- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-01
- Bylos Nr.
- 2-481-585/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00135-2015-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- D. G.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo D. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. nutarties, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas D. G. kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę (toliau – BUAB) „Alnora“ bankrotą tyčiniu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi pripažino BUAB „Alnora“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 4 d. nutartimi minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – D. G. prašymą pripažinti BUAB „Alnora“ bankrotą tyčiniu atmetė, priteisė atsakovui L. Č. iš pareiškėjo D. G. 559,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, grąžino atsakovui L. Č. 38 Eur žyminio mokesčio.
Šalies argumentai
3. Atsakovas V. Č. pateikė teismui prašymą išspręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, paskirstymo ir priteisti iš pareiškėjo D. G. atsakovo V. Č. naudai 3 737,29 Eur pirmojoje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 15 d. nutartimi priteisė atsakovui V. Č. iš pareiškėjo D. G. 3 737,29 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
5. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas, 2021 m. vasario 4 d. nutartimi panaikinęs Vilniaus apygardos 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį ir atmetęs pareiškėjo D. G. prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, klausimo dėl atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo nesprendė.
6. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo D. G. prašymas buvo atmestas, t. y. priimtas atsakovams palankus galutinis teismo sprendimas, teismas sprendė, kad pareiškėjas turi atlyginti atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme.
Šalies argumentai
7. Teismas nustatė, kad 2020 m. lapkričio 11 d. V. Č. pateikė prašymą priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Prašyme nurodyta, kad nagrinėjant bylą teisme, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas V. Č. patyrė 3 737,29 Eur išlaidų. Iš pateiktos teisinių paslaugų suvestinės matyti, kad už kitų procesinių dokumentų rengimą (pasirengimą 2020 m. lapkričio 12 d. teismo posėdžiui, atsakovų atstovo paaiškinimus (prezentaciją) išrašyta 851,84 Eur sumos sąskaita, už tripliko rengimą – 299,48 Eur, 399,30 Eur ir 246,24 Eur sumos sąskaitos, už susipažinimą su dubliku – 166,38 Eur, dokumentų (atsiliepimo) pateikimą el. būdu – 6,05 Eur, atsiliepimo į ieškinį rengimą, koregavimą – 31,06 Eur, 88,73 Eur, 86,52 Eur, 578,99 Eur, 452,54 Eur, 530,19 Eur sumos sąskaitos. Suvestinėje nurodytos sąskaitų apmokėjimo datos, mokėjimo dokumentų duomenys, taip pat advokato M. T. patvirtinimas, kad klientas (V. Č.) yra atsiskaitęs už nurodytas paslaugas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti atsakovo V. Č. (mokėtojo) prašymą ir priteisti jam iš pareiškėjo D. G. 3 737,29 Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Pareiškėjas D. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovo V. Č. prašymo netenkinti arba pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį ir priteistinų atsakovui V. Č. bylinėjimosi išlaidų dydį sumažinti iki 630 Eur; priteisti pareiškėjo D. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Atsakovas V. Č. apeliacine tvarka neskundė Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties dėl BUAB „Alnora“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Todėl konstatuotina, kad V. Č. nurodyta Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis tenkino.
9.2. Apeliacinės instancijos teismas išsprendė byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir priteisė bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į šioje byloje priimtą procesinį rezultatą, t. y. priteisė atsakovui turėtas išlaidas. Todėl, atsižvelgiant į šios bylos situaciją, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė apeliacinės instancijos kompetencijai priskirtą klausimą bei nepagrįstai taikė CPK 93 straipsnio 5 dalies nuostatas.
9.3. Atsakovas V. Č., manydamas, kad apeliacinės instancijos teismas nepilnai išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, turėjo teisę kreiptis dėl papildomo sprendimo priėmimo į apeliacinės instancijos teismą pagal CPK 277 straipsnyje įtvirtintas taisykles.
9.4. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sistemiškai aiškinant CPK 93 staipsnyje suformuluotas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) turėjo išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Tokio klausimo perdavimas spręsti pirmosios instancijos teismui prieštarauja proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principui (CPK 7 straipsnis). Nurodytas teismo procesinis veiksmas galimas tik tuo atveju, jeigu iš viso nebūtų paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, todėl apeliacinės instancijos teismui neišsprendus visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, šis klausimas gali būti išspręstas apeliacinės instancijos teismui priimant papildomą sprendimą (nutartį).
9.5. Visos advokato M. T. teismui pateiktoje teisinėje paslaugų suvestinėje suteiktos teisinės paslaugos buvo suteiktos ne vien tik atsakovui V. Č., bet ir kitam atsakovui L. Č.. Atsakovas L. Č. nesinaudojo CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuota teise ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos procese pabaigos nepateikė teismui įstatymų leidėjo reglamentuoto prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
9.6. Skundžiamoje nutartyje teismas tik deklaratyviai išvardino atsakovo V. Č. advokato nurodytas teisines paslaugas bei jų kainą, tačiau visiškai nevertino ar šių išlaidų dydis bei turinys atitinka imperatyvius reikalavimus bei rekomendacijas dėl jų dydžio.
Atsiliepimas
10. Atsakovas V. Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
10.1. Nors 2020 m. lapkričio 11 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų kartu su teisinių paslaugų suvestine buvo teikiamas atsakovo V. Č. vardu, o atskirasis skundas – L. Č. vardu, V. Č. savo pozicijos dėl D. G. pateikto prašymo nekeitė, t. y. jo nepalaikė ir prieštaravo BUAB „Alnora“ bankroto pripažinimui tyčiniu.
Žemesnės instancijos teismas
10.2. Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – atmetė pareiškėjo D. G. prašymą dėl BUAB „Alnora“ bankroto pripažinimo tyčiniu, akivaizdu, kad galutinis rezultatas buvo palankus tiek V. Č., tiek L. Č. ir jie abu yra procesą laimėjusios šalys. Taigi, V. Č. pagrįstai buvo priteistos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
10.3. Vien aplinkybė, kad 2020 m. lapkričio 11 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo pateiktas tik V. Č. vardu, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo skirstyti priteistinas bylinėjimosi išlaidas bei V. Č. priteisti tik pusę prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidų sumos.
10.4. Atsakovus atstovavo tas pats advokatas. Kadangi V. Č. bei L. Č. yra šeimos nariai (t. y. tėvas ir sūnus), atstovavimo išlaidos nebuvo dalinamos. Tačiau tai, kad V. Č. apmokėjo bylinėjimosi išlaidas ir už L. Č. nereiškia, kad ne visos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos.
10.5. Apeliacinės instancijos teismas išsprendė bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje, paskirstymo klausimą, tačiau apskritai nesprendė bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmoje instancijoje, paskirstymo klausimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju turėjo būti taikoma CPK 93 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo išsprendimo būdas, o ne CPK 277 straipsnyje numatytas būdas.
10.6. Priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, realiai patirtos, proporcingos ir atitinkančios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, todėl nėra jokio pagrindo jas mažinti. Ženklus teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų sumažinimaspareiškėjo D. G. prašymu ar dalies patirtų bylinėjimosi išlaidų (pavyzdžiui, už pasirengimą atstovauti teisme) nepriteisimas faktiškai paneigtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, institutą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
12. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi pripažino BUAB „Alnora“ bankrotą tyčiniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. vasario 4 d. nutartimi minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikino ir klausimą išsprendė iš esmės – pareiškėjo D. G. prašymą pripažinti BUAB „Alnora“ bankrotą tyčiniu atmetė, priteisė atsakovui L. Č. iš pareiškėjo D. G. 559,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, grąžino atsakovui L. Č. 38 Eur žyminio mokesčio.
13. Atsakovas V. Č. 2021 m. vasario 11 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme priteisimo. Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2021 m. vasario 15 d. nutartimi prašymą tenkino ir atsakovui V. Č. iš apelianto D. G. priteisė 3 737,29 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė apeliacinės instancijos kompetencijai priskirtą klausimą ir nepagrįstai taikė CPK 93 straipsnio 5 dalies nuostatas. Pasak apelianto, atsakovo V. Č. patirtų bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo klausimas turėjo būti išspręstas remiantis CPK 277 straipsniu, apeliacinės instancijos teismui priimant papildomą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas tokiai apelianto pozicijai nepritaria.
14. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.
15. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2014, kuria atskirajame skunde remiasi apeliantas, nurodė, kad įstatymu yra nustatyta pirmosios instancijos teismui teisė galutinai paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, kai jų nepaskirsto išnagrinėję bylą apeliacinės instancijos ar kasacinis teismai. Vis dėlto nors bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teisė galutinai numatyta pirmosios instancijos teismui, šis klausimas turėtų būti sprendžiamas bylą išnagrinėjusio aukštesnės instancijos teismo, kai šios išlaidos yra aiškiai šalių turėtos, byloje pateikti jų turėjimą patvirtinantys dokumentai, pateiktas šalies prašymas jas atlyginti ir nėra šalių ginčo bei teismui nekyla pagrįstų abejonių dėl jų dydžio.
17. Priešingai, nei teigia apeliantas, minėtoje kasacinio teismo nutartyje nėra konstatuotas CPK 93 straipsnio 5 dalies taikymo negalimumas, apeliacinės instancijos teismui neišsprendus visų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, o tik nustatyta bendra apeliacinės instancijos teismo pareiga išspręsti visų žinomų ir prašomų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tuo atveju, jei klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teismas neišsprendžia, įstatymas numato galimybę šį klausimą išspręsti pirmosios instancijos teismui, remiantis CPK 93 straipsnio 5 dalies nuostata. Be to, nurodytoje byloje nebuvo keliamas klausimas dėl papildomo sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas atsisakė priteisti dalį bylinėjimosi išlaidų, o Lietuvos Aukščiausiasis teismas apeliacinės instancijos teismo nutartį pakeitė ir prašomas bylinėjimosi išlaidas priteisė.
18. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kai apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas atskirąjį skundą ir priimdamas naują nutartį, paskirstė ne visas bylinėjimosi išlaidas. Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės sprendė tik dėl atsakovo L. Č. bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau nesprendė klausimo dėl atsakovo V. Č. bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Todėl atsakovas, nesant išspręsto klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų, padavė prašymą spręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą pirmosios instancijos teismui, kaip tai nustatyta CPK 93 straipsnio 5 dalyje. Pažymėtina, kad atsakovas V. Č. nepateikė jokių procesinių dokumentų bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, neprašė apeliacinės instancijos teismo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad atsakovo V. Č. patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas negalėjo būti sprendžiamas pirmosios instancijos teisme priimant nutartį pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, o galėjo būti išspręstas tik apeliacinės instancijos teismui priimant papildomą sprendimą CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu.
19. Apeliantas skunde akcentuoja, kad visos advokato M. T. teismui pateiktoje teisinėje paslaugų suvestinėje suteiktos teisinės paslaugos buvo suteiktos ne vien tik atsakovui V. Č., bet ir kitam atsakovui L. Č., todėl, apelianto teigimu, atsakovui L. Č. iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos procese pabaigos nepateikus teismui įstatymų leidėjo reglamentuoto prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, atsakovui V. Č. turėjo būti priteista tik 50 procentų patirtų bylinėjimosi išlaidų.
20. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
21. Nagrinėjamu atveju abu atsakovus V. Č. ir L. Č. byloje atstovavo tas pats advokatas. Atsakovai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teikė bendrus procesinius dokumentus, teismo posėdyje abu atsakovus taip pat atstovavo tas pats advokatas. Iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pirmosios instancijos teisme buvo gautas V. Č. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
22. Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo galimybės, kai tokias išlaidas apmoka ne šalis, o kitas, byloje nedalyvaujantis asmuo, yra išaiškinta, kad proceso šalių ar kitų byloje dalyvaujančių asmenų atstovų išlaidos, vadovaujantis tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje galiojančiu principu „tas, kas veikia per kitą, veikia pats“ (lot. – qui fact per alium, facit per se), laikytinos bylinėjimosi išlaidomis kaip pačių atstovaujamųjų išlaidos. Šios byloje dalyvaujančių asmenų atstovų su procesu susijusios išlaidos, taip pat bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo prievolę už byloje dalyvaujantį asmenį, šiam neprieštaraujant, įvykdžiusių kitų, nors ir nedalyvaujančių byloje, asmenų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.50 straipsnis) išlaidos pripažintinos su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis ir dėl jų atlyginimo turi būti sprendžiama. Išlaidos, skirtos byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusio advokato ar advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, yra su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos ir, jeigu CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu yra pateiktas prašymas (tiek raštu, tiek žodžiu teismo posėdyje; tiek byloje dalyvaujančio asmens, tiek jo atstovo) dėl atstovavimo išlaidų priteisimo bei šių išlaidų dydį (realumą) patvirtinantys įrodymai, jų atlyginimo klausimas turi būti sprendžiamas, nepriklausomai nuo to, kas – byloje dalyvaujantis asmuo, kuriam mokama advokato teisinė pagalba realiai buvo suteikta, ar už jį kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo – faktiškai atsiskaitė su byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavusiu advokatu ar jo padėjėju. Nustačius, kad mokama advokato ar advokato padėjėjo teisinė pagalba byloje dalyvavusiam asmeniui buvo suteikta ir dėl išlaidų jai apmokėti atlyginimo kreiptasi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, yra pagrindas priteisti byloje dalyvaujančiam asmeniui atstovavimo išlaidas, nepaisant to, kad už jam suteiktas teisines paslaugas sumokėjo kitas, nors ir byloje nedalyvaujantis, asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009; 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256-684/2015).
23. Taigi, aplinkybė, kad pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas apmokėjo atsakovas V. Č. ir savo vardu pateikė prašymą dėl jų atlyginimo, nesudaro pagrindo spręsti, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė tik atsakovas V. Č.. Kaip jau buvo minėta, abu atsakovus atstovavo tas pats atstovas ir procesiniai dokumentai buvo teikiami bendrai, todėl atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo praktiką, taip pat įvertinus tai, kad civilinės bylos proceso baigtis buvo palanki tiek V. Č., tiek L. Č., darytina išvada, kad abu atsakovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl tokios išlaidos pagrįstai priteistos iš apelianto jas faktiškai patyrusiam asmeniui, atsižvelgiant į tai, kad šis asmuo pateikė atitinkamą prašymą (CK 6.50 straipsnio 3 dalis).
24. Vertindamas atskirojo skundo argumentus, kuriais kvestionuojamas priteistų bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydis, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Minėtas rodiklis 2020 metų II ketvirtį sudarė 1 381 Eur.
25. Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį Rekomendacijoje numatytas 2,5 koeficientas. Taigi maksimali atsakovui atlygintina suma už išlaidas advokatui rengiant atsiliepimą į pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčinio, kuris savo esme ir pobūdžiu prilyginamas atsiliepimui į ieškinį, sudaro 3 452,50 Eur. Iš atsakovo V. Č. pateiktos bylinėjimosi išlaidų suvestinės matyti, kad už atsiliepimo į ieškinį rengimą, koregavimą išrašytos 31,06 Eur, 88,73 Eur, 86,52 Eur, 578,99 Eur, 452,54 Eur, 530,19 Eur sumos sąskaitos. Minėtų išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nurodytos maksimalios už atsiliepimą į ieškinį priteistinos sumos. Pagal Rekomendacijų 8.3 papunktį už dubliką, tripliką numatytas 1,5 koeficientas, todėl maksimali atsakovui atlygintina suma už išlaidas advokatui rengiant tripliką sudaro 2 071,50 Eur. Iš pateiktos bylinėjimosi išlaidų suvestinės matyt, kad už tripliko rengimą atsakovui išrašytos 299,48 Eur, 399,30 Eur ir 246,24 Eur sumos sąskaitos, už susipažinimą su dubliku – 166,38 Eur, dokumentų (atsiliepimo) pateikimą el. būdu – 6,05 Eur sąskaitos. Minėtų išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nurodytos maksimalios už tripliko parengimą priteistinos sumos. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 papunkčiu už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą taikomas 0,1 atlygintinų išlaidų dydžio koeficientas. Už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1–8.19 punktuose, teikimo valandą yra numatytas 0,1 koeficientas (Rekomendacijų 8.20 papunktis). Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama – iki 30 minučių atmetama, 30 minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas). Iš atsakovo pateiktos suvestinės matyti, kad už 6 val. 40 min. (suapvalinus 7 val.) pasirengimą teismo posėdžiui ir paaiškinimų (prezentacijos) teismo posėdžiui rengimą atsakovui išrašyta 851,84 Eur sąskaita. Ši suma taip pat neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių.
26. Taigi, atskirojo skundo argumentų pagrindu negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovui V. Č. iš apelianto bylinėjimosi išlaidas, viršijančias Rekomendacijose nurodytus dydžius. Apelianto samprotavimai, susiję su laiko sąnaudomis ruošiantis bylos nagrinėjimui, nepaneigia atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo bei jų atitikties Rekomendacijoje nustatytiems maksimaliems dydžiams.
Dėl bylos procesinės baigties
27. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi tenkinęs atsakovo V. Č. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tinkamai įvertino ginčo aplinkybes, teisiškai jas kvalifikavo bei vadovavosi Rekomendacijose nustatytais maksimaliais priteistinais dydžiais advokato teisinei pagalbai apmokėti. Apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų
28. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, atsakovas V. Č. įgijo teisę į jo apeliacinėje instancijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
29. Atsakovas V. Č. pateikė prašymą priteisti 1 092,99 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikimą. Kadangi minėta suma viršija Rekomendacijų 8.16 punkto pagrindu apskaičiuotą maksimaliai leistiną priteisti atstovavimo išlaidų sumą už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą (koeficientas 0.4), pagrindo viršyti Rekomendacijose nurodytą užmokesčio dydį byloje nenustatyta, todėl atsakovo prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant jam iš apelianto 581,92 Eur teisinės pagalbos išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui V. Č. ir pareiškėjo D. G. 581,92 Eur (penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą, 92 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.