- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-03
- Bylos Nr.
- 2-1917-343/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-342-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- D. V.
- Atsakovas
- B. V.
- Trečiasis asmuo
- notarė O
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė, sekretoriaujant Eglei Siderevičiūtei, Vaidai Litvaitei, dalyvaujant ieškovei D. V., jos atstovei adv. A. Ž., atsakovei B. V., jos atstovui adv. V. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovei B. V., trečiasis asmuo notarė O. M. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir rerstitucijos taikymo natūra ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškinio, atsiliepimų į ieškinį, liudytojų parodymų esmė.
Ieškovė D. V. ieškiniu (b.l. 3-9) prašo panaikinti 2011 09 01 dovanojimo sutartį Nr. 2189, sudarytą tarp B. V. ir D. V.; taikyti restituciją natūra; priteisti bylinėjimosi išlaidas CK 6.472str. pagrindu. Nurodo, kad ieškovė 2011 09 01 dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovei, savo dukrai, butą su rūsiu, esančius (duomenys neskelbtini). Dovanojant turtą, buvo sutarta, jog atsakovė mokysis universitete, prižiūrės butą ir ves tvarkingą gyvenimo būdą, bei padės ieškovei. Ieškovė gyvena Italijoje, pilnai išlaiko šeimą duodama grynais pinigais per savo giminaitę R. S. (N.). Atsakovė gyveno su ja Italijoje, visada jautėsi maištingas charakteris ir polinkis tingėti, kadangi pradėjus mokslus Italijoje, atsakovė juos metė ir nutarė studijuoti Lietuvoje. 2013 metų kovo mėnesį ji grįžo į Lietuvą ir įsikūrė ginčo bute su giminaite, kuri gyveno anksčiau. Netrukus dėl atsakovės netinkamo elgesio kilo ginčas, atsakovė išvijo giminaitę. 2013 metų rudenį atsakovė įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą Humanitarinių mokslų fakulteto anglų filologijos nuolatinių studijų pirmą kursą. Jai studijoms buvo duoti pinigai, tačiau nuėjusi į universitetą, ieškovė sužinojo, jog atsakovė nelankė paskaitų, nesusimokėjo už studijas, yra išleista akademinių atostogų. Ginčo bute, išvijus giminaitę, prasidėjo lėbavimai ir linksmybės, nuo kurių kentėjo kaimynai S.. Bute buvo naikinamas ieškovės asmeninis turtas, sulaužytos netgi durys, kurias reikėjo atstatyti. 2013 12 31 švenčiant Naujus Metus kilo didelis konfliktas, kurio rezultate buvo kviesta greitoji pagalba ir policija. Atsakovė įtariama galimai vartojanti narkotines medžiagas, kadangi tiek giminės, tiek kaimynai kilus šioms problemoms ieškovę įspėjo. Buvo įsiskolinimas už komunalinius patarnavimus su delspinigiais 3 392,07 Lt, kuriuos ji sumokėjo atsiuntusi pinigus. 2014 metų vasarį ieškovė grįžo į Lietuvą. Paaiškėjo, jog iš buto išnešta daug jos asmeninių daiktų, butas paverstas į landynę, už komunalinius patarnavimus nemokama. Dovanojimo sutarties p.,p. 5.1, 5.2 ieškovei nustatyta uzufrukto teisėmis naudotis visu ginčo butu iki gyvos galvos. Prieš dovanojimo sutarties sudarymą su atsakove buvo sutarta, kad ji rūpinsis butu, o ieškovė jai siųs pinigus, ves sveiką ir tvarkingą gyvenimo būdą, mokysis, tačiau atsakovė pažadų nevykdo – atsakovė netgi vartoja narkotines medžiagas, metė mokslus, yra nesukalbama, pastebima nuotaikų kaita, nemoka už butą, nors pinigus ieškovė siunčia, bute kėlė orgijas, konfliktus, muštynes, naikina padovanotą turtą, trukdo kaimynams. Atsakovė netinkamai elgiasi su ieškove kaip motina, yra pabėgusi iš namų, vartoja narkotines medžiagas, grasina ieškovei. Atsakovė atliko veiksmus, kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, o tokie veiksmai dovanojimo sutartis daro negaliojančiomis remiantis CK 6.472str. .
Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, papildomai nurodė, kad mergaitė buvo maištinga, bėgdavo tai pas močiutę, tai pas mamą. Liudytojos N. ir kt. parodė, kad mama ją prižiūrėdavo, o konfliktai kildavo iš jos neadekvataus elgesio, jai buvo sudarytos sąlygos mokytis, tik kilus pirmiems sunkumams pasitraukdavo. Liudytojai patvirtino, kad atsakovė vedė netvarkingą gyvenimo būdą. Atsakovė elgėsi neatsakingai, nemoraliai ir tai rodo nesumokėti mokesčiai, mesti mokslai, darbas. Ieškovės viltys į dukrą liko nepateisintos. Iki bylos nagrinėjimo atsakovė nesimokė, nedirbo, ji neturi galimybių išlaikyti butą. Atsakovės elgesys griežtai smerktinas geros moralės požiūriu. Ieškovė bijo prarasti butą už atsakovės elgesį.
Atsiliepimas
Atsakovė B. V. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 71) prašo ieškinį atmesti. Atsakovė nurodo, kad su ieškove, savo motina, nuo neatmenamų laikų nuolat konfliktuoja. Jai nuo 14 metų tėtis atsiųsdavo pinigų, o motina juos paimdavo. Jau 6 metai, kai motina jos neišlaiko. Kai motina grįždavo iš Italijos, vykdavo konfliktai. Ieškovė prieš ją visą gyvenimą naudojo psichologinį ir fizinį smurtą. Ji nėra narkomanė, joks šeimos narys ar giminė nenuomojo ginčo buto, ji gyvena normalų gyvenimą, nuo rugsėjo 1 d. grįš į mokslus. Paaiškinimuose raštu (b.l. 113-116) atsakovė nurodė, jog sandorio šalis sieja kraujo giminystė, kuri yra ne tik teisiniu bet ir moraliniu požiūriu reikšmingas ryšys. Moralinės giminaičių pareigos suponuoja tarpusavio pagarbą, pagal galimybes – tarpusavio paramą ir globą. Butą atsakovė gavo dovanų dar besimokydama vidurinėje mokykloje. Jokių savo lėšų butui išlaikyti ji neturėjo. Ją augino močiutė, kuri ją visada mylėjo ir ja rūpinosi. Ji buvo išvykusi į Italiją, įstojusi į universitetą, tačiau turėjo pabėgti dėl netinkamo motinos elgesio su ja. Grįžusi į Lietuvą įstojo į Vytauto didžiojo universitetą. Už mokslą reikėjo mokėti 6 390 Lt per metus. Už mokslą pažadėjo mokėti tėvai. Mama jai davė tik dalį pinigų, todėl ji, negalėdama sumokėti už mokslą, pasiėmė akademines atostogas. Skolos už butą susidarė dėl to, kad ji neturėjo savo pinigų, o mama siųsdavo nedideles sumas, kurių pakakdavo tik pragyvenimui. Daugiausia ją rėmė močiutė. Tai mama su ja elgėsi nederamai, jos elgesys prieštaravo gerai moralei. Mama ieškinyje nurodė tikrovės neatitinkančius faktus, kurių niekuo nepagrindė. Nėra jokių įrodymų, kad ji vartotų narkotines medžiagas ar kad paverstų butą landyne, kad bute būtų triukšmaujama, ar kad iš buto būtų dingę kokie nors daiktai. Nors mama nurodo, kad Naujųjų metų naktį buvo triukšmas bute, kad buvo kviesta policija ir greitoji medicinos pagalba, tačiau tai yra netiesa. VPK pažyma patvirtina, kad ginčo buto adresu tą naktį nebuvo įregistruota jokių iškvietimų. Pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Mano, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pakankamų teisiškai reikšmingų faktų konstatavimui dėl dovanojimo sutarties panaikinimo taikant CK 6.472str. 1 d. nuostatas.
Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas papildomai nurodė, jog jai mokantis Italijoje, motina pavogė jos pinigus, pavogė tėvo pinigus ant traukinių, teta padėjo pabėgti. Į butą įdėti tėvo alimentai, ji negyveno laisvo gyvenimo; greitoji, policija į butą nebuvo kviesta, ji turi iš ko susimokėti skolas. Italijoje ji laimėjo 2 500 Eur, kur tie pinigai ji nežino, juos paėmė motina. Atsakovė neatliko veiksmų, smerktinų geros moralės požiūriu. Nėra duomenų, kad atsakovė vartoja narkotikus. Mušimas yra normalus auklėjimo būdas ieškovei. Nuo 6 metų mergaitė negyvena su motina. Ieškovė nepagrindė tų aplinkybių, kurias nurodė ieškinyje. Nenurodė, kokia konkrečiai žala padaryta, koks turtas sunaikintas. Už butą sumokėjo R. S.. Buvo sugedusi durų spyna ir ją suremontavo. Atsakovė dirba, mokosi, tėvas pažadėjo mokėti po 100 Eur kas mėnuo.
Trečiasis asmuo notarė O. M. atsiliepimu į ieškinį (b.l. 69) su ieškiniu sutinka. Nurodo, kad neprieštarauja, jog dėl pasikeitusių aplinkybių ginčo buto dovanojimo sutartis būtų panaikinta.
Liudytoja G. S. parodė, jog bute triukšminga – garsiai klausosi muzikos, dažnai lankosi draugai ir naktimis, netvarkinga, ne kartą buvo policija, greitoji.
Liudytojas E. N. parodė, kad bute gyveno ne viena, kartais elgėsi neadekvačiai, nesuprasdavo kas darosi, jaunimas plaukiojo.
Liudytoja R. S. parodė, jog yra ieškovės pusseserė, atsakovė gyveno viena, mokėjo mokesčius už ieškovę, buvo užstrigusi spyna ir ją reikėjo remontuoti.
Liudytoja D. R. parodė, kad atsakovė visada turėjo problemų, motina ją išlaikė, matė ją rugsėjo mėnesį, tai buvo keistoka, sukūdusi. Atsakovė blogai atrodo – sukūdusi, pabalusi, atrodo nesveikai.
Liudytoja L. N. parodė, kad yra atsakovės močiutė, o ieškovės motina. Atsakovė su motina konfliktuoja nuo 6 metų, motina atsakovę skriausdavo, mušdavo. Atsakovė pas ją gyveno iki 16 metų. Ji anūkę maitina, duoda 100 - 150 Lt, pusę buto nuomojo, gaudavo nuomos mokestį. Ji nesimokė, nes buvo per sunku. B. 2014 metų pradžioje 2-3 mėnesius dirbo Anglijoje. Pinigus siuntė tėvas – apie 700 Lt kas mėnuo. Mamos pagalbos nežino.
Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės.
2011 m. rugsėjo 1 d. D. V., šios bylos ieškovė; padovanojo dukrai B. V. butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir 1/50 dalį negyvenamosios patalpos – rūsio patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančios tuo pačiu adresu. Šios sutarties p. 5.1 šalių susitarimu dovanotojai D. V. uzufrukto teisėmis nustatoma teisė naudotis visu dovanojhamu butu/patalpa – butu su dalimi priklausinio, adresu (duomenys neskelbtini) iki gyvos galvos. Už visą laikotarpį, kurį faktiškai naudosis šiuo butu/patalpa D. V. mokės visus reikalingus mokesčius dėl dovanojamo buto išlaikymo. Dovanotoja privalo šį butą taip, kaip tai atliktų rūpestingas savininkas. Ji neturi teisės pabloginti dovanojamo daikto padėties, ji privalo butą išlaikyti ir remontuoti tiek, kiek tai būtina normaliai būklei užtikrinti, saugoti šį daiktą nuo pavojų.
Faktiniai ir teisniai argumentai, kuriais grindžiamas sprendimas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškinys yra pareikštas CK 6.472 straipsnio pagrindu. CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Kad būtų panaikintas dovanojimas, remiantis nurodyta teisės norma, būtina konstatuoti bent vieną iš būtinų sąlygų: 1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo; 2) kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicijoje nustatytos dvi teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos konstatavus, dovanojimas gali būti panaikinamas, grupės. Pirmosios grupės teisiškai reikšmingi faktai – apdovanotojo veiksmai, kai šis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, gali būti laikomi nusikalstamais veiksmais, atsakomybė už juos reglamentuojama Baudžiamojo kodekso normų (BK 22 straipsnis, 129 straipsnio 2 dalis, 135 straipsnis), tokie veiksmai konstatuotini Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Šios sąlygos buvimo ieškovė neįrodinėja. Ieškovė ieškinį grindžia antrosios sąlygos - apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės; egzistavimu.
Ieškovė ieškinį grindžia šiomis aplinkybėmis: atsakovė išvijo giminaitę iš buto, vartoja narkotines medžiagas, butas paverstas landyne, iš buto išnešta daug ieškovės asmeninių daiktų, naikinamas ieškovės asmeninis turtas, bute kėlė orgijas, konfliktus, muštynes, naikina padovanotą turtą, trukdo kaimynams, netinkamai elgiasi su ieškove kaip motina, yra pabėgusi iš namų, grasina ieškovei; Naujų metų naktį buvo kvieičama policija ir greitoji, nemoka komunalinių mokesčių, t.y. atsakovė atliko veiksmus, kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teisiškai reikšmingi faktai dovanojimui panaikinti, kai apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, gali būti nustatomi visais CPK 177 straipsnyje išvardytais įrodymais. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad tokių aplinkybių nėra; tie duomenys nustatomi šiomis įrodinėjimo priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais ir ekspertų išvadomis (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).
Teismas privalo ištirti ar byloje pakanka duomenų teisiškai reikšmingų faktų konstatavimui dėl dovanojimo panaikinimo taikant CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatas, kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Taigi, apdovanotasis turi atlikti veiksmus, smerktinus geros moralės požiūriu, būtent prieš dovanotoją. Įstatyme, taip pat ir CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kurie veiksmai apdovanotojo laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Nagrinėjamoje byloje dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, yra sudarytas motinos ir dukros. Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje nustatyta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Pagal nurodytus kriterijus vertinant apdovanotojo veiksmus atsižvelgtina ir į CK 1.5 straipsnio nuostatas.
Ieškovė nurodo tokius veiksmus, smerktinus geros moralės požiūriu, atliktus iekšovės atžvilgiu:
Pirma, ieškovė nurodo, jog atsakovė naikina jos asmeninėį turtą, iš buto išnešė daug jos asmeninių daiktų. Tačiau ieškovė ne tik nenurodo konkrečiai, ką sunaikino atsakovė, kokius daiktus išnešė, bet netgi kokio dydžio nuostolius jai padarė atsakovė. Taip pat nepateikti jokie įrodymai šiai aplinkybei pagrįsti, todėl teismas argumentą, jog atsakovė padarė žalą ieškovei, atmeta.
Antra, ieškovė nurodo, jog atsakovė netinkami elgiasi su ieškove kaip su motina, buvo pabėgusi iš namų, grasina ieškovei. Tėvų ir vaikų santykiai yra ypatingi: tarpusavio išlaikymo, pagarbos, dvasinio, moralinio rėmimo, bendravimo santykių (t.y. asmeninių santykių) laikas neriboja. Būtent tėvai turi užtikrinti sąlygas vaikams augti, rūpintis jų gerove ir sveikata, juos išlaikyti, teikti pagalbą bei paramą, būtiną tam, kad vaikas pasirengtų savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžios teikiamos galimybės apima ne tik teisės, bet ir moralės bei papročių taisykles. Tėvų valdžia yra skirta prigimtinėms vaikų teisėms ir interesams įgyvendinti. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas bei rūpinimasis vaikais pasinaudojant visomis tėvų valdžios teikiamomis galimybėmis yra ne tik tėvų teisė, bet ir pareiga, kurios nė vienas iš tėvų negali atsisakyti. Konstitucijos 38 str. 6d. nurodyta, jog tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, o CK 3.194str. 3d. nustato, kad tėvai turi išlaikyti ir darbingus pilnamečius vaikus, kuriems, kol jie mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresni negu 24 metų, yra būtina parama. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, jais rūpintis, siekti užtikrinti jiems tinkamas gyvenimo sąlygas yra sietina ne vien su vaikų amžiumi ar veiksnumu, bet turi būti paisoma ir kitų socialinių aplinkybių, padėties valstybėje, viešojo intereso. Liudytoja L. N. – ieškovės motina, atsakovės močiutė parodė, jog ieškovė atsakovę mušdavo, skriausdavo, kad ji atsakovei duoda 100 - 150 Lt, kad ją maitina, kad atsdakovė dabar gyvena pas ją, kad motina ir dukra niekada nesutarė. Kad buvo nesutarimai tarp iekšovės ir atsakovės patvirtina ir 2010 11 05 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (b.l. 132-133) ieškovės atžvilgiu dėl atsakovės sumušimo. Taigi, šie įrodymai patvirtina, kad ne atsakovė ieškovės atžvilgiu naudojo smurtą, bet atvirkščiai, t.y. būtent ieškovė netinkamai elgėsi su atsakove. Ieškovė nenurodė kuo pasireiškia netinkamas atsakovė selgesys su ja kaip motina, todėl teismas šį argumentą atmeta kaip neįrodytą. Aplinkybė, kad atsakovė buvo pabėgusi iš namų taip patnėra įrodyta, be to, dovanojimo suatrtis sudasryta atsakovei jau esant pilnametei, todėl ji turėjo ir turi teisę pati nuspręsti kur jai gyventi. Pažymėtina, jog ieškovė ne tik neįrodė, kad atsakovė jai grasina, bet netgi nenurodė kaip ar kuo grasina, todėl teismas šį argumentą kaip neįrodytą atmeta.
Ieškovė nurodo, jog atsakovė vartoja narkotines medžiagas. Šią aplinkybę įrodinėja liudytojų parodymais. Teismas sprendžia, kad aplinkybė, ar asmuo vartoja narkotines medžiagas gali būti įrodyta medicininiais dokumentais. Tokie įrodymai nepateikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog liudytojų parodymai, kad atsakovė plaukiojo, elgėsi neadekvačiai, buvo sukūdusi, buvo keistoka nepatviritna aplinkybės, jog atsakovė vartoja/vartojo narkotines medžiagas. Be to, šie veiksmai, jeigu ir būtų įrodyta, jog buvo, yra atsakovės pačios prieš save, o ne ieškovės atžvilgiu.
Ieškovė nurodė, jog atsakovė gadino padovanotą turtą, netgi reikėjo remontuoti duris. Teismas sprendžia, kad šios aplinkybės ieškovė taip pat neįrodė, kadangi pirma, jeigu durys ir būtų sugadintos, tai šie veiksmai nėra nukreipti prieš ieškovę. Antra, tiek atsakovė, tiek ieškovės liudytoja R. S. parodė, jog buvo užstrigusi durų spyna, todėl duris reikėjo remontuoti.
Ieškovė norodo, jog atsakovė metė mokslus universitete. Tačiau ši palinkybė taip pat neįrodyta, kadangi Vytauto Didžiojo universiteto pažyma (b.l. 124) patvirtina, jog atsakovė studijuoja nuolatinės studijų formos mokamoje vietoje. Kita vertus, jeigu atsakovė ir mestų mokslus, tai šie veiksmai nebūtų nei nukreipti prieš ieškovę, nei prieštarautų gerai moralei, kadangi moralus žmogus nebūtinai turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą.
Ieškovė nurodo, jog atsakovė elgiasi netinkamai, nes bute triukšmaujama, ne kartą buvo kviesta greitoji ir policija. Nurodo, jog greitoji ir policija buvo kviesta Naujų Metų naktį. Šiam teiginiui pagrįsti ieškovė nepateikė jokių įrodymų. Kita vertus, atsakovė pateikė Kauno apskrities VPK pažymą (b.l. 118), kad ginčo adresu policijos iškvietimas 2013 12 31 nėra registruotas. Jeigu policija ir būtų kviesta, tai nėra veiksmas, nukreiptas prieš ieškovę, be to, tuomet būtų būtina išsiaiškinti incidento aplinkybes ir nustatyti atsakovės veiksmus tame incidente. Patriukšmavimas Naujų Metų naktį nelaikytinas amoraliu elgesiu, nes Naujų Metų šventė yra visuotina, todėl atsakovė turi teisę šią šventę švęsti.
Ieškovė nurodo, jog atsakovė nedirba. L. N. parodė, jog atsakovė 2014 metų pradžioje buvo išvykusi dirbti į Angliją. Atsakovė pateikė 2014 08 26 darbo sutartį, iš kurios matyti, jog ji įsidarbino UAB „Kaunas auto“ (b.l. 120). Taigi, aplinkybė, jog atsakovė nedirba yra neįrodyta. Kita vertus, esant tam tikram procentui bedarbių, valdžiai akcentuojant jaunimo bedarbystės problemą, akivaizdu, jog atsakovės veiksmai dėl nedarbo nepripažintini veiksmais, nukreiptais prieš ieškovę ar amoraliais.
Apibendinus anksčiau nurodytą, teismas daro išvadą, jog ieškovė ne tik neįrodė, bet netgi nenurodė, kokius konkrečius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, apdovanotasis atliko prieš dovanotoją
Dėl nurodytų argumentų pripažintina, kad ieškinys yra nepagrįstas, neįrodytas todėl atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi atidėjo ieškovei 4 438 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo dalį iki teismo sprendimo priėmimo (b.l. 56-57), ieškovė sumokėjo 200 Lt žyminio mokesčio (b.l. 55).
Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas: 3 146 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l. 158-1169).
Į bylą yra pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 156), iš kurios matyti, jog valstybė turėjo 400 Lt / 115,85 EUR išlaidų.
Kadangi ieškinys yra atmestas, tai ieškovei bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 str.).
Vadovaujantis CPK 96 str. 1d. valstybei iš ieškovės priteistina 400 Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Kadangi ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki sprendimo priėmimo, o ieškinys atmestas, tai iš ieškovės valstyvei priteistina 4 438 Lt / 1 285, 37 EUR žyminio mokesčio.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Kauno apygardos teismas 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą dėl nuosavybės teisės perleidimo ir įkeitimo draudimo ginčo turtui (b.l. 58-59). Ieškinį atmetus, laikinosios apsaugos priemonės panaikinamos (CPK 150 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įrašą dėl nuosavybės teisės perleidimo ir įkeitimo draudimo.
Priteisti iš ieškovės D. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 4 438 Lt / 1285,37 EUR žyminio mokesčio ir 400 Lt / 115,85 EUR bylinėjimosi išlaidų, viso 4 838 Lt / 1401,22 EUR (gavėjo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, mokėjimo paskirtis: „žyminis mokestis“, „bylinėjimosi išlaidos“, įmokos kodas 5660 );
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per šį sprendimą priėmusį teismą.