Kauno apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Vaidotės Žižienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-27539-19,

kurioje S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nedeklaravęs, profesinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, teistas 2014 m. balandžio 8 d. Jonavos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (du epizodai) - laisvės apribojimu 1 m. Bausmę atlikęs 2015 m. gegužės 4 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. R. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2019 m. liepos 1 d. apie 00.21 val., prie Žeimių tako 5 namo, Jonavoje, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - dukra D. I. metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai D. I. į kairę veido pusę ir tris smūgius delnais į galvą, nuo ko nukentėjusioji griuvo ant žemės ir griūdama susimušė nugarą bei dešinę ranką – tokiais veiksmais padarė jai poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir dešinio žasto srityje, odos nubrozdinimus nugaroje – tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. I. sveikatą.

Kaltinamasis S. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino iš dalies, nes dukrai D. sudavė smūgius ne kumščiais, o delnais ir taip pasielgė besigindamas nuo jos isterijos. Dukra D. I. augina du mažamečius vaikus bei globotinius - sesę ir brolį. Apie 20 val. paskambinusi dukra paprašė pasaugoti mažiausią sūnų, kuris dar nevaikšto. Jis sutiko ir su savo sugyventine E. G. atėjo prie Žeimių tako 9 namo, kur su vežimėliu laukė D.. Susitarė, kad vaiką parveš apie 22.30 val., bet atėjus tam laikui, kadangi vaikas buvo ramus, paskambino dukrai ir pasakė, kad gali dar jį pažiūrėti. Jie buvo prie Varnutės tvenkinių, su E. išgėrė alaus. Susiruošus eiti, paskambino D. ir pradėjo šaukti, klausdama kur yra, ji isterikavo ir taip bekalbant telefonu, visi susitiko prie Žeimių tako 5 namo. D. keikėsi necenzūriniais žodžiais, stumdėsi ir sudavė jam smūgius kumščiais į viršutinę kūno dalį. Jautė fizinį skausmą, dešiniam šone atsirado įbrėžimas. Dėl sužalojimų pas teismo medicinos ekspertus nevyks ir nesutinka būti apžiūrėtas gydytojų, dukrai pretenzijų neturi. Kuomet D. puolė, jis besigindamas sudavė jai delnais vieną smūgį į veidą i tris smūgius į galvą. Smūgių kumščiais nesudavė. Kai D. nukrito nugara ant žemės, daugiau prie dukros nelindo, jai nieko nedarė. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, taip pasielgė norėdamas, kad dukra nustotų isterikuoti ir apsiramintų, nes buvo viešoj vietoj, buvo naktis, negalima triukšmauti. Anksčiau prieš dukrą nėra smurtavęs, taip pasielgė, nes dukra išvedė iš kantrybės (b. l. 74–77, 86–89).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. R. kaltę be jo dalinio prisipažinimo įrodo bylos rašytinė medžiaga:

Nukentėjusiosios D. I. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad S. R. yra jos tėvas, jie gyvena atskirai. 2019 m. birželio 30 d. apie 19 val. ji buvo svečiuose su savo dviem mažamečiais vaikais, gimusiais 2016 m. ir 2018 m., ir dviem globotiniais, gimusiais 2009 m. Apie 20.30 val. jai paskambino tėvas S. R. ir pasisiūlė pažiūrėti jos vaiką, kol ji bus svečiuose. Tėvą įspėjo nevartoti alkoholio ir tinkamai prižiūrėti vaiką. Tėvas buvo su savo sugyventine E.. Tuo metu ji buvo blaivi, bet grįžusi atgal į svečius, alkoholį vartojo. Apie 22.30 val. paskambinusi tėvui suprato, kad jis išgėręs. Norėdama pasiimti sūnų, paklausė, kur jie yra, tėvas atsakė, kad Lietavos gatvėje, tačiau kur konkrečiai, nenurodė, liepė pačiai jį susirasti. Paskui vėl tėvui skambino, tačiau jis neatsiliepė, todėl ji su sūnumi D. ir globotiniais T. ir M. ėjo link savo namų. Buvo po 23 val., kai paskambinęs tėvas pasakė, kad jis su vaiku stovi prie namo laiptinės. Atėjusi prie laiptinės, ji pyko, šaukė ant tėvo, kad jis yra neblaivus, nors prižadėjo, kad negers ir vaiką prižiūrės, taip pat neblaivi buvo ir E.. Tėvas rankomis pastūmė ją į pečius ir ji tėvą atgal pastūmė viena ranka. Tuomet jis sudavė vieną smūgį kumščiu jai į veidą – pataikė į kairę akį, dėl ko pradėjo formuotis kraujosruva, paskui sudavė dar tris smūgius į galvą, dėl ko ji juto fizinį skausmą. Po to tėvas rankomis pastūmė ją į krūtinę ir ji, neišlaikiusi pusiausvyros, nukrito ant nugaros ant pievos. Kai nukrito, skausmo nejautė, bet paskui nugaroje atsirado paraudimai, pradėjo skaudėti nugarą. Taip pat ant dešinės rankos yra kraujosruva, kurios iki konflikto su tėvu nebuvo, tačiau kaip ji atsirado, paaiškinti negali, galbūt griūdama kažkur susimušė. Konflikto metu E. šaukė tėvui nustoti smurtauti, bet jis nereagavo. Kas iškvietė policijos pareigūnus, nežino, ji pati nebūtų kvietusi, nes tai yra tėvas. Ji buvo pristatyta į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, kur jai buvo konstatuoti sumušimai. Tėvui pretenzijų dėl sumušimo neturi, civilinio ieškinio nereikš, jam atleidžia. Sutinka, kad tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. Ji su tėvu dažnai konfliktuoja, dažniausiai, kai jis būna neblaivus. Jis ir anksčiau prieš ją yra pakėlęs ranką, bet ji į policiją nesikreipdavo (b. l. 33–36).

Akistatos protokolu nustatyta, kad suvesti į akistatą S. R. ir nukentėjusioji D. I. pasiliko prie savo duotų parodymų. D. I. nurodė, kad S. R. pirmas ją pastūmė ir sudavė smūgius. S. R. - kad pirma jį puolė D. I. (b. l. 79–83).

Liudytojos E. G. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad S. R. yra jos sugyventinis. 2019 m. birželio 30 d. apie 20.30 val. S. paskambino jo dukra D. ir paprašė pažiūrėti patį mažiausią jos sūnų K., gim. 2019 m. Tuo metu D. buvo pas draugus netoliese esančiame name. Ji su S. nuėjo iki jos draugų ir paėmė vaiką su vežimėliu. D. buvo išgėrusi, tačiau dar negirta. Jie su vaiku nuėjo prie tvenkinio. D. žadėjo apie 22.30 val. paskambinti ir pasiimti vaiką. Apie 22.46 val. paskambinusi D. ji pasakė, kad K. miega vežimėlyje ir ji gali dar pabūti. Apie 23.30 val. einant namo, S. paskambino D. ir pradėjo šaukti, kad jis neblaivus, klausė, kur padėjo jos vaiką, pradėjo įžeidinėti. Paėmusi telefoną, ji D. pasakė, kad eina namo ir yra netoli jos namų. Jiems bestovint netoli namų, atbėgo D., kuri puolė tėvą vadinti necenzūriniais žodžiais, taip pat puolė kumščiais - jie susikabino ir nugriuvo. Matė, kaip S. užsimojo ir galbūt sudavė D., tačiau to patvirtinti negali (b. l. 43, 44).

2019 m. liepos 1 d. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, jog 2019 m. liepos 1 d. 00.23 val. buvo gautas pranešimas, kad prie Žeimių tako 5 namo, Jonavoje, kieme girdisi moters ir vyro konfliktas. Įvykio vietoje D. I. paaiškino, kad kilus konfliktui S. R. kelis kartus kumščiu trenkė jai į galvą. D. I. buvo sutrikusi, verkė, skundėsi dideliu galvos skausmu. Konfliktą matė D. I. brolis T. R., gim. 2009 m., sesuo M. R., gim. 2009 m., D. I. sūnus D. I., gim. 2016 m. Užfiksuoti smurtą galintys rodyti požymiai: kraujosruva, patinimas prie akies kairėje veido pusėje, nubrozdinimas prie akies dešinėje veido pusėje, nubrozdinimas nugaroje. Ant S. R. akivaizdžiai matomų sužalojimų nesimatė, asmuo elgėsi agresyviai, keikėsi, šūkavo (b. l. 21–24).

2019 m. liepos 1 d. įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta prie Žeimių tako 5 namo, Jonavoje (b. l. 28, 29).

2019 m. liepos 1 d. apžiūros protokolu nustatyta, kad peržiūrėtas vaizdo įrašas, kuris buvo patalpintas Policijos registruojamų įvykių registre. Vaizdo įraše užfiksuota, kad D. I. patvirtina, jog prieš ją smurtavo tėvas. Į klausimą, kur trenkė, ranka rodo į abi galvos puses, po to į nugarą. Ant D. I. veido, kairėje pusėje prie akies, matyti patinimas bei ryškėjanti kraujosruva, dešinėje pusėje prie akies - nežymus paraudimas, nugara nubrozdinta, matyti paraudimai (b. l. 18–20).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvada Nr. G1667/2019(02) nustatyta, kad D. I. konstatuota poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir dešinio žasto srityje, odos nubrozdinimai nugaroje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais paveikus nurodytas sritis, galimai užduotyje nurodytu laiku – 2019 m. liepos 1 d., mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Odos nubrozdinimai nugaroje galėjo susidaryti nugriuvus. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 41).

Alkoholio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo Nr. ARKB-0326 įrašais nustatyta, kad S. R. 2019 m. liepos 1 d. 01.13 val. nustatytas 2,16 promilės neblaivumas, D. I. 2019 m. liepos 1 d. 01.44 val. nustatytas 1,57 promilės neblaivumas, liudytojai E. G. 2019 m. liepos 1 d. 01.19 val. nustatytas 1,49 promilės neblaivumas (b. l. 57–60).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė šeimos nariui ar artimam giminaičiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis S. R. kaltę pripažino iš dalies, t. y. neigė smūgiavęs kumščiu, nurodė trenkęs tik delnais. Teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai – kaip siekį sušvelninti savo veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu neteisėtumą. Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, pažymi, kad kaltinamasis viso proceso metu nebuvo nuoseklus, nors ir neneigė smurtavęs dukters atžvilgiu, tačiau vis nurodydavo skirtingas aplinkybes apie suduotų smūgių skaičių ir lokalizaciją. Pavyzdžiui apklaustas 2019 m. liepos 1 d. 13.08 val., nurodė, kad dukrai sudavė tik du smūgius rankos delnais į galvą, dėl ko D. nukrito nugara ant žemės, tačiau po dviejų valandų vykusioje akistatoje su nukentėjusiąja, jau nurodė, kad sudavė tuos pačius du smūgius delnais, tačiau ne tik į galvą, bet ir į veidą. Kitą dieną apklausiamas tyrėjos kaltinamasis jau teigė, kad vis dėlto dukrai sudavė keturis smūgius – vieną į veidą ir tris į galvą, bet visus – su delnu, dėl ko D. nukrito ant žemės. Tuo tarpu nukentėjusioji iš esmės viso proceso metu buvo nuosekli, 2017 m. liepos 1 d. apklausiama nurodė, kad tėvas jai sudavė kumščiu vieną smūgį į veidą, pataikydamas į kairę akį, dėl ko ėmė formuotis kraujosruva, paskui dar tris smūgius į galvą, ji nukrito ir susižeidė nugarą bei ranką. Iš esmės tas pačias aplinkybes ji nurodė ir akistatos su kaltinamuoju metu bei duodama paaiškinimus teismo medicinos ekspertui. Įvykio vietoje buvusi liudytoja E. G. taip pat patvirtino mačiusi, kaip kaltinamasis užsimojo trenkti nukentėjusiajai. Kad nukentėjusiajai padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose ir dešinio žasto srityje, odos nubrozdinimai nugaroje kietais bukais daiktais, mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais, patvirtino ir specialisto išvada. Byloje įrodymų, kad nukentėjusioji siektų apkalbėti kaltinamąjį ir nagrinėjamu atveju nurodytų aplinkybes, kurių iš tikrųjų nebuvo, nėra. Priešingai, nukentėjusioji nesiekia, kad kaltinamasis būtinai būtų nubaustas, apklausiama po įvykio nurodė, kad norėtų, jog tyrimas būtų nutrauktas jai su tėvu susitaikius, nes jis jos tėvas ir jam atleidžia.

Taigi, kaltinamojo kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir išnagrinėtais anksčiau išdėstytais įrodymais. Byloje neginčijamai nustatyta, kad S. R. artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą, o būtent: 2019 m. liepos 1 d. apie 00.21 val., prie Žeimių tako 5 namo, Jonavoje, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - dukra D. I. metu, tyčia kumščiu sudavė vieną smūgį nukentėjusiajai D. I. į kairę veido pusę ir tris smūgius delnais į galvą, nuo ko nukentėjusioji griuvo ant žemės ir griūdama susimušė nugarą bei dešinę ranką – tokiais veiksmais padarė jai poodines kraujosruvas kairės akies vokuose ir dešinio žasto srityje, odos nubrozdinimus nugaroje – tuo nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios D. I. sveikatą. Neabejotina, kad S. R. suvokė savo veiksmų neteisėtą pobūdį, numatė, kad savo veiksmais gali nežymiai sutrikdyti nukentėjusiajai sveikatą ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. S. R. veika pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalį, kvalifikuota tinkamai, nes jis nežymiai sutrikdė sveikatą savo dukrai.

Kaltinamojo S. R. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos veikos padarymui.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. S. R. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 96–98).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis S. R. padarė nesunkų, tyčinį, smurtinį nusikaltimą prieš savo dukrą (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje teistas, teistumas išnykęs (b. l. 50–56), administracine tvarka nebaustas (b. l. 49), nedirba (b. l. 47), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 48).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam S. R. už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant terminą, mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis bei skiriant įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 1 d. 01.00 val. iki 2019 m. liepos 1 d. 13.53 val., vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Teismas, atsižvelgęs į tą aplinkybę, jog kaltinamasis smurtinę nusikalstamą veiką padarė dukrai, taiko baudžiamojo poveikio priemonę, susijusią su dalyvavimu smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Manytina, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė turės teigiamos įtakos S. R. elgesiui ir pasieks bausmės tikslus, kad ateityje jis nebevartotų fizinio smurto ar nedarytų kitų nusikalstamų veiksmų, siekdama išspręsti tarpusavio nesutarimus su savo šeimos nariais, kitais asmenimis

S. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikintina.

Kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu paliktina saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Proceso išlaidų, civilinio ieškinio nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:

1) visą bausmės laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

2) per 8 (aštuonis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į S. R. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. liepos 1 d. 01.00 val. iki 2019 m. liepos 1 d. 13.53 val. (vieną parą), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, S. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, šio įpareigojimo įvykdymui nustatyti 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

S. R. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus bausmę vykdyti, panaikinti.

Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.

Išaiškinti S. R., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.