Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. K. ir jo gynėjo apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo B. K. (B. K.) nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose.

Pagal BK 260 str. 3 d. B. K. išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. K. nuteistas už tai, kad padėjo padaryti psichotropinių medžiagų kontrabandą. Teismas nustatė, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė tokiomis aplinkybėmis.

B. K., veikdamas kaip padėjėjas bendrininkų grupe su G. Š., D. Č., G. P. ir D. L., kurių byla išskirta į atskirą ir kurie nuteisti Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, iki 2006 m. gruodžio 14 d. G. Š., D. Č. ir G. P. iš nenustatytų asmenų ir nenustatytoje vietoje neteisėtai įgijus 2958,11 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis - 892,278 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino, šiems asmenims psichotropinių medžiagų gabenimui įrengus R. S. priklausančiame automobilyje „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) slėptuvę ir ten šias psichotropines medžiagas paslėpus, G. Š. ir D. L. pavedimu Nemenčinėje surado asmenis, galinčius nugabenti psichotropines medžiagas į Latvijos Respubliką - I. P. ir E. R., nuslėpdamas nuo šių asmenų bendrininkų daromą nusikaltimą, paprašė automobilį nuvairuoti į Latvijos Respubliką, 2006 m. gruodžio 14 d., apie 21.45 val., Vilniaus rajone, Nemenčinėje, Bažnyčios gatvėje šį automobilį su jame paslėptomis psichotropinėmis medžiagomis kartu su D. L. perdavė I. P. ir E. R., o pats su D. Č., D. L. ir G. P. D. Č. vairuojamu automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lydėjo automobiliu „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežamas psichotropines medžiagas nuo Nemenčinės iki Lietuvos - Latvijos valstybės sienos Smėlynės pasienio posto, pakeliui sistemingai skambindamas E. R., taip kontroliuodamas automobilio buvimo vietą ir pranešdamas G. Š. apie psichotropinių medžiagų gabenimo aplinkybes, šiais veiksmais, pasinaudodamas I. P. ir E. R., kurie dėl įvykdytos veikos nekalti, 2006 m. gruodžio 15 d., apie 0 val. 5 min., neteisėtai, neturėdamas leidimo bei nepateikdamas muitinės kontrolei, per Zarasų užkardos Smėlynės sienos perėjimo punktą gabeno 2958,11 g. miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis - 892,278 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino, taip padarydamas psichotropinių medžiagų kontrabandą.

Teismo posėdyje nuteistasis B. K. ir jo gynėjas prašo apeliacinius skundus patenkinti. Prokuroras nuteistojo B. K. ir jo gynėjo apeliacinius skundus prašo atmesti.

Apeliaciniai skundai tenkinami. Nuosprendžio dalis, kuria B. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 metams, naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis. B. K. pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 2 d. išteisinamas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).

Pagal BPK 305 str. 1 d. 2, 3 p. reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Taip pat turi būti išdėstomi nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Tai reiškia, kad motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje (BPK 305 str. 1 d. 2 p.) teismas pirmiausiai išdėsto įrodymus, kuriais remdamasis konstatuoja visų nustatomojoje nuosprendžio dalyje nurodytų ir kitų svarbių bylos aplinkybių buvimą. Nuosprendyje teismas taip pat turi konstatuoti, ar pakanka surinktų įrodymų ir ar jie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodymai nuteistojo B. K. kaltės ir jo dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytomis aplinkybėmis nepatvirtina. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies taip pat matosi, kad teismas neišdėstė ir išsamios išnagrinėtų įrodymų analizės, o taip pat neišdėstė netgi išvadų dėl į įrodinėjimo dalyką įeinančių aplinkybių nustatymo ir jų konstatavimo.

Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matosi, kad joje teismas pirmiausiai išdėstė nuteistojo B. K., po to liudytojų E. R., I. P., D. L., D. L., A. V. ir A. U. parodymus, taip pat aprašė rašytinius įrodymus: įvykio vietos apžiūros protokolą, specialisto išvadas, slapto sekimo ir telefoninių pokalbių duomenų suvestines bei išklotines, taip pat kitus bylos dokumentus.

Nuteistasis B. K. teisme kaltu neprisipažino. Jis parodė, kad iš visų kaltinime nurodytų nusikalstamos veikos bendrininkų jis pažįsta tik vienintelį D. L., su kuriuo anksčiau Nemenčinėje kartu mokėsi, vėliau irgi kartais bendraudavo. G. Š. nepažinojo iš viso, o D. L. ir G. P. irgi nebuvo matęs ir jų nepažinojo iki 2006 m. gruodžio 14 d. Pirmą kartą juos pamatė tos dienos vakare „BMW“ automobilyje. B. K. parodė, kad 2006 m. gruodžio 14 d. vakare Nemenčinės kavinėje „Voveraitė“ atsitiktinai susitiko su D. L., kartu su juo vartojo alkoholinius gėrimus. Tuo metu jis pats neturėjo nei automobilio, nei vairuotojo pažymėjimo. Pokalbio metu D. L. paklausė, ar jis pažįsta kokį nors asmenį, turintį vairuotojo pažymėjimą, ir kad reikia nuvažiuoti į Latviją, daugiau nieko neaiškino. Jis atsakė, kad turi tokį pažįstamą E. R., su kuriuo tuo metu dirbo statybose. Jie toliau kavinėje gėrė, jis paskambino E. R. ir pasakė, kad D. L. ieško vairuotojo. Daugiau su E. R. nekalbėjo, savo telefoną padavė D. L., o šis su jo telefonu išėjo iš kavinės ir ką kalbėjo, jis nežino. Grįžęs D. L. jam atidavė telefoną, pasiūlė dar išgerti ir kartu su juo pasivažinėti. Kol jie sėdėjo kavinėje D. L. nuolat kažkas skambino, o šis kalbėti vis išeidavo iš kavinės. Apie 22 val. D. L. pasiūlė jam važiuoti į Ignaliną ar į Latviją ir jis sutiko važiuoti kartu. Išėjus iš kavinės, kartu su D. L. įsėdo į privažiavusį automobilį „BMW“. Jis atsisėdo automobilio gale, priekinėse sėdynėse sėdėjusių dviejų vyrų jis nepažinojo, vėliau paaiškėjo, kad tai buvo D. L. ir G. P.. Kur tiksliai jie važiavo, jis nežinojo, apie tai ir neklausinėjo. Tuo metu jau buvo apsvaigęs nuo alkoholio, važiuojant automobiliu visi irgi gėrė, kalbėjosi apie merginas. D. L. jo prašė paskambinti telefonu E. R. ir paklausti, kur jis yra. Jis skambino ir E. R. jam atsakydavo, kad važiuoja Utenos keliu. Kelis kartus skambino E. R., gerai neprisimena. Paskui prisimena, kad atvažiavo į Latviją, keletą minučių stovėjo kažkokiame miestelyje, ar tuo metu irgi skambino E. R., neprisimena. D. L. prašė pas jį telefono ir pats su kažkuo kalbėjo. Dar po to tuo pačiu „BMW“ automobiliu visi grįžo į Lietuvą, jį parvežė ir paleido prie namų. B. K. parodė, kad apie jokį kitą automobilį, kuriuo į Latviją buvo gabenamos psichotropinės medžiagos, nieko nežinojo. Nesuprato ir dėl ko D. L. prašė jo skambinti E. R., kad šis irgi važiuoja į Latviją, o jie jį lydi, taip pat nieko nežinojo, apie tai jam niekas nieko nesakė. Tik kitą dieną jam paskambino E. R. draugė ir pasakė, kad E. R. turi problemų. Iš bylos matosi, kad tokias pačias įvykių aplinkybes B. K. buvo nurodęs ir ikiteisminiame tyrime vykusių apklausų metu. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje B. K. vėl parodė apie tokias pačias įvykių aplinkybes, tik jau neatmetė galimybės, kad su D. L. galėjo būti susitikęs ir 2006 m. gruodžio 13 d. Tačiau jis vėl patvirtino, kad apie automobilį „Mazda“, juo gabenamas į Latviją psichotropines medžiagas nieko nežinojo, automobiliu „BMW“ kartu su D. L. važiavo tik „dėl kompanijos“ ir dėl savo girtumo.

Liudytojas E. R. teisme parodė, kad B. K. yra geras jo pažįstamas ir draugas, kartu su juo dirbo statybose. D. L. irgi žinojo iš matymo kaip Nemenčinės gyventoją. G. Š., D. L. ir G. P. jis nepažįsta. 2006 m. gruodžio 13 d. jam paskambino B. K. ir paprašė nuvežti žmogų į Latviją. Tuo metu jis su draugu išgėrinėjo, todėl atsakė, kad nieko neveš ir apie tai pasikalbės kitą dieną. 2006 m. gruodžio 14 d. jis pats paskambino B. K., klausė, ką ir kur reikia vežti, bet šis prašė palaukti. Tą dieną B. K. jam skambino keletą kartų, sakė, kad kažkoks žmogus turi pasirodyti ir jį reikės vežti į Latviją. Apie 20 val. 30 min. B. K. jam vėl paskambino ir pasakė, kad jis ateitų prie parduotuvės. Ten nuėjęs jis sutiko iš matymo pažįstamą I. P., šis jo paklausė, ar jam skambino B. K., ir sakė, kad reikės važiuoti į Latviją. Tuo metu prie jų privažiavo automobilis „Mazda 626“, jį vairavo D. L.. B. K. jam buvo sakęs, kad važiuos į Latviją su juo kartu, todėl jis paklausė D. L., kur B. K.. Šis atsakė, kad B. K. išgėręs ir nuėjo namo. D. L. išlipo iš automobilio, parodė, kur a/m dokumentai ir pasakė, kad automobilis turi būti sugrąžintas iki ryto. Jie su I. P. įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis automobilį vairavo ir suprato, kad į Latviją reikia nuvežti I. P., šis jam sakė, kad turi nuvežti ar paimti kažkokius dokumentus. Kur konkrečiai reikės važiuoti, niekas nepasakė, todėl jis maršrutą pasirinko pats ir važiavo artimiausiu keliu Utenos kryptimi. Pakeliui su I. P. kalbėjosi apie darbą. Važiuojant jam telefonu 4 kartus skambino B. K. ir klausdavo, kur jie randasi, jis pasakydavo tas vietas. Kažkas skambino ir I. P., šis irgi telefonu pasakydavo vietas, kuriose jie tuo metu būdavo. Atvažiavus į pasienio postą, pareigūnai patikrino dokumentus, paklausė, ką jie veža, o po to liepė automobilį nuvaryti į užkardą. Ten automobilis buvo apžiūrėtas, jame surasti paketai ir jis suprato, kad tai narkotikai. Jį ir I. P. pareigūnai sulaikė ir nuvežė į Kauną. Už tai, kad vežė I. P. į Latviją, jam niekas jokio atlyginimo nesiūlė. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje E. R. iš esmės nurodė tokias pačias aplinkybes. Patvirtino, kad dėl važiavimo į Latviją telefonu tarėsi su B. K. ne tik 2006 m. gruodžio 14, bet ir 13 dieną. D. L. tomis dienomis jam telefonu neskambino. Už važiavimą į Latviją D. L. jam jokio atlyginimo nesiūlė, tai jis darė tik dėl savo draugo B. K.. Apie tai, kad B. K. pats būtų vartojęs narkotikus arba būtų vertęsis jų kontrabanda, jam nieko nežinoma. Jo nuomone, su automobilyje „Mazda 626“ paslėptomis psichotropinėmis medžiagomis B. K. taip pat nebuvo susijęs. Iš bylos matosi, kad ikiteisminio tyrimo metu pats apklaustas įtariamuoju E. R. buvo parodęs, kad 2006 m. gruodžio 14 d. jam skambino ir prašė nuvažiuoti į Latviją ne B. K., o kažkoks jam nepažįstamas asmuo. Teismo posėdyje perskaičius šiuos parodymus (t. 1, b. l. 160-161), liudytojas E. R. paaiškino, kad tuo metu jam buvo gaila B. K. ir todėl apklausos metu jo nepaminėjo. Tikrąsias įvykių aplinkybes jis nurodė teisme. Liudytojas I. P. teisme parodė, kad iš matymo pažįsta B. K. kaip Nemenčinės gyventoją, pažįstamas ir su D. L.. 2006 m. gruodžio 14 d. jam paskambino D. L. ir paprašė su juo susitikti. Po darbo jis nuvyko prie kavinės, susitiko su D. L., kartu užėjo į kavinės vidų ir ten jis pamatė prie staliuko sėdintį B. K.. Šis buvo girtas. D. L. jam pasakė, kad reikia važiuoti į Latviją paimti ten dokumentus ar pinigus. Jis atsakė, kad neturi nei automobilio, nei vairuotojo pažymėjimo, bet D. L. pasakė, kad automobilį vairuos E. R., o jam reiks važiuot kartu „dėl draugystės“. Jis gerai neprisimena, kokiu tikslu reikėjo važiuoti į Latviją, ar dokumentus ten nuvežti, ar iš parvežti, D. L. sakė, kad teks nuvažiuoti tik apie 2 km už Lietuvos-Latvijos sienos ir kad viską žinos E. R.. Tuo metu B. K. girtas išeidavo parūkyti ir vėl grįždavo prie staliuko. Dar vėliau D. L. nurodymu jis nuėjo prie parduotuvės, ten sutiko E. R., paklausė jo, kuo važiuosim, bet šis atsakė, kad nežino. Po kelių minučių prie jų automobiliu „Mazda“ privažiavo D. L. ir atidavė jiems automobilio raktelius. Jis su E. R. šiuo automobiliu išvažiavo dviese, vairavo E. R., nors maršruto nežinojo, važiavo Utenos kryptimi. Važiuojant jam telefonu niekas neskambino, kažkas, atrodo, vieną kartą skambino E. R.. Pasienio poste pareigūnai apžiūrėjo jų automobilį ir surado paslėptus paketus. I. P. parodė, kad už važiavimą į Latviją jam niekas nesumokėjo. Kur reikia važiuoti, D. L. jam nesakė, E. R. sakė, kad žino, kur reikia važiuoti. Jo manymu, D. L. jį su E. R. „pakišo“. Apie tai, kad juos iš paskos lydi kitas automobilis, jis irgi nežinojo. Liudytojas I. P. teisme patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 175-176), parodė, kad važiuojant link Latvijos kažkas skambino telefonu E. R. ir šis aiškino, kurioje vietoje jie yra tuo metu. Jis pats telefonu irgi skambino D. L. iš degalinės dėl benzino. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas I. P. nurodė tokias pačias aplinkybes. Jis dar parodė, jog nežino, ar apie kelionę į Latviją žinojo B. K., nes kavinėje jis iš viso nekalbėjo, sėdėjo toliau nuo jo ir D. L.., todėl neaišku, ar girdėjo jų pokalbį. Prie jo su E. R. automobiliu „Mazda 626“ atvažiavo tik vienas D. L..

Iš bylos matosi, kad nepavykus nustatyti įtariamojo B. K. buvimo vietos ir paskelbus jo paiešką, 2007 m. birželio 18 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl jo buvo atskirtas, tuo tarpu baudžiamoji byla dėl kitų įtariamųjų buvo perduota teismui ir toje dalyje buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu G. Š., D. L. ir G. P. buvo nuteisti pagal BK 260 str. 3 d. ir BK 199 str. 2 d., o G. P. dar ir pagal BK 259 str. 1 d. D. L. šiuo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 2 d. Atskirai nagrinėjant B. K. baudžiamąją bylą nurodyti nuteistieji teisme buvo apklausti liudytojais. Apklaustas liudytoju D. L. teisme parodė, kad Nemenčinėje gyvena jo tėvai, ten jis pats mokėsi, todėl jis pažįstamas su ten gyvenančiu B. K.. Prisimena, kad Nemenčinėje su B. K. dvi dienas girtavo.Tuo metu iš jo buvo atimtas vairuotojo pažymėjimas, neturėjo automobilio, o jam reikėjo į Latviją nuvežti paketą, už tai būtų gavęs 2000 Lt. Girtaujant su B. K. kavinėje „Voveraitė“ pasakė jam, kad reikia nuvežti dokumentus ir kad reikalingas žmogus su vairuotojo pažymėjimu. Taip buvo surastas E. R., neatmeta galimybės, kad B. K. telefonu jam skambino jis pats. Važiuoti į Latviją I. P. paprašė jis. Į automobilį „Mazda“ psichotropines medžiagas įdėjo asmuo vardu Donatas, su juo buvo dar vienas vyriškis, turbūt to Donato draugas. Į Latviją tuo automobiliu išvažiavo E. R. ir I. P., o jis pats su kitais asmenimis išvažiavo iš paskos kitu automobiliu „BMW“. Kadangi gėrė kartu su B. K., pasiūlė kartu važiuoti jam ir šis sutiko. Važiuojant automobiliu „BMW“ niekam nesakė, kas gabenama automobiliu „Mazda“. Ar tuo metu kalbėjosi telefonu su E. R., neprisimena. Privažiavus pasienį automobilis „Mazda“ kažkur dingo. To automobilio ieškojo kelis kartus kirsdami valstybės sieną pirmyn ir atgal, po to grįžo į Nemenčinę, bet ir ten nei automobilio „Mazda“, nei juo važiavusių E. R. ir I. P. nesurado. Tada jis pats nuėjo namo, visi kiti irgi išsiskirstė. Pripažįsta, kad dabartinėje padėtyje B. K. atsidūrė dėl savo kaltės. Papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. L. įvykio aplinkybes nurodė išsamiau. Parodė, kad anksčiau gyveno Nemenčinėje, todėl su B. K. yra pažįstami nuo vaikystės. Pažinojo ir I. P., o iš matymo ir E. R.. 2006 m. gruodžio mėn. jis Nemenčinėje buvo visą savaitę, 3-4 dienas iš eilės girtavo, kavinėje „Voveraitė“ tikrai girtavo su B. K. 2006 m. gruodžio 14 d., tačiau jie abu galėjo girtauti ir dieną prieš tai, t. y. gruodžio 13 d. Jis paprašė B. K., kad šis surastų vairuotoją, galintį į Latviją nuvežti dokumentus. To paties asmeniškai pats paprašė ir I. P.. Kai to paprašė B. K., kas vyko toliau ir kas su kuo tarėsi, jau neprisimena. Buvo girtas, todėl ar kalbėjo B. K. telefonu su E. R., jis nežino. Galėjo tuo telefonu skambinti E. R. jo kelionės į Latviją metu. E. R. ir I. P., važiavę automobiliu „Mazda“, taip pat ir B. K. apie „Mazdoje“ paslėptas psichotropines medžiagas nieko nežinojo. Iš paskos „Mazdai“ automobiliu važiavo jis pats, G. P., D. L. ir B. K., važiuodami vartojo alkoholį ir šnekėjo apie merginas. Pripažįsta, kad ir B. K., ir E. R. su I. P. į šiuos įvykius, t. y. važiavimą automobiliais į Latviją, buvo įtraukti atsitiktinai ir dėl jo kaltės, apie kelionės tikslą, išskyrus jį patį, niekas nežinojo. D. L. nepaneigė ir perskaitytų savo parodymų, duotų B. K. byloje ikiteisminio tyrimo metu. Tuomet jis parodė, kad jam paprašius, automobilio vairuotoją E. R. surado B. K., o I. P. važiuoti kartu su E. R. paprašė jis pats. Į Latviją nuvežti kažkokį paketą jo paprašė vaikinas vardu Donatas ir jis pažadėjo tai padaryti už 2000 Lt atlyginimą. Tam tikslui pas pažįstamą G. Š. paprašė automobilio. Kiti pažįstami D. L. ir G. P. į Nemenčinę atvažiavo automobiliais „Mazda“ ir „BMW“. Su „Mazda“, kurioje buvo padėtas jau nurodyto Donato krovinys, į Latviją išvažiavo E. R. ir I. P., o jiems iš paskos automobiliu „BMW“ važiavo jis pats, G. P., D. L. ir jo paties pasikviestas B. K.. Važiuojant jis pats skambino telefonu I. P., o B. K. – E. R., šiam skambino ir jis pats, jų teiravosi, kurioje vietoje jie tuo metu yra. B. K. suprato, kad E. R. vairuojamas automobilis važiuoja į Latviją, tačiau nei B. K., nei kiti „BMW“ automobiliu važiavę asmenys, t. y. D. L. ir G. P., nežinojo tikrojo važiavimo į Latviją tikslo. Jais visais jis pasinaudojo, nes tik jo tikslas buvo lydėti automobilį „Mazda“, o visi kiti, jo pasiūlymu, važiavo pas merginas. Teisme apklaustas liudytoju D. L. parodė, kad B. K. nepažįsta. Apie įvykio aplinkybes jis parodė tik tiek, kad atvažiavo automobiliu į Nemenčinę pas D. L.. Po to vienu automobiliu jis, D. L., G. P. važiavo kažkur pas merginas, bet jų neradę grįžo atgal. Nors skundžiamame nuosprendyje tai nebuvo paminėta, tačiau iš bylos matosi, kad teismas liudytojais apklausė ir 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu nuteistus G. P. bei G. Š.. Apklaustas liudytoju G. P. parodė, kad pažįsta G. Š. ir D. L., mažiau, bet irgi pažįsta D. L., tačiau iš viso nepažįsta B. K.. Automobilis „Mazda 626“ priklauso jo žmonai, o 2006 m. – tuo metu buvusiai jo draugei R. S.. Prisimena, kad G. Š. paprašė jo automobilio, o jis, susiskambinęs su D. L., tuo automobiliu nuvažiavo į Nemenčinę. Paskui jį automobiliu ten pat atvažiavo D. L.. Automobilį „Mazda“ Nemenčinėje jis atidavė D. L.. Po to jis, D. L., D. L. ir nežinia kieno pakviestas B. K. automobiliu „BMW“ važiavo į Latviją pas merginas. Nuvažiavus į Latviją paaiškėjo, kad baras, kuriame buvo susitarta susitikti su merginomis, uždarytas, todėl jie visi parvažiavo atgal. Į D. L. perduotą automobilį „Mazda“ jis nieko neįdėjo ir nieko jame neslėpė. Liudytoju apklaustas G. Š. teisme parodė tik tiek, kad su B. K. jie ne giminės ir kad jo jis nepažįsta. Iš bylos matosi, kad prie jos pridėtas ir teisme buvo perskaitytas teisiamojo posėdžio protokolas (t. 3, b. l. 28-43) iš kitos baudžiamosios bylos, kurioje jau nurodytu 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu buvo nuteisti G. Š., D. L., G. P. ir D. L.. Nors šis vėliau kasacine tvarka pakeistas apkaltinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs, iš nurodyto protokolo matosi, kad nuteistieji teisminio nagrinėjimo metu savo kaltę neigė. Nuteistasis G. Š. parodė, kad jokių nusikaltimų nepadarė ir su psichotropinėmis medžiagomis neturi nieko bendro. Prieš kelias dienas iki įvykių D. L. paprašė pas jį automobilio ir pažadėjo už tai 1000 Lt. Jis savo ruožtu automobilio paprašė pas G. P., tą automobilį buvo nuvarę pas meistrą Aleksote, o paskui G. P. automobilį pats nuvarė D. L., važiavo į Vilnių. D. L. sakė, kad automobilio reikia kažką pervežti. Vėliau D. L. jam skambino, sakė, kad automobilis dingo ir jeigu neatsiras, tai už jį atsiskaitys. G. Š. parodė, kad apie tai, kas automobiliu važiavo ir ką vežė, jis nieko nežino (t. 3, b. l. 32-33). Nuteistasis G. P. parodė, kad jo draugė turėjo automobilį „Mazda 626“. Jam paskambino G. Š., pasakė, kad kažkam reikia paskolinti automobilį, ir jis sutiko. G. Š. davė jam to žmogaus telefono numerį ir jis pats draugės automobilį „Mazda“ nuvarė ir perdavė D. L.. Pakvietė važiuoti ir D. L., šis iš paskos važiavo automobiliu „BMW“. „Mazdą“ perdavus D. L., šis pasiūlė važiuoti susitikti su merginomis. D. L. vairuojamu „BMW“ jis važiavo link Latvijos, ten pabuvo prie kažkokio baro ir grįžo atgal. Važiuojant vartojo alkoholinius gėrimus, ar su kuo nors kalbėjosi telefonu, neprisimena. G. P. parodė, kad apie tai, kas ir ką gabeno jo paskolintu automobiliu „Mazda 626“, jis nieko nežino (t. 3, b. l. 33-34). Nuteistasis D. L. parodė, kad jam telefonu paskambino G. Š. ir jo prašymu jis jį parvežė iš kažkokio garažo. Po to G. P. paprašė jo važiuoti į Vilnių ir jis ten nuvažiavo vienas automobiliu „BMW“. Po to važiavo į Latviją susitikti su merginomis, jų neradę, grįžo atgal. Kur dingo G. P. automobilis „Mazda 626“, jis nieko nežino (t. 3, b. l. 34). Iš nurodyto teisiamojo posėdžio protokolo matosi, kad vienintelis kaltu prisipažino D. L., tačiau ir jis nurodė įvykio aplinkybes, kurios buvo paneigtos kitais išnagrinėtais įrodymais. D. L. parodė, kad pažinojo G. Š., G. P., B. K. ir I. P.. 2006 m. gruodžio 11 d. jo vaikystės draugas Donatas paprašė nuvežti į Latviją kažkokį paketą ir už tai pažadėjo sumokėti 2000 Lt. Kas bus tame pakete, jis nežino, galvojo, kad gal kokie nors aukso dirbiniai. Po kelių dienų G. Š. jam surado automobilį, o tas jau paminėtas draugas pasakė, kad reikia susitikti Nemenčinėje. Į Nemenčinę automobilį „Mazda“ atvarė G. P., o „BMW“ atvažiavo ir D. L., kurį jis tada pamatė pirmą kartą. Nemenčinėje jis susitiko su nurodytu draugu Donatu, su juo buvo dar vienas nepažįstamas vaikinas, kuris paklausė, ar jis į Latviją važiuos automobiliu „Mazda“ ir ar šis automobilis atrakintas. Jis su Donatu kalbėjosi, kur Latvijoje reikės palikti paketą, o kur tą paketą „Mazdoje“ paslėpė jau nurodytas kitas vaikinas, jis nematė. Kadangi neturėjo vairuotojo pažymėjimo, jis paprašė, kad automobiliu „Mazda“ į Latviją nuvažiuotų I. P. kartu su E. R.. Jie ir išvažiavo, o jis paprašė D. L. ir G. P. kartu su juo tą automobilį palydėti. Jie sutiko ir automobiliu į Latviją važiavo jis, D. L. ir G. P.. Jo tikslas buvo atsirasti ten, kur važiavo I. P. ir E. R.. Jis jiems kelis kartus skambino telefonu, teiravosi, kurioje jie vietoje, bet po to telefoninis ryšys dingo. Jis su D. L. ir G. P. grįžo atgal. Pagalvojo, kad I. P. ir E. R. pabėgo, ieškojo jų namuose Nemenčinėje, bet nei jų, nei automobilio „Mazda“ nerado. Apie tai, kad automobiliu „Mazda“ buvo gabenamos psichotropinės medžiagos, niekas nežinojo. To nežinojo ir jis pats, nors suprato, kad „Mazda“ gabenama kažkas „nelegalaus“. Jis tik buvo sutikęs nugabenti paketą, o jame galėjo būti bet kas (t. 3, b. l. 31-32). Iš to, ką nurodytoje kitoje byloje parodė joje nuteisti G. Š., D. L., G. P. ir D. L., matosi, kad apie pažintį su B. K. buvo nurodęs tik vienintelis D. L.. Tačiau nei jis, nei kiti nuteistieji B. K. net nepaminėjo savo parodymuose apie kaltinime nurodytus įvykius.

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad jame išdėstyti dar ir liudytojų A. V. bei A. U. parodymai. Liudytojas A. V. teisme parodė, kad pažįsta nuteistąjį G. Š.. Jis pats yra automechanikas, o 2006 m. gruodį G. Š. paprašė jo patikrinti automobilį „Mazda“, sakė, kad nori važiuoti į Latviją ir prašė patikrinti to automobilio techninę būklę. Apžiūrint šį automobilį pastebėjo, kad laisva panelės apdaila, G. Š. paprašė ją pritvirtinti ir tai darydamas jis pamatė kažkokį paslėptą paketą. Jį įkišo atgal ir panelę pritvirtino. Jam tai įtarimų nesukėlė, tuo jis nesidomėjo, o pats G. Š. jam pasakė, kad jis į tai nesigilintų. Tuo automobiliu „Mazda“ išvažiavo kitas su G. Š. pas jį atvykęs nepažįstamas žmogus. Šioje byloje svarbią reikšmę turi ir tyrėjo liudytojo A. U. parodymai. Šis liudytojas teisme parodė, kad dirba Kauno apskrities VPK ONKT kovos su narkotikais skyriuje ir atliko ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje buvo nuteisti G. Š., D. L., G. P. ir D. L.. Liudytojas A. U. parodė, kad išvardintus nuteistuosius prisimena, nes jie buvo įtariami narkotinių medžiagų prekyba, dėl to buvo atliekamas operatyvinis, o vėliau ir ikiteisminis tyrimas. Nusikalstamą veiką organizavo G. Š., psichotropinės medžiagos buvo laikomos G. P. bute. G. Š. bendravo su D. L., kuris jam padėjo ir surado žmones, kurie turėjo psichotropines medžiagas nugabenti į Latviją. Gavus informacijos, kad psichotropinės medžiagos į Latviją bus gabenamos 2006 m. gruodžio 14 d. vakare, buvo pradėtas slaptas sekimas. Jo metu nustatyta, kad G. Š. su G. P. automobiliu „Mazda“ nuvyko į garažą, kur meistras sutvirtino daiktų dėtuvę. Vėliau G. P. ir D. L. atskirais automobiliais „Mazda“ ir „MBW“ išvažiavo į Nemenčinę, automobilyje „Mazda“ jau buvo paslėptos psichotropinės medžiagos. Nemenčinėje G. P. ir D. L. susitiko su D. L.. D. L. pasiliko automobilyje „BMW“, o D. P. ir D. L. su „Mazda“ nuvažiavo į kažkokį kiemą. Po kelių minučių iš to kiemo ta pačia „Mazda“ išvažiavo jau tik vienas D. L., nuvažiavo į susitikimą su I. P. bei E. R. ir perdavė jiems šį automobilį bei jo raktelius. Po to D. L. grįžo prie automobilio „BMW“ ir juo, kartu su D. L. ir G. P., nuvažiavo Latvijos kryptimi. Automobilis „Mazda“ buvo sulaikytas pasienyje ir detaliai patikrintas, jame surastos paslėptos psichotropinės medžiagos. Tuo tarpu automobilis „BMW“, ieškant „Mazdos“ ir ja važiavusių E. R. bei I. P., kelis kartus pirmyn-atgal kirto Lietuvos-Latvijos valstybės sieną, o po to grįžo į Nemenčinę. Buvo sulaikyti visi paminėti asmenys, išskyrus B, K., kuris pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo. Liudytojas taip pat parodė, kad buvo klausomasi ir nuteistųjų telefoninių pokalbių. Iš G. Š. ir D. L. pokalbių buvo galima suprasti, kad nuteistieji nenorėjo rizikuoti patys gabent psichotropines medžiagas į Latviją ir buvo nusprendę, kad už 1000 Lt bus galima surasti tai galinčius padaryti asmenis. Tačiau tyrėjas A. U. teisme parodė, kad apie B. K. dalyvavimą šioje nusikalstamoje veikoje tyrimo pradžioje iš viso nebuvo jokios informacijos, slapto sekimo protokole apie jį nieko nenurodoma. Kad B. K. su kitais nuteistaisiais kartu važiavo automobiliu „BMW“, buvo nustatyta tik po to, kai šis automobilis jau kirto Lietuvos-Latvijos valstybės sieną. Teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėti ir rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas, pasienio kontrolės punkto pažyma, specialisto išvada, slapto sekimo suvestinė, telefoninių pokalbių kontrolės duomenys, tų pokalbių išklotinės ir kiti dokumentai. Šie įrodymai patvirtina, kad 2006 m. gruodžio 15 d. naktį Zarasų pasienio užkardos tarnybinėse patalpose automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) salone už daiktadėžės rasta ertmė, kurioje rasti paslėpti šeši lipnia juosta ir izoliacine medžiaga apvynioti paketai. Tyrimo metu šiuose paketuose rasta iš viso 2958,11 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 892,278 g (30,3 %) psichotropinės medžiagos metamfetamino. Slapto sekimo suvestinė patvirtina tas aplinkybes, kurias nurodė liudytoju apklaustas tyrėjas A. U.. Suvestinė patvirtina, kad 2006 m. gruodžio 14 d., 18 val. 26 min., automobiliu „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. P., o 18 val. 45 min. automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) D. L. atvažiavę į tą pačią automobilių remonto dirbtuvę, esančią Kaune, Veiverių g. Po to abu šie nuteistieji tais pačiais automobiliais išvažiavo iš Kauno, 19 val. 25 min., buvo susitikę Kaišiadorių r. prie restorano „Bajorkiemis“, po to abu atvažiavo į Vilnių, kalbėjosi su taksi vairuotoju, o po to sekdami paskui taksi automobilį išvažiavo į Nemenčinės plentą. Nurodytais automobiliais „Mazda“ ir „BMW“ G. P. ir D. L. atvažiavo į Nemenčinę ir 21 val. 35 min. ten susitiko su dviem vyrais, su jais kalbėjosi, dar po to tie vyrai įsėdo į G. P. automobilį „Mazda“ ir nuvažiavo. D. L. pasiliko automobilyje „BMW“ prie parduotuvės. Po kelių minučių automobilis „Mazda“, vairuojamas nenustatyto asmens, atvažiavo prie bažnyčios. Ten automobilis buvo paliktas. 21 val. 45 min. į šį automobilį įsėdo E. R. ir I. P., jie išvažiavo iš Nemenčinės, o 2006 m. gruodžio 15 d., 0 val. 11 min., atvažiavo į Zarasų pasienio postą. Zarasų pasienio užkardos pasienio kontrolės punkto pažyma patvirtina, kad kitu automobiliu valstybės sieną 2006 m. 15 d., 1 val. 30 min., kirto G. P., D. L., D. L. ir B. K.. Teisminio nagrinėjimo metu buvo ištirti ir telefoninių pokalbių kontrolės duomenys, patvirtinantys nuteistųjų G. Š., D. L., G. P. ir D. L. tarpusavio pokalbius laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 8 d. iki gruodžio 15 d. Telefoninių pokalbių išklotinės taip pat patvirtino, kad B. K. 2006 m. gruodžio 14 d., nuo 10 val. 26 min. iki 20 val. 19 min., pokalbiais ir SMS žinutėmis 18 kartų bendravo su E. R. ir 3 kartus su D. L.. Nuo 2006 m. gruodžio 14 d., 22 val. 35 min., iki gruodžio 15 d., 9 val., B. K. vėl kalbėjo telefonu su E. R. 6 kartus, be to, nurodytu laikotarpiu jų telefonai veikė tų pačių arba gretimų bokštų veikimo zonose.

Visi jau aptarti ir išnagrinėti įrodymai išsamiai išdėstyti ir skundžiamame nuosprendyje, tačiau šio nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje, kaip jau buvo paminėta, teismas neišdėstė išsamios išnagrinėtų įrodymų analizės, o vertinant išnagrinėtus įrodymus, kolegijos nuomone, nesilaikė BPK 20 str. 5 d. reikalavimų. Nuosprendyje nebuvo aiškiai išdėstytos išvados dėl B. K. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme ir dėl jo kaltės, aiškiai nebuvo išdėstyta, kokiais įrodymais teismas grindžia savo išvadas, o taip pat nebuvo išdėstyti ir motyvai, kuriais vadovaujantis teismas atmetė B. K. teisinančius įrodymus.

Nuosprendyje nurodyta, kad įvertinęs išnagrinėtų įrodymų visetą teismas daro išvadą, kad B. K. jau 2006 m. gruodžio 13 d. ėmėsi priemonių surasti asmenį, kuris galėtų nuvairuoti D. L. parengtą automobilį per Lietuvos valstybės sieną į Latviją. Taip pat įrodyta, kad B. K. Lietuvos-Latvijos valstybės sieną kirto kartu su D. L., D. L. ir G. P., o E. R. vairuojamas automobilis buvo sulaikytas tame pačiame pasienio punkte tą pačią naktį. E. R. ir B. K. telefonai veikė tų pačių ar artimų bokštų veikimo teritorijose. Šios aplinkybės, teismo manymu, paneigia B. K. teiginius, kad 2006 m. gruodžio 14 d. vakare Nemenčinėje jis su D. L. susitiko atsitiktinai, o taip pat kad nuteistasis atsitiktinai ir dėl girtumo atsidūrė D. L. vairuojamame automobilyje, vykusiame į Latviją. Su šiomis teismo išvadomis iš dalies galima sutikti, tačiau nurodytos aplinkybės nepatvirtina B. K. kaltės, taip pat nepaneigia nuteistojo parodymų ir jo bei jo gynėjo apeliacinių skundų argumentų. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis B. K. ir jo gynėjas nurodo, jog tai, kad nuteistasis iš anksto rūpinosi surasti asmenį, kuris vairuotų D. L. automobilį, kitu automobiliu vyko paskui E. R. vairuojamą automobilį ir domėjosi šio automobilio buvimo vieta, dar nepatvirtina, kad tokiais savo veiksmais B. K. kitiems asmenims padėjo padaryti psichotropinių medžiagų kontrabandą. Apeliantai taip pat nurodo, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad B. K. buvo žinoma arba kad jis galėjo bent suvokti, jog E. R. vairuojamu automobiliu buvo gabenamos psichotropinės medžiagos. Kolegijos nuomone, išnagrinėti įrodymai šių aplinkybių iš tikrųjų nepatvirtina, o pats pirmosios instancijos teismas ne tik neišdėstė tai patvirtinančių įrodymų, tačiau nuosprendžio motyvuose netgi padarė išvadą, prieštaraujančią nuosprendžio rezoliucinei daliai. Išteisindamas B. K. pagal BK 260 str. 3 d. ir perkvalifikuodamas jo nusikalstamą veiką iš BK 199 str. 2 d. į BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 2 d., tokius sprendimus teismas motyvavo tuo, kad jau nurodytu ankstesniu 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu kitas nuteistasis D. L. buvo pripažintas kaltu tik pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 2 d. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 str. ir BPK 6 str. 2 d. nuostatomis apie tai, kad įstatymui ir teismui visi asmenys yra lygūs. Paminėta nuostata jokių abejonių nekelia, tačiau kolegija atkreipia dėmesį ir į dar vieną teismo išvadą. Nuosprendyje teismas nurodė (t. 3, b. l. 115), kad be paminėtų argumentų B. K. veika negali būti kvalifikuota pagal BK 260 str. 3 d. dar ir dėl to, kad bylos medžiagoje nepakanka duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad B. K. būtų žinojęs, koks yra kontrabandos dalykas. Tie veiksmai, kuriuos atliko B. K., t. y. vairuotojo E. R. suradimas, automobilio, kuriuo E. R. ir I. P. vyko per Lietuvos valstybės sieną, lydėjimas ir šio automobilio maršruto kontroliavimas gali būti kvalifikuojami tik kaip padėjimas įvykdyti kontrabandą, o ne kaip padėjimas disponuoti labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų. Iš to, kas išdėstyta šioje skundžiamo nuosprendžio dalyje, matosi, jog pats teismas nuosprendyje padarė išvadą, kad apie E. R. vairuojamame automobilyje paslėptus ir gabentus paketus su psichotropine medžiaga metamfetaminu B. K. nežinojo. Tai visiškai atitinka nuteistojo parodymus ir patvirtina apeliacinių skundų argumentus. Nepaisant to, dėl nurodytos priežasties išteisinęs B. K. pagal BK 260 str. 3 d., teismas pripažino jį kaltu pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 2 d. Kontrabandos, t. y. nusikaltimo, numatyto BK 199 str., sudėties subjektyviosios pusės požymis – kaltė gali būti tik tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad jis neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena privalomus pateikti muitinei daiktus ir norėti taip veikti. BK 199 str. 2 d. nustato kvalifikuotą kontrabandos sudėtį priklausomai nuo kontrabandos dalyko. Šioje dalyje numatyta, kad kontrabanda laikomas šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų, radioaktyviųjų medžiagų ar kitų strateginių prekių, nuodingųjų, stipriai veikiančių, narkotinių, psichotropinių medžiagų arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nepateikiant jų muitinės kontrolei ar kitaip jos išvengiant arba neturint leidimo jas gabenti. BK 199 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika irgi gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia, kaltininkas turi suvokti, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabena būtent BK 199 str. 2 d. dispozicijoje nurodytus daiktus ar medžiagas, to nori ir taip veikia. Kai nėra aplinkybių, rodančių tokį intelektualinį kaltės momentą, nėra ir kaltės. Jau buvo nurodyta, kad skundžiamame nuosprendyje pats teismas padarė išvadą, kad B. K. nežinojo, koks yra kontrabandos dalykas, tai reiškia, kad neįrodyta ir jo kaltė, o teismo priimtas šioje dalyje apkaltinamasis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas jau vien dėl šios priežasties. Tačiau panaikinant šią nuosprendžio dalį ir byloje priimant naują nuosprendį kolegija remiasi ne tik paminėta pirmosios instancijos teismo išvada (kai kuriais atvejais tai galėtų būti įvertinta tik nuosprendžio surašymo klaida), tačiau ir tuo, kad B. K. kaltės dalyvaujant psichotropinių medžiagų kontrabandoje tikrai nepatvirtina teisme išnagrinėti įrodymai.

Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad įvertinęs įrodymus ir padaręs kai kurias jau aptartas išvadas, kurių neginčija netgi pats nuteistasis B. K., po to teismas savo išvadas faktiškai grindžia jau nurodytu įsiteisėjusiu 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, kuriuo buvo nuteisti G. Š., D. L., G. P. ir D. L.. Skundžiamame nuosprendyje labai išsamiai dėstomos kitu įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, šiame nuosprendyje išnagrinėti įrodymai, teismo išvados dėl G. Š., D. L., G. P. ir D. L. kaltės ir jų nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai. Skundžiamame nuosprendyje teismas taip pat nurodė, kad įsiteisėjusiame Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendyje minimas nuo tyrimo pasislėpęs asmuo yra B. K., dėl kurio byla buvo atskirta. Taip pat nurodoma, kad tame įsiteisėjusiame nuosprendyje atskleistas nuteistųjų bendrininkavimo turinys, o šiame nuosprendyje nustatytos faktinės bylos aplinkybės yra analogiškos toms aplinkybėms, kurios nustatytos ir nagrinėjant atskirtą bylą, kurioje kaltinamas B. K.. Su tokiomis teismo išvadomis galima sutikti tik iš dalies. G. Š., D. L., G. P., D. L. ir B. K. iš tikrųjų buvo kaltinami tų pačių nusikalstamų veikų padarymu, atskyrus bylą B. K. atžvilgiu, į šią bylą buvo išskirti ir pirmosios bylos dokumentai, abiejose bylose buvo tiriami ir nagrinėjami tie patys įrodymai, todėl natūralu, kad abiejose bylose buvo nustatyta ir didžioji dalis tų pačių faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Tačiau nurodytame jau įsiteisėjusiame nuosprendyje B. K. įvardinęs nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusiu asmeniu, teismas negalėjo spręsti ir nesprendė B. K. kaltės klausimo, nes tai galėjo padaryti tik atskirtą bylą išnagrinėjęs teismas. Be to, nors abiejose bylose ir buvo nustatytos iš esmės tos pačios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, visų nuteistųjų vaidmuo, taip pat ir B. K., kaltinimuose buvo išdėstytas skirtingai, todėl visų šių asmenų kaltė negalėjo būti grindžiama visais tais pačiais išnagrinėtais įrodymais.

Kauno apygardos 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu buvo nustatyta, kad G. Š., D. L. ir G. P., veikdami bendrininkų grupe, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne vėliau kaip 2006 m. gruodžio 14 d., iš nenustatytų asmenų, turėdami tikslą platinti, neteisėtai įgijo 2958,11 g miltelių, kurių sudėtyje buvo labai didelis kiekis – 892,278 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, juos laikė Kauno mieste nenustatytoje vietoje bei, įrengę R. S. priklausančiame automobilyje „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) slėptuvę ir šias psichotropines medžiagas, supakuotas į šešis paketus, joje paslėpę, G. Š. nurodymu, D. L. ir G. P. gabeno iš Kauno iki Nemenčinės, bendrininkams D. L. ir nuo tyrimo pasislėpusiam asmeniui padedant, perdavė vairuoti minėtą automobilį „Mazda 626“ su paslėptomis psichotropinėmis medžiagomis E. R. ir I. P., nurodžius važiuoti į Latvijos Respubliką, tokiu būdu pergabenant minėtas medžiagas išvengiant muitinės kontrolės ir neturint leidimo iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respubliką per Smėlynės pasienio kontrolės punktą, kur 2006 m. gruodžio 15 d., 0 val. 10 min., automobilis „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su paslėptomis psichotropinėmis medžiagomis pasienio pareigūnų buvo sulaikytas ir minėtos medžiagos buvo rastos ir paimtos. Šiais veiksmais G. Š., D. L. ir G. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 str. 3 d. ir BK 199 str. 2 d. Tuo pačiu nuosprendžiu teismas taip pat nustatė, kad D. L. 2006 m. gruodžio 14 d., veikdamas bendrininkų grupe su D. L., G. Š. ir G. P., kaip padėjėjas, Vilniaus r., Nemenčinėje, kartu su nuo tyrimo pasislėpusių asmeniu surado asmenis – E. R. ir I. P., kuriems nurodė vairuoti automobilį „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriame bendrininkai D. L., G. Š. ir G. P. buvo paslėpę labai didelį kiekį – 2958,11 g miltelių, kurių sudėtyje buvo 892,278 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino bei nurodė važiuoti į Latvijos Respubliką, tokiu būdu gabenant minėtas psichotropines medžiagas, supakuotas į šešis paketus, išvengiant muitinės kontrolės ir neturint leidimo, iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respubliką, per Smėlynės pasienio kontrolės punktą, kur 2006 m. gruodžio 15 d., 0 val. 10 min., automobiliu „Mazda 626“ su paslėptomis psichotropinėmis medžiagomis pasienio pareigūnų buvo sulaikytas bei minėtos medžiagos rastos ir paimtos. Šiais veiksmais D. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 2 d. Tuo pačiu nuosprendžiu G. P. buvo pripažintas kaltu padaręs ir dar vieną nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas pagal BK 259 str. 1 d. Išnagrinėjęs šią bylą apeliacine tvarka, Lietuvos apeliacinis teismas 2008 m. gruodžio 1 d. nutartimi nuteistųjų G. Š., D. L. ir G. P. apeliacinius skundus atmetė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija, išnagrinėjusi bylą kasacine tvarka, 2009 m. spalio 20 d. nutartimi nurodytą apygardos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį pakeitė. Buvo panaikinta nuosprendžio ir nutarties dalis dėl D. L., G. Š. ir G. P. nuteisimo pagal BK 260 str. 3 d. už neteisėtą, turint tikslą platinti, labai didelio kiekio (892,278 g) metamfetamino įgijimą iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis bei laikymą Kaune nenustatytoje vietoje. Kitos nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalys paliktos nepakeistos.

Iš jau įsigaliojusio pakeisto 2008 m. balandžio 18 d. teismo nuosprendžio matosi, kad G. Š., D. L., G. P. vaidmenys ir nuteistojo D. L. vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo skirtingi. Iš šio nuosprendžio matosi, kad nusikalstama veika buvo pradėta Kaune, ten automobilyje „Mazda 626“ įrengta slėptuvė, joje paslėptos psichotropinės medžiagos, kurios šiuo automobiliu iš Kauno buvo atgabentos į Nemenčinę. Skirtingai negu G. Š., D. L. ir G. P., kuriuos teismas pripažino nusikaltimo vykdytojais, nuteistojo D. L. vaidmuo buvo įvertintas ir kvalifikuotas tik kaip padėjėjo. Iš nuosprendžio nustatomosios dalies matosi, kad D. L. vaidmuo nusikaltimo padaryme pasireiškė tuo, kad jis, kartu su nuo tyrimo pasislėpusiu asmeniu, surado du asmenis, t. y. E. R. ir I. P., kuriems nurodė vairuoti automobilį „Mazda 626“, kuriame nusikaltimo bendrininkai buvo paslėpę psichotropines medžiagas, ir šiuo automobiliu važiuoti į Latvijos Respubliką. Skundžiamu nuosprendžiu pripažinęs B. K. kaltu pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 2 d., teismas nustatė B. K. vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme iš esmės tokį patį kaip ir nuteistojo D. L.. Nors skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje aprašyti ir nuteistojo G. Š., D. L. ir G. P. nusikalstami veiksmai iki automobilio „Mazda 626“ su jame paslėptomis psichotropinėmis medžiagomis atvažiavimo iš Kauno į Nemenčinę, teismas nustatė, kad B. K., veikdamas bendrininkų grupe su kitais nuteistaisiais G. Š., D. L., G. P. bei D. L., G. Š. ir D. L. pavedimu Nemenčinėje surado asmenis, galinčius nugabenti psichotropines medžiagas į Latvijos Respubliką, t. y. I. P. ir E. R., nuslėpdamas nuo jų bendrininkų daromą nusikaltimą, ir paprašė jų automobilį su tomis psichotropinėmis medžiagomis nuvairuoti į Latvijos Respubliką. Teismas taip pat nustatė, kad B. K., kartu su D. L., 2006 m. gruodžio 14 d., apie 21 val. 45 min., Nemenčinėje dar ir perdavė automobilį su jame paslėptomis psichotropinėmis medžiagomis I. P. ir E. R., o po to su D. L., D. L. bei G. P. automobiliu „BMW“ lydėjo automobiliu „Mazda 626“ vežamas psichotropines medžiagas nuo Nemenčinės iki Lietuvos-Latvijos valstybės sienos Smėlynės pasienio posto, pakeliui sistemingai skambindamas E. R., taip kontroliuodamas automobilio buvimo vietą ir pranešdamas G. Š. apie psichotropinių medžiagų gabenimo aplinkybes.

Nors teismas nustatė B. K. vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme iš esmės tokį patį kaip ir nuteistojo D. L., pats faktas, kad kitu jau įsiteisėjusiu nuosprendžiu D. L. buvo pripažintas kaltu, nereiškia, kad tie patys išnagrinėti įrodymai patvirtina ir B. K. kaltę. BK 24 str. 1 d. bendrininkavimą apibrėžia kaip tyčinį bendrą dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 str. nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimą darant nusikalstamą veiką. Jau nurodytame 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendyje teismas pripažino įrodytu, kad D. L. dalyvavo psichotropinių medžiagų kontrabandoje kaip nusikaltimo bendrininkas (padėjėjas), kad jis veikė tyčia ir būdamas susitaręs su kitais toje byloje nuteistais asmenimis. Priimant apkaltinamąjį nuosprendį B. K. byloje, teismas irgi privalėjo įrodyti nuteistojo susitarimą su kitais kaltinime nurodytais asmenimis bei jo tyčinį dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką. Tačiau tai nebuvo padaryta, o išnagrinėti įrodymai B. K. kaltės, kolegijos nuomone, nepatvirtina.

Visi įrodymai, kurie buvo išdėstyti skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, jau buvo išvardinti. Kolegijos nuomone, nuteistojo B. K. parodymus ir jo dėstomą įvykių versiją šie įrodymai paneigia tik iš dalies. Nuteistasis B. K. parodė, kad su D. L. kavinėje „Voveraitė“ buvo susitikęs tik 2006 m. gruodžio 14 d. vakare. Paprašytas D. L. surasti asmenį, turintį vairuotojo pažymėjimą ir galintį nuvažiuoti į Latviją, paskambino savo pažįstamam E. R., tačiau po to telefoną perdavė D. L., kuris toliau pats ir tarėsi su E. R., jų pokalbių jis negirdėjo. Šiuos nuteistojo parodymus paneigė pirmiausia liudytojas E. R., parodęs, kad B. K. telefonu jam skambino ir prašė kažką nuvežti į Latviją net tik 2006 m. gruodžio 14 d., bet ir gruodžio 13 d. Be to, E. R. parodė, kad dėl važiavimo į Latviją telefonu su D. L. jis nesitarė. Kad kartu su B. K. galėjo girtauti ir 2006 m. gruodžio 13 d., teisme neatmetė galimybės ir nuteistasis D. L.. Liudytojų E. R., I. P., iš dalies nuteistojo D. L. parodymai, o taip pat telefoninių pokalbių išklotinės be to patvirtina, kad B. K. telefoninių pokalbių ir SMS pranešimų būdu su E. R. bendravo daugiau kartų negu nurodo pats nuteistasis. Nepaisant to, visuma išnagrinėtų įrodymų, kolegijos nuomone, nepaneigia B. K. parodymų apie tai, kad dėl psichotropinių medžiagų kontrabandos jis su niekuo nesitarė, apie automobilyje „Mazda 626“ paslėptą metamfetaminą nieko nežinojo, E. R. skambino, o po to kartu su kitais nuteistaisiais į Latviją važiavo tik todėl, kad to jo paprašė jo vaikystės draugas D. L. ir dėl to, kad tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Šiuos nuteistojo B. K. parodymus kolegija vertina kaip įtikinančius, nes jie atitinka nustatytas šios bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, kad D. L. ir B. K. tikrai buvo pažįstami nuo vaikystės, D. L. anksčiau gyveno ir mokėsi Nemenčinėje, po to atvykdavo pas čia gyvenančius savo tėvus, todėl jų susitikimas kavinėje, bendravimas ir alkoholio vartojimas iš tikrųjų gali natūraliai paaiškinamas. Be to, skirtingai negu buvo nustatyta jau nurodytu 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu įrodinėjant D. L. kaltę, šioje byloje nebuvo surinkta jokių duomenų, kad B. K. būtų anksčiau bendravęs ar bent būtų matęsis su kitais nusikalstamoje veikoje dalyvavusiais asmenimis, išskyrus D. L.. Kitoje byloje nuteisti G. Š., D. L. ir G. P., apklausti šioje byloje liudytojais, vienodai parodė, kad su B. K. iš viso nebuvo pažįstami, 2006 m. gruodžio 14 d. į Nemenčinę atvykę D. L. ir G. P. B. K. įvardijo tik kaip nepažįstamą, turbūt D. L. atsitiktinai pasikviestą asmenį. Nuteistieji G. Š., D. L. ir G. P., neigdami savo kaltę, apklausų metu dėstė įvairias įvykių versijas, G. Š. apie tai, kad tik padėjo B. K. susirasti automobilį už jam pažadėtą atlyginimą, o D. L. ir G. P. apie tai, kad jie vyko iš Kauno į Nemenčinę dviem automobiliais tik dėl to, kad to paprašė G. Š., o iš Nemenčinės į Latviją važiavo tik norėdami ten susitikti su kažkokiomis merginomis. Šios nuteistųjų versijos ir pačios savaime neįtikinančios, ir buvo paneigtos kitais įrodymais. Tačiau G. Š., D. L. ir G. P., gyvenančių Kaune arba Kauno rajone, parodymai apie tai, kad jie iš viso nepažinojo B. K., taip pat ir paties B. K. parodymai, kad jis nepažinojo šių nuteistųjų, taip ir liko nepaneigti. Jau buvo nurodyta, kad tokius pačius parodymus, kad B. K. nepažįsta, G. Š., D. L. ir G. P. pakartojo visų apklausų metu, o apklausiami teisme nagrinėjant jų pačių bylą savo parodymuose apie B. K. net nebuvo paminėję. Kad šie nuteistieji nepažinojo B. K., o tuo pačiu ir negalėjo patys susitarti su B. K. dėl jo dalyvavimo psichotropinių medžiagų kontrabandoje, patvirtina ir byloje esantys ir teisme ištirti telefoninių pokalbių kontrolės duomenys bei telefoninių pokalbių išklotinės. Nebuvo nustatyta jokių B. K. ir kitų nuteistųjų, išskyrus D. L., telefoninių pokalbių ar tarpusavio SMS pranešimų, o įrašytuose kitų nuteistųjų telefoniniuose pokalbiuose B. K. taip pat nepaminėtas. Nuteistasis D. L. su B. K. buvo pažįstamas ir šios aplinkybės jau buvo aptartos. Teisme D. L. irgi nurodė išgalvotą versiją apie tai, kad apie automobiliu „Mazda 626“ gabenamas psichotropines medžiagas nežinojo nei jis pats, nei visi kiti nuteistieji. Jis parodė, kad nuvežti į Latviją kažkokį paketą, nepasakydamas kas yra jo viduje, jo paprašė kažkoks nenustatytas vyriškis vardu Donatas, o jis, susigundęs to Donato žadamu atlyginimu, paprašė G. Š., kad šis padėtų jam surasti tai kelionei reikalingą automobilį. Šie D. L. parodymai irgi yra neįtikinantys ir buvo paneigti. Tačiau liko nepaneigti D. L. parodymai apie tai, kad susitikęs kavinėje B. K. jis jam apie jokią psichotropinių medžiagų kontrabandą nekalbėjo, dėl bendro dalyvavimo kokioje nors nusikalstamoje veikoje nesitarė, o tiesiog kaip seno pažįstamo paprašė surasti vairuotojo pažymėjimą turintį asmenį, vėliau pakvietė kartu pasivažinėti vykstant į Latviją automobiliu „BMW“. Apie kokį nors B. K. ir D. L. susitarimą daryti kokią nors nusikalstamą veiką ar padėti padaryti tokią veiką kitiems asmenims visų apklausų metu nieko neparodė ne tik patys B. K. bei D. L., bet ir visi kiti šioje byloje apklausti nuteistieji ir liudytojai, to nepatvirtina ir jokie kiti išnagrinėti įrodymai. Kad B. K. žinojo apie automobilyje „Mazda“ paslėptas psichotropines medžiagas ir kad kokiu nors būdu dalyvavo šių medžiagų kontrabandoje, nepatvirtino ir teisme apklaustų liudytojų E. R. bei I. P. parodymai. Liudytojas E. R. parodė, kad B. K. skambino jam telefonu 2006 m. gruodžio 13 d. ir 14 d., prašė kažką nuvežti į Latviją, jam jau važiuojant į Latviją automobiliu „Mazda“, vėl jam skambino telefonu ir teiravosi, kurioje vietoje yra automobilis. Tačiau E. R. nieko neparodė apie tai, kad šių pokalbių metu B. K. būtų bent užsiminęs apie kokias nors psichotropines medžiagas, jų kontrabandą ar bet kokius kitus neteisėtus veiksmus. B. K. skambučiai jam nesukėlė jokio įtarimo. Be to, E. R. parodė, kad už nuvažiavimą į Latviją B. K. jam nežadėjo jokio atlyginimo, o susitikęs su D. L., sutiko važiuoti jo perduotu automobiliu „Mazda“ tik todėl, kad to jo prieš tai prašė jo geras pažįstamas B. K., su kuriuo E. R., beje, dar ir kartu dirbo statybose. Liudytojas E. R. teisme netgi parodė, kad, jo nuomone, B. K. su psichotropinių medžiagų kontrabanda negalėjo būti susijęs. B. K. kaltės juo labiau nepatvirtina ir kito į Latviją automobiliu „Mazda“ važiavusio liudytojo I. P. parodymai. I. P. parodė, kad dėl vykimo į Latviją su juo tarėsi ne B. K., kurį jis pažinojo tik iš matymo, o pats nuteistasis D. L.. Jis parodė, kad telefonu susitarė su D. L. susitikti kavinėje, ten su juo susitiko, D. L. prašė su kažkokiu asmeniu nuvažiuoti į Latviją lygtai dėl kažkokių dokumentų nuvežimo ar parvežimo, ir jis su šiuo D. L. pasiūlymu sutiko. Nuėjęs į D. L. nurodytą vietą Nemenčinėje prie parduotuvės ten sutiko irgi iš matymo pažįstamą E. R., kuris po to ir vairavo automobilį „Mazda“. Byloje nėra jokių duomenų ir apie I. P. ir B. K. tarpusavio telefoninius pokalbius. Liudytojas I. P. teisme taip pat parodė, kad susitikimo su D. L. kavinėje metu matė ten pat prie staliuko sėdintį B. K.. Tačiau liudytojas parodė, kad B. K. jų pokalbyje nedalyvavo, buvo girtas ir net neaišku, ar girdėjo jo ir D. L. pokalbį. Slapto sekimo suvestinėje buvo nurodyta, kad dviem automobiliais iš Kauno į Nemenčinę atvykę nuteistieji D. L. ir G. P. susitiko su dviem 27-32 metų amžiaus vyrais. Jau aptartame 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendyje teismas, be to, buvo padaręs išvadą, kad G. P. vairuojamą automobilį „Mazda 626“ Nemenčinėje pasitiko D. L. ir D. K., o D. L. tą automobilį iš karto perdavė netoliese buvusiems E. R. ir I. P.. Kolegija jau buvo pažymėjusi, kad ankstesniame nurodytame nuosprendyje teismas negalėjo spręsti ir nesprendė B. K. kaltės klausimo. Be to, teisme nagrinėjant paties B. K. bylą, nepasitvirtino ne tik jau paminėta išvada, kad B. K. automobilį „Mazda 626“ pasitiko kartu su D. L., tačiau buvo paneigta ir skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta aplinkybė, kad B. K. kartu su D. L. automobilį „Mazda“ perdavė I. P. ir E. R.. Tai paneigia ne tik nuteistųjų B. K., D. L., bet ir pačių liudytojų E. R. bei I. P. parodymai. Abu šie liudytojai parodė, kad Nemenčinėje prie jų, stovinčių prie parduotuvės, automobiliu „Mazda“ privažiavo tik vienas D. L. ir perdavė jiems tą automobilį. E. R. dar klausė D. L., kur yra B. K., iš pradžių netgi nenorėjo be jo važiuoti į Latviją, tačiau D. L. jiems pasakė, kad B. K. pasigėrė ir nuėjo namo. Iš bylos matosi, kad automobiliu „Mazda“, kuriame buvo paslėptos psichotropinės medžiagos, iš Nemenčinės iki Lietuvos-Latvijos valstybinės sienos važiavo būtent I. P. ir E. R.. Pareigūnams patikrinus šį automobilį ir suradus jame paslėptą metamfetaminą, I. P. ir E. R. buvo sulaikyti ir šioje byloje patys buvo įtariami dalyvavę tos pačios nusikalstamos veikos padaryme. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta jų kaltę patvirtinančių įrodymų, prokuroro nutarimu baudžiamoji byla prieš I. P. ir E. R. buvo nutraukta, jie tapo liudytojais, o jų parodymai kaltinamajame akte buvo išdėstyti tarp kitų duomenų, kuriais grindžiami B. K. pareikšti kaltinimai. Todėl atmesti šių liudytojų parodymus apie tai, kad automobilį „Mazda“ jiems perdavė tik vienas D. L., o B. K. liudytojai tuo metu ir toje vietoje iš viso nematė, kolegijos nuomone, nėra pagrindo dar ir dėl šios priežasties. Teismo išvados nuosprendyje grindžiamos dar ir liudytojų A. V. bei A. U. parodymais. Tačiau liudytojas A. V. parodė tik apie tai, kad Kaune dirbo automechaniku ir savo dirbtuvėje 2006 m. gruodžio mėnesį apžiūrėjo G. Š. jam atvarytą automobilį „Mazda“. Tai, kad A. V. matė automobilio daiktadėžėje kažkokius paketus, patvirtina ne B. K., o kitų asmenų, nuteistų kitu nuosprendžiu, kaltę. Apie B. K. galimą dalyvavimą nusikaltimo padaryme šis liudytojas neparodė nieko. Tuo tarpu tyrėjo A. U. jau aptarti parodymai byloje turi svarbią reikšmę, tačiau jie patvirtina ne nuosprendyje išdėstytas teismo išvadas, o nuteistojo B. K. parodymus. Tyrėjas A. U. parodė, kad jis G. Š., D. L., G. P. ir D. L. byloje atliko ne tik ikiteisminį, bet ir operatyvinį tyrimą, savo parodymuose teisme išsamiai atskleidė visą psichotropinių medžiagų kontrabandos mechanizmą. Šis pareigūnas apie G. Š., D. L., G. P. bei D. L. galimai daromas nusikalstamas veikas turėjo operatyvinės informacijos dar iki kaltinime nurodomų įvykių 2006 m. gruodžio 14 d. Tačiau jis parodė, kad apie B. K. važiavimą iš Nemenčinės į Latviją vienu automobiliu su kitais nuteistaisiais buvo nustatyta tik automobiliui kirtus valstybės sieną. Šie liudytojo A. U. parodymai ir tai, kad apie B. K. nusikalstamą veiką nebuvo surinkta netgi operatyvinės informacijos, tik dar kartą paneigia kaltinimų dalį, kurioje nurodoma apie B. K. susitarimą su kitais nuteistaisiais ir veikimą kartu su jais bendrininkų grupe. Jau aptarti išnagrinėti rašytiniai įrodymai iš tikrųjų patvirtina, kad per Lietuvos Respublikos valstybės sieną automobiliu „Mazda 626“ buvo gabentas labai didelis kiekis psichotropinės medžiagos metamfetamino. Tačiau nei šių medžiagų suradimas tame automobilyje, nei jokie kiti rašytiniai įrodymai ir apklaustų asmenų parodymai nepatvirtina, kad B. K. tas psichotropines medžiagas nurodytame automobilyje būtų slėpęs, tas medžiagas būtų matęs ir netgi kad jis apie jas būtų ką nors žinojęs. Byloje buvo nustatyta, kad psichotropines medžiagas automobilyje „Mazda“ dar Kaune paslėpė kiti nuteistieji, jie ir atvarė šį automobilį iš Kauno į Nemenčinę, perduodant šį automobilį Nemenčinėje E. R. ir I. P. B. K. taip pat nedalyvavo. Ir pats B. K., ir nuteistasis D. L. kokius nors tarpusavio pokalbius apie psichotropines medžiagas ir bet kokią kontrabandą kategoriškai neigia, o iš Nemenčinės iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos automobiliu su paslėptomis psichotropinėmis medžiagomis važiavo ne B. K., o tik E. R. ir I. P., kurie ir buvo sulaikyti. Kaip jau buvo nurodyta, prieš E. R. ir I. P. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas. Pažymėtina, kad šie liudytojai ne tik neigė savo kaltę, neigė ką nors žinoję apie automobilyje, kuriuo važiavo, paslėptas psichotropines medžiagas, bet savo parodymuose faktiškai nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad nusikaltimo padaryme kokiu nors būdu dalyvavo B. K.. Tokia pati išvada daroma ir įvertinus išnagrinėtus telefoninių pokalbių kontrolės duomenis bei tų pokalbių išklotines. Tai, kad B. K. su E. R. kalbėjo telefonu arba siuntė SMS pranešimus net keletą kartų, taip pat teiravosi E. R., kurioje vietoje jis yra važiuojant iš Nemenčinės į Latviją, B. K. dalyvavimo psichotropinių medžiagų kontrabandoje neįrodo, o paties nuteistojo parodymų apie tai, kad E. R. jis skambino tik prašomas D. L., nepaneigia. Tai faktiškai patvirtina ir liudytojo E. R. parodymai apie jo ir B. K. telefoninių pokalbių turinį. Tuo tarpu jokie B. K. telefoniniai pokalbiai su nuteistaisiais G. Š., D. L. ir G. P. nenustatyti, byloje duomenų apie tai nėra. Ši ir kitos jau aptartos aplinkybės paneigia teismo išvadą apie tai, kad B. K. dalyvavo nusikaltimo padaryme susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su kitais nuteistaisiais. Tie patys parodymai paneigia ir skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytas aplinkybes apie tai, kad B. K. automobilį „Mazda 626“ perdavė I. P. ir E. R. nuteistojo G. Š. pavedimu ir kad B. K. kontroliavo psichotropinių medžiagų gabenimą iki Lietuvos Respublikos valstybės ir pranešinėjo G. Š. apie tų psichotropinių medžiagų gabenimo aplinkybes. Nustatyta, kad B. K. kartu su kitais nuteistaisiais D. L., D. L. ir G. P. automobiliu „BMW“ tikrai važiavo iš Nemenčinės į Latviją ir atgal, tačiau ši aplinkybė irgi nepatvirtina jo kaltės. Visi automobiliu važiavę nuteistieji vienodai parodė, kad automobilyje apie jokias psichotropines medžiagas nekalbėjo ir nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių neaptarinėjo. Įsiteisėjusiu nuosprendžiu jau nuteistų D. L., D. L. ir G. P. parodymai negali būti laikomi patikimais, akivaizdu, kad jie bando paneigti savo pačių kaltę. Tačiau, kita vertus, jų parodymai tikrai nepatvirtina ir B. K. dalyvavimo psichotropinių medžiagų kontrabandoje. B. K. parodymai apie tai, kad prieš tai kavinėje girtavęs su D. L. ir šio nuteistojo pakviestas tiesiog pasivažinėti, jis sutiko, važiavo automobiliu „BMW“ tiesiog norėdamas pasivažinėti ir dar išgerti alkoholio, kolegijos nuomone, įtikinantys, jie ir nepaneigti jokiais įrodymais.

Įvertinusi išnagrinėtų ir jau aptartų bylos aplinkybių visumą, kolegija daro išvadą, kad nei konkretūs įrodymai, nei išnagrinėtų įrodymų visuma B. K. kaltės nepatvirtina. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant BPK normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 p. išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Kolegijos nuomone, šioje byloje teismo išvadų dėl B. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką išnagrinėti įrodymai nepatvirtina. Pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose buvo išnagrinėti visi įrodymai, buvo išnaudotos visos galimybės, tačiau abejonių dėl B. K. kaltės pašalinti nepavyko, todėl tos abejonės vertinamos nuteistojo naudai.

Šiame nuosprendyje jau buvo aptarta, kad išnagrinėti įrodymai nepatvirtina nei B. K. susitarimo su kitais nuteistaisiais dėl dalyvavimo nusikaltimo padaryme, nei kai kurių jau aptartų skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytų tariamo B. K. dalyvavimo psichotropinių medžiagų kontrabandoje aplinkybių. Byloje nustatyta tik tai, kad B. K., paprašytas nuteistojo D. L., skambino telefonu savo pažįstamam E. R. ir prašė jo automobiliu nuvažiuoti į Latviją. Taip pat nustatyta, kad B. K. kartu su kitais nuteistaisiais D. L., D. L. ir G. P. automobiliu „BMW“ važiavo iš Nemenčinės į Latviją ir atgal, pakeliui skambindamas E. R. telefonu ir klausinėdamas apie jo buvimo vietą. Tačiau byloje nebuvo įrodyta, kad B. K. ką nors žinojo apie automobilyje „Mazda 626“ paslėptas psichotropines medžiagas ir apie pačią šių medžiagų kontrabandą. Kad B. K. nežinojo, koks kontrabandos dalykas, skundžiamame nuosprendyje pripažino ir pats pirmosios instancijos teismas. Tokiu būdu byloje neįrodyta B. K. kaltė ne tik dėl dalyvavimo psichotropinių medžiagų, bet ir bet kokioje kontrabandoje, ir jo veikoje nėra ne tik BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 2 d., bet ir BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų sudėčių. Todėl skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria B. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 2 d., naikinama ir šioje dalyje priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis. B. K. pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 2 s. išteisinamas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p., 329 str. 1 p.).

Skundžiamu nuosprendžiu B. K. pagal BK 260 str. 3 d. jau buvo išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Dėl šios nuosprendžio dalies apeliaciniai skundai nebuvo paduoti ir ji paliekama galioti.

Kadangi yra priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis, B. K. paskirta kardomoji priemonė naikinama ir, vadovaujantis BPK 309 str. 1 d. 1 p., jis iš suėmimo nedelsiant paleidžiamas teismo posėdžių salėje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2009 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį, kuria B. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 2 d. laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams, bausmę nustatant atlikti pataisos namuose, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

B. K. pagal BK 24 str. 6 d. ir 199 str. 2 d išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Išteisintajam B. K. paskirtą kardomąją priemonę panaikinti ir jį iš suėmimo nedelsiant paleisti teismo posėdžių salėje.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.