aukšte. Santykiai pašlijo dėl to, kad jis elgiasi ir bendrauja su ja nepagarbiai, pastoviai ją keikia necenzūriniais žodžiais. 2022 m. gruodžio 25 d. apie 13.00 val. apsirengusi ji R. pasakė, kad važiuoja pas savo motiną. Jis jai atsakė ,,į bomžyną eini“. Vyrui ji kažką atsakė. Jai išėjus iš svetainės, atėjus į prieangį ir atidarant namo lauko duris, pajuto, kad prie jos pribėgo R., kuris nieko nesakęs vieną kartą spyrė jai į dešinę koją. Spirdamas jai pataikė į dešinės kojos šlaunį. Spyris buvo stiprus. Jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Nuo spyrio ji nepargriuvo. Skausmą jaučia ir apklausos metu, skausmas nebuvo trumpalaikis. Kai sutuoktinis jai spyrė, ji tuo metu buvo atidariusi lauko duris ir žengė į lauką. Po spyrio ji iškart uždarė lauko duris, sutuoktinį palikdama prieangyje. Nelaukdama telefonu paskambino 112 ir pranešė, kad vyras prieš ją smurtauja. Atvykus policijos pareigūnams paaiškino situaciją. Kadangi šlaunies srityje jautė skausmą ji išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai apžiūrėjo jos koją, patarė jai gerti vaistus nuo skausmo. Ji iš vyro tokio poelgio nesitikėjo, kai jis jai spyrė, ji buvo išsigandusi. Anksčiau vyras yra prieš ją smurtavęs, buvo pradėta ikiteisminių tyrimų. Vyras jai spyrė tuo metu, kai jos nugara buvo atsukta į jį, nes ji ėjo iš namo. Ji vyrui jokių smūgių nesudavė, prie jo prisilietusi nebuvo (b. l. 7-14).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti, kad buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-21).

Liudytojas E. M. parodė, jog 2022 m. gruodžio 25 d. dirbant kartu su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Birštono policijos komisariato (toliau – ir PK) vyriausiuoju patruliu R. T. apie 13 val. iš Alytaus apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą apie tai, jog (duomenys neskelbtini), vyras spyrė pranešėjai į koją. Atvykus nurodytu adresu, juos kieme pasitiko D. T., o jos sutuoktinis R. T. tuo metu stovėjo lauke ant laiptų prie įėjimo į namą. Jiems atvykus D. T. pasakė, jog jos sutuoktinis R. T. jai, einančiai iš namų, spyrė vieną kartą į dešinę koją, į šlaunį, dėl ko jai skaudėjo ir dar skauda koją. Jiems kalbant D. T. išsikvietė greitosios medicinos pagalbą, kad apžiūrėtų jos koją ir suteiktų pirmąją pagalbą. Apie šį įvykį buvo informuotas Alytaus apskrities VPK budėtojas, kuris į įvykio vietą išsiuntė operatyvinę grupę. Kol atvažiavo operatyvinės grupės pareigūnai, jis daugiau bendravo su D. T., o jo kolega R. T. bendravo su R. T.. Kiek teko jam girdėti iš kolegų, R. T. neigė smurtavęs, t. y. spyręs sutuoktinei D. T. į koją. Jis alkotesterio matuokliu patikrino D. T. blaivumą, ji buvo blaivi, o R. T. pasitikrinti blaivumą atsisakė, nors kai atvyko į įvykio vietą, šis minėjo jog yra vartojęs alkoholio. Kiek jam žinoma, vėliau R. T. sutiko pasitikrinti blaivumą, jam buvo nustatytas 0,69 promilių girtumas. Jis pats asmeniškai neapžiūrinėjo ir nematė D. T. sužalojimo, tai darė atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 34-37).

Liudytojas R. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė jog 2022 m. gruodžio 25 d. dirbant kartu su Alytaus apskrities VPK Birštono PK vyriausiuoju patruliu E. M. apie 13 val. iš Alytaus apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą apie tai, jog (duomenys neskelbtini), vyras spyrė pranešėjai į koją. Atvykus nurodytu adresu, juos kieme pasitiko D. T.. Jos sutuoktinis R. T. tuo metu stovėjo lauke ant laiptų prie įėjimo į namą. Jiems atvykus D. T. pasakė, jog jai einant iš namų, jos sutuoktinis R. T. spyrė jai vieną kartą į dešinę koją, šlaunį. Dėl ko jai skaudėjo ir dar skauda koją. D. T. išsikvietė greitosios medicinos pagalbą, kad apžiūrėtų jos koją ir suteiktų pirmąją pagalbą. Jis R. T. paklausė, kas čia nutiko, bet jis aiškino, jog nieko jis nemušė, sutuoktinei nespyrė ir kad D. T. meluoja. Taip pat pasakė, jog abu su sutuoktine D. T. gyvena tame pačiame name, bet skirtinguose aukštuose, nes yra susipykę, dėl ko susipykę, neminėjo. Tuo metu, kai jis bendravo su R. T., E. M. bendravo su D. T.. Apie šį įvykį buvo informuotas Alytaus apskrities VPK budėtojas, kuris į įvykio vietą išsiuntė operatyvinę grupę. E. M. alkotesterio matuokliu patikrino D. T. blaivumą, ji buvo blaivi, o R. T. pasitikrinti blaivumą atsisakė, nors kai atvyko su kolega į įvykio vietą, R. T. minėjo, jog yra gėręs alkoholio. Atvykus operatyvinei grupei jie išvažiavo tęsti darbą Birštono mieste. Jis pats asmeniškai neapžiūrinėjo ir nematė D. T. sužalojimo, tai darė atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai (b. l. 40-43).

Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad perklausius 2022 m. gruodžio 25 d. D. T. pranešimą Bendrajam pagalbos centrui 112, užfiksuota jog 2022 m. gruodžio 25 d. 13.02 val. D. T. skambino ir pranešė Bendrajam pagalbos centrui apie vyro smurtą prieš ją. Pokalbio metu D. T. pranešė, jog jos sutuoktinis dabar spyrė jai į koją ir, kad policijos pareigūnų ji lauks namuose, (duomenys neskelbtini) (b. l. 44-46).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog apžiūrėtas 2022 m. gruodžio 25 d. pareigūnų atvykusių į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), Body vaizdo kamera B0F1EC60D844 darytas vaizdo įrašas. Vaizdo įraše, pavadinimu „2022_1225_131407_001“, kurio trukmė 5.04 min., užfiksuota jog 2022 m. gruodžio 25 d. apie 13.14val. į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus kieme pasitinka D. T. ir į lauką pro duris ant laiptų išeina R. T.. Atvykusiems policijos pareigūnams D. T. pasako, jog jai, išeinančiai pro duris, R. T. spyrė į koją, grasino. Pareigūnams paklausus, ar asmenys yra vartoję alkoholio, R. T. atsako: „aišku, kad gėriau“. Pareigūnai pakviečia abu asmenis pasitikrinti blaivumą. D. T. prieina prie policijos tarnybinio automobilio, o R. T. atsisako pasitikrinti blaivumą, pasakydamas: „tai kodėl aš turiu pūst?“. D. T. alkotesteriu nustatytas 0.00 promilių blaivumas. R. T. dar kartą atsisako pasitikrinti blaivumą ir lieka toliau stovėti ant laiptų. Pareigūnas paklausia D. T., į kurią koją jai įspyrė, D. T. pasako, jog į dešinę, ir parodydama konkrečią vietą, ranka paliečia savo dešinę šlaunį (b. l. 47-49).

Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK RS tyrėjo R. P. tarnybiniame pranešime užfiksuota, jog alkotesteriu Alcotest 6810 ARFM-0242 2022 m. gruodžio 25 d. 14.19 val. R. T. nustatytas 0,69 promilių girtumas (b. l. 51-52).?

2022 m. gruodžio 25 d. greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, jog: 2022 m. gruodžio 25 d. 13.26 val. buvo gautas iš BPC pranešimas jog reikalinga greitoji medicinos pagalba (duomenys neskelbtini); 13.47 val. atvyko į įvykio vietą; apžiūrėta ir pagalba suteikta D. T.; Grafoje ,,8. Papildoma informacija. Kvietimo rezultatas“ užfiksuota: ,,Pacientei spyrė į dešinę šlaunį. Dešinės šlaunies vidinėje dalyje ir nugarinėje šlaunies dalyje stebimas raumens sustandėjimas. Hematomų nėra. Rekomenduota dėti šaltį ant sužalotos vietos ir nuo skausmo vartoti NVNU.“ (b. l. 56-57).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. gruodžio 28 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) D. T. konstatuota poodinė kraujosruva dešinėje šlaunyje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. gruodžio 25 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas sukėlė fizinį skausmą (b. l. 63-64). ?

Tiek kaltinamojo kaltės pripažinimas teisminio nagrinėjimo metu, tiek pirmiau aptartų duomenų visuma duoda pagrindą išvadai, kad kaltinamasis R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. 2022 m. gruodžio 25 d. apie 13 val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, žodinio konflikto su sutuoktine D. T. metu, jai atidarius gyvenamo namo lauko duris ir pro jas žengiant, tyčia vieną kartą spyrė savo sutuoktinei D. T. į dešinės kojos šlaunį, taip smurtaudamas šeimos narei - sutuoktinei D. T. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva dešinėje šlaunyje. Kaltinamojo veiksmai tyčiniai, tarp kaltinamojo neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, taip pat yra pasekmės – nukentėjusioji jautė fizinį skausmą, taip pat jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo kaltę nežymiai sužalojus nukentėjusiąją ir sukėlus jai fizinį skausmą, taip pat jo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina jo paties teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, jog jis įspyrė išeinančiai pro duris sutuoktinei į koją, taip pat ir nukentėjusios bei liudytojų – policijos pareigūnų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, bei pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys, o sukeltas pasekmes nukentėjusiajai ir sužalojimų padarymo mechanizmą objektyviai patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2022 m. gruodžio 28 d. specialisto išvada. Byloje surinkti įrodymai laikytini tinkamais įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, kuriais abejoti teismas pagrindo neturi ir, kurie neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę. Pirmiau aptarti įrodymai sutampa detalėse, vienas kitą papildo ir, teismo vertinimu, visiškai pagrindžia kaltinamojo kaltę. Tokie kaltinamojo veiksmai netoleruotini ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu, jie atitinka Smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žmogaus teisių ir laisvių pažeidimą, ir atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymius, nes smurtas kaltinamojo buvo vartotas prieš šeimos narį – sutuoktinę.

Bausmė – valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 ir 60 straipsniai). Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Civilinis ieškinys nukentėjusiosios nepareikštas, didelių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajai nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. T. anksčiau buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, todėl baudžiamojo įstatymo prasme laikomas neteistu. Ne kartą jo atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas (b. l. 77-81), nagrinėjamą nusikaltimą padarė turėdamas dvi galiojančias administracines nuobaudas (b. l. 74-76), dirba (b. l. 70-72), karu su sutuoktine augina ir išlaiko vieną nepilnametį vaiką. Prienų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Psichikos sveikatos centre psichikos sveikatos ir priklausomybių ligų priežiūros paslaugos neteiktos, dėl psichikos ligų ar sutrikimų nesikreipė (b. l. 69), todėl abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, į tai, kad prisideda prie šeimos materialiųjų poreikių tenkinimo, nepilnamečio turinčio sveikatos problemų vaiko išlaikymo, dirba vairuotoju, dėl darbo pobūdžio neigia turįs priklausomybę, siekiant kaltinamąjį ne tik nubausti, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir daugiau nebenusikalstų bei tikslu pasiekti bausmės tikslus ir įgyvendinti bausmės paskirtį, užkirsti kelią naujų nusikaltimų darymui ir prevenciškai pataisyti, skirtina prokurorės siūloma bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis ir įpareigojimai skirtini individualizuojant pirmiau paminėtų bylos aplinkybių kontekste, tai yra skiriama vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, uždraudžiant kaltinamajam vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas), nes, kaip nustatyta bylos duomenimis, nesutarimai šeimoje vyksta tik alkoholio poveikyje. Taip pat atsižvelgiant į tai, jog smurtas buvo naudotas prieš moterį, sutuoktinę ir vaikų motiną, kaltinamajam skirtina BK IX skyriuje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas išklausyti smurtinį elgesį keičiančią programą (BK 72² straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis R. T. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. gruodžio 25 d. 14.10 val. iki 2022 m. gruodžio 26 d. 10.41 val. (b. l. 109-119), todėl laikino sulaikymo laikas (1 diena) įskaitytinas į paskirtąją bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Kaltinamajam R. T. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. gruodžio 27 d. nutartimi paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. T. (b. l. 131-133), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. T. visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti darbą/dirbti ir/arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. T. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant R. T. visą bausmės atlikimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir tęsti darbą/dirbti ir/arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti R. T. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią pavestina išklausyt per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką R. T. įskaityti sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2022 m. gruodžio 25 d. 14.10 val. iki 2022 m. gruodžio 26 d. 10.41 val. (1 dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

R. T. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. T. – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės apribojimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi nuteistajam išaiškinti, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.