Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo B. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2014-11-25 nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. 10-87AT1-680 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ATPK 181 str. įtvirtina, kad tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams, užtraukia administracinę atsakomybę. Europos Komisijos programos Daphne III praktinėse rekomendacijose „Kaip atpažinti, kad vaikas yra žalojamas“ 5 p. kaip viena iš vaiką žalojančių elgesio formų nurodoma tai, kad tėvai skatina netinkamą vaiko socializaciją (pavyzdžiui, įtraukia vaiką į neteisėtą veiklą). Todėl, pareiškėjo manymu, yra pakankamas pagrindas manyti, kad G. T. elgėsi priešingai vaiko interesams, kuomet sąmoningai (arba atsakomybė be kaltės, todėl nereikia įrodinėti kaltės) pažeisdama Taisykles matant jos vaikui, leido, kad jų vedžiojamas didelis šuo labai rimtai išgąsdintų kaimynę (pareiškėjo sutuoktinę). Nurodė, jog policija Nutarime nurodo, kad vaikas nepatyrė jokio streso, fizinio ar psichologinio smurto, todėl nebuvo pažeistos jo teisės. Kitaip tariant, policija suponuoja, kad vaikui nebuvo padaryta jokios žalos. Vis dėlto, policija visiškai klaidingai suprato ATPK 181 str. esmę ir jo paskirtį, nes šioje teisės normoje yra įtvirtinta ne materialioji administracinio teisės pažeidimo sudėtis, kai atsakomybė kyla už padarinius (žalą), o formalioji sudėtis, todėl pakanka vien tik nustatyti patį pažeidimo faktą, kai asmuo traukiamas atsakomybėn už patį veiksmą, o ne už kylančius padarinius (naudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams). Pareiškėjo žiniomis, G. T. turi 2014 m. spalio 22 d. savo mažamečio vaiko vaikų psichologo rašytinę konsultaciją, kurioje dėstomas toks faktas: „mama (t.y. G. T.) teigia, kad vaikas pasakė, jog nebebijo kaimynės (t.y. G. K.), tačiau jei eitų pamiške ir ją sutiktų, vaikas sakosi, kad mestų į ją kokį nors daiktą. Paklausus kodėl, atsako, kad reikia gintis kaip nuo vagies“. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjo sutuoktinė G. K. niekada nėra bausta ir jai niekada nebuvo pareikšti jokie įtarimai dėl vagysčių, todėl tokie G. T. tvirtinimai gali reikšti tai, kad G. T. galimai sistemingai naudoja tėvų valdžią priešingai savo vaiko interesams ir netinkamai integruoja vaiką į bendruomenę, socialinę aplinką. Pažymėjo, kad nacionaliniai teisės aktai a priori nenustato vieningo ir galutinio sąrašo, kas yra viešasis interesas ir jo pažeidimas, tačiau sutiktina, kad tinkamas vaiko (ypatingai mažamečio) ugdymas, jo vystymasis, vaiko teisė į tinkamą mokymąsi ir pasaulio pažinimą yra ne tik asmeninis tėvų interesas, bet ir visos visuomenės, bei valstybės, kuri dalyvauja vaiko ugdyme, be kita ko nustatydama tam tikras elgesio taisykles ir atsakomybę už jų pažeidimą (tame tarpe ir ATPK 181 str.).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato (toliau tekste - Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK) atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2014-11-25 nutarimo nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. 10-87AT1-680 (Nutarimo) (b.l. 9) matyti, kad 2014-11-10 Vilniaus apskr. VPK Trakų r. PK buvo registruotas B. K., gyv. (duomenys neskelbtini), pareiškimas dėl G. T. veiksmų. B. K. pareiškime (toliau tekste – Pareiškimas) (b.l. 6-7) nurodoma, kad 2014 metų birželio mėnesį Trakų r. PK policijos pareigūnai G. T. surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą vadovaudamiesi ATPK 110 str. (Gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimas) ir skyrė nuobaudą. Pareiškime nurodoma, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas mažamečio vaiko J. C. T., gim. (duomenys neskelbtini) akivaizdoje, tuo galimai pažeistos vaiko teisės ir teisėti interesai ir G. T. galimai panaudojo tėvų valdžią priešingai vaiko interesams.

Nesutikdamas su Nutarimu pareiškėjas prašė jį panaikinti ir G. T. paskirti administracinę nuobaudą, numatytą ATPK 181 str.; nurodė, kad naminių gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimą G. T. padarė savo mažamečio vaiko akivaizdoje, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, kad ji elgėsi priešingai vaiko interesams, kuomet sąmoningai pažeisdama naminių gyvūnų laikymo taisykles ir matant jos vaikui, leido, kad jų vedžiojamas didelis šuo labai rimtai išgąsdintų kaimynę (pareiškėjo sutuoktinę).

ATPK 9 str. nurodoma, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinė atsakomybė už ATPK kodekse numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Norint įgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždavinius specialistas nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą privalo surinkti įrodymus. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 straipsnis). Pažymėtina, kad jokie įrodymai, esantys administracinio teisės pažeidimo byloje, teismui neturi iš anksto nustatytos galios.

Teismas pažymi, kad tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingas vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, kad būtų siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau tekste – VTAPĮ) 3 str. numatyta, kad teisėti vaiko atstovai yra tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, kurie pagal įstatymą ar kitą teisės aktą privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje ir rūpintis juo (VTAPĮ 6 str. 1 d.). Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, jie turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis.

ATPK 181 str. numato administracinę atsakomybę už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Sprendžiant klausimą, ar asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn pagal minėtą normą, veikoje yra šio pažeidimo požymių visuma, būtina įvertinti sąvokos “tėvų valdžia” turinį, kadangi su tėvų valdžios panaudojimo tinkamumu siejama administracinė atsakomybė. Tėvų valdžios, patenkančios į šeimos teisinių santykių kategoriją, samprata aiškintina, remiantis šeimos teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. CK 3.155 str. apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Taigi sisteminė nurodytų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad ATPK 181 str. 1 d. numatyto pažeidimo požymių konstatavimas tėvų veikoje galimas tik tada, kai jie piktybiškai neatlieka arba netinkamai atlieka pareigas, numatytas CK 3.155 str., sudarančias tėvų valdžios turinį.

Tinkamas tėvų valdžios panaudojimas reiškia, kad tėvai privalo užtikrinti vaiko teisę į visapusišką ir harmoningą vystymąsi, apsaugoti nuo žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiama tėvams panaudoti valdžią vaiko atžvilgiu amoraliu elgesiu (smurtas, klyksmai šeimoje, tėvų rūstybės), kurie gali kelti vaikui baimę. Tėvų nesugebėjimas tinkamai pasirūpinti vaiku, palikimas be priežiūros yra traktuojamas kaip netinkamas tėvų valdžios panaudojimas.

Skundžiamu Nutarimu nustatyta, kad G. T. šuo savo iniciatyva, be G. T., ir be J. C. T. įsakymo, pribėgo ir išgąsdino G. K. bei ištepė jai priklausančius drabužius, tuo užtraukdamas atsakomybę savo šeimininkei, t.y. G. T.. Mažametis J. C. T. tuo momentu nepatyrė jokio streso, fizinio bei psichologinio smurto ir nebuvo pažeistos vaiko teisės bei teisėti interesai.

Teismo vertinimu, G. T. elgesys teisiškai tinkamai įvertintas pagal ATPK 110 str., o byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad G. T. nurodytais veiksmais neatliko ar netinkamai atliko savo mažamečio vaiko J. C. T. atžvilgiu pareigas, numatytas CK 3.155 str., sudarančias tėvų valdžios turinį.

Atmestinas kaip nepagrįstas ir skundo argumentas, kad policija nagrinėjo tik tėvų valdžios nepanaudojimo atvejį ir nenagrinėjo tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, kas būtent yra aktualu nagrinėjamu atveju. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, iš pareiškėjo Pareiškimo policijai matyti, kad jis šiuo Pareiškimu prašė įvertinti G. T. veiksmus būtent tėvų valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams aspektu, ir skundžiamu Nutarimu G. T. minėti veiksmai buvo vertinami ir įvertinti būtent šiuo aspektu, o taip pat ir ATPK 181³ str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties jos veiksmuose buvimo ar nebuvimo aspektu.

Pažymėtina, kad LITEKO duomenimis, Trakų rajono apylinkės teismo 2014-11-28 nutarimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A2.9-1232-213/2014 m., konstatavus, kad nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.), buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, iškelta G. T. pagal ATPK 174 str., kurioje jai 2014-09-02 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji 2014-05-28, apie 14.00 val. viešoje vietoje Trakuose, Šaudyklos gatvėje G. K. atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, tuo pažeisdama viešąją tvarką ir žmonių rimtį, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 str. Iš Vilniaus apygardos teismo 2015-01-16 nutarties matyti, kad nesutikdama su minėtu teismo nutarimu G. K. apskundė jį apeliaciniu skundu, kuriame, be kita ko, nurodė, jog ji mano, kad teismas nesiėmė aktyvių veiksmų, kad papildomai kvalifikuoti G. T. veiksmus pagal ATPK 181 str. dėl netinkamo tėvų valdžios panaudojimo vaiko atžvilgiu ir neperdavė šio klausimo spręsti kompetetntingoms vaiko teisių apsaugos institucijoms. Vilniaus apygardos teismo 2015-01-16 nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2014-11-28 nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.9-1232-213/2014 m. paliktas nepakeistas, o G. K. apeliacinis skundas netenkintas.

Taip pat pažymėtina, kad LITEKO duomenimis, Trakų rajono apylinkės teismo 2014-10-09 nutarimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A2.9-758-424/2014 m., nutraukta administracinė byla G. K. atžvilgiu. Šioje byloje G. K. 2014-06-11 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji 2014-05-28, apie 14.51 val. Šaudyklos gatvėje, Trakuose, konflikto metu su kaimyne G. T. dėl vedžiojamo palaido šuns, viešoje vietoje įžeidžiamai išvadino pastarąją rusiškais necenzūriniais žodžiais mažamečio vaiko akivaizdoje, žemino jos garbę ir orumą, ir šie G. K. veiksmai įvertinti kaip viešosios tvarkos pažeidimas ir kvalifikuoti pagal ATPK 174 str. Vilniaus apygardos teismo 2014-12-01 nutartimi Trakų rajono apylinkės teismo 2014-10-09 nutarimas, priimtas administracinėje byloje Nr. A2.9-758-424/2014 m., patenkinus G. T. apeliacinį skundą, panaikintas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinta iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme bei šiuo metu yra nagrinėjama Trakų rajono apylinkės teisme. Pažymėtina, jog iš Vilniaus apygardos teismo 2014-12-01 nutarties matyti, kad atsiliepime į apeliacinį skundą G. K. nurodė, jog apeliantė (G. T.) siekia, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėtų tuos įrodymus, kurie buvo surinkti jau po teismo 2014-10-09 nutarimo (išrašas iš Psichikos sveikatos centro asmens sveikatos istorijos – 2014-10-16, o privati vaikų psichologo konsuktacija – 2014-10-22); G. K. nuomone, šie įrodymais turi būti visiškai atmesti – apeliantės sūnaus asmens sveikatos istorija Psichikos sveikatos centre buvo pradėta 2014-01-24, o incidentas įvyko 2014-05-28, tai reiškia, kad apeliantės mažametis vaikas dėl kažkokių psichikos sveikatos problemų kompetentingų specialistų buvo apžiūrimas jau ir anksčiau dėl nuo incidento nepriklausančių aplinkybių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog G. T. būtų padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 str. 1 d., todėl jos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turėjo būti nutraukta (ATPK 250 str. 1 p.).

Visi kiti pareiškėjo skunde ir teismo posėdyje nurodyti argumentai yra teisiškai nereikšmingi, neturintys įtakos skundžiamo nutarimo pagrįstumui, todėl priimant sprendimą teismo neanalizuojami ir nevertinami.

ATPK 302 str. 1 d. numato, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, apylinkės teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti; 2) panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Šis sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą; 4) panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą organui (pareigūnui), įgaliotam surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Šis sprendimas priimamas tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą; 5) pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos.

Esant visoms anksčiau išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2014-11-25 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. 10-87AT1-680 yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą nėra, todėl jis atmestinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 300-302 straipsniais, teismas

nutaria:

B. K. skundo netenkinti ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato 2014-11-25 nutarimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną Nr. 10-87AT1-680 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.