Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Gytis Večerskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento atstovo (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo D. R. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Kazlų Rūdos agentūros vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2014-02-17 nutarimu nustatyta, kad D. R. 2013 metų rugsėjo 4 ar 5 dienomis (tikslesnė data nenustatyta) VĮ Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos Kazlų Rūdos girininkijos 74 kvartale (tikslesnė vieta nenustatyta) medžiotojų klubo ,, (duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete ,, (duomenys neskelbtini)“ medžiojo be galiojančio medžioklės lapo, tuo pažeisdamas Medžioklės LR teritorijoje taisyklių 16.2 p., 24.1 p., 58.2 p. reikalavimus, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 2 d. nustatytas ir kitas pažeidimas, t.y., kad jis 2013 metų rugsėjo 4 ar 5 dienomis (tikslesnė data nenustatyta) VĮ Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos Kazlų Rūdos girininkijos 74 kvartale (tikslesnė vieta nenustatyta) medžiotojų klubo ,, (duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete ,, (duomenys neskelbtini)“ apie dvidešimtą valandą naudodamasis nenustatytu šaunamuoju ginklu (apyvartoje turi kombinuotą medžioklinį šautuvą Nr. (duomenys neskelbtini)) neturėdamas tam licencijos, sumedžiojo briedžio patiną, tuo padarydamas 19110 Lt žalą aplinkai, tuo pažeisdamas Medžioklės LR teritorijoje taisyklių 16.4 p., 24.1 p., 58.2 p., 58.14 p. reikalavimus, padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 4 d. Už ATPK 85 str. 2 d. pažeidimo padarymą D. R. skirta 750 Lt (septynių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio bauda, už ATPK 85 str. 4 d. pažeidimo padarymą –paskirta administracinė nuobauda – teisės medžioti atėmimą dvejiems metams. Vadovaujantis LR ATPK 30, 30 ², 31, 32, 33 str., D. R. paskirta galutinė administracinė nuobauda – teisės medžioti atėmimas dvejiems metams, briedžio patino kaukolės viršutinę dalį su ragais D-3 ir K-3 saugojant Kazlų Rūdos agentūroje iki atskiro sprendimo priėmimo, medžiotojo bilietą Nr. (duomenys neskelbtini) nuobaudos galiojimo laikotarpiu saugojant Kazlų Rūdos agentūroje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas, įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas teisės normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes ir jas išanalizavęs kiekvieną atskirai bei jų visetą, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas.

Institucija D. R. kaltę dėl teisėtos medžioklės grindė D. R. 2013-09-19 17 val. paaiškinime fiksuotu prisipažinimu dėl briedžio nušovimo, o kitus apelianto paaiškinimus bei liudytojo K. D. parodymus vertino kritiškai, nes jie neatitiko liudytojo B. V. parodymams apie briedžio galvos pristatymo laiką bei kitų nustatytų aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šios aplinkybės negali būti laikomos pakankamu įrodymu D. R. kaltei dėl jam inkriminuotų pažeidimų patvirtinti.

Vienintelis įrodymas, kuriuo Institucija galėjo grįsti D. R. kaltę, yra jo 2013-09-19 17.00 val. duotas jo paties paaiškinimas, daugiau jokių duomenų, patvirtinančių jį padarius nurodytus pažeidimus, t.y., kad jis kaltinime nurodytu laiku neteisėtai medžiojo be medžioklės lapo ir, neturėdamas licencijos, sumedžiojo briedžio patiną, byloje nėra. Aukštesnysis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl įrodymų, kuriais buvo grindžiamas D. R. kaltė, padarius inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, leistinumo. ATP protokolas D. R. surašytas 2014-01-28, nors kaip sektų iš bylos medžiagos, apie padarytus pažeidimus protokolą surašiusiam pareigūnui tapo žinoma 2013-09-19. Būtent tada D. R. ir buvo apklausiamas kaip asmuo, įtariamas padaręs administracinių teisės pažeidimų kodekse numatytas draudžiamas veikas. Tai matyti ir iš šio paaiškinimo turinio bei jau pirmojo konkrečiai suformuluoto klausimo D. R. ­– „kada vykdėte medžioklę, kai buvo sumedžiotas briedžio patinas?“, galima daryti išvadą, jog jis buvo apklausiamas apie galimai paties D. R. padarytą pažeidimą. Tokiu atveju kaip asmuo traukiamas atsakomybėn apklausiamasis remiantis ATPK 272 str. duoti parodymus turi teisę, o ne pareigą, kad tokios teisės jam buvo aiškintos duomenų nėra. Atsižvelgiant į Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad nei vienas asmuo negali būti verčiamas duoti parodymus prieš save, teisė neatsakyti į tokio pobūdžio klausimus bei neduoti parodymų prieš save, turi būti taip pat paaiškinta ir kaip liudytojui apklausiamam asmeniui, tiriant administracinio teisės pažeidimo bylą. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad šios teisės D. R. buvo išaiškintos, todėl nėra pagrindo nurodytu paaiškinimu remtis asmenį traukiant administracinėn atsakomybėn. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas šį paaiškinimą teisingai pripažino neleistinu įrodymu byloje.

Vertinant D. R. pirminio paaiškinimo, kuriame jis prisipažino sumedžiojęs briedžio patiną, pateikto pareigūnams, įrodomąją reikšmę, atsižvelgtina ir į tai, kad dar tą pačią dieną, prieš minimo paaiškinimo surašymą, kuriame D. R. prisipažįsta padaręs neteisėtus veiksmus, jis davė kitą paaiškinimą, kuris surašytas 16.00 val. ir kuriame nurodė kitas aplinkybes, o būtent, kad K. D. jam pranešė apie miške rastus ragus, kuriuos jis nuvažiavęs paėmė, paskui vežė B. V. apdoroti. Versijos, kad briedžio jis nenušovė, ir apskritai tą dieną nemedžiojo, apeliantas nuosekliai laikėsi ir kitų jo apklausų 2013-10-16 ir 2013-12-05 metu, taip pat ir apklausiamas teisme. Pažymėtina, kad K. D. bylos tyrimo metu 2013-09-19 buvo apklaustas iš karto po D. R. pirmojo paaiškinimo, t.y. 16.10 val., kas rodo, kad jis su D. R. neturėjo galimybės suderinti, kaip ir ką pasakoti apie įvykį, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog K. D. įvykio aplinkybes nurodė neteisingai, vedamas asmeninių paskatų (padėti savo darbdavės sutuoktiniui išsisukti nuo atsakomybės). D. R. tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek teisme, taip pat patvirtino, kad prisipažinimas dėl briedžio nušovimo buvo išgautas darant jam spaudimą. D. R. nurodytas aplinkybes dėl jo 2013-09-19 17.00 val. apklausos ir duoto paaiškinimo, kuomet jis pripažino savo kaltę, iš dalies patvirtina ir liudytojo R. C. parodymai. Liudytojas nurodė, kad D. R. prisipažino nušovęs briedį, tačiau nepaneigė ir to, kad D. R. apklausiamas buvo ilgai, per apklausą elgėsi keistai, negalėjo tiksliai atsakyti į klausimus, buvo matyti, kad jis blogai jaučiasi, tiesioginės aplinkybės, kad D. R. sumedžiojo briedį, pagal jo atsakymus į klausimus, nepasitvirtino. Liudytojas Č. B. patvirtino, kad D. R. apklausinėjo P., R. C. ir .N (K. ), jį apklausinėjo labai ligai, liudytojas buvo netoli kabineto, kuriame buvo apklausiamas apeliantas ir girdėjo, kaip R. C. su D. R. kalbėjo pakelti tonu, sakė uždarysiąs į sklepą. Č. B. žinojo, kad tą dieną D. R. blogai jautėsi. Po apklausos D. R. jam pasakė, kad pats nieko nerašė, P.s diktavo N., ką rašyti, o jis pasirašė po paaiškinimu jo neskaitęs. Visų šių aplinkybių visetas leidžia teigti, kad D. R. versija, jog paaiškinimas, kuriame prisipažino nušovęs briedį, buvo surašytas ne iš jo žodžių, kad jis buvo verčiamas prisipažinti, ko nepadaręs ir kad šį paaiškinimą pasirašė neskaitęs.

Aukštesnysis teismas pilnai sutinka su skundžiamoje nutartyje atlikta nuosekliai ir detalia liudytojo K. D. duotų paaiškinimų apie įvykio aplinkybes analize ir vertinimu kitų bylos duomenų kontekste ir pritaria išvadai, jog šio liudytojo parodymai laikytini teisingais ir iš esmės atitinkančiais byloje nustatytus faktinius duomenis, ir tuo klausimu papildomai nepasisako. Taip pat aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais, jog patikrinus K. D. ir D. R. parodymus apie briedžio galvos radimo vietą, jie abu ją nurodė iš esmės analogiškai, kas taip pat patvirtina D. R. išsakytos versijos teisingumą.

Taigi, byloje nėra tokių įrodymų, kurie vienareikšmiškai ir neginčytinai patvirtintų, kad D. R. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis, medžiojo be galiojančio medžioklės lapo ir neturėdamas licencijos sumedžiojo briedžio patiną.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis LR Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-12-18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju ATPK 85 str. 2 d. ir 4 d. nurodytų administracinių teisės pažeidimų padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena D. R. atžvilgiu nutraukta teisėtai ir pagrįstai.

Apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad D. R. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau - Taisyklės) 58.28 p., kuris numato draudimą paimti rastus negyvus gyvūnus ar jų dalis, apie juos nepranešus Aplinkos apsaugos departamentui ir negavus Departamento leidimo pasiimti šiuos gyvūnus, nenagrinėtinas, nes dėl šių veiksmų bylą tirianti Institucija administracinio teisės pažeidimo protokolo D. R. nesurašė ir jis nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Institucijos skundo netenkinti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 8 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.