Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjui L. U., jo atstovui advokatui Nerijui Kirkilui, atsakovo atstovėmsKristinai Bytautei, Živilei Gasiulienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Rugilei Šiaulytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal L. U. skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Akte nurodyta, kas nustatyta patikrinimo metu (pavadinimai rašomi taip, kaip Akte, išskyrus atsakovo): 2014 m. gegužės 19 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu Agentūros pareigūnams nuvykus į teritoriją, esančią šalia (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad Vilnelės upės pakarantės apsaugos juostoje stovi trvora 6 m. atstumu nuo vandens; aprašyta tvora; VĮ Registrų centras ir Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus duomenimis, žemės sklypas priklauso Lietuvos Respublikai; nurodyta, kad 2014 m. gegužės 19 d. Agentūra raštu informavo (duomenys neskelbtini), savininką apie atliekamą tyrimą, 2014 m. birželio 2 d. asmenys, atvykę į Agentūrą (kokie asmenys, Akte nenurodyta), nurodė, kad jie priklauso DGNS bendrijai, o jos pirmininku yra paskirtas L. U.; DGNS bendrijos pirmininkas L. U. Agentūrai pateikė UAB „Renova“ 2009 m. statybos projektą, kuriame nurodyta, kad statytojas yra Algirdas Krupavičius ir kiti, o statybos objektas – vartų įrengimas, UAB „Senamiesčio ūkis“ 2009 m. balandžio 6 d. raštą, kuriame nurodyta, kad nurodyta bendrovė neprieštarauja vartų įrengimui pagal pateiktą ir nustatyta tvarka suderintą projektą, 2008 m. gruodžio 1 d. gyvenamųjų namų patalpų savininkų viešo aptarimo protokolą, kuriame nurodyta, kad tvoros įrengimui pritarė 48 ir 89 butų savininkų (adresai jų nurodyti), Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. birželio 15 d. raštą, kuriame yra šios institucijos sutikimas tvoros ir vartų įrengimui, yra nurodyta, kokios institucijos supažindintos su šiuo sutikimu, pateiktas ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bako išrašas. Nustačius, kad tvora ir vartai pastatyti teisėtai, Agentūra kreipėsi raštu į Aplinkos ministeriją dėl metodinės pagalbos suteikimo, o Aplinkos ministerija išaiškino, kad galima taikyti administracinę atsakomybę pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas. Akte nurodyta, kad atsižvelgiant į šį raštą (išaiškinimą), Agentūra 2014 m. spalio 13 d. raštu įpareigojo L. U. (DGNS bendrijos pirmininką) atvykti į Agentūrą, 2014 m. spalio 23 d. L. U. pateikė paaiškinimą. Akte daroma išvada, kad nustatyta, jog tvora ir varteliai pastatyti pažeidžiant Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 patvirtintu Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 126.2 punkto reikalavimus.

Iš šio Akto duomenų matyti, kad Agentūrai buvo pateikti visi duomenys apie tvoros ir vartelių statytojus, projektą ir apie jo derinimą, tačiau Agentūra nesiaiškino, kam ta tvora ir varteliai realiai priklauso, ar jie gali priklausyti Daugiabučių gyvenamųjų namų statybos bendrijai, netgi neįvardinta apie kokią konkrečią bendriją kalbama, t.y., iš esmės atsakingas už pažeidimą subjektas nėra nustatytas. Taip pat matyti, kad Aplinkos ministerija pateikė metodinį paaiškinimą tik dėl Administracinių teisės pažeidimų kodekso taikymo, o ne dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo taikymo. Administracinio teisės pažeidimo protokolas L. U. buvo surašytas 2014 m. gruodžio 11 d., priimtas 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimas, kurį teismas panaikino dėl to, kad praėjo administracinės atsakomybės taikymo teminai (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarimas, bylos Nr. II-104-271/2015, proceso Nr. 4-68-3-00448-2015-5). Iš tiesų, kaip teigia, atsakovai, nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo vadovautis administracinio teisės pažeidimo byla, kuri buvo iškelta L. U., nes nagrinėjamu atveju netaikoma administracinė atsakomybė, o Departamentas tik siekia pašalinti pažeidimą pagal AAVKĮ nuostatas.

Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 22 d. privalomąjį nurodymą skundė Departamento direktoriui, kuris 2015 m. sausio 13 d. sprendimu Nr. (38-2)-VR-1.7-62, vadovaudamasis AAVKĮ 23 straipsnio 5 dalies 1 punktu skundžiamą nurodymą paliko nepakeistą. Be kitų motyvų, nurodė, kad L. U. yra Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini)savininkų bendrijos pirmininkas, o demontuotina tvora (vartai) priklauso būtent šiai bendrijai. Kokiais objektyviais duomenimis remiantis padaryta ši išvada, nenurodyta, nurodyta, kad L. U. to neneigė.

Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje aiškinama privalomojo nurodymo sąvoka: aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančio pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti pasekmes, sukeltas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimu, arba įgyvendinant aplinkos atkūrimo priemones (2006 06 08 įstatymo Nr. X-648 redakcija, galiojusi skundžiamo akto priėmimo metu). Taigi, privalomasis nurodymas jau vien iš sąvokos apibūdinimo turi būti duotas aiškiai apibrėžtam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Tuo tarpu skundžiamas privalomasis nurodymas duotas aiškiai fiziniam asmeniu L. U. Jeigu būtų nustatyta, kad tvora ir varteliai priklauso Daugiabučių namų savininkų bendrijai, tai turėjo būti taip konkrečiai ir nurodyta su visais tos bendrijos, kaip juridinio asmens, rekvizitais, o L. U. galėjo būti nurodytas kaip bendrijos atstovas, jos pirmininkas. Nors nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo netgi išvadai, kad Akte yra nustatyta, kad tvora (varteliai) priklauso tai bendrijai, kuriai vadovavo L. U.. Tokios bendrijos organizuojamos savininkų turto valdymui, valdomas bendrijos narių kaip savininkų turtas, nors bendrija gali turėti ir savo turtą, bet jo sukūrimo sąlygas nustato įstatymas.Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – Bendrijų įstatymas) 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas taikomas bendrijoms, kurios įsteigtos valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus. Bendrijų įstatymo 2 straipsnis numato, kad bendrijose sudaromas bendrojo naudojimo objektų aprašas, nurodoma, kas yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektai, kas reiškia, kad yra galimybė nustatyti tvoros ir vartelių savininką. Bendrijų įstatymo 24 straipsnis nustato, kad bendrijos turtas yra atskirtas nuo butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų turto, bendrijos turtas yra bendrijos lėšomis ar kitais teisėtais būdais įgytos materialinės, nematerialinės ir finansinės vertybės. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad bendrija, kuri buvo įsteigta vėliau nei pastatyta tvora (varteliai) negalėjo šių įrenginių įgyti savo lėšomis. Kita vertus, galėjo įgyti tuos objektus kitais teisėtais būdais (galėjo tvoros (vartelių) statytojai perduoti tą objektą bendrijai ar pan.). Tačiau šios svarbios aplinkybės, ketinant atsakomybę taikyti bendrijai (kaip aiškina atsakovas), nebuvo nustatytos.

AAVKĮ 20 straipsnyje nurodytas privalomojo nurodymo turinys, šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad turi būti nurodyta, kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, adresas. Jei privalomas nurodymas duodamas fiziniam asmeniui – jo vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta. Nagriėjamu atveju privalomasis nurodymas pagal nurodytą teisės normą aiškiai duotas fiziniam asmeniui L. U. Iš nurodyto straipsnio 1 dalies 4 punkto seka, kad būtina nurodyti, kokius pažeidimus padarė būtent tas asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas.

Bylos duomenims nenustatyta, kad L. U., ar kaip fizinis asmuo, ir netgi kaip juridinio asmens vadovas, niekada nėra padaręs konstatuoto pažeidimo – pastatęs tvorą (vartelius) pakarantės apsaugos juostoje. Nustatyta, kad vartus įrengė UAB „Renova“ pagal Algirdo Krupavičiaus ir kitų statytojų užsakymą, statybos vieta (duomenys neskelbtini). Pateiktas projektas buvo suderintas (derinimo parašai yra projekto aiškinamajame rašte, pačiame projekte) su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tame tarpe jos Miesto plėtros departamento Kultūros paveldo skyriumi, taip pat su KPD. UAB „Senamiesčio ūkis“ 2009 m. balandžio 6 d. raštu pranešė UAB „Renova“, kad 2008 m. gruodžio 1 d. įvyko (duomenys neskelbtini) namų butų ir kitų patalpų savininkų viešasis aptarimas dėl vartų įrengimo į šiems namams priskirtus sklypus, UAB „Senamiesčio ūkis“ nurodė, kad neprieštarauja vartų įrengimui pagal parengtą ir nustatyta tvarka suderintą projektą. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2009 m. birželio 15 d. raštu Algirdui Krupavčiui (statytojui) pranešė, kad sutiko kaip žemės savininko patikėtinis dėl vartų įrengimo valstybinėje žemėje. Į bylą pateiktas ir suderintas projektas, derinimai vyko 2009 m. liepos mėnesį.

Tuo tarpu, L. U. oficialiuose dokumentuose nurodytas tik kaip Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos, įregistruotos 2013 m. lapkričio 11 d., valdybos pirmininkas ir pirmininkas (Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, 2013 m. gruodžio 18 d.). Tvoros statybai sutikimus davė, kaip nurodyta UAB „Senamiesčio ūkis“ rašte, ir kitų namų gyventojai. Tą aplinkybę patvirtina ir 2008 m. gyventojų susirinkimo protokolo duomenys, kur yra parašai ne tik namų (duomenys neskelbtini) gyventojų, bet ir namų (duomenys neskelbtini) gyventojų.

Teismo posėdyje atsakovo atstovės savo poziciją dėl subjekto tinkamumo grindė 2008 m. gruodžio 1 d. protokolu, kuriame užfiksuoti duomenys apie gyventojų susirinkimą, pirmininkaujant Algirdui Krupavičiui, kai UAB „Renova“ prašymu buvo vykdoma apklausa dėl vartų statymo, protokole L. U. pasirašė, kad sutinka su vartų statyba, sutiko ir kiti gyventojai, kaip minėta ir kitų namų, nei priklauso bendrijai. Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija susikūrė tik 2013 m. lapkričio mėnesį (steigimo susirinkimas įvyko birželio mėnesį). Kaip nurodo L. U., jis po to, kai 2008 m. susirinkime buvo svarstomas klausimas, išvyko į užsienį ir toliau statybose nedalyvavo, neprisijungė nei lėšomis, nei kitaip (tik davė sutikimą), o grįžus jam 2013 m. tvora ir vartai buvo pastatyti. Vartų ir tvoros projektinėje dokumentacijoje nurodytas statytojas Algirdas Krupavičius ir kiti, bet niekur plačiau neiššifruojama, kas tie kiti. Netgi, jeigu jais laikomi visi pasirašiusieji, tai vien tik L. U. atsakyti už pažeidimą, t.y. jį visiškai pašalinti (demontuoti tvorą ir vartelius), negali, nes tai pažeistų ir jo turines teises. Vartų ir tvoros demontavimas kainuos tam tikrą lėšų sumą, tuo tarpu L. U. pagal suformuluotą privalomąjį nurodymą negalės netgi atgauti tų lėšų arba turės pradėti teisminius ginčus su objekto statytojais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skundžiami aktai turi būti panaikinti, nes jie yra neteisėti iš esmės, prieštarauja savo turiniu aukštesnės galios teisės aktams (AAVKĮ 2 straipsnio 6 daliai, 18 straipsnio 1 dalies 2 punktui, 20 straipsnio 1 dalies 3 punktui, Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 daliai ir bendriesiems įstatymų, ginančių nuosavybės teisę, pradmenims).

Kadangi skundžiami aktai neteisėti dėl to, kad jais įpareigojamas atlikti veiksmus netinkamas subjektas, teismas nevertina, ar apskritai privalomasis nurodymas duotas teisėtai. Tačiau būtina pastebėti, kad Akte nėra norodyti konkretūs duomenys, kokioje vietoje stovi tvora (varteliai), kokiems namams priskirta naudoti tuos sklypus, ar pažeidžiami apsaugos zonų atstumai ir kt. Tik teismo posėdyje atsakovo atstovės siekė išsiaiškintiir klausė pareiškėjo, ar minimų namų Nekilnojamojo turto registro duomenyse yra įrašytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Šios ir kitos faktinės aplinkybės turėjo jau būti nurodytos Akte, kurio pagrindu surašytas Nurodymas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktų, 127 ir 129 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo L. U. tenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros2014 m. gruodžio 11 d. Privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-98.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus2015 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. (38.2)-VR-1.7-62.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 14 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.