Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-03-20 · Administracinė byla Nr. eI-1335-1063/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-03-20
Bylos Nr.
eI-1335-1063/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04334-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Tomas Blinstrubis, Bronius Januška, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
R. B.
Administracinė byla Nr. eI-1335-1063/2018Proceso Nr. 3-61-3-04334-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 41.; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Broniaus Januškos ir Irenos Paulauskienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovei Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – teismo ekspertė J. B.),

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas:

1) Panaikinti Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos (toliau – ir Taryba) 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. KT-24 (toliau – ir Sprendimas) ir patenkinti R. B. 2016 m. lapkričio 2 d. skundą dėl turto vertintojos ir teismo ekspertės J. B., t. y. įvertinti teismo ekspertės J. B. profesinį elgesį ir priimti vieną iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 4¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų sprendimų.

2) Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pažymėdamas faktines ginčo aplinkybes nurodė, kad pareiškėjas ir A. B. yra UAB „Europa Group“ ir UAB „Group Europa Investment“ akcininkai. Tarp šių asmenų vyksta ginčai dėl bendrovių valdymo. Vilniaus apygardos teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-2636-656/2016 pagal A. B. netiesioginį ieškinį pareiškėjui. Vilniaus apygardos teismas minėtoje byloje 2014 m. gruodžio 16 d. nutartimi paskyrė bendrovių verslo vertinimo ekspertizę ir pavedė ją atlikti teismo ekspertei J. B.. Teismo ekspertė ekspertizės aktą teismui pateikė 2015 m. rugsėjo 11 d. Ekspertizė buvo su trūkumais, todėl teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi įpareigojo ekspertę atlikti papildomą ekspertizę ir ištaisyti trūkumus. Nurodė, kad dar iki papildomos ekspertizės atlikimo teismo ekspertė Vilniaus apygardos teismo posėdžio metu pareiškė, kad papildomos ekspertizės atlikimas ir naujų duomenų įvertinimas (bendrovių 2013 m. darbuotojų darbo užmokestis) jokios įtakos pirminės ekspertizės rezultatams neturės ir tokiu būdu patvirtino savo išankstinį nusistatymą. Ekspertė 2016 m. gegužės 17 d. teismui pateikė papildomos ekspertizės aktą, kurį išanalizavus buvo nustatyta, kad trūkumai nebuvo pašalinti. Taip pat ekspertė J. B. ekspertizių atlikimo metu, t. y. tuo pačiu metu antstolio R. V. užsakymu atliko Rumunijoje veikiančios bendrovių dukterinės įmonės „Europa Group SRL“ akcijų vertės įvertinimą. Nors šis vertinimas buvo atliktas iki 2015 m. gegužės 5 d., tačiau apie šios įmonės akcijų vertės įvertinimą teismo ekspertė nepranešė nei pareiškėjui, nei Vilniaus apygardos teismui. Be to, ekspertė nustatydama minėtos bendrovės akcijų vertę, jų vertę nepagrįstai nustatė neigiamą ir ši aplinkybė vėliau turėjo neigiamų pasekmių. Pareiškėjas su 2016 m. lapkričio 2 d. skundu kreipėsi į Tarybą dėl teismo ekspertės veiksmų įvertinimo, tačiau Taryba pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas prieštaravo, kad Taryba nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį dėl ekspertės veiksmų, kuriais buvo padaryti profesinės etikos kodekso pažeidimai. Pažymėjo, kad teismo ekspertų veiklos atitikimas teisės aktams patenka į teismo ekspertų profesinės etikos ir atitinkamai Tarybos kompetencijos sritį ir tokią išvadą patvirtina Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso turinys.

Pareiškėjas taip pat nesutiko, kad Taryba atsisakydama nagrinėti skundo dalį savo atsisakymą grindė tik Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1R-54 patvirtinto Tarybos darbo reglamento 2 punktu, tačiau, pareiškėjo nuomone, taip aiškinama ši reglamento nuostata prieštarauja ne tik atitinkamoms Teismo ekspertų etikos kodekso nuostatoms, tačiau ir Teismo ekspertizės įstatymo reglamentavimui.

Pažymėjo, kad Taryba prieštarauja sau nurodydama, kad ekspertės veiklos vertinimas nepatenka į Tarybos kompetenciją, tačiau kartu ir nurodo, kad teismo ekspertės parengti ekspertizės aktai Tarybos galėtų būti vertinami, jei būtų pasibaigęs R. B. ir A. B. teisminis ginčas civilinėje byloje Nr. e2A-39-464/2018/2018.

Nurodė, kad Taryba turėjo nagrinėti pareiškėjos skundą visoje apimtyje, nes kitos institucijos atsisakė nagrinėti ekspertės padarytus pažeidimus, vien tuo atveju, kad pažeidimus ekspertė padarė atlikdama teismo ekspertės pareigas.

Prieštaravo, kad ekspertė sukūrė interesų konflikto situaciją ir elgėsi neskaidriai, nes neinformavo civilinės bylos šalių, apie kitame vykdymo procese atliekamą kito tų pačių civilinės bylos šalių turto vertės nustatymą. Pareiškėjas kreipėsi į Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą, tačiau institucija atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą tuo pagrindu, kad ekspertė J. B. veikė kaip teismo ekspertė, o ne kaip turto vertintoja.

Nurodė, kad J. B. nepagrįstai neinformavo civilinės bylos šalių, kad tuo pat metu ji atlieka civilinės bylos šalies UAB „Europa Group“ kito turto vertinimą, kito užsakymo vykdymo procese. Šiuo aspektu nurodė, kad Teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktai įtvirtina teismo ekspertų pareigą saugoti ekspertizei pateiktus ir ekspertizės metu surinktus dokumentus bei duomenis, tačiau šios normos nenumato teismo ekspertų pareigos saugoti paslaptyje patį ekspertizės atlikimo faktą. Pats ekspertizės atlikimo fakto atskleidimas nedaro ir negali daryti įtakos atliekamai ekspertizei, jos rezultatams, todėl ekspertai turi teisę ir kartais pareigą atskleisti atliekamos ekspertizės faktą. Pabrėžė, kad Taryba neįvertindama šio fakto neatsižvelgė į Teismo ekspertizės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, taip pat Teismo ekspertų etikos kodekso 8.3 punktą. Pažymėjo, kad ekspertė metus laiko atlikinėjo bendrovių viešbučių verslo vertės nustatymo ekspertizę civilinėje byloje Nr. 2-3975-656/2014, tačiau tuo pat metu atliko ir kitos bendrovės akcijų vertės nustatymo ekspertizę, tačiau civilinės bylos Nr. 2-3975-656/2014 šalių apie tai neinformavo. Ekspertė turėjo suprasti, kad ekspertizė atliekama byloje, kurioje sprendžiami dviejų bendrovių akcininkų ginčai. Vėliau atliekant tų pačių akcininkų kito turto vertės nustatymą ekspertė turėjo suvokti, kad neišviešindama šio fakto patenka į interesų konflikto situaciją.

Nurodė, kad ekspertė J. B. dar nepateikusi galutinių ekspertizės akto išvadų civilinėje byloje Nr. 2-3975-656/2014 išreiškė savo išankstinę nuomonę dėl prašymo skirti papildomą ekspertizę, tuo pažeisdama Teismo ekspertų etikos kodekso 8.1 punktą bei 9.2 punktą. Taip pat ekspertė teismo ekspertizę minėtoje civilinėje byloje atliko tris kartus ilgiau nei „Europa Group SRL“ akcijų vertinimą vykdomojoje byloje, o tai leidžia ekspertės veiksmus vertinti kaip neobjektyvius.

Atsiliepimas

Atsakovas Teismo ekspertų veiklos koordinavimo taryba atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Dėl skundo dalies, kuria Taryba atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį nurodė, kad Taryba gali ekspertės veiklą vertinti tik tuo aspektu, ar ji nepažeidė Teismo ekspertizės įstatymo nuostatų bei Etikos kodekse įtvirtintų principų, tačiau neturi teisės vertinti teismo ekspertės veiksmų, susijusių su galimais Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso ar Turto ir verslo vertinimo metodikos nuostatų pažeidimais. Nurodė, kad Tarybai suteikta teisė eksperto veiklą vertinti tuo aspektu, ar nėra padarytų Etikos kodekso pažeidimų ir šis kodeksas yra išimtinai taikomas tik teismo ekspertams. Teismo ekspertai atliekantys turto vertinimo ekspertinį tyrimą yra saistomi Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatų ir kitų teisės aktų, tačiau savo rezultatus pateikia ne turto vertinimo išvadoje, o teismo ekspertizės akte.

Pažymėjo, kad, kaip nustatyta Teismo ekspertizės įstatymo 4¹ straipsnio 2 dalyje, taip pat Tarybos darbo reglamento 2 punkte, Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų. Pažymėjo, kad tik tuo atveju, jei teismas pasisakytų, kad ekspertė netinkamai laikėsi jos, kaip turto vertintojos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų, jeigu pasirinko netinkamus teisės aktų atlikimo būdus ar metodikas, tik tokiu atveju Taryba galėtų konstatuoti, kad tais veiksmais buvo pažeistos atitinkamos Etikos kodekso nuostatos.

Nurodė, kad tai, kad kitos institucijos atsisakė nagrinėti ekspertės veiksmus, kuriais galimai buvo pažeistos jos profesinę sritį reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, nesuteikia Tarybai papildomų įgaliojimų, nepraplečia jos kompetencijos. Taryba susipažinusi su skundu nustatė, kad minėta skundo dalis nepatenka į jai suteiktos kompetencijos ribas, todėl dalis skundo buvo atsisakyta nagrinėti.

Dėl ekspertės neinformavimo Vilniaus apygardos teismo ir kitų proceso šalių apie antstolio patvarkymu atliekamą ekspertizę, vykdant Klaipėdos apygardos teismo vykdomąjį dokumentą, nurodė, kad aplinkybės, kuomet teismo ekspertai privalo informuoti apie savo vykdomas ekspertizes yra nustatytos Civilinio proceso kodekso, Teismo ekspertizės įstatymo, Etikos kodekso nuostatose. Taryba sprendime išsamiai pasisakė, kad ekspertei nebuvo pagrindo nusišalinti nuo paskirtų ekspertizių, kadangi ekspertizės buvo vykdomos skirtingų subjektų pavedimu, t. y. teismo ir antstolio, dėl skirtingų objektų ir skirtingais tikslais, todėl ekspertė neturėjo pareigos informuoti pareiškėjo ir kitų proceso šalių apie vykdomas ekspertizes.

Dėl ekspertės išsakytos išankstinės nuomonės nurodė, kad teismo ekspertės paaiškinimai dėl duomenų vertinimo ir ekspertizės išvadų yra laikytini teismo ekspertės procesiniais veiksmais, kurių vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo kompetencija. Taip pat pažymėjo, kad Taryba sprendime išsamiai išdėstė priežastis, galėjusias turėti įtakos atliekamų ekspertizių trukmei.

Apibendrindama nurodė, kad teismo ekspertės J. B. veiksmų neatitikties Etikos kodekso nuostatoms nebuvo nustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas keliamas dėl teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. KT-24 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo pareiškėjo 2016 m. lapkričio 2 d. skundą išnagrinėti iš naujo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su 2016 m. lapkričio 2 d. skundu kreipėsi į Tarybą dėl turto vertintojos ir teismo ekspertės J. B. veiksmų, atliekant teismo ir teismo antstolio pavestas atlikti ekspertizes, kuriais galimai buvo padaryti Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Teismo ekspertizės įstatymo ir Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso nuostatų pažeidimai (I t. b. l. 13).

Taryba 2017 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. KT-24 dalį pareiškėjo skundo atsisakė nagrinėti, kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą (I t. b. l. 8).

Pareiškėjas nesutikdamas su priimtu Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

Pagal keliamo ginčo pobūdį byloje svarbu nustatyti, ar Taryba pagrįstai turėjo įstatyminę teisę atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2016 m. lapkričio 2 d. skundo dalį, motyvuojant tuo, kad toje dalyje išdėstytos argumentacijos nagrinėjimas nepatenka į Tarybos kompetencijos ribas, taip pat, ar pagrįstai Taryba kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas prieštaravo, kad Taryba atsisakė išnagrinėti pareiškėjo skundo dalį motyvuodama tuo, kad skundų dėl ekspertinių tyrimų išvadų pagrįstumo ir teisėtumo nagrinėjimas nepatenka į Tarybos kompetencijos ribas. Tarybos nuomone, į jos kompetencijos ribas nepatenka skundai, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo pareigūno kompetencijai. Pareiškėjo teigimu, teismo ekspertų veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo ir kt. principais, o atsižvelgiant į tai, kad Tarybai suteikta kompetencija nagrinėti skundus dėl Etikos kodeksų pažeidimų, sprendė, kad skundas paduotas būtent tai institucijai, kuriai pagal kompetenciją priskirta nagrinėti tokius ginčus.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo redakcijos 4¹ straipsnio 2 dalimi Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybai buvo pavesta nagrinėti fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių skundus (pranešimus) dėl Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimų, nustatant, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų. Tai reiškia, kad Tarybai yra suteikti įgaliojimai vertinti, ar teismo ekspertai, atlikdami ekspertinį tyrimą, nepažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse įtvirtintų teismo ekspertų profesinės veiklos principų. Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir nuo 2017 m. spalio 31 d. galiojančių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1R-34 patvirtintų Teismo ekspertų veiklos koordinavimo tarybos nuostatų 5.3 punkte. Ši nuostata detalizuojama taip pat ir Tarybos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 1R-54 (toliau – ir Darbo reglamentas) 2 punkte, kuriame nustatyta, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl teismo ekspertų proceso veiksmų, įskaitant skundus dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundus, kurių nagrinėjimas priskirtinas teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencijai. Taigi, Taryba yra kompetentinga vertinti, ar teismo ekspertas savo veiksmais nepažeidė Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse įtvirtintų principų, nevertinant ekspertinio tyrimo išvadų teisingumo ir pagrįstumo. Pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 4¹ straipsnio 4 punktą, Taryba, nustačiusi Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso pažeidimus, turi teisę priimti šiuos sprendimus: 1) pareikšti įspėjimą; 2) pareikšti viešą įspėjimą, apie kurį paskelbiama Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše; šis viešas įspėjimas Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše skelbiamas vienus metus; 3) siūlyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui išbraukti teismo ekspertą iš Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašo.

Tarnyba Sprendimo dalį, kuria atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2016 m. lapkričio 2 d. skundo dalį, motyvavo teisės aktų nuostatomis, įtvirtinančiomis Tarybos kompetencijos ribas, pabrėždama, kad Taryba nenagrinėja skundų dėl ekspertų proceso veiksmų, skundų dėl ekspertinio tyrimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo. Taryba atsisakydama nagrinėti skundo dalį nurodė, kad pareiškėjo 2016 m. lapkričio 2 d. skunde (jo dalyje) keliami klausimai yra susiję su teismo ekspertės procesinių veiksmų bei parengtų Ekspertinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, o tai nepriskirtina Tarybos kompetencijai.

Vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą pažymėtina, kad kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo nagrinėti skundus pagal jam įstatymų leidėjo suteiktus įgaliojimus, todėl, kaip ir nagrinėjamu atveju, Taryba jai pateiktus skundus, susijusius su teismo eksperto veiksmais, nagrinėja vertindama ar ekspertas veikė savo kompetencijos ribose, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų ir Teismo ekspertų profesinės etikos kodekse įtvirtintų principų, tuo tarpu pačios ekspertizės turinio vertinimas yra teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencija.

Sutiktina su atsakovės argumentais, kad didžioji dalis 2016 m. lapkričio 2 d. skunde keliamų klausimų nepriskirtini Tarybos kompetencijai, nes susiję su skunde minimų teismo ekspertės procesinių veiksmų bei surašytų Ekspertinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu. Tokia išvada darytina įvertinus Taryboje gauto skundo turinį, iš kurio matyti, kad pareiškėjas nors ir nurodo, kad Ekspertizės aktus surašiusios ekspertės veikla turi būti grindžiama nepriklausomumo, profesionalumo, profesinių sprendimų skaidrumo, sąžiningumo, nešališkumo, pagarbos teisės aktams, konfidencialumo, teisingumo ir tyrimo išsamumo principais, tačiau pareiškėjas skundu siekė įrodyti būtent Ekspertizės aktuose nurodytų išvadų nepagrįstumą, neteisėtumą (neteisingumą).

Iš skundo turinio matyti, kad ekspertės, parengusios Ekspertizės aktus, veiksmus pareiškėjas kritiškai vertina įrodinėdamas Ekspertinių aktų nepagrįstumą pabrėždamas, kad išanalizavus aktų turinį pareiškėjui kilo abejonių dėl ekspertinio vertinimo metodo, akte priimtų išvadų teisingumo. Pareiškėjas kritiškai vertino ir ekspertės parengtą Papildomą ekspertizės aktą. Pareiškėjas skunde Tarybai įrodinėjo, kad pareiškėja Ekspertizių aktuose nepagrindė priimtų išvadų dėl ginčo bendrovių darbo užmokesčio pokyčių laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2013 m. vasario 28 d.; nepateikė skaičiavimų, pagrindžiančių naujai nustatytas negautų pelnų vertes; nepagrindė išvadų, kodėl pirminiame Ekspertizės akte bendrovių darbo užmokesčio sąnaudos buvo korektiškai priskirtos vertinamiesiems verslams; netinkamai paskaičiavo „Europa Group SRL“ akcijų vertę, dėl ko 2015 m. akcijų vertė buvo neigiama, o tokių veiksnių atsiradimą sąlygojo nepagrįstai pasirinktos „Europa Group SRL“ veiklos išlaidų, viešbučio užimtumo prognozės, nepagrįstai taikytas diskonto normos dydis ir kt. Taigi iš skundo Tarybai turinio aiškiai matyti, kad pareiškėjas pagrįsdamas ekspertės vykdyto proceso veiksmų neteisėtumą nurodytų principų kontekste, iš esmės kėlė klausimą dėl Ekspertizės aktų išvadų nepagrįstumo ir neteisėtumo, kurias (išvadas), pareiškėjo nuomone, turėjo įvertinti Taryba.

Pažymėtina, kad Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 4 straipsnio 1 punktas įtvirtina eksperto nepriklausomumo principą, kuris reiškia, kad ekspertinio tyrimo išvadas ekspertas teikia remdamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu specialiomis žiniomis ir atliktų tyrimų rezultatais, vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais. Pažymėtina ir tai, kad teismo ekspertas turi teisę savarankiškai pasirinkti atliekamų tyrimų būdus (Teismo ekspertizės įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ekspertės, parengusios Ekspertizės aktus, nusižengimus siekia pagrįsti įrodinėdamas Ekspertizės aktų nepagrįstumą ir neteisingumą, tačiau, kaip jau minėta, ekspertizės turinio vertinimas yra teismo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno kompetencija, todėl Taryba Sprendime pagrįstai nurodė, kad Ekspertizės aktų išvadų pagrįstumo ir teisėtumo klausimų nagrinėjimas nepriskirtinas Tarybos kompetencijai. Taryba teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundo dalį nurodydama, kad tik civilinę bylą (civilinė byla Nr. e2-3621-656/2015) nagrinėjantis teismas gali pasakyti, ar ekspertė tinkamai išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius dokumentus, ar tinkamai pritaikė metodus, tinkamai pasirinko vertinimo laikotarpį, ar teisingai apskaičiavo verslų, akcijų vertę ir kt.

Pareiškėjas prieštaravo, kad ekspertė neinformavo civilinės bylos (e2A-39-467/2018) šalių, jog tuo pačiu metu ji atlieka civilinės bylos šalies UAB „Europa Group“ kito turto vertinimą, kito užsakovo užsakymu. Pareiškėjo teigimu, teisės aktai nors ir įpareigoja ekspertą saugoti ekspertizei pateiktus dokumentus bei duomenis, tačiau teisės aktai pareigos ekspertui saugoti paslaptyje patį ekspertizės atlikimo faktą nenumato.

Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 65 straipsnio, reglamentuojančio pagrindus teisėjui nušalinti, 1 dalies 1–5 punktuose, 67 straipsnio, reglamentuojančio nušalinimo pagrindus ekspertui, vertėjui, teismo posėdžio sekretoriui, 1–2 punktuose, Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio, reglamentuojančio įstatymo nuostatų taikymą privatiems teismo ekspertams, 3 dalyje bei Teismo ekspertų profesinės etikos kodekso 8.3 punkte įtvirtintos aplinkybės, kurioms egzistuojant ekspertai privalo informuoti apie savo vykdomas ekspertizes ar atliekamus kitus veiksmus. Pareiškėjo nurodytas atvejis apie tai, kad pareiškėja nepagrįstai neinformavo civilinės bylos šalių, kad tuo pačiu metu kito subjekto pavedimu ji atlieka civilinės bylos šalies UAB „Europa Group“ kito turto vertinimą, neatitinka situacijų (pagrindų), nurodytų paminėtose teisės nuostatose, todėl, neįrodžius, kad egzistuoja kiti ekspertės nušalinimo (nusišalinimo) pagrindai, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, ekspertė neturėjo įstatyminės pareigos apie tai informuoti civilinės bylos šalis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad ekspertė pažeidė nepriklausomumo ir nešališkumo principus.

Pareiškėjas nurodydamas, kad teisės aktai nenumato pareigos ekspertui saugoti paslaptyje paties ekspertizės atlikimo fakto rėmėsi Teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostata, kurioje įtvirtinta eksperto pareiga saugoti valstybės, tarnybos, komercines ir profesines paslaptis, neskelbti ekspertinių tyrimų duomenų be ekspertinį tyrimą paskyrusio teismo ar teisėjo, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno arba užsakiusio fizinio ar juridinio asmens, kitos organizacijos ir jų padalinių leidimo. Tačiau, kaip matyti iš aptartų teisės nuostatų, nesant CPK 65 straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose, 67 straipsnio 1-2 dalyse, Teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje bei Etikos kodekso 8.3 punkte esančių aplinkybių ekspertas iš esmės neturi jokios pareigos informuoti kitų asmenų tiek apie atliekamus tyrimus, tiek apie patį faktą, kad atliekama ekspertizė. Be to, kaip numatyta Teismo ekspertizės įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 5 punkte, bet kokių duomenų apie atliekamas ekspertizes atskleidimas kitiems asmenims negalimas be ekspertizės užsakovo leidimo. Duomenų apie tai, kad antstolis ekspertei buvo išdavęs leidimą atskleisti informaciją apie atliekamą ekspertizę byloje nėra.

Pareiškėjo argumentai dėl to, kad ekspertė būdama susipažinusi su bylos medžiaga ir supratusi, kad tarp bendrovių akcininkų vyksta ginčas, o vėliau atlikdama ekspertizę kito akcininko turto atžvilgiu sukūrė interesų konflikto situaciją, vertinti kaip subjektyvus keliamo ginčo situacijos vertinimas, kuris nepagrįstas jokiais faktiniais ir teisiniais pagrindais. Iš esmės adekvačiais argumentais pasisakytina ir dėl skundo teiginių, kuriais pareiškėjas įrodinėja ekspertės neobjektyvumą, prioritetą teikiant privatiems užsakymams. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja per kiek laiko turi būti atlikta ekspertizė. Ekspertizės atlikimo terminui įtakos turi tiriamų objektų apimtis, sudėtingumas, kitos objektyvios priežastys. Vien tik ekspertizei skirtų laiko sąnaudų vertinimas neleidžia spręsti apie ekspertizės neobjektyvumą, ar eksperto šališkumą, prioritetą teikiant kuriam nors iš subjektų (ekspertizės užsakovų).

Ekspertės J. B. pateiktos išankstinės nuomonės reikšmingumo vertinimas, kaip teisingai nurodė Taryba, priskirtinas teismo, nagrinėjančio civilinę bylą, prerogatyvai.

Apibendrinant darytina išvada, kad Taryba visapusiškai ir išsamiai įvertino pareiškėjo 2016 m. lapkričio 2 d. skunde nurodytus argumentus, tinkamai taikė jos kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, nagrinėjimo procedūrų nepažeidė, todėl atsisakydama nagrinėti dalį pareiškėjo skundo, o kitoje dalyje skundą atmesdama kaip nepagrįstą, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas teismo taip pat prašė panaikinus Sprendimą patenkinti 2016 m. lapkričio 2 d. skundą ir įvertinti teismo ekspertės profesinį elgesį bei priimti vieną iš Teismo ekspertizės įstatymo 4¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų sprendimų.

Teismui nesuteikta teisė tiesiogiai vertinti teismo eksperto profesinį elgesį ir priimti vieną iš Teismo ekspertizės įstatymo 4¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų sprendimų, nes tokia teisė, kaip minėta, suteikta tik Tarybai. Tačiau nagrinėjamu atveju netenkinus pagrindinio reikalavimo panaikinti Sprendimą, išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo pareiškėjo skundą išnagrinėti iš naujo taip pat negali būti tenkinamas (pareiškėjo skundas negali būti perduotas Tarybai išnagrinėti iš naujo).

Netenkinus skundo bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straispniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Tomas BlinstrubisBronius JanuškaIrena Paulauskienė