Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto A. A. bei jo atstovo advokato padėjėjo Sandžio Povilausko skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarimo, kuriuo buvo nutarta: A. A. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 725,00 Eur (septynių šimtų dvidešimt penkių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams;

A. A. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti administracinę nuobaudą – 90,00 (devyniasdešimties eurų) baudą.

A. A. paskirtas nuobaudas subendrinti ir skirti galutinę subendrintą nuobaudą – 725,00 Eur (septynių šimtų dvidešimt penkių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. nubaustas už tai, kad 2016 m. liepos 5 d., apie 14.30 val., gyvenamojo namo, esančio Radviliškio m. (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, vairavo automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Be to, A. A. nubaustas už tai, kad tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, siekdamas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, necenzūriniais žodžiais išplūdo G. N..

Apeliaciniame skunde pažymima, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad policijos pareigūnas A. A. atlikdamas darbines funkcijas buvo asmeniškai pažįstamas su A. G. N. bei E. Ž. artimaisiais, o būtent A. N., kadangi atlikdamas pavestas darbines funkcijas ir rinkdamas medžiagą apie asmenis, galimai besiverčiančius nelegalia veikla prekiaujant akcizais apmokestinamomis prekėmis, buvo du kartus surašęs administracinės teisės pažeidimų protokolus A. N. atžvilgiu, liudijo prieš ją teisme, atliko kratas gyvenamojoje vietoje ir kt. Todėl buvo sulaukęs iš jų grasinimu. A. A. parodė, kad buvo ne kartą nurodoma, jog jo darbinių veiksmų atlikimas sulauks atsako, grasinama susidorojimu, apšmeižimu ir pan. Iš teismui pateiktos informacijos apie asmenų deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, jog šioje byloje apklaustas A. N. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą tetos A. N. gyvenamojoje vietoje, bei vietose, kuriose A. N. laikė akcizais apmokestinamas prekes, kurių atžvilgiu A. A. vykdė atitinkamas priemones, siekdamas išaiškinti neteisėtas veikas. Iš policijos pateikto atsakymo apie medžiagų kaupimą matyti, jog nuo 2014 metų pradžios medžiagos nebuvo kaupiamos ir galimai senos buvo tuo pagrindu sunaikintos, tuo tarpu administracinės teisės pažeidimo bylos A. N. atžvilgiu buvo užvestos 2012 ir 2015 metais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad įvykio vietoje buvę A. G. N., E. Ž., R. K. pateikė savo paaiškinimus, kuriuose nurodė prieštaringas aplinkybes, o būtent tai, kad būdami kieme pamatė kaip V. A. įvažiavęs į daugiabučio namo kiemą atsitrenkė į automobilį Honda, neva jiems stovint visiškai šalia jie stebėjo šį atsitrenkimą. Skunde pažymima, kad G. N. savo paaiškinimą pildė du kartus. Pirmą kartą paprastos situacijos, jeigu ją būtų nurodžius teisingai, nesugebėjo aprašyti, todėl buvo priversta rašyti antrą kartą, tačiau jau su policijos pareigūno pagalba, o būtent dėl nesuprantamos priežasties pastarajam rašant, o G. N. diktuojant. Pažymėtina, kad pirminis G. N. paaiškinimas dėl nežinomos priežasties nebuvo išsaugotas ir prijungtas prie bylos medžiagos, o į bylą pateiktas policijos pareigūno surašytas paaiškinimas. Be to, skunde pažymima, jog Normanto bei E. Ž. paaiškinimai taip pat nėra jų asmeniškai rašyti, kadangi atvykus policijos pareigūnams, ir be abejonės jiems padedant, paaiškinimus už juos surašė G. N.. Matyti, kad šių trijų asmenų pateikti paaiškinimai neatitinka įvykio sekos ir teisybės, yra prieštaringi. Tai patvirtina minėtų asmenų ketinimą apšmeižti A. A.. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad apklausiant minėtus asmenis teisme, paaiškėjo, kad jie realiai įvykio nematė. R. K. paaiškinimai taip pat prieštarauja kitų liudytojų parodymams, o būtent dėl automobilių stovėjimo vienas prie kito susirėmus valstybiniais numeriais, kai jau buvo sulaikytas A. A.. Matytos aplinkybės, kuomet A. A. neva bendravo su A. G. N. ir E. Ž. ir tik po to buvo pargriautas, o iš tiesų pagal liudytojų parodymus išlipęs bandė šalintis ir buvo pargriautas už 10-20 metrų. Apie aplinkybes, kuomet neva A. A. kažkas skambino ir jis prisipažino parvažiavęs į namus, kuomet iš tiesų tokio skambučio net nebuvę ir tai pagrįsta objektyviais duomenimis. Kita vertus, vertinant objektyviai, nueiti 15-20 metrų į rūsį, jį atrakinti, pasiimti įrankį, užrakinti duris ir grįžti į kiemą per liudytojo nurodomas 2 minutes yra neįmanoma. Todėl daroma išvada, kad šis liudytojas nėra objektyvus ir atviras, o siekia padėti pažįstamiems asmenims apšmeižti policijos pareigūną. Be to, skunde akcentuojama, jog R. K. paaiškinimai yra prieštaringi, t. y. yra nesutampa pirminio ir vėlesnio paaiškinimų aplinkybės, kiekvienu atveju stengtasi įvykio aplinkybes papildyti savo nuožiūra, tokiu būdu apibūdinant A. A. kaip kieme siautėjantį žmogų. Kita vertus pažymėtina, kad automobilio sugadinimai buvo pastebėti, valstybinių numerių smulkūs sugadinimai buvo fiksuoti savininko, naudotojo, tačiau iškvietus policijos pareigūnus dėl eismo įvykio, šie sugadinimai nebuvo pateikti prašant užfiksuoti, pretenzijų A. A. niekas neturėjo. Matyti, kad E. Ž. reiškė pretenzijas dėl elektronine cigarete sugadinto prabangaus laikrodžio, tačiau šios aplinkybės taip pat nepasitvirtino. Maža to, pažymėtina, kad prie bylos prijungtas filmuotas įrašas taip pat nepatvirtina nei vieno iš A. A. pareikšto kaltinimo, tai yra nematyti nei stovinčių greta automobilių, nei vartojamų necenzūrinių žodžių, kuomet asmuo turėdamas galimybės užfiksuoti tikruosius faktus ir tokiu būdu objektyviai įrodyti tiesą, nesugebėjo užfiksuoti nei vieno fakto apie A. A. neva vartojamus įžeidžiančius teiginius, žodžius.

Taigi, apeliantų nuomone, byloje nėra nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris pagrįstų A. A. kaltę padarius administracinės teisės pažeidimus. Byloje įrodyta, kad A. ir G. N. bei E. Ž. yra asmeniškai susiję su A. A. dėl to, kad keletą kartų nubaudė giminaitę, todėl daroma pagrįsta išvada, jog jie turėjo ketinimą kerštauti. Kita vertus pažymima, kad visi asmenys pateikė pirminę informaciją apie automobilio sugadinimą, atsitrenkimą, kuri nepasitvirtino, o ir neva nustačius smulkius sugadinimus, pretenzijų nebuvo reiškiama, nors buvo siekiama sustabdyti neva netinkamai besielgiantį pareigūną.

Todėl, apeliantų nuomone, Radviliškio rajono apylinkės teismas netinkamai ir nepagrįstai įvertino byloje esančius duomenis, atsisakęs ištirti aplinkybes dėl A. A. blaivumo lankantis medicinos įstaigoje ir tiesiogiai grįžtant į namus su draugu, neįvertinta aplinkybė dėl automobilio variklio temperatūros. Automobilio variklis buvo patikrintas, tačiau jo naudojimo artimu įvykiui metu nebuvo nustatyta, ir tai leidžia dar kartą patvirtinti A. A. teiginius, jog asmuo grįžo žymiai anksčiau nei buvo be pagrindo sulaikytas, ir variklis spėjo atvėsti iki dienos temperatūros.

Apeliantai daro išvadą, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas priimdamas nutarimą, nepaisant esančių akivaizdžių prieštaravimų bei įrodymų nepakankamumo, neapklausė visų proceso dalyvių, neišreikalavo visų būtinų duomenų, neatliko išsamaus ir nešališko visų duomenų tyrimo, todėl priimtas nutarimas yra nepagrįstas, skubotas ir naikintinas, pripažinus A. A. nepadarius administracinio teisės pažeidimo bei administracinio teisės nusižengimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino visas bylos aplinkybes, pagrįstai pripažino A. A. kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje ir administracinio teisės nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje ir paskyrė teisingas nuobaudas.

Apygardos teismas atmeta nubaustojo argumentus, kad teisminio nagrinėjimo metu ištirtos aplinkybės bei nutarime išdėstyti duomenys yra neišsamūs ir netinkamai įvertinti.

ANK 569 straipsnyje numatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Iš esmės analogiškas įrodymų vertinimas buvo numatytas ir anksčiau galiojusiame ATPK. Tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima konstatuoti tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Nors A. A. neigė neblaivus vairavęs automobilį bei necenzūriniais žodžiais išplūdęs G. N., tačiau tai paneigia byloje surinkti įrodymai: G. N., A. N., R. K. parodymai, E. Ž. paaiškinimai, kuriuos iš dalies patvirtina liudytojai S. M., G. G., Ž. S., Ž. G.. Be to, nubaustojo kaltę patvirtina alkotesterio Alcotest 6810, Nr. ARZJ-0195, parodymai, iš kurių matyti, kad 2016 m. liepos 5 d., 15 val. 42 min. A. A. nustatytas 2,42 promilės neblaivumo laipsnis (1 t., b. l. 15, 63); specialisto išvada, iš kurios matyti, kad A. A. kraujyje, paimtame 2016-07-05, 16.00 val., rasta 2,88 promilės etilo alkoholio ( 1 t., b. l. 20, 92) bei kita byloje surinkta medžiaga.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pateiktam byloje surinktų įrodymų vertinimui ir daro išvadą, kad įrodymai buvo ištirti objektyviai ir nuosekliai, pateiktas išsamus visos byloje surinktos medžiagos įvertinimas. Pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, apeliacinės instancijos teismas nekartoja įrodymų vertinimo analizės, laikant, kad pakartotinis vertinimas yra netikslingas. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas atmeta nubaustojo skundo argumentus apie tai, kad jis neblaivus automobilio nevairavo, o A. ir G. N. įvykį išsigalvojo, sąmoningai jį apšmeižė, kerštaudami už A. A., kaip policijos pareigūno, tarnybinę veiklą jų giminaitės A. N. atžvilgiu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog ši versija paneigiama tuo, kad sprendimus dėl A. N. atsakomybės priėmė ne A. A., o teismas. A. A. neatstovavo protokolą surašiusios institucijos, o tik buvo apklaustas kaip liudytojas. Be to, buvo paneigtas A. A. argumentas, kad jis kaip pareigūnas vykdė kaupiamąsias bylas A. N. tetos atžvilgiu. Buvo pateiktas 2016-12-16 Šiaulių AVPK Radviliškio rajono PK raštas, kuriame nurodyta kad tokios kaupiamosios bylos nebuvo vykdomos ir tokia užduotis A. A. nebuvo pavesta (2 t., b. l. 66). A. A. teiginiai, neva jau daug kartų iš minėtų asmenų yra girdėjęs žodžius apie susidorojimą su juo kaip su pareigūnu, nepagrįsti jokia kita bylos medžiaga.

Nubaustojo versija apie jo atžvilgiu išsigalvotą šmeižtą yra paneigta ir G. N., A. N. parodymais bei E. Ž. paaiškinimu, kurie yra išsamūs, nuoseklūs, patvirtina ir papildo vieni kitus bei svarbias bylos aplinkybes. Iš minėtų asmenų paaiškinimų bei jų parodymų teisme matyti, kad jie visiškai vienodai nurodo įvykio aplinkybes, jų parodymuose prieštaravimų nėra. Be to, jų parodymus patvirtino nesuinteresuotas įvykio baigtimi pašalinis asmuo – liudytojas R. K.. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime išsamiai detalizavo minėtų asmenų parodymus, pateikė nuoseklią jų analizę, kuriai apeliacinės instancijos teismas pritaria ir nekartoja. Nors apeliaciniame skunde išdėstyti visiškai priešingi teiginiai, akcentuojama, kad minėtų asmenų parodymai yra prieštaringi, todėl melagingi, tačiau iš esmės jie tėra deklaratyvūs, kadangi nepateikta jokių objektyvių tai patvirtinančių duomenų.

Tai, kad byloje nėra G. N. pirminio jos pačios surašyto paaiškinimo, o yra tik pareigūno ranka surašytas jos vėlesnis paaiškinimas, nepaneigia jos parodymų patikimumo, kadangi apklausta teisme ji nuosekliai ir išsamiai nurodė visas įvykio aplinkybes, kurias patvirtino ir kiti liudininkai. Apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių ir liudininko R. K. parodymai. Nors apeliantai teigia, kad, vertinant objektyviai, nueiti 15-20 metrų į rūsį, jį atrakinti, pasiimti įrankį, užrakinti duris ir grįžti į kiemą per liudytojo nurodomas 2 minutes yra neįmanoma, todėl jis neva negalėjo matyti įvykio aplinkybių, tačiau minėto liudytojo nurodytos aplinkybės prieš ir po įvykio nuosekliai papildo G. N. ir A. N. nurodytas aplinkybes. Taigi, abejoti šiuo asmeniu teismui nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta nubaustojo argumentą, kad jo nekaltumą patvirtina tai, jog jis būdamas visiškai blaivus lankėsi pas medikus, nes priešingu atveju jam nebūtų suteikta medicininė pagalba, leidžiami vaistai. Pažymėtina, kad, kaip jis pats nurodo, gydymo įstaigoje nubaustasis lankėsi tos pačios dienos ryte apie 11 val., o įvykio laikas apie 14.30 val. Be to, jis pats paaiškino, kad grįžęs namo išgėrė alkoholinių gėrimų, o po to sugrįžo į automobilį neva pasiimti cigarečių, kur įvyko konfliktas su G. N. ir A. N.. Ši jo nurodytų įvykių seka ne paneigia, o tik patvirtina faktą, kad jis galėjo vairuoti automobilį neblaivus. Galiausiai šį faktą patvirtino trys tiesiogiai įvykį matę asmenys ir vienas asmuo, tiesiogiai matęs įvykio vietą prieš pat ir iškarto po įvykio.

Atmestinas apeliantų argumentas ir dėl automobilių apgadinimų nebuvimo. Tai, kad įvykio metu nebuvo sugadintas nei vienas iš automobilių Honda Prelude ir Volkswagen Passat, o buvo nustatyti tik pasenę kėbulo defektai, nepaneigia fakto, kad A. A. vairavo neblaivus. Nubaustojo kaltės nepaneigia ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl automobilio variklio temperatūros. Liudytojas Ž. G. teismo posėdžio metu parodė, kad atidarius automobilio gaubtą, variklis buvo šiltas, bet negaravo. Ar buvo važiuota automobiliu, jis pasakyti negali, nes nėra ekspertas. Buvo karšta vasaros diena, todėl ir dėl oro variklis galėjo būti šiltas. Kaip matyti, byloje esantys duomenys, susiję su automobilio variklio temperatūra, nei patvirtina nei paneigia A. A. kaltės.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad A. A. protokole nurodytu metu, būdamas neblaivus, vairavo automobilį, necenzūriniais žodžiais išplūdo G. N., todėl buvo nubaustas pagrįstai.

Skiriant nuobaudas už padarytus pažeidimus, apylinkės teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, į pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, buvo pagrįstai nustatyta atsakomybę pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį sunkinanti aplinkybė tai, kad jis nusižengimą padarė būdamas neblaivus (ANK 36 str. 1 d. 8 p.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pažeidėjui buvo teisingai paskirtos nuobaudos, atitinkančios teisingumo ir protingumo kriterijus. Galutinė subendrinta nuobauda taip pat paskirta teisingai, ši nuobauda nėra per griežta, jos švelninti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą, A. A. bei jo atstovo advokato padėjėjo Sandžio Povilausko apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.