- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-08
- Bylos Nr.
- ATP-951-166/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03305-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stasys Punys
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Stasys Punys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarimo, kuriuo A. U. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., ir skirta 3000 Lt bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. U. nubaustas už tai, kad 2013-03-05, apie 15.09 val. Vilniuje, P. Žadeikos gatvėje, ties pastatu Nr. 5, vairuojamu automobiliu „Mitsubishi Pajero“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkęs per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusį L. R. P., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 231.4 p. reikalavimus, pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, vietos.
Šiais savo veiksmais A. U. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. U. prašo administracinio pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui pašalinti abejones. Apeliantas nurodo, jog A. K. ir D. S. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs ir keliantys abejonių, kai tuo tarpu paties parodymai visą tyrimo laikotarpį ir teismo procesą buvo nuoseklūs, kad jis tvirtino, jog yra nekaltas, laikėsi versijos, jog autoserviso darbuotojai patys savavališkai paėmę jo automobilį partrenkė žmogų ir dengdami vienas kitą, liudija daug neaiškių neištirtų aplinkybių bei suvertė apeliantui kaltę, siekdami išvengti atsakomybės. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog byloje daug neaiškumų, kurių negalima patikrinti, todėl visos abejonės ir neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Be to apeliantas mano, jog siekiant išsiaiškinti visas aplinkybes, tikslinga stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kol nebus išnagrinėta baudžiamoji byla.
Atsikirtimu į apeliacinį skundą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresnysis tyrėjas palaiko Vilniaus miesto apylinkės teismo priimta nutarimą ir prašo A. U. skundo netenkinti. Atsikirtime nurodoma, jog apylinkės teismas išnagrinėjo eismo įvykio kilimo aplinkybes, įvertino visus byloje esančius tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, kitas aplinkybes, atsižvelgęs į formuojamą praktiką, nustatė, kad A. U. yra kaltas pažeidęs KET 231.4 p. reikalavimą, padarė administracinį teisės pažeidimą ir byloje priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. U. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. Priimdamas skundžiamą nutarimą teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jo padarytas teisės pažeidimas įrodytas byloje surinkta medžiaga. Administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį teisiantys įrodymai yra transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, specialisto išvada, mobilaus ryšio operatorių pateikti duomenys, liudytojų parodymai, kita byloje esanti rašytinė medžiaga.
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Šiuo atveju byloje yra pakankamai objektyvių duomenų, kurių visuma, susieta į vientisą loginę grandinę, leidžia daryti aukštesnės instancijos teismui pagrįstą išvadą dėl apelianto kaltumo, o jo keliamas versijas, kad autoįvykį sukėlė ir vaiką sužalojo kuris nors iš autoserviso darbuotojų, vertina, kaip gynybinę poziciją, kaip siekį išvengti atsakomybės. Apelianto nurodyti argumentai, jog liudytojų A. K. ir D. S. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs ir keliantys abejonių nepaneigia jo kaltės. Kaip ir buvo minėta, apelianto kaltė įrodyta ne kuriuo nors atskiru įrodymu, o visais byloje esančiais objektyviais duomenimis, kurių visetas patvirtina, jog A. U. automobiliu partrenkė pėsčiąjį ir vairuojamu automobiliu iš eismo įvykio vietos pasišalino. Šiuo atveju A. U. kaltė įrodyta, apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl aukštesnės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Be to apelianto nurodo, jog dėl nagrinėjamo įvykio yra baigtas ikiteisminis tyrimas ir byla yra perduota apylinkės teismui, todėl apelianto manymu, siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, tikslinga stabdyti administracinės bylos nagrinėjimą, kol nebus išnagrinėta baudžiamoji byla. Pažymėtina, kad atsakomybė už administracinės teisės pažeidimus nėra baudžiamosios teisės nagrinėjimo dalykas. Baudžiamąją bylą teismas gali nagrinėti tik dėl prokuroro pateikto kaltinimo. Šiuo atveju, prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą dalyje dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir A. U. pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, su kuriuo jis yra susijęs, pažeidus Kelių eismo taisyklių 231.4 punkto reikalavimus yra savarankiška veika, už kurią numatyta atsakomybė pagal ATPK 130 str. 1 d. Kita vertus, administracinio teisės pažeidimo bylos procesas netrukdo baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme procesui ir negali būti siejamas su baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo rezultatais.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, A. U. padarytas pažeidimas iš esmės įrodytas byloje surinktais įrodymais, jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130 str. 1 d., apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutarimą laikyti niekiniu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. U. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.